Civilinės bylos Nr. e2-938-464/2019

Teisminio proceso numeris 2-70-3-07534-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1. 2.22.; 3.1.7.5; 3.1.11.4. 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties dalies, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-380-368/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl prievolės vykdymo tvarkos ir terminų nustatymo, kreditoriaus priešpriešinių prievolių pažeidimo, civilinės atsakomybės skolininkui netaikymo/atleidimo, kreditoriaus įpareigojimo susilaikyti nuo išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Kretingalės mėsa“ 2018-11-09  kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama:     1) pripažinti veiksmus, kuriais atsakovė AB Šiaulių bankas savavališkai nusirašė lėšas nuo ieškovės banko sąskaitų, esančių AB Šiaulių banke (laikotarpiais nuo 2016-05-11 iki               2017-07-27, nuo 2017-12-29 iki 2018-04-26, nuo 2017-08-10 iki 2017-08-22) neteisėtais; 2) atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, grąžinant ieškovę ir atsakovę į iki savavališko lėšų nurašymo buvusią būklę; 3) pripažinti, kad AB Šiaulių bankas pažeidė savo priešpriešines prievoles pagal kreditavimo sutartis ir netinkamai bendradarbiavo su ieškove; 4) nustatyti ieškovės neįvykdytos prievolės AB Šiaulių bankui vykdymo tvarką: negrąžinta kredito suma turi būti mokama lygiomis dalimis per 48 mėnesių laikotarpį, pirmąją įmoką atidedant 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) netaikyti ieškovei civilinės atsakomybės už kredito sutarčių numatytais terminais neįvykdymą; 6) atleisti visiškai (iš dalies) ieškovę nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimų.

2.       Šiaulių apylinkės teismo 2018-12-05 nutartimi byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

3.       Šiaulių apygardos teismas 2019-04-12 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“ ieškinį atmetė ir iš ieškovės valstybės naudai priteisė 1 743,93 Eur žyminio mokesčio.

4.       Žyminį mokestį teismas priteisė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo tik dalį – 567,75Eur – žyminio mokesčio, nors turėjo sumokėti 2 311,68 Eur. Nors ieškinio pateikimo metu galiojo Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2B-1603-538/2018 dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei UAB „Kretingalės mėsa“ iškėlimo, Lietuvos apeliacinis teismas 2019-02-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje             Nr. e2372-241/2019, Klaipėdos apygardos teismo nutartį panaikino ir klausimą dėl restruktūrizavimo (bankroto) bylos iškėlimo perdavė nagrinėti iš naujo. Šiaulių apygardos teismas, atsižvelgdamas į faktą, kad sprendimo už akių priėmimo metu ieškovė neturėjo nei restruktūrizuojamos, nei bankrutuojančios įmonės statuso, iš jos priteisė likusią už ieškinio padavimą mokėtiną žyminio mokesčio dalį – 1 743,93 Eur.

5.       Ieškovė UAB „Kretingalės mėsa“ Šiaulių apygardos teismui 2019-05-03 pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame teismo prašė: panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; atnaujinus bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio; teismui netenkinus prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

6.       Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė nesutinkanti ir su šio teismo sprendimo dalimi, kuria iš ieškovės valstybės naudai priteista nesumokėta 1 743,93 Eur žyminio mokesčio dalis, pažymėjusi, kad ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas pagal ieškinio padavimo metu buvusias aplinkybes. Ieškovės teigimu, Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-18 nutartis dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo buvo panaikinta ne todėl, kad būtų pagerėjusi ieškovės finansinė padėtis, o todėl, kad, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pirmiausia turi būti išnagrinėtas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Kretingalės mėsa“ iškėlimo. Ir tik nustačius pagrindo tam nebuvimą, galima spręsti klausimą dėl visų pagrindų pakartotinai kelti restruktūrizavimo bylą buvimo. Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-19 nutartimi ieškovei bankroto byla buvo iškelta.

7.       Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio už pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo mokėjimo, o netenkinus tokio prašymo – jo sumokėjimą atidėti. Šį prašymą grindė tuo, kad ieškinio padavimo metu jau buvo priimta nutartis dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo, o pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo metu yra priimta nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, taigi egzistuoja atleidimo nuo žyminio mokesčio arba žyminio mokesčio atidėjimo pagrindas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Šiaulių apygardos teismas 2019-05-10 nutartimi ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“ prašymo netenkino ir nustatė ieškovei terminą iki 2019-05-23 įskaitytinai pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus – pateikti įrodymus, kad žyminis mokestis už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimą yra sumokėtas arba pateikti ieškovės sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. 

