Civilinė byla Nr. e2A-1533-619/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02020-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.11.5.; 2.6.1.4.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Litesko“ ieškinį atsakovui UAB „Emilė“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Litesko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 435,49 Eur skolą, 22,22 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tiekia šilumos energiją į UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir atsakovo šilumos tiekimo ir vartojimo santykiai yra grindžiami konkliudentiniais veiksmais. Atsakovui priklausančio buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens sistemos, atsakovui priklausantis butas yra šildomas ieškovo centralizuotai tiekiama šilumos energija. Pažymi, jog atsakovas nebuvo išreiškęs valios pasirašyti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Atsakovo nesumokėta skola už suvartotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2019-11-30 sudaro 435,49 Eur. Kadangi nustatytu terminu atsakovas neatsiskaitė, ieškovas paskaičiavo 22,22 Eur palūkanas už dvidešimties mėnesių laikotarpį.
3. Atsakovė UAB „Emilė“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, jog tarp šalių nebuvo sudaryta abipusė raštiška sutartis ir nebuvo išreikšta atsakovo valia naudotis ieškovo paslaugomis. Teigia, jog ieškovas turi pareigą sudaryti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje turi būti aptartos individualios sąlygos dėl šilumos teikimo. Tik sudarius teisėtą paslaugų teikimo sutartį dėl šilumos tiekimo, ieškovas galėtų reikalauti iš atsakovo už tiektą šilumos energiją paskaičiuotų mokesčių. Pažymi, jog ieškovas tiesiog vienašališkai pateikia sąskaitas už šilumos energiją, nesigilindamas į specifinius atsakovo poreikius bei patalpos, kuriai tiekiama šilumos energija, ypatumus.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui UAB „Litesko“ iš atsakovo UAB „Emilė“ 435,49 Eur skolą, 22,22 Eur kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (457,71), nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas iš VĮ „Registrų centras“ pažymos nustatė, jog atsakovas yra patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) savininkas. Remdamasis 2018-03-01 mokesčių paskaičiavimo pažyma, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2019-11-30 tiekė šilumos energiją į atsakovui priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), o suteiktų paslaugų kaina sudaro 435,49 Eur.
7. Remdamasis Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje įtvirtintu šilumos vartotojo apibrėžimu kasacinio teismo praktika pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šilumos vartotojui kyla įstatyminė pareiga atsiskaityti už tiektą šilumos energiją ne nuo rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento, o nuo konkrečių konkliudentinių veiksmų atlikimo – šildymo prietaisų, esančių vartotojui priklausančiose patalpose, prijungimo prie šilumos energijos tiekėjo perdavimo tinklų momento. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovo patalpose esantys šildymo prietaisai skolos susidarymo laikotarpiu buvo prijungti prie ieškovo, kaip šilumos energijos tiekėjo perdavimo tinklų, todėl atsakovas visą šį laikotarpį buvo šilumos energijos vartotojas (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 dalis, CK 1.71 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis).
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visetą, bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad atsakovui kyla įstatyminė pareiga sumokėti ieškovui už į atsakovo patalpas tiektą šilumos energiją. Byloje nėra rašytinių įrodymų, jog atsakovas už minėtu laikotarpiu suteiktas paslaugas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino.
9. Vadovaudamasis CK 6.261 str. pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimą priteisti dėl 22,22 Eur dydžio palūkanų už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2019-12-31 priteisimo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 457,71 Eur sumą, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020-01-24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Emilė“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliantės vertinimu, ieškovė, būdama stipresnė teisinių santykių pusė bei monopolinis konkrečios paslaugos – šilumos energijos bei karšto vandens tiekimo kontrahentas, turėjo pareigą sudaryti paslaugų teikimo sutartį su atsakovu. Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato galimybę buitiniams šilumos vartotojams sudaryti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su šilumos tiekėju pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, todėl teigtina, kad UAB ,,Litesko“ atstovaujamas UAB ,,Litesko“ filialo ,,Druskininkų šiluma“ turi pareigą sudaryti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje turi būti aptartos indvidualios sąlygos dėl šilumos teikimo (duomenys neskelbtini), priešingai nei nurodyta Sprendime. Remiantis atsakovės tinklapyje viešai prieinama informacija šilumos tiekimo sutarčiai sudaryti turi būti pateikiama daug informacijos, kad būtų tinkamai sudaryta šilumos tiekimo sutartis, tuo tarpu duotuoju atveju, šilumos tiekėjui nereikėjo minėtų dokumentų. Šiuo atveju šilumos tiekėjas net neįvardijo, kuriuo iš šių dviejų būdų, t.y. žodinės sutarties ar konkliudentiniais veiksmais, konkrečiai tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai. Susidaro situacija, jog šilumos tiekėjas, turėdamas ar neturėdamas reikalingų dokumentų apie šilumos gavėją, savavališkai tiekia šilumos energiją, neinformuoja šilumos gavėjo apie šį faktą, šilumos tiekimo apimtis bei kainą, o vėliau reikalauja šilumos gavėjo atsiskaityti už savavališkai tiektą šilumos energiją. Atsakovės vertinimu, tokie veiksmai yra neteisėti bei negali sukurti teisių bei pareigų atsakovei. Ieškovė šiuo atveju turėjo pateikti teismui bei atsakovei duomenis, patvirtinančius žodinės sutarties ar sutarties, sudarytos