Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-12-16][nuasmenintas sprendimas byloje][I-3263-189-2015].docx
Bylos nr.: I-3263-189/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188601464 atsakovas
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija 188601464 atsakovas
Sveikatos priežiūros tarnyba 288719620 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
Bylos dėl valstybinių pensijų
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

                                                                      Administracinė byla Nr. I-3263-189/2015

                                                                      Proceso Nr. 3-61-3-01274-2014-4

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1., 74.

(S)

 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

 

 

 

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,

              dalyvaujant pareiškėjui S. T.,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo S. T. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos),

 

 

n u s t a t ė:

 

 

              Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7) prašydamas:

              1) Sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą;              2) Priteisti iš atsakovų nesumokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

              3) Išmokėti nuo 2010-01-01 teisėtai priklausančią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

              Teismo 2014-03-25 nutartimi pareiškėjui atnaujintas terminas skundui paduoti (b. l. 22–23).

              Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 str. nuostatų taikymo, priteisimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.

              Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija), kartu atstovaujantis ir Lietuvos valstybei atsiliepimo (b. l. 33–34) argumentais nesutiko su pareiškėjo skundu.

              Atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

              Skundas tenkintinas iš dalies.

              Byloje pateiktais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjui Ministerijos 1997-08-06 Išvada Nr. 13970 nuo 1997-07-01 buvo paskirta 656,54 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 27).

Pareiškėjas dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies su 2014-02-03 prašymu kreipėsi į Ministeriją (b. l. 28), kuri 2014-02-19 sprendimu Nr. 1D-1391(11) nurodė pensijos mažinimo teisinį pagrindą. Dėl dalies išmokėti pensijos nepriemoką, sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį atsisakė nagrinėti Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 dalies pagrindu (b. l. 30–31).

Nesutikdamas su gautu atsakymu pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą.

Skundą patenkinti iš dalies.

Ginčas byloje nagrinėjamas dėl valstybinės pensijos pareiškėjui priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31. Iš byloje pateiktos 2014-02-17 pažymos Nr. 11DP(P)-904 (b. l. 32) nustatyta, kad pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatomis laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.

Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Lietuvos Respublikos Seimas 2011-12-20 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija, Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Teismas konstatavo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011-12-20 ir 2012-12-20, buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo mažinama pagrįstai, todėl reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo susidariusią pensijos nepriemoką taikytą laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 negali būti tenkinamas.

Byloje pateikta 2014-02-17 pažyma tvirtina, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pareiškėjui neišmokėta 6694,93 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 32). Atitinkamai pareiškėjui priteistina pareigūnų ir karių valstybinės pensijos 1938,99 Eur (6694,93 Lt) nepriemoka, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija analogiškoje byloje yra nurodžiusi, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas jau aptartais nutarimai išnagrinėjo Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių atitikimą Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šių nuostatų atitikimo Konstitucijai nėra aktualus. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalies (kiek tai liečia nenumatytą teisėjų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmą) atitikimo Konstitucijos nuostatoms pažymėtina, jog šis pareiškėjo prašymas su nagrinėjamu ginču nėra susijęs (nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas dėl teisėjų valstybinių pensijų kompensavimo).

              Pareiškėjas reikalavimu išmokėti nuo 2010-01-01 teisėtai priklausančią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį iš esmės siekia, kad teismo sprendimu jam būtų priteista ir atitinkamai išmokėta neišmokėtos pensijos nepriemoka. Teismui sprendimu pripažinus, kad pareiškėjui valstybinė pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo nepagrįstai sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, ši neišmokėta valstybinės pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 127 str., 129 str.,

 

 

n u s p r e n d ė:

 

 

              Pareiškėjo S. T. skundą patenkinti dalies.

              Priteisti S. T. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos 1938,99 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai trisdešimt aštuoni eurai, 99 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.

              Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

              Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

 

 

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                    Bronius Januška

 

                                                                                                                Rūta Miliuvienė

 

                                                                                                                Irena Paulauskienė