Civilinė byla Nr. e2A-138-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00497-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKOMINTA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SKOMINTA“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl sprendimo įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus inžinerija“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,SKOMINTA“ prašė teismo: 1) panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ sprendimą įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą; 2) įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovę iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo; 3) uždrausti 2020 m. lapkričio 30 viešojo pirkimo sutarties Nr. 40410/502027, sudarytos su atsakove, neįvykdymą laikyti aplinkybe, sudarančia ieškovės pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2020 m. lapkričio 30 d. sudarė ilgalaikio pobūdžio viešojo pirkimo Tipinę skirstomųjų plieninių ir polietileninių dujotiekių ir jų įrenginių, vartotojo dujų sistemų projektavimo paslaugos, įrengimo (statybos, montavimo, prijungimo), rekonstravimo, remonto, techninės priežiūros, gedimų šalinimo darbų, kurių vertė iki 50 000 Eur be PVM, sutartį Nr. 40410/502027 dėl dujotiekio įrengimo bei remonto darbų vykdymo pagal atsakovės teikiamus užsakymus (toliau – ir Rangos sutartis). Rangos sutarties faktinis vykdymas buvo perduotas pasitelktai subrangovei UAB „Kretingos santechnika“ (toliau – ir subrangovė), kuri turėjo atlikti visus Rangos sutartyje nustatytus darbus. Atsakovė (užsakovė) apie pasitelktą subrangovę žinojo ir su jos pasitelkimu sutiko. 2020 m. gruodžio 1 d. Subrangos sutartyje buvo numatyta, kad subrangovė su užsakove komunikuoja betarpiškai ir tiesiogiai, tačiau privalo nedelsdama informuoti rangovę apie bet kokius nukrypimus nuo Rangos sutartimi nustatytų sąlygų tinkamo vykdymo. Subrangovė tiesiogiai bendravo su atsakove. Subrangovė vėlavo vykdyti darbus pagal Rangos sutartį ir atsakovė Rangos sutartį 2021 m. liepos 20 d. nutraukė, o rangovę įtraukė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Pirmą kartą apie darbų vėlavimą atsakovė informavo ieškovę 2021 m. birželio 4 d., kai buvo susidaręs 45 užsakymų vėlavimas (Pagal Rangos sutartį užtenka 3 užsakymų vėlavimo daugiau nei 30 dienų tam, kad užsakovė įgytų teisę vienašališkai nutraukti Rangos sutartį). Ieškovė ieškojo pajėgumų vykdyti Rangos sutartį, tačiau vėlavimų kiekis buvo per didelis įvykdyti užsakymus per nustatytą terminą. Ieškovė, turinti 27 metų darbo patirtį, su atsakove yra sudariusi ir vykdo dar 4 didelės vertės trejiems metams sudarytas sutartis dėl dujotiekių įrengimo darbų atlikimo. Visos sutartys yra vykdomos laiku, o tai patvirtina, kad ieškovė yra pajėgi tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal analogiškas sutartis. Ieškovės teigimu, susiklosčiusi faktinė situacija ginčo atveju nereiškia rangovės nepatikimumo, todėl įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra neproporcinga ir neadekvati pasekmė. Įvertinus Rangos sutarties neįvykdymo aplinkybes yra pagrindas pašalinti ieškovę iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovės UAB „SKOMINTA“ ieškinį atmetė.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Teismas sutiko su atsakove, kad, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, perkančioji organizacija privalo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukti tiekėją, su kuriuo sutartis nutraukta dėl esminio pažeidimo. Tai yra sprendimo nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo pasekmė, o ne atskiras perkančiosios organizacijos savarankiškas sprendimas.

5.       Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2804-934/2021 ieškovės UAB ,,SKOMINTA“ ieškinį atsakovei AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl atsakovės sprendimo nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu atmetė, nustatydamas, jog nuo 2021 m. birželio 4 d. nustatytų šešių vėluojančių užsakymų skaičius iki 2021 m. liepos 15 d. informavimo apie sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo padidėjo iki trisdešimt trijų; byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų atlikusi aktyvius veiksmus, norėdama įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovė būtų tam trukdžiusi; byloje nėra duomenų, kad nurodytu laikotarpiu ieškovei būtų teikiami nauji užsakymai. Sprendimu taip pat nustatyta, kad atsakovė leido ieškovei pasitelkti subrangovus, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, jog buvo imtasi realių veiksmų vėluojančius užsakymus ar jų dalį įvykdyti; pati ieškovė 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. S-52-21 nurodė, kad užsakymų vėlavimą nulėmė netinkamas subrangovės pagrindiniams sutarties darbams atlikti pasirinkimas bei negalėjimas pačiai ieškovei sutarties regione atlikti darbus; be to, pati ieškovė nurodė, kad neneigia savo atsakomybės. Nustatyta, kad ieškovė dėl subrangovės pasitelkimo į atsakovę kreipėsi 2021 m. liepos 7 d., nors sutartis buvo sudaryta 2020 m. lapkričio 30 d., ir duomenų, dėl kokių priežasčių vėluojant įvykdyti užsakymus ir žinant, jog subrangovai netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, ieškovė anksčiau nesiėmė veiksmų pasitelkti subrangovų, ieškovė nepateikė, o ir šių aplinkybių neįrodinėjo; vien ta aplinkybė, jog atsakovės leidimas dėl subrangovės įtraukimo buvo duotas praėjus dviem savaitėms, savaime neįrodo bendradarbiavimo pareigos nevykdymo. Teismas priėjo išvados, kad atsakovė vykdė bendradarbiavimo pareigą, dėjo protingas pastangas išsaugoti sutartį, sudarė sąlygas sumažinti vėluojančius užsakymus, o įsipareigojimų vykdymo vėlavimą sąlygojo paties ieškovės nerūpestingas ir neatidus subrangovų pasirinkimas ir (ar) negalėjimas tiesiogiai sutarties regione prisiimtus įsipareigojimus vykdyti. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi minėtą apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą, konstatuodamas, kad atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, teisėti ir pagrįsti lūkesčiai, jog darbai bus atlikti laiku dėl apeliantės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo liko iš esmės nepatenkinti, todėl Rangos sutarties nutraukimas buvo adekvati atsakovės reakcija į tokį apeliantės elgesį, o tai taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte esminio pažeidimo kriterijų.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė įrodinėja aplinkybes, kurios įrodytos ir nustatytos paminėtais įsiteisėjusiais sprendimais. Ieškovės teiginiai, kad ji neturėjo galimybės kontroliuoti subrangovės padarytų pažeidimų yra nepagrįsti, nes nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kas sutrukdė prižiūrėti subrangovės darbų nevykdymą laiku; vien aplinkybės nurodymas, jog buvo nesidomėta Rangos sutarties vykdymu patvirtina buvusį nerūpestingumą, aplaidumą, atsakomybės trūkumą ir nepatikimumą.