konkliudentiniais veiksmais, egzistavimą. Ieškovė tik deklaratyviai teismui nurodė, jog tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, nenurodydama, kokiu būdu konkrečiai jie susiklostė bei nepateikdama jokių šį faktą patvirtinančių dokumentų ar kitų įrodymų (CPK 178 str.). Nesant šilumos tiekimo sutarčiai bei šilumos tiekėjui vienašališkai bei savavališkai tiekiant šilumos energiją, atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti už paslaugas, kurios nebuvo pageidautos, nebuvo aptarta paslaugų tiekimo kaina bei kita šiuo atveju svarbi informacija, reikalinga šilumos gavėjui, kaip vartotojui, siekiant paslaugos gavimo skaidrumo bei tinkamo šilumos gavėjo teisių bei pareigų įgyvendinimo. Apeliantė mano, jog vien šilumos tiekimo-vartojimo įrenginių prijungimas centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinkle negali suponuoti fakto, jog atsakovė išreiškė valinį pageidavimą sudaryti sutartį konkliudentiniais veiksmais. Ieškovė nepateikė jokių ieškinyje paminėtų sąskaitų faktūrų įteikimo atsakovei įrodymų, kas patvirtina faktą, jog atsakovei minėti dokumentai nebuvo tinkamai įteikti bei apskaityti atsakovės buhalterinėje apskaitos sistemoje, todėl aplinkybės apie susidariusią tariamą skolą atsakovei apskritai nebuvo žinomos iki ieškinio pareiškimo momento.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
13. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė yra patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) savininkė. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 435,49 EUR skolos už suteiktas šilumos energijos paslaugas butui adresu (duomenys neskelbtini).
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ieškinį tenkino konstatuodamas, kad atsakovei kyla įstatyminė pareiga sumokėti ieškovei už į atsakovės patalpas tiektą šilumos energiją, kadangi atsakovės patalpose esantys šildymo prietaisai skolos susidarymo laikotarpiu buvo prijungti prie ieškovės, kaip šilumos energijos tiekėjo perdavimo tinklų ir atsakovė laikytina šilumos energijos vartotoju (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 dalis, CK 1.71 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis).
15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodama tuo, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turi pareigą sudaryti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje turi būti aptartos individualios sąlygos dėl šilumos teikimo (duomenys neskelbtini). Apeliantės vertinimu, nesant šilumos tiekimo sutarčiai bei šilumos tiekėjui vienašališkai bei savavališkai tiekiant šilumos energiją, jai nekyla pareiga atsiskaityti už paslaugas, kurios nebuvo pageidautos, nebuvo aptarta paslaugų tiekimo kaina bei kita šiuo atveju svarbi informacija, reikalinga šilumos gavėjui, kaip vartotojui. Vien šilumos tiekimo-vartojimo įrenginių prijungimas centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinkle, apeliantės teigimu negali suponuoti fakto, jog atsakovė išreiškė valinį pageidavimą sudaryti sutartį konkliudentiniais veiksmais.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį, neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su atsakovės apeliaciniame skunde dėstomais argumentais. Nėra pagrindo išvadai, jog apskųstas sprendimas priimtas pažeidžiant materialiąsias ar proceso normas. Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir nenukrypdamas nuo formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pakartotinai dėstomi apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo.
17. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, jog tik rašytinė sutartis sukuria tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154, 6.159 straipsniai). Atitinkamą susitarimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai šalių veiksmai, vienai šaliai teikiant paslaugas, o kitai šaliai priimant jų vykdymą. Pažymėtina, jog iš byloje esančios VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog atsakovei nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa šildoma naudojant centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų. Atsakovė nėra sudariusi rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, tačiau jai priklausančioje negyvenamojoje patalpoje naudojami šildymo prietaisai teisės aktų nustatyta tvarka prijungti prie šilumos tiekimo tinklų. Duomenų apie atsakovės kreipimąsi į ieškovę dėl šilumos energijos tiekimo nutraukimo ar šildymo tiekimo-vartojimo įrenginių atjungimo nuo centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų procedūrų inicijavimo byloje nesant, šilumos įrenginių prijungimas prie šilumos tiekimo tinklų laikytinas patvirtinančiu konkliudentinių veiksmų, išreiškiančių valią sudaryti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas, buvimo faktą (CK 1.71 straipsnio 1, 2 dalys). Kitaip tariant, atsakovei įsigijus gyvenamąją patalpą, kurioje naudojami šildymo prietaisai prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, ir iš energijos tiekimo įmonės po patalpų įsigijimo priimant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, tarp šalių atsirado šilumos energijos tiekimo-vartojimo teisiniai santykiai, šalių valią gauti ir tiekti šilumos energiją įgyvendinant konkliudentiniais veiksmais.
18. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat formuoja praktiką, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009.).
19. Įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, atsakovės veiksmus po buto įsigijimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove sudarytą konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, nes šilumos tiekimo įrenginiai atsakovės įsigytoje gyvenamojoje patalpoje jau buvo prijungti prie šilumos tiekimo tinklų, patalpas su tokia šildymo sistema ji įsigijo savo valia, todėl konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad šilumos energija toliau būtų tiekiama į jai nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą.
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Andrutė Kalinauskienė