Administracinė byla Nr. A-1953-552/2025
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00200-2025-5
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
vertėjaujant O. P.,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui V. F., jo atstovei advokatei Ilonai Šaltei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Linai Verikovskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio V. F. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį V. F. pakartotinio svarstymo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas palikti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. kovo 10 d. sprendimą sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį V. F. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) iki 2025 m. birželio 8 d. nepakeistą.
2. Centras, teikdamas teismui teikimą, paaiškino, kad 2025 m. kovo 8 d., vykdydami nelegalios asmenų migracijos kontrolę, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pareigūnai atvyko į butą (duomenys neskelbtini). Šiame bute Tarnybos pareigūnai identifikavo buvusį asmenį – Užsienietį. Užsienietis pateikė Tarnybos pareigūnams (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje išduotą sertifikatą (sertifikato numeris: 612010/19-530-1; sertifikato galiojimo termino pabaigos data –
2024 m. balandžio 7 d.). Dokumentų, patvirtinančių Užsieniečio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, Užsienietis nepateikė. Tą pačią dieną Tarnybos pareigūnai sulaikė Užsienietį keturiasdešimt aštuonių valandų laikotarpiui ir pristatė jį į Centro patalpas. Centras, tikrindamas Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis, nenustatė jokių duomenų, susijusių su Užsieniečio gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje. Centras nustatė, kad Užsienietis nėra įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, Užsieniečio atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai, taip pat Užsieniečio su Lietuvos Respublika nesieja jokie ekonominiai ir (ar) socialiniai ryšiai. 2025 m. kovo 10 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai priėmė sprendimą iki 2025 m. birželio 8 d. taikyti Užsieniečiui laikiną judėjimo laisvės apribojimą – sulaikymą. 2025 m. kovo 18 d. Centras kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikoje su raštu Nr. 21-7K-379, prašydamas išduoti Užsieniečiui grįžimo dokumentą. 2025 m. kovo 19 d., būdamas Centro patalpose, Užsienietis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį. 2025 m. kovo 20 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą Nr. 25S74901 nustatyti valstybę, atsakingą už Užsieniečio prašymo suteikti jam prieglobstį nagrinėjimą.
3. Vadovaudamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, Centras teigė, kad, teikdamas prašymą suteikti prieglobstį, Užsienietis išimtinai siekė likti Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje. Centras pažymėjo, kad Užsienietis jau fiziškai yra įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir įgijęs prieglobsčio prašytojo statusą, todėl Užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją klausimas nėra sprendžiamas. Šiuo metu kompetentingos institucijos vis dar vykdo valstybės, atsakingos už Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo procedūrą. Centras pabrėžė, kad jis nustatė Užsieniečio asmens tapatybę, tačiau Užsienietis neturi jokių galiojančių asmens tapatybės dokumentų. Taip pat Užsienietis neturi jokios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir būtinųjų lėšų pragyventi. Centras teigė, kad, Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu suteikus Užsieniečiui galimybę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kyla pagrįsta rizika, jog, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės valstybę, Užsienietis gali nelegaliai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Remdamasis nurodytais argumentais, Centras vertino, kad Užsieniečio laisvės laisvai judėti apribojimas – sulaikymas – yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti.
4. Centro atstovė, dalyvaudama teismo posėdyje, prašė teismo tenkinti teikimą.
5. Užsienietis ir jo atstovė advokatė, dalyvaudami teismo posėdyje, prašė teismo taikyti Užsieniečiui sulaikymui alternatyvią priemonę. Teismo posėdžio metu Užsienietis paaiškino, kad dėl kilmės valstybėje vykstančių karinių veiksmų jam nesaugu grįžti į kilmės valstybę. Užsienietis nurodė, kad jis nesislapsto ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis.
II.
6. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai, priimdami 2025 m. balandžio 11 d. sprendimą, tenkino Centro teikimą iš dalies – pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui laisvo judėjimo apribojimo priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant Užsieniečiui pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. birželio 8 d., tačiau ne ilgiau nei kompetentingos institucijos priims galutinį sprendimą Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo byloje.