9.       Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, kad ieškovė šios nutarties priėmimo metu neturi bankrutuojančios bendrovės statuso, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-19 nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo yra neįsiteisėjusi, ji  pačios ieškovės buvo apskųsta. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 3 dalies, 84 straipsnio ir 115 straipsnio nuostatomis, teismas nustatė ieškovei terminą minėtiems trūkumams pašalinti.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

10.       Ieškovė UAB „Kretingalės mėsa“ 2019-05-17 atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019-05-10 nutartį ir atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimą sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Šiaulių apygardos teismas 2019-02-04 nutartimi šioje byloje jau buvo atleidęs ieškovę nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo tuo metu dar neįsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-18 nutarties civilinėje byloje Nr. e2B-1603-538/2018 dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo pagrindu, taip suformuodamas precedentą, atitinkantį ir ieškovės dėstomą poziciją, kad teismas gali atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir neįsiteisėjusios nutarties dėl bendrovės bankroto ar restruktūrizavimo iškėlimo. Tačiau skundžiama 2019-05-10 nutartimi ieškovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino motyvuodamas tuo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-19 nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo yra neįsiteisėjusi.

10.2.                      Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-18 nutartis dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo buvo panaikinta ne todėl, kad būtų pagerėjusi ieškovės finansinė padėtis, o todėl, kad Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog pirmiausia turi būti išnagrinėtas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Kretingalės mėsa“ iškėlimo ir tik nustačius pagrindo tam nebuvimą, pakartotinai spręstinas klausimas dėl visų pagrindų kelti restruktūrizavimo bylą egzistavimo. Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-19 nutartimi ieškovei bankroto byla iškelta.

10.3.                      Ieškovei nesudaromos sąlygos apginti savo pažeistus turtinius interesus, tuo pažeidžiami ne tik laikinų finansinių sunkumų turinčios ieškovės, bet ir jos kreditorių teisėti interesai, kuriems iš teismo priteistų sumų ieškovė palankaus jai teismo sprendimo priėmimo atveju galėtų vykdyti įsipareigojimus.

10.4.                      Teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareigos mokėti žyminį mokestį, turėjo įvertinti, kad ieškovė pagal įstatymą priskirta prie subjektų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir jo 2 dalies pagrindu.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

11.       Apeliantė prie atskirojo skundo pridėjo savo atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo   2019-01-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-380-368/2019 kopiją ir Šiaulių apygardos teismo 2019-02-04 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-380-368/2019, priimtos išnagrinėjus minėtą atskirąjį skundą, kopiją. Šių dokumentų apeliantė neprašo prijungti prie bylos medžiagos, tačiau šis klausimas ir neaktualus, kadangi apeliantės pateikti dokumentai yra civilinės bylos            Nr. e2-380-368/2019, kurioje priimta atskiruoju skundu skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2019-05-10 nutartis, dalis. Apeliacinės instancijos teismas gali remtis visais nagrinėjamoje  byloje esančiais teismo ir šalių procesiniais dokumentais.

Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba jo atidėjimo

12.       Skundžiama nutartimi Šiaulių apygardos teismas netenkino apeliantės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio už pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimą sumokėjimo arba atidėti šio mokesčio sumokėjimą. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia vien argumentais dėl teismo nutarties dalies, kuria jos prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nebuvo patenkintas, nepagrįstumo, neįvardindama jokių argumentų, susijusių su skundžiamos nutarties dalimi, alternatyviai įpareigojančia ją pateikti sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Todėl šiuo konkrečiu atveju įvertintina, ar pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už paduotą prašymą dėl jai iškeltos bankroto bylos, šį procesinį klausimą išsprendė teisingai.

13.       Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, t. y. taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja proceso ar konkretaus procesinio veiksmo atlikimo momentu (CPK 3 str. 8 d.). Vadinasi, apeliantės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal tas procesines taisykles, kurios jai galiojo būtent minėto procesinio dokumento pateikimo teismui (t. y. 2019-05-03) metu.

