Civilinė byla Nr. 2S-1569-577/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04071-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8; 3.1.11.4; 3.4.5.11; 3.3.2.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo antstolis G. B..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas S. F. pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio G. B. 2018 m. sausio 16 d. priimtuose procesiniuose dokumentuose Nr. 0040/18/001170-JJ, Nr. 0040/18/001170-JJ1, Nr. 0040/18/001170-JJ2 nurodytus procesinius veiksmus.

  II.              Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui S. F. 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos,  nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)  80 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, tačiau tokių duomenų pareiškėjas nenurodė ir nepateikė. Be to, pareiškėjas nepateikė dokumentų, tiesiogiai reikšmingų sprendžiant procesinį prašymą dėl vykdymo stabdymo, t. y. nepridėjo skundžiamų antstolio patvarkymų.

3. Atskirojo skundo argumentai

3. Pareiškėjas S. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad:
1. Nutartis akivaizdžiai neteisinga, pažeidžia bendruosius teisės principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos ir Protokolų, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatose įtvirtintas prigimtines teises ir laisves bei teisėtus interesus, Europos Socialinės chartijos nuostatas. 
2. Procesinių dokumentų esmė yra akivaizdi, faktiniai duomenys yra nurodyti ankstesniuose procesiniuose dokumentuose. Atkreipė dėmesį, kad analogiška nutartis priimta 2017 m. kovo 23 d. pagal pareiškėjo 2017 m. kovo 21 d. skunde pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl antstolio G. B. veiksmų, atliktų 2017 m. vasario 15 d. procesinių dokumentų pagrindu tos pačios teisėjos J. E. civilinėje byloje Nr. e2-38761-816/2015. Teisėja nesilaikė teismui nustatyto veiklos tikslo (CPK 2 straipsnis), priėmė formalią nutartį, ignoruodama faktinius duomenis. Teigia, kad ji privalėjo susipažinti su nurodyta byla ir bylos faktiniais duomenimis.
3. Pasak apelianto, jis nuo žyminio mokesčio privalo būti atleistas, kaip socialiai pažeidžiamos grupės asmuo. Be to, įrodymus, t. y. skundžiamus patvarkymus, privalo pateikti antstolis kartu su vykdomąja byla, kadangi gavęs skundą antstolis jų nepanaikino.   

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir kolegijos sudarymo

5. Apeliantas S. F. prašo sudaryti trijų teisėjų kolegiją ir atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį - atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, Civilinių bylų pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas.
6. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nenurodė jokių prašymo dėl kolegijos sudarymo bei atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka motyvų. Pažymėtina, kad apeliantas savo nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus yra išdėstęs atskirajame skunde, ir nėra pagrindo spręsti, kad jie negalėtų būti ištirti rašytinio proceso tvarka Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų pirmininkė 2018 m. kovo 14 d. nutartimi S. F. atskirąjį skundą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka vienam apeliacinės instancijos teismo teisėjui.
7. Atskirajame skunde keliamas klausimas nelaikytinas sudėtingu, todėl perduoti jį nagrinėti trijų teisėjų kolegijai netikslinga. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir trijų teisėjų kolegijos sudarymo atmetami.

Dėl atskirojo skundo argumentų

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti.
9. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, o nagrinėjamu atveju - laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 115 straipsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto dokumento.
10. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas teismui pateikė skundo dėl antstolio G. B. veiksmų, kuriame pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kopiją (antrą egzempliorių). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodyta, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie 50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat nepridėjo skundžiamų antstolio patvarkymų. 
11. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
12. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, vienas iš prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui keliamų reikalavimų, yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo (2016 m. lapkričio 8 d. Nr. XII-2751) 8 straipsniu buvo pakeistas CPK 80 straipsnis ir išdėstytas nauja redakcija, kuriame, be kita ko, CPK 80 straipsnio 5 dalis papildyta nuostata, jog už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Ši nuostata taikytina prašymams, paduodamiems nuo 2017 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo 95 straipsnio 3 dalis).
13. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, apelianto argumentai, susiję su analogiško prašymo nagrinėjimu pagal jo 2017 m. kovo 21 d. skundą, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį laikyti neteisėta.
14. Apeliantas taip pat nepagrindė atskirojo skundo teiginio, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, esant asmens prašymui, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
15. Taigi, įstatymas aiškiai nustato, kad teismas atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo gali tik esant asmens prašymui. Kadangi pareiškėjas skunde nebuvo suformulavęs prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nebuvo nurodęs aplinkybių, susijusių su turtine padėtimi, ir nebuvo pridėjęs tai patvirtinančių įrodymų (ar įrodymų, patvirtinančių, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo jis atleistas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti.
16. Atskirojo skundo argumentai, susiję su įrodymų (patvarkymų) pateikimu, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas prie skundo nebuvo pridėjęs jokių dokumentų; skunde nurodė, kad „visus kitus būtinus procesinius dokumentus gausite įstatymų nustatyta tvarka“.
17. Atskirajame skunde apeliantas iš esmės teigia, kad teismas savo iniciatyva turėjo susipažinti su pareiškėjo nurodyta byla; taip pat nurodo, jog vykdomąją bylą teismui privalo pateikti pats antstolis.
18. Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekviename procesiniame dokumente išdėstytas aplinkybes, visų pirma, turi pagrįsti pats dokumentą teikiantis asmuo (CPK 111 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktas, 2 dalis). Negalint gauti reikiamų dokumentų, įstatymas numato teisę prašyti teismo juos išreikalauti. Tačiau šiuo atveju, pareiškėjas nebuvo nurodęs, kad skundžiamų patvarkymų kopijų jis neturi ir negali pateikti, taip pat neprašė jų išreikalauti iš antstolio.
19. Kadangi pareiškėjas skundą teismui tiesiogiai pateikė tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. y. ne nagrinėjimui iš esmės), atskirajame skunde nurodytos CPK 510 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios antstolio pareigą netenkinus skundo, jį su patvarkymu bei vykdomąja byla persiųsti teismui, neaktualios. Teismo teisė savo iniciatyva reikalauti įrodymų nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka jokiu būdu nepašalina pareiškėjo pareigos pagrįsti savo procesinį dokumentą. Kaip minėta, šiuo atveju apeliantas nebuvo nurodęs, kad negali pateikti (neturi) skundžiamų patvarkymų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundžiama nutartimi, kuria nustatytas terminas juos pateikti (kartu pašalinant ir kitus prašymo trūkumus), buvo pažeistos civilinio proceso įstatymų nuostatos ar pareiškėjo teisės.  
20. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
21. Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo pranešti prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo J. E. įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo, sukčiavimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo ir kt. (BK 30 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis, 182 straipsnio 1, 2, 5 punktai, 228 straipsnio 1 dalis, 229 straipsnis, 294 straipsnio 1, 2 dalis), šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, teismo autoriteto psžeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo, nusikalstamai aplaidžiai nagrinėjus 2018 m. vasario 15 d. skundą ir priėmus 2018 m. vasario 21 d. formalią nutartį; teigia, kad būtina atlikti ikiteisminį tyrimą ir kelti baudžiamąją bylą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo prašymo tenkinimui, atmeta šį prašymą, kaip nepagrįstą.
23. Prašymas teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisija drausmės bylos iškėlimui skirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo pirmininkams; jis nėra susijęs su skundžiamos nutarties teisėtumo vertinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nesprendžia.

15.              Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimo ir jų trūkumų šalinimo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

16. Kadangi skundžiama teismo nutartimi nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,  teismas 

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui S. F. 20 (dvidešimties) kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti trūkumus, nustatytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje.

Teisėja                                                                                                                Jadvyga Mardosevič