7.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2025 m. kovo 8 d. Tarnybos pareigūnai (duomenys neskelbtini) esančiame bute rado Užsienietį. Užsienietis dokumentų, patvirtinančių jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, pareigūnams nepateikė, pateikė Tarnybos pareigūnams tik (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje išduotą sertifikatą Nr. 612010/19-530-1; galiojantį iki 2024 m. balandžio 7 d. Tą pačią dieną Tarnybos pareigūnai sulaikė Užsienietį keturiasdešimt aštuonių valandų laikotarpiui ir pristatė Užsienietį į Centro patalpas. 2025 m.
kovo 10 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai priėmė sprendimą pritaikyti Užsieniečiui iki 2025 m. birželio 8 d. laikiną judėjimo laisvės apribojimą – sulaikymą. 2025 m. kovo 19 d., būdamas Centro patalpose, Užsienietis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį. 2025 m. kovo 20 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą Nr. 25S74901 nustatyti valstybę, atsakingą už Užsieniečio prašymo suteikti jam prieglobstį nagrinėjimą.
7. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, ir galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo byloje nėra priimtas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kompetentingos institucijos vis dar siekė nustatyti valstybę, atsakingą už Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nuostatomis, sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimą – sulaikymą.
8. Remdamasis byloje pateiktais duomenimis, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Užsienietis nėra įtrauktas į Asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Užsieniečio atžvilgiu nėra inicijuoti jokie ikiteisminiai tyrimai. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis mėgino išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, kad Užsienietis nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Atsižvelgdamas į įvardytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui tokį judėjimo laisvės apribojimą kaip sulaikymas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UTPĮ nuostatose įtvirtinti tikslai gali būti pasiekti Užsieniečiui pritaikius sulaikymui alternatyvią ir mažiau judėjimo laisvę varžančią priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Tarnybai priklausančioje ar kitose tam pritaikytoje apgyvendinimo vietoje, nustatant Užsieniečiui pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
III.
9. (duomenys neskelbtini) pilietis V. F., teikdamas apeliacinį skundą, prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 11 d. sprendimą ir skirti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. Užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai pritaikė Užsieniečiui jo apgyvendinimą Tarnybai priklausančioje ar kitose tam pritaikytoje apgyvendinimo vietoje, nustatant Užsieniečiui pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
10. Vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, Užsienietis laikosi pozicijos, kad sulaikymui alternatyvi laisvo judėjimo apribojimo priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas Tarnybai priklausančioje ar kitose tam pritaikytoje apgyvendinimo vietoje, nustatant Užsieniečiui pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iš esmės prilygsta Užsieniečio sulaikymui. Užsienietis įvardija, kad, jį apgyvendinus Tarnybai priklausančioje apgyvendinimo vietos teritorijoje, jis turi teisę judėti tik Tarnybai priklausančios apgyvendinimo vietos teritorijoje ir, negavęs Tarnybai priklausančios apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iš minėtos vietos jis negali išvykti. Suteikus minėtą leidimą, Užsienietis gali išvykti iš Tarnybai priklausančios apgyvendinimo vietos teritorijos tik ribotam laikui ir tik lydimas palydos. Užsienietis yra atskirtas nuo kitų žmonių, negyvenančių Tarnybai priklausančioje apgyvendinimo vietos teritorijoje.
11. Užsienietis pažymi, kad Centras, tikrindamas duomenų apie Užsienietį tyrimą, nustatė Užsieniečio tapatybę. Užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai bei (ar) valstybės saugumui ir bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis nemėgino išvykti iš Lietuvos Respublikos ir nepažeidė Tarnybai priklausančios apgyvendinimo vietos teritorijoje nustatytos tvarkos. Užsienietis bijo grįžti į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini) – dėl kilmės valstybėje vykstančių aktyvių karinių veiksmų. Būtent dėl visų šių aplinkybių apelianto nuomone jam taikomas laisvės suvaržymas yra neproporcingas. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, Užsienietis teigia, kad, siekdamas užtikrinti sprendimo Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo byloje priėmimą, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo pagrindo taikyti Užsieniečiui tokią griežtą judėjimo laisvės apribojimo priemonę.
12. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo teismo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.
