Administracinė byla Nr. I-1490-643/2017
Proceso Nr. 3-61-3-04390-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. (R. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
nustatė:
pareiškėjas R. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-7), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-12-10 iki 2016-10-20. Teigia, kad Lukiškių TI-K laikymo sąlygos buvo netinkamos, kadangi pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas ir privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Žiemos metu kamerose buvo labai šalta, nebuvo ventiliacijos, kameros vėdinamos pro langus. Be to, pareiškėjas dėl įstaigos pareigūnų kaltės 2016-10-07 liko be pietų, kadangi buvo pamirštas.
Pareiškėjas pažymi, kad Lukiškių TI-K pareigūnai į žodinius prašymus nereaguodavo, juokdavosi, užklupę pareiškėją naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir taip jį žemindavo.
Dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė skundą atmesti (b. l. 13-21). Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-12-10 iki 2016-10-19, tačiau jam tekęs plotas kamerose ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų, be to, dalį laiko pareiškėjas buvo išvykęs.
Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Įstaiga stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras, taip pat sudaromos galimybės pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą pažymėjo, kad kameros yra vėdinamos natūraliai – pro langą. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele. Paaiškino, kad visiškas atitvėrimas yra negalimas, siekiant užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų elgesio kontrolę bei užkardyti konfliktines situacijas.
Atsiliepime pažymima, kad Lukiškių TI-K nebuvo gautas ir registruotas pareiškėjo prie skundo pridėtas 2016-10-07 skundas administracijai dėl negautų pietų, todėl išsamesnės informacijos dėl šios aplinkybės atsakovo atstovas negalėjo nurodyti.
Atsakovo atstovo nuomone, teismui pateiktame skunde pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos, skundą grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio argumentais, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo patirta žala, todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą Lukiškių TI-K laiko nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita. Nurodė, kad patyrė 2,10 EUR dokumentų kopijų rengimo išlaidas, t. y. bylinėjimosi išlaidas ir prašė jas priteisti.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamos iš netinkamų suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K sąlygų per laikotarpį nuo 2015-12-10 iki 2016-10-20.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsižvelgus į jo ribotas galimybes rinkti įrodymus, yra saistomas pareigos nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamosios vietos plotas.
Ginčo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 23-26) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 116, 135, 137, 149, 171, 110, 159, 281, 153, 142, 181, 165, 177 ir 175. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2015-12-10, 2015-12-12–2015-12-15, 2015-12-24, 2015-12-30–2016-01-07, 2016-01-19–2016-01-21, 2016-02-04–2016-02-07 ir 2016-02-10 laikotarpiais. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 23 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.
Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008-03-27 sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atsiliepime į skundą nurodoma, kad visų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, tačiau duomenų, apie visišką privatumo užtikrinimą (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.), byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo visiškai užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui.
Skunde teigiama, kad žiemos metu kamerose buvo labai šalta, nebuvo ventiliacijos.
Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015, Higienos norma).
HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Pagal HN 134:2015 17 punktą turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, kad Higienos norma yra taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K Higienos normų įsigaliojimo metu buvo veikianti įstaiga, jam nėra taikomas reikalavimas kamerose įrengti mechanines vėdinimo sistemas. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad turėjo galimybę vėdinti kameras pro langus, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių laikotarpių ir kamerų, kuriose žiemos metu jam būdavo šalta, bei kodėl mano, kad oro temperatūra buvo žemesnė nei nustatyta Higienos normoje. Pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-04 ir 2016-04-21 patikrinimo aktus (b. l. 49-50, 51-52) kameroje Nr. 110 oro temperatūra buvo tinkama, tuo tarpu duomenų apie kitose pareiškėjo kamerose buvusią oro temperatūrą byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimas oro temperatūra yra nepakankamai pagrįstas ir neindividualizuotas, todėl, įvertinus tai, kad šaltuoju metų laiku pareiškėjas buvo laikomas net septyniose kamerose, proporcingumo principo neatitiktų atsakovo atstovo pareiga paneigti deklaratyvius pareiškėjo teiginius dėl netinkamos oro temperatūros. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentas dėl per žemos oro temperatūros atmestinas kaip neįrodytas deklaratyvus teiginys.