14.       CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

15.       Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.), apeliantė pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019-04-12 sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė atleisti nuo žyminio mokesčio už šį pareiškimą sumokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą, teismui pateikė 2019-05-03, kartu pridėdama ir Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-19 nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-736-513/2019, kuria apeliantei iškelta bankroto byla. Tačiau ši nutartis įsiteisėjo tik 2019-06-06, Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-916-553/2019, kuria pirmosios instancijos teismo 2019-04-19 nutartis palikta nepakeista. Kitaip tariant, skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2019-05-10 nutarties priėmimo metu apeliantė dar nebuvo įgijusi bankrutuojančios bendrovės statuso.

16.       Apeliantės įsitikinimas, kad teismas nepagrįstai nepriskyrė jos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte apibrėžtam subjektų, pagal įstatymą atleidžiamų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ratui, nors jai jau buvo iškelta bankroto byla, yra klaidingas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimas savaime nesuponuoja, kad apeliantė automatiškai priskiriama prie subjektų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo minėtu teisiniu pagrindu. Lemiamą reikšmę turi aplinkybė, ar tokia teismo nutartis yra įsiteisėjusi ar ne, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 7 punktu, įmonė bankrutuojančios įmonės statusą įgyja įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą. Šiuo konkrečiu atveju apeliantė, kaip buvo nurodyta pirmiau,  tokį statusą įgijo tik nuo 2019-06-06.

17.       Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės 2019-05-03 pareiškimo priėmimo klausimą, skundžiamoje 2019-05-10 nutartyje pagrįstai konstatavo, jog šios nutarties priėmimo metu apeliantė neturi bankrutuojančios bendrovės statuso. Todėl, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, ji nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą subjektų, kurie įstatymo leidėjo valia atleidžiami nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį, ir teismas šį klausimą išsprendė teisingai.

18.       Tokia atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ankstesne šioje byloje 2019-02-04 priimta nutartimi, sutikdamas su apeliantės atskiruoju skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2019-01-24 nutarties, įpareigojančios sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio už ieškinį dalį, pats pasinaikino tokį įpareigojimą nustačiusią nutartį, neteikia pagrindo susiklosčiusią situaciją vertinti kitaip ar, juo labiau, spręsti, kad buvo suformuotas teisės (CPK 83 str. 1 d. 8 p.) aiškinimo precedentas, leidžiantis asmenų, kurie dar nėra įgiję atitinkamo statuso būtent įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu, padėtį prilyginti tų asmenų padėčiai, kurių atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai jau įsiteisėję ( CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 7 d. 7 p.).

19.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu reguliavimu siekė, kad bendrovė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir kiti asmenys, turintys suinteresuotumą tokios bylos baigtimi, patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29  nutartis civilinėje byloje Nr. 2-343-943/2015). Apeliantė pareiškimo dėl sprendimo už akių pažiūrėjimo pateikimo metu dar turėjo pareigą sumokėti žyminį mokestį, tačiau iki išnagrinėjant jos atskirąjį skundą dėl nutarties, įpareigojančios sumokėti žyminį mokestį už paduodamą pareiškimą, nutartis dėl bankroto bylos jai iškėlimo įsiteisėjo. Taigi, atskirojo skundo nagrinėjimo metu (t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo) ji įgijo teisinį statusą, dėl kurio pagal įstatymą atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

20.       Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama               2019-05-10 nutartimi pagrįstai buvo įpareigojęs apeliantę pašalinti trūkumus, kliudžiusius priimti jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. sumokėti žyminį mokestį arba, alternatyviai, pateikti turtinės padėties įrodymus, reikalingus išspręsti jos prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu, jai turėtų būti nustatytas naujas terminas šiems trūkumams ištaisyti. Tačiau nagrinėjamu atveju susiklosčius situacijai, kuomet apeliantė jau yra įgijusi statusą, leidžiantį jai pasinaudoti žyminio mokesčio lengvata (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), nebeliko prasmės toliau taikyti trūkumų šalinimo institutą ir, nustačius naują terminą, reikalauti įvykdyti tai, ko šiuo metu ji jau nebeprivalo atlikti. Kitoks aiškinimas neatitiktų protingumo, proceso skatinimo principų (CPK 3 str. 1 d., 7 str.).    

21.       Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl prašymo trūkumų pašalinimo panaikintina, o apeliantės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo atsižvelgiant į pakitusį apeliantės teisinį statusą – jai iškeltą bankroto bylą.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ pareiškimo dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė