Baudžiamoji byla Nr.1-408-827/2020
Proceso Nr. 1-01-1-33245-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.1
(S)
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,
sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,
dalyvaujant vertėjoms Svetlanai Minakovai, Olgai Macijauskienei,
prokurorei Renatai Augutavičienei,
nukentėjusiajai S. L., lydinčiam asmeniui A. Č.,
kaltinamajam V. L.,
kaltinamojo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,
viešame teisiamajame posėdyje tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L. (V. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine 32 MGL (1600 eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams bei turto konfiskavimu, baudos mokėjimas išdėstytas iki 2020 m. lapkričio 19 d.,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
V. L. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2019 m. liepos 29 d., apie 15:00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilus žodiniam konfliktui su žmona S. L. dėl prarastų nuosavybės į sodo sklypą dokumentų, kojomis ir rankomis sudavė pastarajai ne mažiau 15 smūgių į galvą ir įvairias kūno vietas, padarydamas šiai veido viršutinės dalies ir kairės pusės kraujosruvas, viršutinės lūpos dešinės pusės, smakro kairės pusės, sprando kairės pusės, krūtinės ląstos dešinės pusės, pilvo dešinės pusės, nugaros kairės pusės, kairio peties, žastų, dešinio dilbio poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruvą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmai V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. L. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad tą dieną buvo išgėręs, nesurado sodo dokumentų, susinervino, nesusilaikė ir pradėjo mušti sutuoktinę. Kaip viskas vyko detaliai neprisimena. Jis ieškojo sodo dokumentų, nes sodo sklypas priklauso jiems abiems, jis rado sodui pirkėją, norėjo, kad sutuoktinė duotų sutikimą jį parduoti, o ji nesutiko. Jis vienas dirbo šeimoje, sutuoktinė invalidė. Kai nerado dokumentų, žmona atsakė, kad nežino kur jie yra, tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko nesusivaldė ir sudavė smūgius sutuoktinei. Ji tą dieną taip pat buvo neblaivi. Fizinis konfliktas vyko apie 5 minutes. Pamena, kad trenkė jai ranka į veidą, sutuoktinė gynėsi. Po to jis nuėjo į savo kambarį, o ji liko savo kambaryje. O po trijų dienų ji išėjo pas seserį. Kada ji (sutuoktinė) kreipėsi į policiją jis nežino, gavo šaukimą atvykti į policiją. Žino, kad sutuoktinė kreipėsi pas gydytojus, bet kada pas juos kreipėsi jis nežino, nes tuo metu ji buvo išėjusi gyventi pas seserį. Tą dieną po konflikto greitoji pagalba nebuvo kviesta. Negali pasakyti ar buvo smūgiai kojomis, neprisimena. Konflikto metu sutuoktinė sėdėjo ant lovos savo kambaryje, ar ji buvo nukritusi, jis neatsimena.
Atsakydamas į klausimus nurodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs apie 0,5 l degtinės, dėl to neprisimena visų aplinkybių. Konfliktas kilo dėl to, kad jis nerado dokumentų, o ji atsakė, kad nežinanti, kur jie yra, todėl gavosi taip, kad jis išprovokavo konfliktą. Sudavė ranka per veidą sutuoktinei, kai ji sėdėjo ant lovos, neprisimena, kad ji būtų nukritusi, galimai trankė ir kumščiais, jei ekspertizė nurodė daug smūgių, galėjo būti, kad ir kojomis sudavė smūgius. Nepamena, ar ji prašė jį liautis muštis. Toks konfliktas su sutuoktine buvo pirmą kartą, nors vieną kartą irgi buvo kviesta policija. Pripažįsta, kad iš pykčio buvo sudaužęs sutuoktinės mobilų telefoną, jos atsiprašė po kurio laiko, su ja susitaikė. Šiuo metu gyvena atskirai, yra išsiskyrę. Buvo teistas 2018 metais už KET pažeidimą, jam skirta bauda, kurią dar turi sumokėti iki šių metų pabaigos. Sutuoktinė yra neįgali po operacijos, nes sunkiai vaikšto, negali nešti sunkių nešulių, konflikto metu ji jau buvo neįgali. Pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, gavęs atlyginimą jį sumokės. Sodo sklypo dokumentus vėliau rado po savo lova. Dėl savo padarytos veikos gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 13 d. įtariamuoju apklaustas V. L. parodė, kad savo kaltę dėl įtarimo pripažįsta iš dalies. S. L. yra jo žmona, su kuria kartu nuo 1986 metų. Santuokoje gimė du vaikai: sūnus ir dukra, kurie šiuo metu gyvena atskirai. Jie su žmona turi butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį žmona gavo pagal paveldėjimą. Santuokoje įsigijo sodą, kuris yra adresu Sudervės sen., (duomenys neskelbtini). Jau 5 metai kaip santykiai su žmona pašlijo, jis susirado kitą moterį ir nori skirtis su žmona, bet ji nenori. Vasarą dažniausiai būna sode, bet retkarčiais užeina namo, kai po darbo grįždavo vėlai. 2019 m. vasarą surado pirkėją sodo nameliui ir norėjo jį parduoti. Anksčiau žmona parduoti sodo nenorėjo. Jis norėjo surasti dokumentus, susitarti su žmona, kad ji padovanotų jam savo sodo dalį, o jis tada parduotų sodą. Mano, jei žmona turi savo vardu butą, tai sodas turi priklausyti jam. 2019 metais, liepos pabaigoje, tiksliai datos pasakyti negali, vėlai vakare, laiko neatsimena, atvažiavo namo, nakvojo, o ryte pradėjo ieškoti sodo nuosavybės dokumentų, kurie gulėjo sekcijoje. Dokumentų neradęs, paklausė jos, kur jie. Žmona atsakė, kad nežino, kur dokumentai. Jį tai įsiutino ir jis du – tris kartus sudavė jai kumščiu į galvos sritį. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos. Koja į šoną jai tikrai nespyrė. Paskui sudaužė žmonos telefoną iš pykčio. Tada paskambino žmonos sesei Alinai ir ji pasakė, kad dokumentai yra pas notarą Vivulskio g. 5, Vilniuje. Išsiaiškinęs, jis savo raktais uždarė butą ir išėjo. Žmonos buto raktų paėmęs nebuvo. Jis tą pačią dieną grįžo namo, žmona buvo namuose, be to ji eidavo į parduotuvę, ateidavo namo. Po trijų dienų po konflikto žmona išėjo iš buto ir neatėjo. Tik tada jis išvažiavo iš namų į sodą. Nori pridurti, kad žmona mėgsta išgerti (b. l. 41, 46).
Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo (BK 12 straipsnis), veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis bei jo gynėjas, nukentėjusioji ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. apie 09.19 val. BPC registruotas pareiškėjos S. L. gautas pranešimas telefonu, kad 2019 m. liepos 29 d. apie 15.00 val. ją sumušė jos sutuoktinis V. L. (b. l. 5).
2019 m. rugpjūčio 5 d. S. L. pareiškime nurodė, jog liepos 29 d. apie 15.00 val. jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinis V. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. reikalavo dokumentų ir sumušė ją dėl pinigų ir nerastų nuosavybės dokumentų (b.l. 3).
Apklausta kaip nukentėjusioji S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 29 d. apie 15.00 val. būnant namuose, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini)tarp jos ir jos vyro V. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. vasario 6 d., kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jos vyras nori skirtis su ir jam buvo reikalingi sodo namelio nuosavybės dokumentai. Žodinio konflikto metu ji V. L. pasakė, kad sodo namelio dokumentų neturi. Pasakius, kad dokumentų neturi, jos sutuoktinis V. L. rankomis smūgiavo jai į veidą, po smūgio ji nukrito ir susižalojo dešinės pusės klubą. Po šio konflikto išėjo į kitą kambarį, tame pačiame bute, kuriame gyvena (duomenys neskelbtini). Konflikto metu jos telefonas buvo sudaužytas, jį sudaužė jos vyras V. L., todėl ji neturėjo galimybės kreiptis į policiją ankščiau. Konflikto metu jos vyras buvo neblaivus, ji buvo blaivi. Ankščiau yra buvę konfliktų su vyru, kažkur prieš 13 metų buvo kreiptasi į policiją dėl V. L. veiksmų, tačiau konfliktai būdavo tik žodiniai (b.l.8).