Pareiškėjas taip pat skundėsi nepagarbiu pareigūnų elgesiu bei tuo, kad pareigūnai nereaguodavo į žodinius pareiškėjo prašymus, o 2016-10-07 neatnešė jam pietų
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalį terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 41 punktas nustato, kad suimtieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus pateikia raštu. Žodiniai suimtųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai registruojami Suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale arba elektroninėje apskaitos sistemoje (Vidaus tvarkos taisyklių 44 punktas).
Pareiškėjas su skundu teismui pateikė 2016-10-07 surašytą skundą Lukiškių TI-K administracijai dėl 2016-10-07 neužtikrinto maitinimo. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo 2016-10-07 skundas Administracijos reikalų skyriuje nebuvo gautas ir nėra neregistruotas. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti nurodytais institucijos argumentais, kurios, be kita ko, patvirtina ir aplinkybė, kad ant pareiškėjo 2016-10-07 skundo nėra Administracijos reikalų skyriaus anspaudo, patvirtinančio skundo gavimo faktą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog 2016-10-07 jam nebuvo užtikrintas maitinimas pietų metu.
Pareiškėjas teigė, kad pareigūnai elgdavosi nepagarbiai, užtikę jį naudojantis sanitariniais įrenginiais – juokdavosi, tačiau nenurodė nei konkretaus laiko, nei kameros, kurioje buvo paminėti pareigūnų veiksmai, nei, kad dėl nemandagaus pareigūnų elgesio teikė skundus įstaigos administracijai. Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnai į žodinius skundus įstaigos pareigūnai nereaguodavo, tačiau šio nusiskundimo, vėl gi, nedetalizavo ir nenurodė, nei kada, nei kokiais prašymais kreipėsi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, spręstina, kad pareiškėjas nepakankamai detalizavo nusiskundimus dėl pareigūnų elgesio. Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad pareiškėjo žodiniai prašymai nebuvo tenkinami, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė teikti skundus. Pareiškėjas skunde nenurodė, jog neturėjo galimybių ir priemonių įstaigos administracijai teikti skundus raštu. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teisę teikti skundus ir prašymus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl Lukiškių TI-K pažeidimų jis patyrė eilę neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, jautėsi pažemintas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo teisės Lukiškių TI-K buvo pažeistos 23 paras neužtikrinus minimalaus gyvenamojo ploto taip pat pažeidus pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Tokiose sąlygose pareiškėjas buvo laikomas nuolat, išskyrus 1 valandos pasivaikščiojimą pasivaikščiojimų kiemelyje. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį ir patyrė neigiamų išgyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais.
Kita vertus, pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Kaip minėta, byloje pareiškėjo atžvilgiu konstatuotas tik ploto ir privatumo pažeidimas, kitokių pareiškėjo teisių pažeidimo faktų nenustatyta. Pareiškėjas skunde nusiskundimus išdėstė labai abstrakčiai, jų neindividualizuodamas ir nedetalizuodamas, todėl darytina išvada, kad nelaikė jų itin reikšmingais. Byloje nenustatyta, kad netinkamos laikymo sąlygos įtakojo pareiškėjo sveikatą, ar sukėlė žymias neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad dalį laiko pareiškėjui tekęs kameros plotas atitiko nustatytus reikalavimus, taip pat pareiškėjas kelis kartus per ginčo laikotarpį buvo išvykęs, todėl ploto pažeidimas nebuvo nuolatinio pobūdžio.
Iš bylos duomenų nenustatyta, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų jo atžvilgiu ar siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K yra atliekami gyvenimo sąlygų patikrinimai, vertinamas jų atitikimas nustatytiems reikalavimams (b. l. 27-55).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta bei įvertinus pareiškėjo atžvilgiu byloje konstatuotų pažeidimų mastą, pobūdį ir intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 150 EUR sumos priteisimas.
Lukiškių TI-K prašė priteisti iš atsakovo 2,10 EUR bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad jas sudaro dokumentų kopijų rengimo išlaidos.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei skundas tenkinamas iš dalies atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą atmestų reikalavimų daliai. Kita vertus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovo atstovas skundo priedus pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, per LITEKO elektroninių paslaugų portalą, todėl spręstina, kad realių išlaidų nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo R. D. skundą tenkinti iš dalies.
priteisti pareiškėjui R. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė