Baudžiamoji byla Nr.1-702-873/2014

Teisminio proceso Nr.1-18-1-00963-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 11 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,

sekretoriaujant Joanai Krivaitei,

dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,

gynėjoms advokatėms I. B., R. A. K.,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui N. P.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. V.,

kaltinamajam V. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

            V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ir montuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 178 str. 2 d., 180 str. 1 d.  areštu 80 parų; 2)  2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2006 m. spalio 5 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams; 2007 m. gegužės 21 d. nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 1 mėnesio 25 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas; 3) 2007 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 str. 3 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendį, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui; 4) 2008 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d., 259 str. 2 d. – 9 mėnesiams 10 parų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str., bausmė subendrinta su bausme pagal 2007 m. spalio 11 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; 5) 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su basume pagal 2008 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; 6) 2008 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (3 veikos), 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (2 veikos) laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2008 m. spalio 9 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; 7) 2009 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2008 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 8) 2011 m. kovo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. 10 MGL ( 1300 Lt) dydžio bauda, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., padarymu,

n u s t a t ė :

   V. D. 2013 m. birželio 2 d., apie 21.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,99 promilių), Vilniuje, L. A. g. 20, paėmęs nuo žemės asfalto nuolaužą, tyčia metė į A. V. ir pataikė jam į galvos kairės pusės smilkinį, tuo padarydamas jam muštinę žaizdą kairėje prieausinėje srityje, atvirą kairio smilkinkaulio įspaustinį lūžį, galvos smegenų sumušimą, sužalojimus, kurie kėlė pavojų gyvybei, tuo sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam.

Kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad nukentėjusiajam akmeniu tyčia netrenkė, akmenį metė, norėdamas jį nuo savęs atbaidyti. Kaltinamasis, duodamas parodymus paaiškino, kad 2013 m. birželio 2 d. jis ir T. Š. buvo išgėrę, parduotuvėje „Rimi“ L. A. g. 20 nusipirko 4-5 butelius alaus.  Išėję iš parduotuvės, nusprendė pasišlapinti. Ten buvo kioskas, kebabinė, jie šlapinosi tarp mašinų ir krūmų. Ėjo moteris su vaiku, ji pradėjo šaukti, jie pradėjo konfliktuoti su ta moterimi. Iš baro pusės pakvietė kažką, atėjo stambi moteris, sudavė V. D. į veidą porą kartų, toliau konfliktavo, atėjo kažkoks vyriškis. Jis prisistatė tos moters be dantų vyru, paėmė iš kebabinės pagalį, pradėjo juo gąsdinti, vaikytis. V. D. pasakė, kad jis atsiprašo, jei tai jo žmona. Moteris sakė, kad ji paskambins, tuojau bus. Tada jie norėjo eiti į kazino, bet jų neįleido, todėl išėjo. Tada atėjo trys vaikinai, pasakė eiti į barą. Jie užėjo į barą, ten buvo ta moteris be dantų, vienas vaikinas atsisėdo prie stalo, pradėjo gerti V. D. alų, kurį jis turėjo maišelyje. Nukentėjusysis sakė atsiprašyti tos moters, T. Š. eiti pasikalbėti. V. D. pradėjo atsiprašinėti.  Vienas iš vaikinų atsistojo prie durų, kad V. D. neišbėgtų. T. Š. buvo spardomas. V. D. pamatė pas nukentėjusįjį T. Š. telefoną, tada pradėjo V. D. spardyti, ištrūkęs, pasilenkęs, mojuodamas rankomis, jis kažkam pataikė į veidą. Po to V. D. vijosi, bėgdamas jis paėmė asfalto nuolaužą, metė per petį, sužinojo, kad pataikė į galvą. V. D. perbėgo gatvės pusę, pasirodė nukentėjusiojo draugai, ėmė jį spardyti. V. D. gulėjo ant pilvo, rankos buvo už galvos. Pradėjo nuiminėti jam žiedą, tada atvažiavo policija, suėmė. Tą dieną V. D. buvo su T. Š.. Fizinis kontaktas prasidėjo pasirodžius trims vaikinams. Jiems moteris pasakė juos pamokyti. Nukentėjusysis labiausiai rodė iniciatyvą, sakė, kad tuoj parodys. Pirma jis išsivedė T. Š. iš baro, pradėjo spardyti. Į barą užeiti pasakė nukentėjusysis. Kai spardė T. Š., D. D. buvo bare. Pamatė, kad nukentėjusysis turi T. Š. telefoną, pribėgo dar žmonių, ėmė spardyti V. D. nukentėjusysis ir dar kažkoks žmogus. V. D. pradėjo bėgti. Kai V. D. paėmė asfalto gabalą, kur buvo T. Š., nežino, nes bėgdamas metė tą gabalą per petį. Metė per kairį petį dešine ranka, neatsisukdamas, toliau bėgo. Perbėgęs kelią pamatė nukentėjusiojo draugus, kur buvo T. Š. tuo metu, nežino, turbūt jis buvo mušamas už poros metrų.  V. D. atėmė telefoną, porą metrų pabėgo, jį pargriovė nukentėjusiojo draugai, pribėgo ir pats nukentėjusysis. V. D. atsikėlė, ėmė vėl bėgti. Tai buvo kažkoks asfalto gabalas, bėgdamas V. D. galvojo, kad gal atbaidys, metė neatsisukdamas. Už jo žmogus bėga, galvojo, sustos, išsigąs. Muštynės buvo atviroje vietoje, prie baro. Nukentėjusysis jam smūgiavo į įvairias kūno vietas. Kai V. D. ėmė akmenį, buvo jau šiek tiek nubėgęs, kai bėgdamas pastebėjo, kad jį vejasi, buvo nubėgęs kokius 7 metrus. Matė, kad jį vejasi, keliese, negali pasakyti, tiesiog matė, kad paskui jį bėga. Negali tiksliai pasakyti, kiek žmonių jį vijosi. Mano, kad draugui padėti dar bėgtų kažkas. Nematė, kiek jų išvis bėga. Ištrūkdamas V. D. vieną asmenį nustūmė, vienam pataikė su ranka, bėgdamas pamatė, kad vejasi, dar pabėgdamas matė gulintį akmenį ir metė. Viską darė bėgdamas, nežiūrėjo, kur metė, matė, kad žmogus bėga kažkur už jo. Su moterimis buvo žodinis konfliktas. Buvo vyras, kuris turėjo lazdą, jis užėjo į kebabinę, pasiėmė lazdą, kurios ilgis buvo apie 30 cm, lazda buvo metalinė, V. D. pasirodė, kad tai buvo ištraukiama lazda. Mesdamas akmenį V. D. nenorėjo nieko sužaloti.