7.       Teismas pažymėjo, kad rangovė yra verslininkė ir savo srities profesionalė, kuri dalyvavo viešajame pirkime ir jį laimėjusi bei sudariusi Rangos sutartį suteikė atsakovei net tik teisėtus lūkesčius, bet ir prisiėmė įsipareigojimus, jog darbai bus vykdomi kokybiškai ir laiku; pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalies nuostatas, ieškovė, kaip generalinė rangovė, atsako atsakovei už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, dėl ko būtent ieškovei ir tenka visos teisinės pasekmės už netinkamą Rangos sutarties vykdymą ar neįvykdymą, įskaitant ir Rangos sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo pasekmes – įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

8.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinyje nurodyta teisminė praktika iš esmės neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Nepagrįsta ieškovės pozicija, kad rangovo ir subrangovo individualūs veiksmai bei atsakomybė turi būti vertinami taikant tas pačias taisykles kaip ir vertinant solidariai atsakingų jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių partnerių. Ieškovei buvo žinoma, kad pagal Rangos sutarties 19.1 punkto nuostatas pasitelkiami ūkio subjektai solidariai atsakytų tik tuo atveju, jei rangovė pirkimo procedūrų metu būtų pasirėmusi kitų ūkio subjektų ekonominiais ir finansiniais pajėgumais. Pagal Sutarties 14.11 punkto sąlygas už subrangovų atliekamų darbų kokybę bei darbų saugos reikalavimų laikymąsi atsakovei (užsakovei) atsako ieškovė (rangovė). Ieškovė įsipareigojo vykdyti subrangovų darbų atlikimo kontrolę, įskaitant, bet neapsiribojant ir terminų laikymąsi. Vien ta aplinkybė, kad Rangos sutarties įgyvendinimui ieškovė 2020 m. gruodžio 1 d. buvo sudariusi su subrangove UAB ,,Kretingos santechnika“ subrangos sutartį, kuria susitarė, jog visus Rangos sutarties darbus atliks subrangovė ir už darbų atlikimą gaus visą užsakovės mokamą kainą (išskyrus šalių sutartą genrangos mokestį), nesudaro pagrindo teigti, kad subrangovė prisiėmė visą atsakomybę dėl Rangos sutartimi nustatytų įsipareigojimų tinkamumo ir įgyvendinimo laiku. Kaip nurodė atsakovė, jai nebuvo žinomos minėtos subrangos sutarties sąlygos ir tokia ieškovės pozicija paneigia sutarties aiškinimo taisykles, nustatytas CK 6.193 straipsnyje, sutarties uždarumo principą, kuris lemia, jog sutartinė atsakomybė paprastai kyla tik sutartimi susisaisčiusiems asmenims. Ieškovė įsipareigojo nustatytu laiku atlikti ir perduoti užsakovei užbaigtus darbus (Sutarties 12.2.1 punktas).

9.       Teismas vertino, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovė užduotis vykdyti darbus pateikdavo tiesiogiai subrangovės darbuotojams, rezultatus subrangovė perduodavo tiesiogiai užsakovei ir visi atliktų darbų aktai yra pasirašyti tik užsakovės bei subrangovės atstovų, o rangovė nei į užduoties pateikimo, nei į įgyvendinimo, nei į rezultatų perdavimo grandinę nebuvo įtraukiama nepagrįsti. Sutarties 8.4 punkte nustatyta, kad rangovės kontrahento sutartinių įsipareigojimų nevykdymas nėra laikomas svarbia aplinkybe, kurios pagrindu būtų galima pratęsti Rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo terminą, dėl ko rangovė, net siekdama pratęsti darbų vykdymo terminą, nebūtų galėjusi remtis aplinkybe, jog subrangovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Byloje nėra pateikta duomenų apie visišką ieškovės nedalyvavimą Rangos sutarties įgyvendinime. Priešingai, kaip nurodė atsakovė, visi užsakymai pirmiausiai buvo perduodami ieškovei ir tokiu būdu buvo žinoma apie juos; be to, kaip nurodė atsakovė, Rangos sutarties vykdymui ieškovė buvo pasitelkusi iš viso šešiolika subrangovų, todėl turėjo galimybę imtis tinkamų veiksmų Rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimui. Esant esminiam Rangos sutarties pažeidimui, ką patvirtino ir tarp šalių kilusį ginčą nagrinėję teismai, visa teisinė atsakomybė ir padariniai tenka ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10.       Ieškovė UAB „SKOMINTA“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti, tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

10.1.                      VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – PĮ) 99 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reguliavimo tikslas yra iš viešųjų pirkimų teisinių santykių terminuotai pašalinti nepatikimus ir nesąžiningus ūkio subjektus. Minėtos teisės normos turėtu? būti aiškinamos ir taikomos taip, kad įtraukimo i? Nepatikimu? tiekėjų sąrašą būtinumas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant i? konkretaus tiekėjo patikimumą ir sąžiningumą atskleidžiančias faktines aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-496/2021 pateiktus išaiškinimus, kad tiekėju? teises dalyvauti pirkimuose ribojančios priemonės negali būti taikomos automatiškai. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1046-790/2019 suformavo praktiką, kad yra galimi atvejai, kai vienašalis viešojo pirkimo sutarties nutraukimas dėl tiekėjo kaltės laikomas pagrįstu ir galiojančiu, tačiau tos sutarties šalies įtraukimas į Nepatikimųjų tiekėjų sąrašą pripažįstamas nepagrįstu, neproporcingu, pertekliniu ir yra teismų panaikinimas. Teisingumo Teismas akcentuoja būtinybę individualiai įvertinti, ar konkretaus subjekto faktiniai veiksmai nulėmė pažeidimą ir, ar proporcinga būtų dėl padarytų pažeidimų reikšmingumo jį laikyti nepatikimu (z?r., 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą byloje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, byla Nr. C-927/19, 2021 m. birželio 3 d. sprendimą Rad Service ir kt., byla Nr. C-210/20, 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Tim, byla Nr. C-395/18).

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad, sprendžiant dėl tiekėjų įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tiekėjai turi būti vertinami skirtingai, priklausomai nuo jų dalyvavimo viešajame pirkime formos. Analogiškas aiškinimas turi galioti visų subjektų atžvilgiu, o ne vienos grupės – jungtinės veiklos pagrindu veikiančių tiekėjų. Teisingumo Teismas nurodė: „Šiuo klausimu reikia priminti, kad Direktyvos 2014/24 63 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta ūkio subjekto teise? dėl konkrečios sutarties remtis kitu? subjektu? pajėgumais, nepriklausomai nuo ryšiu? su jais teisinio pobūdžio“ (2021 m. birželio 3 d. sprendimo Rad Service ir kt., bylos Nr. C-210/20, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Tai reiškia, kad dalyvio pasirinkimas apjungti savo pajėgumus viešojo pirkimo sutarties vykdymui jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu ar rangovo–subrangovo teisinių santykių pagrindu neturi lemti skirtingo kiekvieno iš tą konkretų junginį sudarančio asmens vertinimo patikimumo dėl ateities dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose aspektu, t. y. kiek tai aktualu tiekėjo kaltei dėl viešojo pirkimo sutarties pažeidimo ir atitinkamai tiekėjo faktiniam (ne)patikimumui įvertinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-496/2021 55 punkte nurodė, kad: „Kita vertus, jungtinės veiklos partneriu? solidarumas VPI? 91 straipsnio (Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punktas) nuostatu? taikymo prasme apskritai yra antraeilis aspektas, jeigu būtų pritarta pozicijai, kad i? Nepatikimu? tiekėju? sąrašą patenka tik tokie ūkio subjektai, kuriu? veiksmu? individualus vertinimas suponuoja jų pripažinimą nepatikimais (nesąžiningais). Tokiu atveju viešojo pirkimo sutarties nutraukimas dėl esminio pažeidimo per se (savaime) nesuponuotu? jų įtraukimo i? Nepatikimu? tiekėjų sąrašą (pavyzdžiui, nemokumas, kitu? subjektu? kalte?, nenugalima jėga ir pan.), todėl nebūtu? (neturėtu? būti) skirtumo, ar rangovas, netinkamai (i?)vykdęs viešojo pirkimo sutarti?, veikė vienas ar kaip savarankišku? ūkio subjektu? grupe? (jungtinės veiklos pagrindu)“.

10.3.                      Bylų dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo dalykas yra sutartinių įsipareigojimų (ne)tinkamas vykdymas ir jo mastas, o bylų dėl perkančiosios organizacijos sprendimo įtraukti tiekėją (tiekėju? grupės narį) i? Nepatikimu? tiekėju? sąrašą dalykas yra individualių ūkio subjekto veiksmų, susijusių su tokio ūkio subjekto patikimumu, įvertinimas, atsakomybė už veiksmus (neveikimą), kurie buvo faktinės sutarties netinkamo vykdymo priežastis. Šioje byloje teismas pritaikė bylos dėl Sutarties nutraukimo dėl jos esminio pažeidimo susijusias teisines pasekmes, nustatinėjo aplinkybes, kurios nėra reikšmingos šiai bylai. Rangovė neturėjo vykdyti darbų pagal užsakymus, rangovės įsipareigojimų dalis buvo minimali, todėl ji negali būti laikoma nepatikima. Darbus vykdė subrangovė, ji turėjo gauti 90 procentų užsakovės mokamos kainos už darbus. Užsakovė komunikavo tik su subrangove. Rangovė faktiškai nebuvo įtraukta į darbų vykdymo komunikaciją. Kitas sudarytas sutartis su užsakove rangovė vykdė tinkamai ir laiku. Ieškovė apie 30 metų įrenginėja inžinerinius tinklus, yra sėkmingai įgyvendinusi daugybę viešųjų pirkimų konkursų. Tik vienos sutarties vykdymui ieškovė pasitelkė netinkamą subrangovę. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.

11.       Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

11.1.                      Subrangovė nėra ūkio subjektas, kurios pajėgumais ieškovė rėmėsi, jog atitiktų pirkimo sąlygų reikalavimus, ir kuri prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą. Ieškovės teiginiai, kad VPĮ 91 straipsnio 1 dalis ir PĮ 99 straipsnio 1 dalies aiškinimas turi galioti visų normos subjektų atžvilgiu, yra teisiškai nepagrįsti, neįrodantys, jog paminėtų straipsnių aiškinimas turi apimti ir subrangos santykius. Pagal VPĮ 49 straipsnio 5 dalį solidari atsakomybė taikoma, kai tiekėjas remiasi kito subjekto pajėgumais. Ieškovės cituojama teismų praktika, kuri aktuali jungtinės veiklos santykių atžvilgiu, o ne subrangos. Subrangos atveju už sudarytos viešojo pirkimo sutarties (ne)įvykdymą yra atsakingas tik pagrindinis rangovas. Pats tiekėjas pasirenka, ar dalyvauti su partneriais jungtinės veiklos forma ar savarankiškai pasitelkti subrangovus.

11.2.                      Teismas skundžiamame sprendime vertino ieškovės atsakomybę vykdant Rangos sutartį. Ieškovė ignoruoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria remiasi, išaiškinimus, kad ūkio subjekto įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą stokoja savarankiškumo tiek turinio, tiek formos prasme ir yra ne atskiras perkančiosios organizacijos sprendimas, o kito sprendimo vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį teisinis padarinys. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieškinį, nereiškia, jog sprendimas įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra atskiras savarankiškas perkančiosios organizacijos sprendimas. Net jei toks sprendimas ir būtų laikomas atskiru aktu, kurį galima skųsti, šiuo atveju neturėtų lemti ieškinio tenkinimo. Atsakovė priėmė sprendimą nutraukti sutartį su ieškove, todėl tai savaime lėmė atsakovės pareigą įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovė abejoja, ar ieškovė galėjo inicijuoti šį ginčą, nes faktinės sutarties nevykdymo aplinkybės jau buvo nustatytos ankstesnėje byloje tarp šalių. Ieškovės aiškinimas, kad ji faktiškai turėtų būti laikoma nepažeidusia sutarties paneigia pamatines teisines kategorijas, sutartinę atsakomybę, kuri jai kilo iš esmės pažeidus Rangos sutartį.

11.3.                      Įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą neužkerta kelio dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, leidžia vykdytojams turėti objektyvią informaciją apie tiekėjus, todėl priemonė yra proporcinga. Ieškovei, esant įtrauktai į Nepatikimų pirkėjų sąrašą, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, kyla prievolė pateikti dokumentus, įrodančius, kad atvejai, kai sutartis įvykdyta netinkamai, nepasikartos. Ieškovė ignoruoja aplinkybę, kad ieškovės patikimumo vertinimas priskirtinas pirkimų vykdytojų diskrecijai ir teismas negali įpareigoti laikyti ieškovę patikima tiekėja. Jei teismas pripažintų ieškovę patikima, toks pripažinimas būtų neapibrėžtas laike ir nesuteiktų garantijų vykdytojams, kad ieškovė vykdytų sudarytas sutartis tinkamai. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, motyvavo jį vertindamas esminius šalių argumentus, susiklosčiusias aplinkybes.

11.4.                      Ieškovė skundo 42–43 punktuose teigia, kad bylos dalykas yra faktiškai atsakomybės už Sutarties netinkamą vykdymą klausimas, o skundo 44 punkte jau teigia, jog šios bylos dalykas – ieškovės veiksmų individualus vertinimas jos patikimumo ir sąžiningumo aspektu. Ieškovė nesuformuoja reikalavimo, ar nori, kad būtų nustatyta, kas yra atsakingas už netinkamą sutarties vykdymą, ar būti individualiai įvertinta patikimumo ir sąžiningumo aspektu. Jei ieškovė šiuos dalykus laiko tapačiais, ji ignoruoja sutartinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą) ir ima atsakomybę vertinti patikimumo ir sąžiningumo aspektais, kas teisiškai nepagrįsta.

11.5.                      Ieškovė nepateikia pagrįstų argumentų, kad teismas netinkamai taikė ar aiškino teisės normas ir dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

12.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilniaus inžinerija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

12.1.                      Veikdamas jungtinės veiklos pagrindu pagal sutartį su ieškove, sudarė 2020 m. lapkričio 30 d. Rangos sutartį, kurią atsakovei nutraukus, ir trečiasis asmuo buvo įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Įtraukimas yra perteklinis, neadekvatus, neproporcingai žalingas pasekmes sukeliantis veiksmas, neatitinkantis viešųjų pirkimų reglamentavimu nustatytų tikslų.

12.2.                      Trečiasis asmuo palaiko apeliacinio skundo poziciją ir reikalavimus.

13.       Ieškovė UAB „SKOMINTA“ Lietuvos apeliaciniame teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame prašo priimti po skundžiamo teismo sprendimo gautą naują įrodymą – 2022 m. lapkričio 24 d. atsakovės partnerių dienos prezentaciją. Ieškovė paaiškina, kad partnerių diena – metinis ESO renginys, kuriame aptariamas ESO bendradarbiavimas su dujų ir elektros infrastruktūros srities rangovais, apžvelgiami rangovų veiklos metų rezultatai. Šie įrodymai pagrindžia, kad patikimos partnerės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir pašalinimas iš ESO viešųjų pirkimų sistemos yra neproporcinga ir pernelyg griežta taikyta teises ribojanti priemonė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „SKOMINTA“ ieškinys dėl atsakovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ sprendimo įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą panaikinimo, įpareigojimo atsakovę pašalinti ieškovę iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, uždraudimo 2020 m. lapkričio 30 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. 40410/502027, sudarytos su atsakove, neįvykdymą laikyti aplinkybe, sudarančia ieškovės pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų pagrindą, numatytą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

16.       Pagal viešojo pirkimo būdu 2020 m. lapkričio 30 d. sudarytą Tipinę skirstomųjų plieninių ir polietileninių dujotiekių ir jų įrenginių, vartotojo dujų sistemų projektavimo paslaugos, įrengimo (statybos, montavimo, prijungimo), rekonstravimo, remonto, techninės priežiūros, gedimų šalinimo darbų, kurių vertė iki 50 000 Eur be PVM, sutartį Nr. 40410/502027 (toliau – Rangos sutartis) ieškovė UAB „SKOMINTA“ ir trečiasis asmuo UAB „Vilniaus inžinerija“ (rangovė) įsipareigojo atlikti dujotiekių projektavimo ir statybos, rekonstravimo Klaipėdos regione (Telšių sav., Rietavo sav., Plungės sav. Kretingos sav. Palangos sav. Tauragės sav.) darbus (Sutarties 3 punktas, Priedas Nr. 9) darbus.

17.       Sutarties Priedo Nr. 9 Pasiūlymo forma 1 punkte nurodyta, kad ieškovė UAB „SKOMINTA“ ir trečiasis asmuo UAB „Vilniaus inžinerija“ sudaro tiekėjų grupę. Ieškovė UAB „SKOMINTA“ yra tiekėjų grupės bendra atstovė arba vadovaujanti narė.

18.       Sutarties Priedo Nr. 4 Subrangovams perduodamų darbų sąrašas lentelėje nurodyta 12 subrangovų ir jiems perduodamų darbų sąrašas.

19.       2020 m. gruodžio 1 d. rangovė (UAB „SKOMINTA“ ir UAB „Vilniaus inžinerija“) bei Rangos sutarties ir jos Priede Nr. 4 Subrangovams perduodamų darbų sąraše nepaminėta subrangovė UAB „Kretingos santechnika“ sudarė Subrangos sutartį, kuria subrangovė UAB „Kretingos santechnika“ įsipareigojo pagal Subrangos sutartyje ir Rangos sutartyje nustatytus reikalavimus darbams ir paslaugoms atlikti darbus bei suteikti paslaugas pagal užsakovės rangovei pateikiamus ir rangovės subrangovei vykdyti pavedamus užsakymus (kaip tai numatyta Rangos sutartyje) (Subrangos sutarties 1.1 punktas).

20.       Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. birželio 4 d. raštu informavo ieškovę, kad ji vėluoja atlikti keturiasdešimt penkis užsakymus, iš kurių šešis užsakymus vėluoja atlikti daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, septynis užsakymus – 25 ir daugiau dienų. Šiuo raštu atsakovė taip pat informavo, kad jei ieškovė nesiims skubių ir neatidėliotinų veiksmų, jog užsakymai būtų vykdomi laiku, ir atsakovei po 5 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos patikrinus vėluojančius įvykdyti užsakymus nustatys, kad vėluojančių daugiau kaip 30 kalendorinių dienų įvykdyti užsakymų bus daugiau kaip trys, atsakovė spręs klausimą dėl sutartyje numatytų sankcijų taikymo ieškovei bei spręs klausimą dėl Sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo ir ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

21.       Atsakovė 2021 m. birželio 14 d. raštu papildomai informavo ieškovę apie tai, kad, jei ieškovė nesiims skubių ir neatidėliotinų veiksmų, jog užsakymai, nurodyti atsakovės ieškovei 2021 m. birželio 4 d. siųstame rašte, būtų vykdomi tinkamai, ir atsakovei po 10 darbo dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos patikrinus vėluojančius įvykdyti užsakymus nustatys, kad vėluojančių daugiau kaip 30 kalendorinių dienų įvykdyti užsakymų bus daugiau kaip trys, užsakovė inicijuos sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo ir spręs dėl rangovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. 

22.       Atsakovė 2021 m. liepos 20 d. raštu informavo ieškovę, kad atsakovė, vadovaudamasi sutarties 18.8.1 punktu, inicijuoja sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo ir sutartis bus laikoma nutraukta po 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos. Šiuo raštu atsakovė taip pat informavo, kad, inicijuojant sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo, vadovaudamasi sutarties 18.10 punktu, įtraukia ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

23.       Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė ieškinį dėl atsakovės sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį dėl ieškovės kaltės pripažinimo nepagrįstu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2804-934/2021 ieškovės ieškinį atmetė.  Teismas konstatavo, kad ieškovė iš esmės neginčijo aplinkybės, jog vėlavo įvykdyti trisdešimt trijų darbų užsakymus daugiau nei 30 kalendorinių dienų, vėlavimą sąlygojo ne atsakovės neproporcingas pateiktų užsakymų kiekis, pirkimo sąlygų neaiškumas, o pačios ieškovės negebėjimas teikiant pasiūlymą įsivertinti prisiimtų įsipareigojimų apimtį bei pagal turimus pajėgumus įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ieškovės nerūpestingas ir neatidus subrangovų pasirinkimas ir (ar) negalėjimas tiesiogiai sutarties regione vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė buvo suteikusi papildomą terminą, daugiau nei 40 dienų, vėluojantiems užsakymams įvykdyti, leido papildomai pasitelkti subrangovą, sutarties pažeidimams pašalinti, tačiau sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi, byloje nėra duomenų, jog ieškovė ateityje būtų pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei būtų siekusi sutarties išsaugojimo, priešingai, pati ieškovė 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. S-52-21 siūlė nutraukti sutartį šalių susitarimu (sprendimo 19, 26, 30 punktai).

24.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-521-553/ 2022 paminėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

25.       Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamame 2019 m. – 2022 m. Nepatikimų tiekėjų sąraše nurodyta, kad ieškovė UAB „SKOMINTA“ ir trečiasis asmuo UAB „Vilniaus inžinerija“ į jį įtrauktos 2022 m. kovo 18 d.

26.       Išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad: i) paminėtina, kad į Nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo įtrauktas ir trečiasis asmuo; ii) atsižvelgiant į PĮ 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pagrindinio tiekėjo atsakomybę dėl sutarties įvykdymo bei į tai, kad, remiantis PĮ 99 straipsnio 1 dalimi, į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įrašomi pirkimo sutarties neįvykdę ar netinkamai ją įvykdę tiekėjai (tiekėjų grupės atveju – visi grupės nariai), manytina, jog pagrindinis tiekėjas, t. y. pagrindinį tiekėją sudarantys tiekėjų grupės nariai turi būti įtraukiami į Nepatikimų tiekėjų sąrašą net ir tuo atveju, kai pirkimo sutartis buvo neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl jų pasitelkto subtiekėjo veiksmų.

27.       Byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė pagrįstai ėmėsi priemonių dėl ieškovės įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Apeliantė (ieškovė) teigia, kad ji neturėjo būti įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes turėjo būti įvertintos individualios Rangos sutarties neįvykdymo aplinkybės – atsižvelgta į tai, kad faktiškai visus darbus pagal Rangos sutartį vykdė subrangovė, o ne rangovė.

28.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalies nuostatas, ieškovė, kaip generalinė rangovė, atsako atsakovei už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, dėl ko būtent ieškovei ir tenka visos teisinės pasekmės už netinkamą Rangos sutarties vykdymą ar neįvykdymą, įskaitant ir Rangos sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo pasekmes – įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.  

