Byla Nr. 1S-106-318/2018

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-05-1-06215-2014-8                                                                                              

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                   1.1.7.2.4; 1.1.7.3.1; 1.1.8.13; 2.5.11.2; 2.5.20

                                                                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                              2018 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Dainiui Vilimui,

nuteistajam R. D.,

antstolio Vitalio Milevičiaus padėjėjui Mindaugui Milevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties, kuria nuteistajam R. D. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 nuosprendžiu paskirta ir šio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi subendrinta, tačiau nesumokėta 600 MGL (22 596 Eur) dydžio bauda pakeista į 90 parų areštą, bausmę paskiriant atlikti areštinėje.

Teisėja

n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu R. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį nuteistas 600 MGL bauda, pagal BK 187 straispnio 2 dalį – 400 MGL bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, R. D. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė bausmė – 600 MGL (22 596 Eur) dydžio bauda.
2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu R. D. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu R. D. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, subendrintos dalinio bausmių suėjimo būdu ir R. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme – bauda ir R. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 5 mėnesiams su 600 MGL (22 596 Eur) bauda. Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką nuteistajam R. D. įskaityti 2016 m. kovo 4 d., 2015 m. birželio 10 d. ir 2015 m. lapkričio 13 d. teismų nuosprendžiuose nurodyti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpiai, taip pat 2015 m. birželio 10 d. ir 2015 m. lapkričio 13 d. teismų nuosprendžiais atliktos bausmės dalys. Nuteistasis R. D. 2017 m. rugpjūčio 11 d. paleistas iš Kybartų pataisos namų kaip atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
4. Vilniaus apygardos teisme gautas antstolio V. Milevičiaus teikimas dėl R. D. paskirtos 600 MGL (22 596 Eur) dydžio baudos pakeitimo į areštą (toliau – Teikimas). Teikime nurodyta, kad nuteistasis atlikęs bausmę Kybartų pataisos namuose nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. niekur nedirba, duomenų apie turtą neteikia. Teikime pažymėta, kad pagal antstolių informacinės sistemos duomenimis, prieš R. D. yra vykdomos 109 vykdomosios bylos, įskaitant ir už administracinius nusižengimus, kurie padaryti jau po bausmės atlikimo. Teikime manoma, kad nuteistasis savo noru vengia sumokėti baudą, o ją išieškoti priverstinai nėra galimybių, todėl R. D. paskirta bausmė – bauda – keistina į areštą.
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi Teikimą tenkino ir R. D. paskirtą bausmę – 600 MGL (22 596 Eur) dydžio baudą – pakeitė į 90 parų areštą. Teismas, nustatęs, kad R. D. bauda paskirta daugiau kaip prieš 2 metus, baudos vykdymo tvarka ir nevykdymo pasekmės jam žinomos, tačiau jis nerodo jokių pastangų ir iniciatyvos sumokėti bent dalį paskirtos baudos, po laisvės atėmimo bausmės atlikimo nesidomėjo, nebendradarbiavo su antstoliu, niekur nedirba, turto neturi, pažeidinėja tiek administracinio proceso, tiek baudžiamojo įstatymo nuostatas, padarė išvadą, jog nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą ir ją išieškoti priverstinai nėra galimybių.
6. Nuteistasis R. D., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi, skunde teigia, kad ši nutartis neteisėta bei nepagrįsta. Nuteistasis nurodo, kad dalis jam paskirtos baudos yra sumokėta, t. y. pinigai buvo nuskaityti nuo jo banko sąskaitos ir jam negrąžinti. Nuteistasis nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo svarstomas Teikimas, nes apie jį jis nežinojo, buvo išvykęs į užsienį, o teismo šaukimas įteiktas broliui. Nuteistasis pažymi, kad šiuo metu jis dirba ir prašo suteikti jam galimybę paskirtą arešto bausmę atlikti nedarbo dienomis. R. D. teigia, kad jis nori dirbti ir „atsiskaityti“ su antstoliais.
7. Teismo posėdyje nuteistasis R. D. prašė skundą tenkinti, o prokuroras ir antstolio padėjėjas prašė jį atmesti.
8. Nuteistojo R. D. skundas atmetamas.
9. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis teisėta bei pagrįsta.

10.Apygardos teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos – pakeitimo areštu, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, iš dalies laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų (BK 47 straipsnio 7 dalis, 49 straipsnis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnis, 362 straipsnio 2 dalis).

11.Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu R. D. už nusikaltimų, numatytų  BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir 187 straispnio 2 dalyje, padarymą nuteistas subendrinta galutine bausme – 600 MGL (22 596 Eur) dydžio bauda (t. 2, b. l. 158–164). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi nuteistajam R. D. dalinio bausmių ir visiško bausmių sudėjimo būdais subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 5 mėnesiams su 600 MGL (22 596 Eur) bauda (t. 2, b. l. 227–228). Iš Teikimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad R. D. nėra pradėjęs mokėti paminėtu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtos 22 596 Eur dydžio baudos, nepaisant to, jog iš Kybartų pataisos namų yra išėjęs nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d.. Jis niekur nedirba, turto neturi, daro administracinius nusižengimus, prieš jį pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, o taip pat užvesta daugiau kaip 100 vykdomųjų bylų (t. 2, b. l. 208, 214, 215, 216–226; vykdomoji byla Nr. 13-429/17, b. l. 2–3, 85–91).

12.Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) V skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“. Vadovaujantis BPV 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per 2 mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 24 straipsnio 2 dalis). Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu (BVK 25 straipsnio 2 dalis).

13.BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais.

14.Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1968), jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

15.Sisteminė paminėtų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui, ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, bet kuriuo atveju teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, visas privalo būti tiksliai ir teisingai įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis; BPK 346 straipsnio 1 dalis). Nuteistas asmuo yra / turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą, ir teismo sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Taigi tik priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas pagal BK 65 straipsnyje nustatytas taisykles baudą gali pakeisti areštu. Tačiau šią įstatymo leidėjo jam suteiktą diskreciją teismas gali įgyvendinti tik esant dviem imperatyviai baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, t. y. vengiant mokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti.

16.Aukštesnysis teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju yra abi pirmiau aptartos imperatyvios sąlygos, suteikiančios pagrindą nuteistajam R. D. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą baudą pakeisti areštu. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad R. D. bauda paskirta daugiau kaip prieš 2 metus, baudos vykdymo tvarka ir nevykdymo pasekmės jam žinomos, jis niekur nedirba, turto neturi, daro administracinius nusižengimus, prieš jį pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, nesidomėjo dėl paskirtos bausmės įvykdymo ir nebendradarbiavo su antstoliu (t. 2, b. l. 208, 214, 215, 216–226; vykdomoji byla Nr. 13-429/17, b. l. 2–3, 85–91). Tokių aplinkybių visuma leido apygardos teismui daryti išvadą, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o ją išieškoti priverstinai nėra galimybių. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo R. D. teiginius, kad jis yra sumokėjęs dalį iš jam paskirtos 600 MGL dydžio baudos, t. y. jog į antstolio depozitinę sąskaitą buvo gautos lėšos iš R. D. priklausančios laisvės atėmimo įstaigos sąskaitos. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą susiformuoti aukštesniojo teismo vidiniam įsitikinimui, kad nuteistajam R. D. savanoriškai tinkamai ir laiku vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį sutrukdė ir trukdo susidariusios konkrečios objektyvios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. D. paskirta bauda – 22 596 Eur, turi būti keičiama į areštą, nes jis vengia mokėti šią baudą ir nėra galimybių ją išieškoti.

17.Pastebėtina, kad iš esmės nuteistasis R. D. skunde neprieštarauja atlikti jam paskirtą arešto bausmę, tik prašo leisti ją atlikti laisvu nuo darbo metu, t. y. poilsio dienomis. Visų pirma, nuteistasis, bylą nagrinėjant aukštesniojo teismo posėdyje, nepateikė jokių dokumentų, rodančių, kad jis šiuo metu yra sukūręs kokius nors darbinius teisinius santykius. Antra, atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad baudžiamoji teisė ir baudžiamojo proceso teisė yra priskiriamos viešosios teisės šakoms, jų normos yra apsauginės, reguliavimo metodas – imperatyvus. Viešojoje teisėje, kitaip nei privatinės teisės atveju, vadovaujamasi principu, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Tai reiškia, kad baudžiamosios taisyklės įstatymo leidėjo yra tiksliai apibrėžtos, jose nenustatyta galimybė asmeniui pačiam pasirinkti tam tikrą elgesio variantą, jos negali būti pakeičiamos ir šalių susitarimu, jų privalu laikytis, jas taikyti ir vykdyti, o jų reikalavimams įgyvendinti, kaip minėta, gali būti panaudojama valstybės prievarta. BK 49 straipsnio 5 dalyje aiškiai nustatyta, kad tik tuo atveju, jeigu paskirta iki 45 parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Konkrečiu atveju nuteistajam R. D., vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, bausmė – bauda – pakeista į 90 parų arešto. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, tenkinti nurodytą nuteistojo prašymą nėra jokių nei faktinių, nei teisinių prielaidų.

18.Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis, kai sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo teisinės padėties pabloginimo. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, nuteistojo neatvykimas į teismo posėdį klausimo sprendimo nesustabdo, tokiu atveju yra tik aktualu įsitikinti, ar jam tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Pagal bylos medžiagoje esančius duomenis, teismo šaukimas buvo įteiktas ne pačiam R. D., bet jo broliui I. D. (t. 2, b. l. 213). Tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad apie Teikimą nagrinėjusio teismo 2018 m. kovo 28 d. 15:30 val. posėdį iš tiesų buvo žinoma pačiam nuteistajam. Kaip matyti iš apygardos teismo posėdžio protokolo turinio, nuteistasis nurodytame teismo posėdyje nedalyvavo, o Teikimas išnagrinėtas jam nedalyvaujant (t. 2, b. l. 232–233). Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad formalus pranešimo išsiuntimas neįsitikinus, jog jis pasiekė pareiškėją laiku, nelaikytinas tinkamu informavimu (Fridman prieš Lietuvą, peticijos Nr. 40947/11, para. 26). Taigi, aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju apygardos teismas, neįsitikinęs, kad apie 2018 m. kovo 28 d. 15:30 val. rengiamą teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas Teikimas, buvo tinkamai pranešta pačiam nuteistajam, neužtikrino R. D. teisės į gynybą ir teisingą teismą. Tačiau ši apygardos teismo klaida buvo ištaisyta bylą nagrinėjant aukštesniojo teismo posėdyje, kuriame buvo suteikta galimybė nuteistajam dalyvauti, teikti prašymus, paaiškinimus, papildomus įrodymus ir pan., t. y. garantuotos visos baudžiamojo proceso įstatymo numatytos teisės.

19.Todėl skundas netenkinamas, o apskųstoji nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo R. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                          Regina Pocienė