Papildomai, atsakydamas į klausimus, V. D. parodė, kad moteris priėjo, kai jie su T. Š. šlapinosi. Paskui prisistatė ta moteris be dantų, ji pradėjo prasivardžiuoti. Po to atėjo stambi moteris iš baro, sudavė V. D. porą kartų į veidą. Paskui prasidėjo: tuoj jums bus. Visas konfliktas truko 5 min. Viskas aprimo. Jie bandė eiti į kazino, bet ten jų neleido, tada atėjo trys vaikinai. Antra moteris pasirodė iš baro. Pasirodė dar vyras iš baro. Tas vyras užėjo į kebabinę, pasiėmė lazdą, ėmė bėgioti paskui juos, bet nepataikė, jie bėgiojo aplink, ten aikštelė. Jis nustojo bėgioti, V. D. pasakė, kad jeigu tai jo žmona, jis atsiprašo, jie juk girti. V. D. girdėjo, kaip moterys pasakė pažiūrėti, kur jie eis. Jie grįžo iš kazino, tada pasirodė tie trys jaunuoliai. V. D. kažkada sportavo atletiką, T. Š. nesportuoja, dirba fizinį darbą. Jaunuoliai buvo be kažkokių įrankių. Prie baro įėjimo moteris pasakė vesti juos čia. Jie ėjo, vienas ėjo jiems iš priekio, du – iš galo, kad nepabėgtų. Jie krūtine pastūmė juos link baro, kad išsiaiškinti konfliktą. Alų jie turėjo, bare jį paėmė nukentėjusiojo draugai. Nuo vyro su lazda jie bėgiojo su maišeliu, kuriame buvo alus. Nukentėjusiojo draugai atėmė alų ir ėmė gerti. Vienas iš jų buvo M. P., jis išplėšė iš rankų maišelį, sakė: „gerkim“, pasistatė alų ant stalo. V. D. neprieštaravo, nenorėjo, kad kiltų konfliktas. Buvo dvi moterys, tie vaikinai trise, vyriškis su pagaliu, jis buvo kažkur lauke, neatsimena, ar jis buvo bare. Moteris be dantų atsisėdo prie staliuko, atsidarė alaus, liepė atsiprašinėti. Nukentėjusysis pasakė T. Š. eiti pasišnekėti. V. D. atsiprašinėjo tos moters. Vienas iš nukentėjusiojo draugų atsistojo prie durų, kad V. D. neišeitų į lauką. Nukentėjusysis mušė T. Š.. Mušė visaip, jis buvo pargriautas. V. D. išbėgo į lauką, atstūmė R. S.. M. P. sėdėjo prie stalo, gėrė alų. V. D. pribėgo, išplėšė telefoną, jis matė, kad vyksta muštynės, nukentėjusysis laikė telefoną. Viskas vyko labai greitai, V. D. negali pasakyti, iš kur nukentėjusysis paėmė telefoną, ar iš kišenės, ar nuo žemės. V. D. pabėgo porą metrų su tuo telefonu, norėjo jį išsaugoti. Nukentėjusysis buvo vienas. V. D. pabėgo porą metrų, jį pargriovė ant žemės kiemelyje, jį iš karto pradėjo spardyti gal pora žmonių, jautė spyrius iš dviejų pusių. Nukentėjusysis buvo ten. Kur buvo T. Š., V. D. nežino, gynėsi. V. D. atsistodamas, nustumdamas juos ėmė bėgti. Telefoną jis įsidėjo į krepšį bėgdamas. Iš kiemelio jau buvo išbėgęs, bėgo link „Rimi“. Pabėgo gal 5 metrus, pamatė, kad jį vejasi. Matė gal du žmones, matė tikrai ne dvi kojas, ar du, ar trys, keturi asmenys jį vijosi, negali pasakyti. Matė priekyje asfalto nuolaužą. Galvojo, gal išsigąs, nukreips jų dėmesį, greičiau pabėgs. Pasiėmęs metė per petį, bėgo toliau, už savęs nežiūrėjo. Už jo pašalinių žmonių nebuvo, tik tie, kurie vijosi. Kiek jų buvo, nežino, nebuvo atsisukęs. Kai metė akmenį, pavyko pabėgti į kitą gatvės pusę. Nuo žiedo vieną stotelę nubėgo, tada pamatė nukentėjusiojo draugus. Negirdėjo, kad akmuo būtų pataikęs, nebesigirdėjo, kaip vijosi. Iš šono atbėgo nukentėjusiojo draugai, jį pargriovė, ėmė spardyti. Jie atbėgo iš priekio, kažkaip ratu. V. D. gulėjo ant pilvo, rankas buvo sudėjęs ant galvos. Jam pasirodė, kad ta pati moteris atėjo. Kai buvo konfliktas su moterimi be dantų, buvo atbėgusi dar viena moteris. Policijos V. D. sulaukė šioje vietoje, kur buvo T. Š., nežino, paskui jį pamatė komisariate. V. D. tikrai matė, kad jį vijosi, ar A. V. jį vijosi, negali tiksliai pasakyti. Daugiau asmenų, bėgančių paskui jį, nematė, tuo metu pasirodė, kad ten jis bėga, metė nesitaikęs į A. V. pusę, atstumas buvo 7-10 metrų. V. D. bėgo nuo vieno asmens, matė, kad tai A. V.. Akmuo gulėjo, jis  buvo tokio dydžio, kaip lengvai paimamas į ranką. Liudytoja O. M. buvo atsisėdusi V. D. ant nugaros, bandė numauti žiedą. Vyras su pagaliu prisistatė kaip šios liudytojos vyras. Išklausęs liudytojo M. N., V. D. parodė, kad šio vyriškio pradžioje, kai jis konfliktavo su moterimis, nebuvo, paskui atėjo ir prisistatė kaip vienos moters vyras. Jis pasiėmė pagalį, pradėjo gąsdinti, V. D. jo atsiprašė, jei ji yra jo žmona. V. D. prisimena, kad šis liudytojas vaikui kebabą susuko ir davė, kai jau šalia kazino jis buvo su T. Š..