13. Centras nurodo, kad Užsieniečio apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes Užsienietis, teikdamas apeliacinį skundą, nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pritaikė Užsieniečiui neproporcingą ir neadekvačią alternatyvią sulaikymui laisvo judėjimo apribojimo priemonę. Centras paaiškina, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos. Nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d., suėjus Užsieniečio turėtos vizos galiojimo terminui, Užsienietis gyveno Lietuvos Respublikoje, neturėdamas teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Minėtu laikotarpiu Užsienietis nesikreipė į kompetentingas valdžios institucijas su prašymu nustatyti savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Centras nurodo, kad Užsienietis neteisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje pakankamai ilgą laikotarpį, niekur nedirbo, atliko įvairius administracinius nusižengimus ir neatliko jam paskirtų nuobaudų. Užsieniečio asmens tapatybė nėra iki galo nustatyta – Užsienietis nepateikė Centrui jokių galiojančių asmens tapatybės dokumentų. Užsienietis neturi jokių šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinio gyvenamojo ploto Lietuvos Respublikoje. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, Centras akcentuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią laisvo judėjimo apribojimo priemonę. Centras įvardija, kad Užsieniečio elgesys gyvenimo Lietuvos Respublikoje metu ir įvardytos aplinkybės nepaneigia kylančios rizikos, kad, teismui skyrus švelnesnę alternatyvią judėjimo laisvės apribojimo priemonę, Užsienietis gali mėginti pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti kompetentingoms institucijoms ištirti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Centras laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė Užsieniečiui ginčijamą laisvo judėjimo apribojimo priemonę.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 11 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui laisvo judėjimo apribojimo priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant Užsieniečiui pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. birželio 8 d., tačiau ne ilgiau nei kompetentingos institucijos priims galutinį sprendimą Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo byloje.
16. Užsienietis apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai pritaikė griežčiausią sulaikymui alternatyvią judėjimo laisvės apribojimo priemonę, nes jis yra prieglobsčio prašytojas, jo tapatybė yra nustatyta, prašymo motyvai yra aiškūs, nėra duomenų, kad jis nebendradarbiautų su pareigūnais ar teismu ir, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis būtų slapstęsis arba išvykęs į kitas valstybes. Prašo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų
17. Teisėjų kolegija, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio tvarka tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą ir neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (UTPĮ 2 str. 20 d.).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens laisvė yra viena iš konstitucinių ir prigimtinių asmens teisių. Asmens laisvės apribojimai gali būti nustatyti tik griežtai įstatymo nustatytais atvejais ir tik tada, kai asmens laisvės apribojimai yra būtini ir neišvengiami. Asmens laisvę ir jos teisinę apsaugą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio nuostatos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad žmogaus laisvė neliečiama. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Tai reiškia, jog asmens laisvės apribojimai yra ultima ratio (liet. paskutinė, kraštutinė priemonė) priemonė, taikoma tik tais atvejais, kai įstatymuose įtvirtinti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016; kt.).
19. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus įtvirtina UTPĮ 113 straipsnio nuostatos. UTPĮ 133 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 11) neteko galios; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies
1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalis įtvirtina aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, sąrašą.
20. Alternatyvių prieglobsčio prašytojo sulaikymui judėjimo laisvės apribojimo priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja UTPĮ 115 straipsnio nuostatos. UTPĮ 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. UTPĮ 115 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų;
5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Aplinkybių, sudarančių teismui pagrindą taikyti alternatyvią sulaikymui judėjimo laisvės apribojimo priemonę, sąrašas nėra baigtinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).
21. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, atsižvelgia į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir jo prieglobsčio byloje kompetentingos institucijos dar nepriėmė galutinio sprendimo; 2) Užsienietis neturi galiojančio asmens tapatybės dokumento, bet kompetentingos institucijos nustatė jo tapatybę; 3) Užsienietis neturi gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje; 4) Užsienietis neturi jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat neturi jokių socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika;7) Užsienietis pažeidinėjo viešąją tvarką ir nėra sumokėjęs administracinių baudų už pažeidimus.
22. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija, prieina prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Tarnybai priklausančioje ar tam pritaikytoje apgyvendinimo vietoje netaikant Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų.
23. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nors ir teisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, Užsienietis neteisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje pakankamai ilgą laiką, neturi jokių šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir objektyviai reikalinga įstatymuose įtvirtintiems tikslams pasiekti. Teisėjų kolegijos vertina, kad, nagrinėjamoje situacijoje Užsieniečiui taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui judėjimo laisvės apribojimo priemonę, nebūtų pasiekti UTPĮ įtvirtinti tikslai. Užsieniečio elgesys ir gyvenimo būdas nepaneigia kylančios rizikos, kad, netaikius pirmosios instancijos teismo nustatytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Užsienietis, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, gali savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir vengti grąžinimo į kilmės šalį ar perdavimo valstybei, atsakingai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai savaime nesudaro prielaidų teismui kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui judėjimo laisvės apribojimo priemonę, susijusią su galimybe išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos, gavus laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą. Tokia galimybe Užsienietis kelis kartus jau realiai pasinaudojo.
24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui judėjimo laisvės apribojimą – Užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant Užsieniečiui pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. birželio 8 d., tačiau ne ilgiau nei kompetentingos institucijos priims galutinį sprendimą Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo byloje. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta Užsieniečio apeliacinį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio V. F. apeliacinį skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius