Civilinė byla Nr.e2-102-233-2020

Teisminio proceso numeris 2-37-3-00701-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.6.1;3.1.7.4 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

  2020 m. vasario 11 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė,

dalyvaujant posėdžių sekretorei Larisai Vizbarienei,

ieškovo atstovei advokatei I. M.,

atsakovo atstovui adv. D. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl 34754 Eur negrąžintos paskolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo pagal ieškovo R. M. ieškinį, atsakovas R. Š. .

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas pateikė teismui ieškinį , prašydamas priteisti iš atsakovo R. Š. 34754 Eur negrąžintos paskolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo , turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktame ieškinyje nurodė, kad pagal 2010 m. gruodžio 1d. paskolos sutartį atsakovas pasiskolino iš ieškovo 120000 Lt(34754 Eur), kuriuos žadėjo grąžinti ieškovui iki 2013 m. gruodžio 30 d., tačiau iki šiol skolos negrąžino.

Ieškovas R. M. 2019-09-06 teismo posėdyje paaiškino, kad 2010 m. į jį kreipėsi jo geras pažįstamas Ž. Š., kuris buvo vienas iš UAB“ (duomenys neskelbtini)“ akcininkų, prašydamas paskolinti kitam bendrovės akcininkui, atsakovui R. Š. pinigų, nurodydamas, jog įmonės veikla plečiasi ir reikalingos lėšos. Kadangi jis Ž. Š. gerai pažinojo sutiko paskolinti pinigų. 2010 m. gruodžio mėn. (tai galėjo būti ir gruodžio 1 d. kuri nurodyta paskolos sutartyje) pas jį į namus atvyko Ž. Š., prie jo perskaičiavo pinigus, kuriuos buvo sutarę, kad paskolins atsakovui-120 tūkstančių litų ir abu kartu nuvažiavo į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ofisą,  (duomenys neskelbtini), kur jau buvo atsakovas ir buvo paruošta paskolos sutarties forma. Jis į pateiktą paskolos sutartį įrašė tik savo vardą, pavardę ir paskolinamą pinigų sumą- 120 tūkstančių litų bei pasirašė sutartį. Duomenys apie atsakovą jau buvo surašyti (atspausdinti ) pateiktoje paskolos sutartyje, pinigai dar kartą buvo perskaičiuoti, atsakovui perduoti ir atsakovas pasirašė paskolos sutartį. Paaiškino, kad anksčiau jis atsakovo nepažinojo, su juo nebendravo, tačiau buvo jį matęs kelis kartus UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ofise. Dėl paskolos grąžinimo jis irgi bendravo su Ž. Š., kuriuo pasitikėdamas, atsakovui

                        2

suteikė paskolą. Jam buvo pasakyta, kad atsakovas šiuo metu negali atsiskaityti, žadėjo atsiskaityti 2016 m., tačiau neatsiskaitė. 2019 m. jis kreipėsi į advokatą, buvo surašyta pretenzija atsakovui, kurią jis bandė įteikti paskolos sutartyje nurodytu atsakovo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tuo adresu neradus atsakovo, surašytą pretenziją atsakovui paprašė įteikti Ž. Š., kadangi jie su atsakovu buvo tos pačios bendrovės akcininkai, daugiau bendravo. Pasirašant paskolos sutartį jokių atsakovo asmens dokumentų neprašė, kad tai yra tas pats asmuo, kuris nurodytas paskolos sutartyje ir kuris pasirašė paskolos sutartį neįsitikino,   nurodė, kad pinigus paskolino tik todėl , kad pasitikėjo Ž. Š., kurį pažinojo. Daugiau niekam pinigų nėra paskolinęs. Kadangi pinigai negrąžinti, prašo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovė 2020-01-22 teismo posėdyje nurodė ieškovo ieškinį esant pagrįstu ir prašė jį tenkinti visiškai, priteisiant iš atsakovo ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pateikta paskolos sutartis 2010-12-01, kuria ieškovas grindžia pateikus reikalavimus yra rašytinė, pasirašyta abiejų sutarties šalių, todėl turi šalims įstatymo galią ir turi būti šalių vykdoma. Kad paskolos sutartis pasirašyta atsakovo patvirtinta ir rašysenos ekspertizės išvada, kurią paskirti prašė pats atsakovas. Nurodė, kad ekspertizė buvo skirta atsakovo iniciatyva, ieškovas visą laiką nuosekliai tvirtino, kad pateiktoje sutartyje yra atsakovo parašas, todėl ekspertizės išlaidas iš ieškovo neturėtų būti priteistos. Nurodė, kad nors paskolos sutartyje nebuvo nurodytas paskolos davėjo pinigų perdavimo faktas paskolos gavėjui, t.y. atsakovui, tačiau pinigai buvo perduoti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ patalpose, pinigai buvo perskaičiuoti ir perduoti atsakovui, ką patvirtina teismo posėdyje apklaustas liudytoju  Ž. Š.. Be to, iš liudytojų V. M., E. K. parodymų matyti, kad paskolos sutarties forma buvo bendrovės darbuotojų kompiuteriuose, atsakovas neginčijo, kad tokios formos paskolos sutartys buvo bendrovėje, neginčijo, kad tokios formos sutartis buvo pasirašęs su kitais asmenimis skolindamasis pinigus. Nurodė, kad atsakovo pateikti įrodymai, kad paskolos sudarymo dienai jis buvo komandiruotėje užsienyje neįrodo, jog pagal paskolos sutartį jam pinigai nebuvo perduoti, nes jis turėjo galimybę grįžti ir pasirašyti sutartį. Be to, iš liudytojų parodymų matosi, kad bendrovėje buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad data galėjo būti įrašyta ir tokia, kokiai datai buvo reikalinga buhalterei  patvirtinti turėtas bendrovės išlaidas. Pateiktuose darbo laiko žiniaraščiuose nėra nurodyta, kad 2010-12-01 atsakovas dirbo, nepateikti objektyvūs įrodymai, kad nurodytą dieną atsakovas objektyviai buvo užsienyje. Nurodo, jog atsakovas pateikė atlikto Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio patikrinimo duomenis 2013-06-17 iš kurių matyti, kad atsakovo 2010 metais patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas . Nurodo, kad tai, jog atsakovui paskolintus pinigus ieškovas R. M. perdavė patvirtina ir Panevėžio apygardos teismo 2015-01-12 sprendimo civilinėje byloje Nr.B2-110-227/2015 duomenys, kur pripažinus UAB “ (duomenys neskelbtini)“ bankrutavusia, prie kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti, nurodytas ir atsakovas. Nurodo, jog ieškovas pateikė jo gautų pajamų deklaracijas, patvirtinančias, kad ieškovas turėjo pakankamai lėšų, kurias turėjo galimybę paskolinti ir paskolino atsakovui, todėl atsakovas turi gautą paskolą grąžinti.  .

Teismui pateiktame 2019-06-20 atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, nes iš R. M. jokių pinigų nesiskolino, jokio priminimo iš jo negavo. Nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių pinigų perdavimą patvirtinančių įrodymų, prašo ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. Š. 2019-09-06 teismo posėdyje nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovo nepažįsta, jokių pinigų iš jo nesiskolino. Paaiškino, kad jis šiuo metu dirba UAB ”(duomenys neskelbtini) ” vairuotoju. Š. m. balandžio 24 d. jam paskambino Ž. Š., su kuriuo anksčiau buvo UAB ”(duomenys neskelbtini) ” akcininkai ir pasakė, kad reikia susitikti. Susitarė susitikti ir susitiko balandžio 25 d., tuomet jam Ž. Š. parodė paskolos raštelio kopiją, kurią ieškovas yra pateikęs į šią bylą ir pasakė, kad jis pretenzijų jam neturi, tačiau turi

                        3

pretenzijų UAB ”(duomenys neskelbtini) ” direktoriui E. K., ir kad jeigu jis neišreikalaus pinigų iš E. K., tai tuomet bus kreiptasi į teismą dėl paskolos sutartyje nurodytų pinigų išreikalavimo.  Jis Ž. Š. sakęs, kad tokios sutarties nepasirašė, tačiau jis atsakęs, kad jis (atsakovas) paprasčiausiai   neprisimena, o sutartį pasirašęs savo ranka. Vėliau, tą pačią dieną Ž. Š. paskambinęs paklausė ar perdavė savo vadovui E. K. nurodytą reikalavimą, jis atsakė, kad niekam nieko neperdavė ir sakė, kad jam daugiau neskambinėtų, nors ketino apie tai pranešti ir teisėsaugai. Nurodė, kad pateiktoje paskolos sutartyje ties jo pavarde esantis parašas panašus į jo, tačiau jis šios sutarties nepasirašė, todėl tai negali būti jo parašas, dėl ko jis prašys skirti rašysenos ekspertizę. Nurodė, kad jo žiniomis UAB ” ”(duomenys neskelbtini)” akcininku Ž. Š. nebuvo, akcininke buvo jo žmona Šernienė. Paaiškino, kad nors jis pats buvo UAB ””(duomenys neskelbtini)” akcininkas, tačiau šioje bendrovėje nedirbo. 2010 m. jis dirbo individualioje ”(duomenys neskelbtini) įmonėje ””(duomenys neskelbtini)” vairuotoju, darbas susijęs su pastoviomis komandiruotėmis į užsienį, darbas buvo visoje Europoje. Nurodo, kad  2010 m. lapkričio-  gruodžio mėnesį jis buvo komandiruotėje ir tikrai nebuvo Lietuvoje, pateikia teismui 2010 m. lapkričio-gruodžio mėnesių ”(duomenys neskelbtini) įmonės ””(duomenys neskelbtini)” transporto padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijas, kurias prašo prijungti prie bylos. Nurodė, kad 2013 m. buvo atliktas UAB ””(duomenys neskelbtini)” auditas, kurio metu atliktas ir visų jo, jo šeimos narių pajamų ir išlaidų auditas, buvo nustatytos visos jo turėtos pajamos ir  išlaidos , taip pat ir tos , kurias jis įnešė kaip akcininkas į bendrovės kasą bendrovės veiklos plėtimui  . Paaiškino, kad bendrovės veiklai plėtoti, jis kaip akcininkas ne kartą skolinosi iš pažįstamų, draugų, giminaičių pinigų sumas, kurias vėliau perduodavo kaip savo lėšas bendrovės veiklai. Paskolos sutartis surašydavo pats savo ranka arba užpildydavo bendrovėje parengtas paskolos sutarties formas, su jam paskolas suteikusiais asmenimis jis atsiskaitydavo asmeniškai, tačiau dėl jo pasiskolintų pinigų perdavimo bendrovei, buvo surašoma kita sutartis, pinigai būdavo įnešami į bendrovės kasą  ne didesnėmis sumomis kaip 50000 litų, kad nereikėtų pildyti papildomų dokumentų per mokesčių inspekciją, todėl jeigu būdavo didesnė suma, ją įnešdavo dalimis. Nurodė, kad bendrovei bankrutavus, bendrovė jam liko skolinga.  

Atsakovo atstovas adv. D. S. 2020-01-22 teismo posėdyje nurodė pateiktą ieškinį esant nepagrįstu, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui turėtas visas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas , kurias apmokėjo atsakovas už ekspertizės skyrimą. Nurodė, kad paskolos sutartis yra realinė sutartis ir pagal  Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau tekste-CK, 6.870 straipsnį laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Nurodo, jog ieškovas neįrodė pinigų perdavimo atsakovui fakto, o tai, kad  2010-12-01 Paskolos sutartyje įrašyta „... skolinuosi...“, nereiškia, kad atsakovas iš ieškovo pinigus gavo. Pagal pateiktus byloje duomenis atsakovas 2010-12-01 Lietuvoje nebuvo, nurodyta data pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėta kaip komandiruotė- „K“, ką patvirtina ir tarptautinių krovinių pervežimo žiniaraščių duomenys. Nurodo, kad UAB “ ”(duomenys neskelbtini)“ dirbęs E. K. nurodė, kad kartu bendrovėje atsakovo ir ieškovo nėra matęs, tą patvirtino dirbusi buhaltere ir  V. M.. Atstovas nurodė, kad jo atstovaujamasis tvirtina, jog pasiskolintus iš kitų asmenų pinigus jis perduodavo bendrovei, su kuria būdavo pasirašytos atskiros sutartys , tokių sutarčių yra pateikta ir nagrinėjamoje byloje, gautų iš apygardos teisme nagrinėtos bankroto bylos. Nurodo, kad pats ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad su atsakovu dėl  paskolos jam suteikimo, jos grąžinimo terminų, nekalbėjo, o kaip nurodė,  bendravo su  pažįstamu Ž. Š., kuris tai patvirtino. Todėl daro prielaidą, kad  galimai ieškovas Ž. Š. pinigus ir perdavęs, tačiau atsakovui jų neperdavė, pinigų perdavimo atsakovui faktą patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė.     

            Ieškinys atmestinas.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi.

                        4

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamųjų daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nepripažįstama sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ir paskolos gavėjo – priimtas. Dėl to, kilus ginčui dėl paskolos dalyko perdavimo ir/ ar jo priėmimo , ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui faktas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje   Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje   Nr. 3K-3-564/2010; 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-430/2013).

Ieškovas pateiktą ieškinį grindžia rašytine 2010-12-01 paskolos sutartimi (toliau tekste-Paskolos sutartis), sudaryta kaip joje nurodyta, tarp R. Š., paskolos gavėjo, ir R. M., paskolos davėjo. 

Paskolos sutarties, kuria ieškovas grindžia pateiktus reikalavimus, sudarymo metu 2010-12-01  galiojusi CK 6.871 straipsnio redakcija numatė, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt turi būti rašytinė.  

  Į paskolos įrodinėjimo dalyką dėl paskolos grąžinimo , dėl kurio šioje byloje yra ginčas, įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimo-paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus ar rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus  ir šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).

  Paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, kad „Paskolos gavėjas“ pasiskolina iš Paskolos davėjo“ 120000 Lt sumą, o 6 punkte nurodyta, kad “Sutartis įsigalioja nuo pasiskolintų pinigų gavimo dienos iki 2013 12 30 d. arba iki pilno sutartinių įsipareigojimų įvykdymo“. Iš Paskolos sutarties turinio matyti, kad joje nėra tiesiogiai ir aiškiai užfiksuotas paskolos davėjo pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, ko iš esmės neginčija nei ieškovas, nei jo atstovė. Be to, iš Paskolos sutarties turinio matyti, kad joje nėra aiškiai nurodytas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas  grąžinti pinigus, kuriuos Paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, jog pasiskolina paskolos gavėjas bei tokio įsipareigojimo grąžinti pinigus, terminas.

  Kasacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje pasisakydamas dėl paskolos sutarties ir jos formos yra nurodęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui yra keliami tapatūs reikalavimai, t.y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“),   tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį, kas įtvirtinta CK 6.193 straipsnio nuostatose, pagal kurias turi būti laikomasi šių principų: 1) sąžiningumas aiškinant sutartį; 2) pirmenybės teikimas tikriesiems šalių ketinimams, o ne vien 

                        5

rėmimasis pažodiniu sutarties tekstu; 3) atsižvelgimas į protingo žmogaus kriterijų, kai tikrųjų šalių ketinimų negalima nustatyti; 4) sutarties sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes; 5) esant abejonių dėl sąvokų, atsižvelgiama į sutarties prigimtį, esmę ir jos dalyką; 6) abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (contra proferentem taisyklė); 7) sutarties sąlygų aiškinimas vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 8) atsižvelgimas į šalių derybas iki sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, papročius ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-430/2013).

 Dėl išdėstyto, sprendžiant dėl pateikto ieškinio pagrįstumo, vertintini kiti byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, aiškinantis tikrąją šalių valią pasirašant Paskolos sutartį , šalių derybas iki sutarties pasirašymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

Ieškovo duodant paaiškinimus   teisme  nurodytas aplinkybes dėl  Paskolos sutartimi paskolintų pinigų perdavimo fakto   atsakovui, bendravimo ir tarimosi dėl pinigų paskolinimo iki sutarties sudarymo, pinigų grąžinimo termino, pagal paskolos sutartį negrąžintų pinigų grąžinimo patvirtino liudytojas Ž. Š.,  apklaustas 2019-09-06 teismo posėdyje, tačiau ar šie parodymai yra pakankamai pateiktam ieškiniui pagrįsti, vertintina visų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų kontekste.

 Liudytojas parodė, kad su ieškovu R. M. yra seniai pažįstami, su atsakovu R. Š. buvo UAB ”(duomenys neskelbtini)” akcininkai, kartu minėtą bendrovę įkūrė, šios bendrovės veiklos plėtrai investuodavo savo lėšas, siekdavo, kad būtų investuota lygiomis dalimis. Kadangi savo tiek asmeninių lėšų neturėjo, lėšas skolinosi iš pažįstamų, artimųjų, kiekvienas savo vardu pasiskolintas lėšas grąžindavo jas paskolinusiems asmenims pats. Be jų su atsakovu R. Š., minėto bendrovėje akcininkėmis buvo ir jų sutuoktinės. 2010 metais įmonei trūkstant apyvartinių lėšų , jis pasakęs atsakovui, kad  jam reikiamą pinigų sumą galintis paskolinti jo pažįstamas R. M., su kuriuo jis prieš tai buvo kalbėjęs dėl 120000 Lt paskolinimo 3 metams. Nurodė, kad jis nuvažiavo pas R. M. į butą, kur pastarasis perskaičiavo jam matant pinigų sumą- 120000 Lt, tuomet abu nuvažiavo į bendrovės ofisą, kur jų jau laukė atsakovas R. Š., kuris jau buvo atsispausdinęs bendrovėje paruoštą paskolos sutarties formą, į kurią R. M. įrašęs tik duomenis apie save ir paskolintą pinigų sumą ir sutartį pasirašęs. Pinigai buvo perskaičiuoti, juos R. M. atidavė atsakovui R. Š., kuris perskaitęs sutartį ,  ją pasirašė. Kaip tiksliai toliau buvo įformintas ir kada atsakovo paskolintų pinigų perdavimas bendrovei, paaiškinti negali, tačiau tie pinigai tikrai buvo panaudoti bendrovės veikloje, perkant vilkikus, galėjo būti panaudoti darbuotojų atlyginimams išmokėti. Pagal buvusią bendrovėje praktiką, pinigai buvo įnešami dalimis į kasą, tam kad nereikėtų pildyti papildomų dokumentų mokesčių inspekcijai, be to, galėję būti atsiskaityta su vilkikų pardavėjais Vokietijoje pavedimu. Paaiškino, kad tuo metu bendrovės direktore dirbo jo žmona S. Š., komercijos direktoriumi E. K., atsakovo pusbrolis, kurio įmonėje šiuo metu dirba atsakovas. Nurodė, kad 2012 m. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl PVM grobstymo ir E. K. bei buhalterė V. M. buvo nubausti baudomis. Nurodė, kad jis sužinojęs apie tokias komercijos direktoriaus neteisėtas veikas,   iš bendrovės pasitraukė, savo akcijas pardavė E. K.. Nurodė, kad kiek jam žinoma,  bendrovė buvo privesta prie bankroto, turtas perleistas pusvelčiui, o bankrutavus bendrovei, E. K. įkūrė naują įmonę UAB ”(duomenys neskelbtini)”, kurioje šiuo metu dirba atsakovas bei ta pati buhalterė V. M.. Nurodė, kad ieškovui jo klausiant , kada atsiskaitys su juo atsakovas ir nurodžius, kad buvusiu adresu jis nebegyvena, jis paskambino atsakovui,   susitarė susitikti, susitikus, atsakovas  jam pateiktos paskolos sutarties kopijos

                        6

antroje pusėje užrašęs savo gyvenamos vietos adresą, tačiau vėliau pasakęs, kad jokios paskolos negrąžins.

 Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjai, kuriuo vienu iš jų buvo ir atsakovas R. Š., skolinosi iš kitų asmenų pinigus, vėliau juos įnešdami ir panaudodami bendrovės turtui įsigyti ar gautoms paslaugoms, darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti, patvirtino ne tik atsakovas R. Š., liudytoju apklaustas Ž. Š., bet ir liudytojais apklausti V. M., E. K.. Šios aplinkybės patvirtintos ir atsakovo pateiktais į bylą 2019-10-10 rašytiniais įrodymais: 2013-06-17 Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. PMT-141; 2019-11-04 teismui pateiktos 2009-05-22,2009-12-03,2010-12-30 paskolų sutarčių duomenimis.

Teismo posėdyje 2019-10-22 apklausta liudytoja V. M. parodė, kad 2009-2013 metais ji dirbo UAB ”(duomenys neskelbtini)” vyr. buhaltere, dirbdama šiose pareigose ji tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau nevykdė kasos funkcijų, kasininko bendrovė neturėjo. Paaiškino, kad ieškovą pažįsta, nes jis atvykdavo į UAB ”(duomenys neskelbtini)” kaip Ž. Š. pažįstamas, su atsakovu R. Š. yra bendradarbiai, šiuo metu dirba UAB ”(duomenys neskelbtini)”. Paaiškino, kad apie 2010 m. UAB ”(duomenys neskelbtini)” akcininkai galėjo skolintis pinigų bendrovės plėtrai, nes   buvo perkami autovežiai, kitas ilgalaikis turtas, kurio įgijimui reikėjo lėšų.  Buvo atvejų, kai UAB ”(duomenys neskelbtini)” skolinosi iš akcininkų pinigų , tokiu atveju buvo sudaroma sutartis su bendrovės direktore ir akcininku, jai buvo pateikiama sutartis, o ji surašydavo kasos pajamų orderį (jeigu pavedimu pinigai nebuvo pervesti į bendrovės sąskaitą), kuriame pasirašydavo akcininkas ir ji su direktore, tačiau ji tų pinigų nematydavo, jai  tie pinigai nebuvo perduoti, tačiau vėliau jai buvo pateikiami dokumentai, patvirtinantys turėtas išlaidas, paprastai įgyjant ilgalaikį turtą, taip pat ir už bendrovei teiktas paslaugas, vairuotojams sumokėtus dienpinigius ir kt.,  už ką jau buvo apmokėta grynais pinigais, tų dokumentų pagrindu ji išrašydavo kasos išlaidų orderius. Paaiškino, kad jos darbo kabinete buvo trys darbo vietos, gretimame kabinete dirbo transporto skyriaus viršininku E. K., tačiau E. K. darbo kabineto atsarginis raktas , buvo paliktas ir jos kabinete. Kai nesant E. K. atvykdavo Ž. Š., jis pasiimdavo raktą nuo E. K. kabineto ir ten jo laukdavo. Paaiškino, kad bendrovėje buvo 4 kompiuteriai, jos ir E. K. darbo kompiuteryje galėjo būti paskolos sutarčių šablonai. Nurodė, kad ji nebuvo mačiusi, kad kuriame nors bendrovės kabinete kartu būtų buvę ieškovas ir atsakovas. Paaiškino, kad jai dirbant bendrovėje, jos direktore buvo S. Š., kuri buvo ir bendrovės akcininkė, jos vyras Ž. Š. bendrovės akcininku nebuvo, bendrovėje nedirbo, tačiau į bendrovę atvykdavo gal kartą į ketvirtį, jei būdavo kabinete E. K., eidavo pas jį. Nurodė, kad iš E. K. yra girdėjusi, jog bendrovės direktorė S. Š., pats E. K., R. Š. yra buvę atvejų, kad yra pasirašę ant tuščių lapų, tam atvejui, jeigu jų nesant reikėtų jų parašų dėl skubių sprendimų bendrovėje priėmimo, pvz. dėl ilgalaikio turto įsigijimo.

Teismo posėdyje 2019-10-22 apklaustas liudytoju E. K. nurodė, kad UAB ”(duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. jis dirbo transporto skyriaus vadovu, o nuo 2012 m. pabaigos iki 2013 m. pradžios bendrovės direktoriumi.  Apie ginčo dalyką byloje jam yra pasakojęs jo antros eilės pusbrolis atsakovas R. Š., kuris jam sakęs, kad po 10 metų Ž. Š. jam pateikęs skolos raštelį, kuriuo jis esąs skolingas ieškovui R. M.. Nurodė, kad ieškovą R. M. pažįsta iš matymo, matydavo jį UAB ”(duomenys neskelbtini)” maždaug kartą per mėnesį, kai jis atvykdavo į buhalteriją pateikdavo kokius tai dokumentus, kiek žino, jis teikdavo bendrovės transportui padangas. Nurodo, kad jam dirbant UAB ”(duomenys neskelbtini)” transporto skyriaus vadovu, jo darbo kabinetas ribojosi su kitu kabinetu, kuriame dirbo buhalterė ir kiti darbuotojai . Jo darbo kabinetu naudojosi ir atvykdavusi bendrovės direktorė S. Š., jos vyras Ž. Š., taip pat galėjo naudotis ir kabinete buvusiu kompiuteriu. Nors bendrovės direktorė buvo S. Š., tačiau realiai bendrovei vadovavo Ž. Š.,  nors bendrovėje jis įdarbintas nebuvo. Atsakovas R. Š. jo darbo kabinetu nesinaudojo, nebent buvo kviestas dėl akcininkams reikalingų priimti

                        7

sprendimų. Nurodė, kad jam buvo žinoma, jog bendrovės akcininkai skolindavo pinigus bendrovės veiklai plėsti, nurodė, kad ar jo kabinete esančiame kompiuteryje galėjo būti paskolos sutarčių šablonų kategoriškai tvirtinti negali. Paaiškino, kad jo kabinete esančiame segtuve buvo tuščių lapų su direktorės, jo paties bei R. Š. parašais, kad esant reikalui, nesant jų vietoje, būtų galima surašyti reikiamus dokumentus, pvz. jei skubiai reikalingas įgaliojimas  patvirtintas direktorės parašu, kadangi direktorė gyvena ”(duomenys neskelbtini) , jam kaip transporto skyriaus vadovui nesant, jeigu reikėdavo vairuotojams vykti į kitas ES valstybes, reikėdavo pildyti nustatytos formos patvirtinus dėl vairuotojams suteiktų atostogų iki vykstant į komandiruotes, R. Š. parašo reikėdavo tuo atveju, jeigu skubiai reikėdavo priimti sprendimus dėl turto pirkimo, įstatinio kapitalo didinimo, piniginių lėšų pritraukimo turtui įsigyti. Nurodo, kad atsakovas R. Š. juo pasitikėjo, paaiškino, kad bendrovėje visa laiką būdavo po vieną tuščią lapą su jo nurodytų asmenų parašais. Paaiškino, kad pinigų pasiskolinimo bendrovės interesais klausimais, rūpinosi akcininkai S. Š. ir R. Š., kartais klausdavosi ir jo nuomonės. Jei R. Š. būdavo išvykęs, jam grįžus jis informuodavo R. Š. apie bendrovės plėtrą. Nurodė, kad 2012 m. pabaigoje ar 2013 m. pradžioje jis perpirko iš S. Š. akcijas, įgijo kontrolinį akcijų paketą  ir dirbo bendrovės direktoriumi. S. Š. nurodė, kad nebenori dalyvauti bendrovės veikloje toliau, o su jos vyru Ž. Š., nuomonės išsiskyrė dėl reikalingų investicijų į įmonės veiklos suvaldymą, atsiskaitymą už turtą kurį įgijo bendrovės naudai bei atsiskaitymą su akcininkais.

 Kad UAB ”(duomenys neskelbtini) darbuotojų kompiuteriuose buvo parengti paskolų šablonai, iš dalies patvirtina ir liudytojai E. K., V. M.. Liudytojas Ž. Š. parodė, kad pasirašant paskolos sutartį, atsakovas pateikęs Paskolos šabloną su jau įrašytais duomenimis apie atsakovą, duomenis apie paskolos davėją ir paskolintą pinigų sumą įrašęs ieškovas , Paskolos sutartį pasirašęs ir ieškovas ir atsakovas. Šias aplinkybes nurodė ir duodamas paaiškinimus ieškovas. 

Atsakovo prašymu teismui paskyrus rašysenos ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, 2019-12-04 ekspertizės akto Nr.11-2158(19),11-2250(19) išvadoje nurodyta, kad 2010-12-01 paskolos sutarties apatinėje dešinėje lapo pusėje, prie žodžių “Paskolos gavėjas R. Š.“ pasirašė R. Š. ir šis parašas nėra techniškai padirbtas.

Nors duodamas paaiškinimus teisme ieškovas atsakydamas į klausimus nurodė, kad sutarties sudarymo data galėjo būti 2010-12-01, kuri nurodyta Paskolos sutartyje, tačiau vertinant kitus byloje pateiktus objektyvius įrodymus , laikytina įrodytu, kad paskolos surašymo datai-2010-12-01, atsakovas nebuvo Lietuvoje ir objektyviai vertinant, 2010-12-01 negalėjo Paskolos sutarties pasirašyti . Pagal pateiktus teismui 2019-10-10 atsakovo rašytinius įrodymus matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonės transporto padalinio „”(duomenys neskelbtini)“ 2010-11-12 įsakymu Nr.TKRŠ1112 dėl R. Š. komandiruotės  jis buvo komandiruotas krovinių pervežimui nuo lapkričio 12 d. iki gruodžio 27 d. į Europos Sąjungos šalis- Belgiją, Olandiją, Liuksemburgą, Italiją. Šias aplinkybes patvirtina ir pateikti tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių bei 2019-09-06 teismui pateiktų ”(duomenys neskelbtini) įmonės „”(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų lapkričio-gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys.

  Liudytoju apklaustas Ž. Š. teismo posėdyje tvirtina, kad pasirašius paskolos sutartį   ieškovui perdavus atsakovui   paskolintus pinigus, sutartį pasirašius ir ieškovui ir atsakovui, paskolinti atsakovui pinigai tikrai buvo panaudoti bendrovės veikloje (perkant vilkikus, galėjo būti panaudoti darbuotojų atlyginimams išmokėti ir pan.), tik negali nurodyti tiksliai , kada ir kaip buvo  įformintas   atsakovo pasiskolintų pinigų perdavimas bendrovei. Tačiau atsakovo pateiktais į bylą 2019-10-10 rašytiniais įrodymais: 2013-06-17 Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. PMT-141 duomenimis patvirtinta, kad R. Š. pateikė paskolos sutartis , patvirtinančias, kad 2009 m. jis iš sutartyse nurodytų asmenų pasiskolino iš viso 247000 Lt, 2010-12-29 ir 2010-12-30 paskolos sutartimis pasiskolino 100000 Lt. Nurodyta, kad mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad gyventojas suteikė paskolą bendrovei UAB

                        8

“ ”(duomenys neskelbtini)“: 2009 metais-300000 Lt, 2010 metais- 150000 Lt. Nors minėtame pranešime nurodyta kad patirtos R. Š. 2010 metais išlaidos viršijo gautas pajamas, tačiau nesutiktina su ieškovo atstovės argumentais, kad būtent ši aplinkybė patvirtina faktą, jog   Paskolos sutartyje nurodytas paskolos dalykas, t.y. 120000 Lt,  buvo perduoti atsakovui , nes nėra objektyvaus paaiškinimo , kodėl kaip nurodo liudytojas Ž. Š., bendrovės veiklai atsakovo pasiskolinti iš ieškovo pinigai, bendrovei nebuvo perduoti, o jeigu, kaip teigia ieškovas ir liudytojas Ž. Š. jie buvo perduoti atsakovui ir kaip teigia liudytojas Ž. Š. buvo panaudoti bendrovės veikloje, tai kodėl atsakovui kilo pagrindas grįžus iš komandiruotės sudaryti 2010-12-29 ir 2010-12-30 paskolos sutartis su kitais asmenimis, bendrai paskolintų pinigų sumai-100000 Lt. Iš atsakovo 2019-11-04 teismui pateiktos 2010-12-30 paskolos sutarties, sudarytos tarp UAB “ ”(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės S. Š. ir R. Š., kaip paskolos davėjo,   duomenų nėra pagrindo abejoti, kad nurodyta sutartimi paskolintos atsakovo bendrovei lėšos-150000 Lt buvo gautos ir atsakovo pasiskolintų 2010-12-29 ir 2010-12-30 paskolos sutarčių pagrindu.  2010-12-01 Paskolos dalyko perdavimo fakto atsakovui nepatvirtina ir tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2015-01-12 sprendimu civilinėje byloje Nr.B2-110-227/2015 pripažinus UAB “ ”(duomenys neskelbtini)“ bankrutavusia, prie kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti nurodytas ir atsakovas, nes nenuginčyti 2013-06-17 Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. PMT-141 duomenys, kuriais patvirtinta, kad atsakovas bendrovei yra paskolinęs 2009 m.-300000 Lt, o 2010 m.- 150000 Lt, t.y. paskolinęs daugiau nei du kartus didesnes sumas, nei minėtame teismo sprendime nurodytas atsakovui nepatenkintas kreditorinio reikalavimo dydis.

Ieškovo atstovė teismui 2019-10-11 pateikė ieškovo R. M. metines pajamų deklaracijas už 2005-2010 m. , kaip nurodė, patvirtinančias ieškovo pakankamų pajamų turėjimą Paskolos sudarymo metu. Vertinant aukščiau nurodytas ieškovo pateiktas metines pajamų deklaracijas    už 2005-2010 m. laikytina, kad vien jos nepatvirtina fakto, kad 2010-12-01 Paskolos sudarymo dienai jis galėjo paskolinti 120000 Lt sumą. Iš pateiktose metinėse pajamų deklaracijose nurodytų duomenų apie pajamas, minusavus iš jų nurodomas turėtas išlaidas gyvybės draudimo įmokoms kiekvienais ataskaitiniais metais matyti, kad didžiausias pajamas ieškovas gavo 2006-2008 metais: 2006 m. gavo apie 30565 Lt pajamų, iš jų 20000 Lt iš veiklos pagal verslo liudijimą; 2007 m. gavo  apie 82677 Lt, iš kurių 70000 Lt iš veiklos pagal verslo liudijimą, o 2008 m. apie 43432 Lt, iš kurių 29600 Lt iš veiklos pagal verslo liudijimą. Žinant, kad nurodytos pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą, nelaikytinos gautu iš šios veiklos pelnu, nes nėra minusuojamos turėtos išlaidos šiai veiklai vykdyti, plėsti , įvertinus pakankamai nedideles gautas apmokestinamąsias pajamas , susijusias su darbo teisiniais santykiais, pateikti duomenys laikytini nepakankamais, kad patvirtinti nurodomą aplinkybę dėl ieškovo pakankamo lėšų turėjimo 2010-12-01 paskolos sudarymo metu.

Įvertinus tai, kad rašytinėje 2010-12-01 Paskolos sutartyje nėra aiškiai nurodytas pinigų perdavimo faktas, savo turiniu Paskolos sutartimi nėra aiškiai nurodytas ir paskolos gavėjo, t.y. atsakovo , įsipareigojimas ir terminas grąžinti paskolos dalyką ,  šių aplinkybių buvimą turi įrodyti ieškovas, t.y. paskolos davėjas.

Įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų:   ieškovo paaiškinimus, kad su atsakovu dėl pinigų jam paskolinimo  , pinigų paskolinimo sąlygų, jų grąžinimo termino, pinigų grąžinimo nebendravo; atsakovo paaiškinimus ir pateiktus objektyvius rašytinius įrodymus, kad 2010-12-01 jis Lietuvoje nebuvo, nes buvo komandiruotėje kitoje valstybėje; liudytojų E. K. ir V. M. parodymus, kad jie nėra matę ieškovo ir atsakovo kartu bendrovės patalpose bendraujant; pateiktus rašytinius atsakovo įrodymus apie iš kitų asmenų pasiskolintas lėšas ir jų perdavimą bendrovei , tame tarpe ir 2010-12-30; nesant pateiktų  teisminio nagrinėjimo metu   įrodymų, kad   įgaliojimus tartis su ieškovu dėl pinigų paskolinimo atsakovui turėjo liudytojas Ž. Š., laikytina, kad ieškovas neįrodė 2010-12-01 Paskolos sutartyje nurodytos 120000 Lt sumos perdavimo atsakovui fakto, todėl 2010-12-01 Paskolos sutartis , kurioje paskolos gavėju nurodytas

                        9

R. Š., Paskolos davėju-R. M., laikytina nesudaryta (CK 6. 870 straipsnio 2 dalis). Dėl išdėstyto, pateiktas ieškinys atmestinas.

Atsakovas pateikė teismui 2020-01-21 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodoma, kad atsakovo turėtas išlaidas sudaro 670 Eur už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme ir apmokėtos 400 Eur išlaidos už ekspertizę.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso, toliau-CPK, 93 straipsnio dalies taisykles, šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

 Rašysenos ekspertizė paskirta atsakovo prašymu, atsakovui siekiant pačiam įsitikinti ar ieškovo pateiktoje 2010-12-01 Paskolos sutartyje yra jos parašas ir ar minėta sutartis nėra techniškai padirbta. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau ekspertizės išvada yra patvirtinta , kad 2010-12-01 paskolos sutarties apatinėje dešinėje lapo pusėje, prie žodžių “Paskolos gavėjas R. Š.“ pasirašė R. Š. ir šis parašas nėra techniškai padirbtas. Dėl išdėstyto, šios išlaidos iš ieškovo atsakovui nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Priteistina iš ieškovo R. M. atsakovui R. Š. 670 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 263-265, 269 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo R. M. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 670 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt eurų) atsakovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja                                                Irena Stulgienė