Papildomos apklausos metu S. L. parodė, kad V. L. yra jos vyras. Jie gyvena viename bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butą, kuriame gyvena, paveldėjo iš savo motinos, kuri yra mirusi. Kartu su vyru santuokoje įsigijo sodą, kuris yra Sudervės sen., (duomenys neskelbtini). Santykiai su vyru nuo pat pradžios buvo įtempti. Maždaug prieš 13 metų jos sesuo kvietė policiją į namus, nes jis buvo ją (S. L.) sumušęs, bet jie susitaikė. Šiuo metu vyras nori skirtis, nes turi kitą moterį ir jie nori pasidalinti sodo namelį, nes vyras nori savo dalį parduoti. Beveik visą vasarą vyras būna sode, retkarčiais atvažiuoja namo. 2019 m. rugpjūčio 29 d. (turėtų būti 2019 m. liepos 29 d.) jos vyras atėjo namo dienos metu, maždaug apie 15 val. Ji namuose buvo viena. Vyras pradėjo reikalauti atiduoti jam sodo nuosavybės dokumentus. Ji buvo ankščiau vyrui atidavusi minėtus dokumentus, o kur paskui jis juos paslėpė, ji nežino. Ji jam pasakė, kad dokumentų neturi, ir tada jis pradėjo jų ieškoti, apvertė visą butą. Kai vyras nerado dokumentų, jis pradėjo ją mušti, sakydamas, kad geriau atsisės į kalėjimą, bet ją užmuš. Jis du kartus kumščiu trenkė jai į veidą, du kartus sudavė kumščiu į galvą, smaugė, klausdamas, ar dar kvėpuoja. Ar ji pati nukrito, ar jis ją pargriovė, o jai nukritus, jis vieną kartą koja spyrė į dešinį šoną. Paskui vyras sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną Samsung, kurio nevertina, nes telefonas buvo senas, ekranas įskilęs. Sumušęs ją ir sudaužęs telefoną, vyras paėmė jos buto raktus, uždarė ją bute, užrakindamas duris ant viršutinės ir apatinės spynų. Maždaug 2 dienas ji niekur negalėjo išeiti iš namų ir kreiptis pagalbos. Po dviejų dienų vyras atėjo namo, ją atrakino ir paliko buto raktus. Tik tada ji išėjusi iš buto, ir nusipirkusi naują SIM kortelę paskambino savo sesei A. Č.. Šiuo metu gyvenu pas ją, nes labai bijo savo vyro. Dėl nurodytų priežasčių į policiją kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 5 d. Be to nori pasakyti, kad vyras be jos žinios seniau buvo nuėmęs pinigus iš jos banko kortelės, o paskui ji iš jo kortelę pasiėmė. Galės pateikti banko išrašą. Prašo uždrausti jos vyrui prie jos artintis, nes tikrai jo bijo, nes buvo sumušta ir jai buvo grasinta su ja susidoroti (b.l.14).
Apklausta kaip liudytoja A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. L. yra jos sesuo, kuri su savo vyru V. L. gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2019 vasarą, tiksliai dienos neatsimena, jai paskambino mano sesuo S., kuri pasakė, kad V. L. namuose ieškojo nuosavybės dokumentus sodui, o jai šių dokumentų nedavus, jis ją pastūmė, sulaužė ramentą. Ji tą dieną atvažiavo ir pasiėmė seserį pas save namo. Sesuo namo sugrįžo po 2-3 dienų. Po savaitės iš nepažįstamo numerio paskambino sesuo S., pasakė, kad ją sumušė jos vyras V. ir pasakė, kad šiuo metu ji yra prie Ukmergės trikampinės Maximos. Ji atvažiavo prie parduotuvės ir pamatė, kad mano sesers veidas nusėtas kraujosruvomis. Sesuo taip pat pasakė, kad apie tai niekam negalėjo pranešti, nes vyras sudaužė jos telefoną, ją užrakino namuose, o pats išėjo. Po dviejų maždaug dienų jos vyras sugrįžo namo, paliko raktus nuo buto ir tik tada ji galėjo išeiti. Suradusi namuose seną tel. aparatą, ji nusipirko naują SIM kortelę ir paskambino jai. Pirma, ką ji padarė, su seserimi kreipėsi į policiją, o paskui į ligoninę. Konfliktas įvyko būtent dėl nuosavybės dokumentų nekilnojamajam turtui, o būtent sodui, kurį jis norėjo parduoti be žmonos žinios. Dokumentai buvo ir yra jų namuose, tiesiog dėl girtuokliavimo pats V. pamiršo, kur namuose paslėpė dokumentus. Po konflikto sesuo apie mėnesį gyveno pas ją bute, bijodama eiti pas save į butą, o paskui po mėnesio, žinodama, kad V. L. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti su sąlygą negyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos pakeitė jos buto durų spyną ir sesuo grįžo namo. V. kartu su seserimi negyvena, nuomoja kažkur butą. Šiuo metu vyksta skyrybos procesas (b. l. 35).
Baudžiamojoje byloje pateiktas 2019 m. rugpjūčio 6 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad S. L. diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas (TLK kodas S20.2), bei galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas (S00.00) (b. l. 17).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2661/20109 (01) matyti, kad tiriamoji S. L. apžiūrėta 2019 m. rugpjūčio 6 d. remiantis S. L. apžiūros bei medicinos dokumentų duomenimis, išvadoje konstatuota, kad S. L. nustatytos veido viršutinės dalies dešinės ir kairės pusės kraujosruvos, viršutinės lūpos dešinės pusės, smakro kairės pusės, sprando kairės pusės, krūtinės ląstos dešinės pusės, pilvo dešinės pusės, nugaros kairės pusės, kairio peties, žastų, dešinio dilbio poodines kraujosruvos, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), 6-9 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. liepos 29 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje bei tiriamosios papildomai nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai 15 trauminių poveikių. Sužalojimuose neužfiksuoti individualūs žalojusio daikto požymiai, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti žalojusį daiktą (daiktus). Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui ar savęs žalojimui. Sužalojimų plaštakose, kurie galėjo atsirasti pačiai tiriamajai suduodant smūgius - nenustatyta (b. l. 22-24).