Dėl naujų įrodymų priėmimo

29.       Apeliantė prašo prijungti prie bylos medžiagos naują įrodymą – 2022 m. lapkričio 24 d. AB „Energijos skirstomieji tinklai“ partnerių dienos prezentaciją. Nurodo, kad įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, nes partnerių diena įvyko po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Apeliantė šiuo įrodymu siekia pagrįsti aplinkybę, kad atsakovė pripažįsta, jog apeliantė yra viena iš geriausių ir patikimiausių atsakovės dujų infrastruktūros rangovių, pavyzdys kitiems rangovams – patikima.

30.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

31.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kaip apeliantė vykdo kitas su atsakove sudarytas sutartis neturi reikšmės sprendžiant, ar apeliantė pagrįstai įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (plačiau dėl to pasisakyta kituose nutarties punktuose). Todėl 2022 m. lapkričio 24 d. AB „Energijos skirstomieji tinklai“ partnerių dienos prezentacija nepriimama ir nėra vertinama byloje.

Dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą

32.       Nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo būdu buvo sudaryta tipinė skirstomųjų plieninių ir polietileninių dujotiekių ir jų įrenginių, vartotojo dujų sistemų projektavimo paslaugos, įrengimo (statybos, montavimo, prijungimo), rekonstravimo, remonto, techninės priežiūros, gedimų šalinimo darbų sutartis, todėl taikomas PĮ (VPĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas, PĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad kai tam tikrų viešųjų pirkimų teisinių santykių PĮ nereglamentuoja, subsidiariai taikomas VPĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1265-381/2020 49 punktas).

33.       PĮ 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti

34.       Tiekėjų įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagal Lietuvos teisinį reguliavimą yra ne atskiras sprendimas, o kito sprendimo vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį teisinis padarinys: jei ūkio subjektas sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo neginčija apskritai ar teismas tokį sprendimą pripažįsta teisėtu, atitinkamas ūkio subjektas, vykdęs šią sutartį vienas ar su partneriais, neišvengiamai įtraukiamas (-i) į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).

35.       Vadovaujantis VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, perkančiosios organizacijos sprendimas paskirti tiekėjui sankciją už esminės sutarties sąlygos vykdymą su nuolatiniais ar dideliais trūkumais, lemiantis tiekėjo įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, yra grindžiamas, įskaitant, bet neapsiribojant, pirkimo sutarties sąlygomis. Pirkimo sutartyje šalys gali apibrėžti atvejus, kas laikoma dideliu ir nuolatiniu sutarties vykdymo trūkumu, suteikiančiu teisę perkančiajai organizacijai taikyti sutartyje įtvirtintas sankcijas ir tiekėją įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tuo tarpu tiekėjai, prieš teikdami pasiūlymus, turėtų itin atidžiai susipažinti su pirkimo sutarties projektu, išsiaiškinti, kokios sutarties sąlygos yra esminės, kaip sutartyje apibrėžti sutarties vykdymo dideli ar nuolatiniai trūkumai bei kokios yra numatytos sankcijos. Taigi, prieš teikdamas pasiūlymą, tiekėjas turėtų tinkamai įsivertinti savo pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį joje nustatytomis sąlygomis bei riziką, kad sutarties neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) atveju perkančiosios organizacijos sprendimu gali būti įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-660-910/2022).

36.       Teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad Nepatikimų tiekėjų sąrašo sudarymu yra ginamas viešasis interesas, apsaugantis perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su nekokybiškas paslaugas ir / ar prekes teikiančiais asmenimis (tiekėjais) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1513-178/2017). Tiekėjo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą tikslas yra neleisti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti nepatikimiems tiekėjams. VPĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostatos nesuteikia perkančiajai organizacijai diskrecijos teisės spręsti dėl nepatikimų tiekėjų įtraukimo / neįtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Esant įstatyme nustatytiems pagrindams, perkančiosios organizacijos privalo išviešinti iš esmės sutartis pažeidusius tiekėjus. Taigi, nepatikimo tiekėjo išviešinimas yra ne perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, o pareiga, kurios vykdymas yra privalomas, siekiant apsaugoti perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su sutartinių įsipareigojimų nevykdančiais tiekėjais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-890-302/2019 49 punktas).

37.       Pagal PĮ galimas kitų ūkio subjektų pasitelkimas, siekiant atitikti tiekėjui keliamus kvalifikacinius reikalavimus (PĮ 62 straipsnio 1 dalis), ir subtiekėjų pasitelkimas, siekiant vykdyti konkrečią viešojo pirkimo sutartį ar jos dalį (PĮ 96 straipsnio 1 dalis). Kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą (PĮ 62 straipsnio 5 dalis).  

38.       PĮ 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pagrindinio tiekėjo atsakomybė dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymo, neatsižvelgiant į tai, kokiai pirkimo sutarties daliai vykdyti tiekėjas pasitelkė subtiekėją (subrangovą), ir ar pirkimo sąlygose yra nustatyta tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė ir (ar) yra sudaryta trišalė sutartis tarp perkančiojo subjekto, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo (subrangovo) dėl tiesioginio atsiskaitymo pagal PĮ 96 straipsnio 2 dalį. Ši teisės norma koreliuoja su CK 6.650 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Taigi tokiu atveju perkančiajai organizacijai už pirkimo sutarties vykdymą atsako pasiūlymą pateikęs tiekėjas – dalyvis.

39.       Šiuo atveju ieškovė ir trečiasis asmuo (rangovė) pasitelkė Rangos sutartyje numatytiems darbams įvykdyti subrangovę UAB „Kretingos santechnika“, kurios pajėgumais viešajame pirkime nesirėmė. Vadovaujantis PĮ 96 straipsnio 3 dalimi, pagrindinės tiekėjos (rangovės) atsakomybė dėl sudarytos pirkimo sutarties įvykdymo išliko nepakitusi. Šalys Rangos sutarties 18.10 punktu susitarė, jog rangovė prisiima rizika?, kad Rangos sutarti? nutraukus nepagrįstai arba Sutarties 18.8 punkto pagrindu (iš esmės pažeidus sutartį), ji bus įtraukta i? Nepatikimu? tiekėju? sąrašą Lietuvos Respublikoje galiojančiu? teisės aktu? nustatyta tvarka. Kadangi, remiantis PĮ 99 straipsnio 1 dalimi, į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra įrašomi pirkimo sutarties neįvykdę ar netinkamai ją įvykdę tiekėjai (tiekėjų grupės atveju – visi grupės nariai), įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinus, kad atsakovė Rangos sutartį dėl esminio jos pažeidimo nutraukė teisėtai, tiekėja (rangovė) pagrįstai įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

40.       Nurodytų motyvų pagrindu nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad, rangovę įrašant į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, atsakovė turėjo atsižvelgti į tai, jog faktiškai Rangos sutartyje numatytus darbus vykdė subrangovė.

41.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Teisingumo Teismo ir Lietuvos teismų praktiką (Teisingumo Teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Tim, byla Nr. C-395/18, 2021 m. birželio 3 d. sprendimą Rad Service ir kt., bylos Nr. C-210/20, 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą byloje Klaipėdos regiono atlieku? tvarkymo centras, bylos Nr. C-927/19, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1046-790/2019), kurioje išaiškinta, jog jungtinės veiklos partneriai neturi būti įrašomi į Nepatikimų tiekėjų sąrašą vien tik dėl to, kad sutartis nutraukta dėl esminio pažeidimo, o turi būti individualiai vertinami kiekvieno partnerio faktiniai veiksmai, pirmiausiai, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog skiriasi nagrinėjamų bylų faktinės aplinkybės.

42.       Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką dėl teismo precedento taikymo, yra pažymėjęs, kad, remiantis konstitucine doktrina, teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07).

43.       Byloje apeliantė siekia, kad individualiai būtų įvertinti ne jungtinės veiklos partnerių, bet pagrindinės tiekėjos ir subrangovės faktiniai veiksmai, jog būtų atsižvelgta į tai, kad Rangos sutartyje numatytus darbus vykdė subrangovė. Pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, tiekėjai gali pasitelkti kitus ūkio subjektus daliai viešojo pirkimo sutarties vykdyti. Ūkio subjektai laisvi rinktis bendradarbiavimo formas.

44.       VPĮ nėra pateiktų subrangovo ir jungtinės veiklos partnerio sąvokų. Dėl pastarosios galima spręsti iš CK 6.969 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, įstatymui neprieštaraujančiam tikslui arba tam tikrai veiklai. Ši nuostata turi būti aiškinama kartu su VPĮ 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtinta tiekėjo sąvoka, pagal kurią, tiekėjas – ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas.

45.       Subrangovai – ūkio subjektai, kurie nelaikytini tiekėjais VPĮ 2 straipsnio 36 dalies prasme, tačiau kuriems taikomi tam tikri reikalavimai tiekėjams: jiems keliami tiekėjų kvalifikacijos ar kiti kokybinės atrankos reikalavimai (pvz., neteistumas, socialinės įmonės statusas) bei tikrinama atitiktis jiems (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subrangos teisiniai santykiai nekeičia vertinimo, jog savarankišką pasiūlymą pateikė atskiras ūkio subjektas, o ne jų grupė; tiekėjų ir jų subrangovų kaip tam tikro darinio bendrumas pirmiausia pasižymi jų galimybe sumuoti turimus pajėgumus ir dėl to atitikti viešojo pirkimo kvalifikacijos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 34 punktas). Pasiūlymą teikia, viešojo pirkimo sutartį sudaro pasiūlymą teikęs dalyvis. Subtiekėjas (subrangovas) tik vykdo dalyviui, viešojo pirkimo sutarties kontrahentui, tenkančių prievolių dalį, bet už visas savo prievoles dalyvis atsako perkančiajai organizacijai (CK 6.650 straipsnis, PĮ 96 straipsnio 3 dalis). Apeliantė įsipareigojo Rangos sutartyje nustatytu laiku atlikti ir perduoti užsakovei užbaigtus Rangos sutartyje numatytus darbus (12.2.1 punktas). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė net nepaaiškina, kas jai sutrukdė prižiūrėti, kad subrangovė darbus atliktų laiku (tinkamai).

46.       Apeliantės teigimu, tai, jog įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą turi būti vienodai taikomas visiems ūkio subjektams, nepriklausomai nuo jų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose formos, patvirtina Teisingumo Teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo Rad Service ir kt., C-210/20, 30 punkte pateiktas išaiškinimas ir jame nurodyta jurisprudencija bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-496/2021 55 punkte pateikti išaiškinimai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

47.       Teisingumo Teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo Rad Service ir kt., C-210/20, 30 punkte teismas priminė, kad Direktyvos 2014/24 63 straipsnio 1 dalyje numatyta ekonominės veiklos vykdytojo teisė atitinkamais atvejais dėl konkrečios sutarties remtis kitų subjektų pajėgumu, nepriklausomai nuo ryšių su jais teisinio pobūdžio, kad tenkintų tiek šios direktyvos 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus kriterijus, susijusius su ekonomine ir finansine padėtimi, tiek šios direktyvos 58 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus, susijusius su techniniu ir profesiniu pajėgumu. Šiame nutarties punkte kalbama apie rėmimąsi kitų subjektų pajėgumais viešajame pirkime, kad ūkio subjektas atitiktų dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje minimalius reikalavimus, kuriuos pats šis subjektas atitinka tik iš dalies. Tačiau nei šiame, nei 30 punkte nurodytoje jurisprudencijoje, nei kituose sprendimo punktuose, nekalbama apie būtinybe? vertinti rangovo ir subrangovo individualius veiksmus bei atsakomybe? pagal tas pačias taisykles kaip ir vertinant solidariai atsakingu? jungtinės veiklos sutarties partneriu? individualia? atsakomybe?.

48.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-496/2021 sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugianarį tiekėją sudarantiems ūkio subjektams (jungtinės veiklos partneriams) taikomus padarinius už netinkamai vykdytą ir dėl esminio pažeidimo nutrauktą viešojo pirkimo sutartį, aiškinimo ir taikymo. Šios nutarties, kuria kasacinis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, 55 punkte pateikiama kasacinio teismo pozicija, kad tuo atveju, jei jungtinės veiklos pagrindu veikiantys asmenys būtų savaime įtraukiami į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nevertinant jų individualaus veiksmų vertinimo, palankesnėje padėtyje atsidurtų vienanaris tiekėjas. Šioje kasacinio teismo nutartyje taip pat nekalbama apie tai, kad įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą turi būti vienodai taikomas visiems ūkio subjektams, nepriklausomai nuo jų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose formos.

49.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad liko neįvertintos individualios Rangos sutarties neįvykdymo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iš įsiteisėjusių Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2804-934/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-521-553/2022 turinio matyti, jog teismai tokias aplinkybes įvertino. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2804-934/2021 pagal ieškovės ieškinį dėl atsakovės sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį dėl ieškovės kaltės pripažinimo nepagrįstu, be kita ko, ieškovė įrodinėjo, kad vėlavimą įvykdyti darbus pagal Rangos sutartį sąlygojo atsakovės (užsakovės) neproporcingas pateiktų užsakymų kiekis ir pirkimo sąlygų neaiškumas, kurios turėtų būti aiškintinos rangovės naudai. Teismai konstatavo, kad pati rangovė, teikdama pasiūlymą viešajame pirkime, nesugebėjo įsivertinti prisiimtų įsipareigojimų apimties, jų įvykdyti pati ir (ar) pasitelkti pajėgumus jiems įvykdyti. To rangovė nepadarė ir per papildomai nustatytą, ilgesnį nei 40 dienų, terminą. Šios įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-521-553/2022 37 punkte konstatavo, kad Rangos sutarties nutraukimas buvo adekvati atsakovės reakcija į aptartą ieškovės elgesį. Nors Rangos sutartyje numatytus darbus vykdė subrangovė, sutarties nutraukimą lėmė tokie faktiniai ieškovės veiksmai – prisiimtų įsipareigojimų apimties netinkamas įvertinimas bei nesugebėjimas pasitelkti papildomų pajėgumų sutarčiai įvykdyti ir sutarties esminiams pažeidimas likviduoti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tokie apeliantės veiksmai rodo jos nepatikimumą.

50.       Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad nepatikimų tiekėjų sąrašo sudarymu yra ginamas viešasis interesas, apsaugantis perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su nekokybiškas paslaugas ir (ar) prekes teikiančiais asmenimis (tiekėjais) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1513-178/2017 15 punktas; 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-540-302/2018 25 punktas). Taigi tokiu būdu siekiama apsaugoti perkančiąsias organizacijas nuo netinkamai sutartis vykdančių tiekėjų. Aptariamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė Rangos sutartį vykdė netinkamai.  

51.       Rangos sutarties 8.4 punkte nustatyta, kad rangovės kontrahento sutartinių įsipareigojimų nevykdymas nėra laikomas svarbia aplinkybe, kurios pagrindu būtų galima pratęsti Rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo terminą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad rangovė, net ir siekdama pratęsti darbų vykdymo terminą, nebūtų galėjusi remtis aplinkybe, jog subrangovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų.

52.       Rangos sutarties 14.11 punkte nustatyta, kad už subrangovų atliekamų darbų kokybę bei darbų saugos reikalavimų laikymąsi atsakovei (užsakovei) atsako ieškovė (rangovė). Todėl apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji neturėjo vykdyti darbų, subrangovė turėjo gauti 90 procentų užsakovės mokamos kainos, užsakovei buvo žinoma, jog Rangos sutartyje numatytus darbus vykdo subrangovė, darbų atlikimo aktai pasirašyti tik atsakovės ir subrangovės nepaneigia to, jog apeliantė turėjo domėtis Rangos sutarties vykdymu.

53.       Nagrinėjamo klausimo aspektu teisiškai nereikšmingos apeliacinio skundo aplinkybės, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu vykdė dar keturias analogiškas didelės vertės ilgalaikio pobūdžio sutartis ir jos visos buvo vykdomos laiku, jog rangovė 30 metų įrenginėja inžinerinius tinklus, o ankstesniais laikotarpiais yra įvykdžiusi penkias tokias pačias sutartis. Kaip jau minėta, nereikšminga ir aplinkybė, kaip atsakovė vertina apeliantės patikimumą vykdant kitas sutartis. Šios aplinkybės galbūt galėtų būti reikšmingos dalyvaujant kituose viešuosiuose pirkimuose. Tačiau pagal PĮ 99 straipsnio 1 dalį į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įrašomi konkrečios pirkimo sutarties neįvykdę ar netinkamai ją įvykdę tiekėjai.

54.       Sutiktina, kad apeliantei, esant įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, gali kilti neigiamų pasekmių dalyvaujant kituose viešuosiuose pirkimuose, tačiau VPĮ 46 straipsnyje įtvirtinta tiekėjų pašalinimo pasekmė gali būti netaikoma atsižvelgiant į paties tiekėjo teigiamą elgesį, nes VPĮ 46 straipsnio 8 dalis tiekėjui suteikia galimybę įrodyti, jog jis ėmėsi šioje įstatymo nuostatoje numatytų priemonių tam, jog būtų atkurtas jo patikimumas. Perkančiosios organizacijos ir konkurso laimėtojo pasitikėjimo santykių užmezgimas reiškia, kad perkančioji organizacija neturi būti automatiškai saistoma kitos perkančiosios organizacijos atlikto vertinimo per ankstesnį viešąjį pirkimą tam, kad, ji galėtų, be kita ko, ypatingą dėmesį skirti proporcingumo principui, taikydama neprivalomuosius pašalinimo pagrindus (2019 m. birželio 19 d. Sprendimo Meca, C‑41/18, EU:C:2019:507, 30 ir 32 punktai; 2019 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimą Delta Antrepriz? de Construc?ii ?i Montaj 93, C‑267/18, EU:C:2019:826, 27 punktas). Taigi tiekėjui suteikiama teisė pasiaiškinti, kokių veiksmų jis ėmėsi, kad pažeidimas nepasikartotų.

55.       Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk prieš Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

57.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

58.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

59.       Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                        Gintaras Pečiulis

Asta Radzevičienė

Irmantas Šulcas