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajam V. L. pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pasitvirtino. Kaltinimą pagrindžia kaltinamojo prisipažinimas ir jo paaiškinimai teisme, kuriuose jis nurodė, kad 2019 m. liepos 29 d. sukonfliktavo su sutuoktine S. L., pirma pradėjo ją mušti, suduodamus smūgius tiek ranka, tiek kumščiais, mušė į įvairias kūno vietas, tiek per veidą tiek per kūną. Šias aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios S. L. paaiškinimai, teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad S. L. buvo padaryta veido viršutinės dalies dešinės ir kairės pusės kraujosruvos, viršutinės lūpos dešinės pusės, smakro kairės pusės, sprando kairės pusės, krūtinės ląstos dešinės pusės, pilvo dešinės pusės, nugaros kairės pusės, kairio peties, žastų, dešinio dilbio poodines kraujosruvos, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. liepos 29 d. Sužalojimai padaryti mažiausiai 15 trauminių poveikių ir jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes taip pat patvirtina nukentėjusiosios S. L. parodymai, jog 201-07-29 namuose apie 15 val. jos sutuoktinis, neradęs namuose ieškotų dokumentų, pradėjo ją mušti, smūgiavo į veidą, į galvą, smaugė, nukritus spyrė koja. Taip pat nurodytas faktines aplinkybes patvirtina liudytojos A. Č. parodymai, kad 2019 m. vasarą jai paskambino sesuo S. ir pasakė, kad ją sumušė V. L.. Kai su ja susitiko, matė, jog sesers veidas nusėtas mėlynėmis. Ji sakė, kad ją sumušė vyras, neradęs sodo dokumentų. Po sumušimo vyras sudaužė jos telefoną ir užrakinęs duris išėjo. Grįžęs po dviejų dienų atrakino duris ir sesuo tik tada galėjo išeiti iš namų. Šie įrodymai tarpusavyje sutampa ir patvirtina vieni kitus, todėl remiantis jai darytina neabejotina išvada, jog kaltinamasis 2019 m. liepos 29 d., apie 15:00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilus žodiniam konfliktui su žmona S. L. dėl prarastų nuosavybės į sodo sklypą dokumentų, kojomis ir rankomis sudavė pastarajai ne mažiau 15 smūgių į galvą ir įvairias kūno vietas, padarydamas šiai veido viršutinės dalies ir kairės pusės kraujosruvas, viršutinės lūpos dešinės pusės, smakro kairės pusės, sprando kairės pusės, krūtinės ląstos dešinės pusės, pilvo dešinės pusės, nugaros kairės pusės, kairio peties, žastų, dešinio dilbio poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruvą. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo sutuoktiniai, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip nežymus šeimos nario sveikatos sutrikdymas.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis V. L. šioje byloje BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas nebuvo, 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 47)
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis V. L. yra teistas 1 kartą, teistumas neišnykęs (b.l. 52, 53-54). Kaltinamasis yra 58 metų amžiaus, išsiskyręs, nedirbantis (b.l. 55), registruotas Užimtumo tarnyboje (b.l. 48), baustas administracine tvarka (b.l. 51), duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę, bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad kaltinamasis šiuo metu teisiamas 2 kartą, teisiamas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, todėl manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi kaltinamajai taip pat skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.
Civilinis ieškinys
Nukentėjusioji S. L. civilinio ieškinio nepareiškė (b.l.16). Teismo posėdyje nukentėjusioji S. L. patvirtino, kad civilinio ieškinio nereikš.
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 61,16 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusiajai S. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b.l. 27, 28, 29).. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji po 2019 m. liepos 29 d. įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą. Dėl suduotų ne mažiau 15 smūgių į galvą ir kitas įvairias kūno vietas, ji 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo tirta ortopedo traumatologo, radiologo. Taip pat nukentėjusioji 2019 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į gydymo įstaigą, ji buvo tiriama radiologiškai. Kadangi kaltinamasis pripažintinas kaltu padarius nusikalstamą veiką, kurių metu jis fiziškai smurtavo nukentėjusiosios S. L. atžvilgiu, jis sutiko su šio ieškinio reikalavimais, todėl ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) bei baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos BK 722 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. L. galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) bei baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos BK 722 straipsnis).
Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo V. L. 61,16 eurų žalos atlyginimą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į. k. 188783796, naudai.
Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Inga Štuopienė