V. D. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. rugsėjo 24 d. protokolo duomenimis, V. D. parodė vietą netoli kebabų kiosko, kur jis šlapinosi su T. Š., paaiškino, kad išėjo moteris su vaiku, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Moteris su vaiku pakvietė baro darbuotoją ( apie 40 m. amžiaus), ji sudavė jam delnu du kartus į veidą. Iš kavinės baro atbėgo apie 40 metų vyras, kuris, kaip vėliau prisistatė, buvo kebabinės darbuotojas ir moters su vaiku vyras, jis iš kebabų kiosko pasiėmė metalinį strypą ir pradėjo eiti link V. D. ir T., jie pradėjo nuo jo bėgioti. Taip pat, parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, V. D. parodė, kad  prie kavinės baro prie jų atėjo trys jaunuoliai, jie, nevartodami smurto, stumdami juos į nugaras, nustūmė į kavinę. Ten smurto nenaudojo. A. V. išsivedė T. Š., jį pargriovė ant žemės, sudavė rankomis ir kojomis į įvairias vietas. Tuo metu V. D. kavinėje bare laikė du A. V. kompanijos draugai, jie tiesiog užstojo išėjimą. Vyras su metaliniu prietaisu sudavė T. Š. per nugarą. A. V. nustojo mušti T. Š. tik tada, kai pamatė išbėgantį V. D.. Jis bėgo vis atsisukdamas, matė, kad jam iš paskos bėgo A. V., daugiau bėgančių paskui nematė, pribėgęs akmenų tvorelę, pakėlė ant žemės gulintį akmenį ir norėdamas apsiginti metė pusiau atsisukęs nesitaikęs į A. V. pusę. Kas vyko toliau, nematė, perbėgo į kitą gatvės pusę, kur stotelėje jį pasivijo A. V. draugai, kažkuris iš jų pargriovė jį ant žemės, jam kojomis smūgiavo į įvairias kūno vietas. Po to dar pribėgo moteris, atpažino, kad tai buvo moteris su vaiku, ji nuo piršto bandė nutraukti auksinį žiedą. Kai V. D. suspaudė kumštį, ji kumščiu 4 kartus smūgiavo į kaktą ir galvą ( t. 2, b. l. 4-10). Teisiamajame posėdyje pagarsinus V. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolą, jis nurodė, kad parodymai skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, nes teisme jis detaliau viską papasakojo. Rašė, kad jį vijosi A. V., jis metė akmenį pusiau atsisukęs, nes parodymų metu tiesiog atsakinėjo į klausimus.

V. D. 2013 m. birželio 2 d. paaiškinimo duomenimis, jis nurodė, kad birželio 2d., prie troleibusų žiedo Karoliniškėse, parduotuvės „Rimi“, buvo sumušti. Dėl to, kad draugą sumušė ir atėmė telefoną, jis, V. D., padėjo pagelbėti ( t. 1, b. l. 192).

Nukentėjusysis A. V. paaiškino, kad įvykio dieną jis su draugais R. S. ir M. P. ėjo į parduotuvę. A. V. norėjo nueiti į tualetą, todėl užsuko į barą. Turėjo nusipirkti bokalą. Ten buvo dvi moteriškės, barmenė, mažytė mergytė. Daugiau jis nieko neatsimena, kitą dieną atsibudo ligoninėje. Bare jis buvo išgėręs tik bokalą ar du. Dėl traumos jis nieko neatsimena.

Liudytojas M. P. paaiškino, kad įvykio dieną jis šventė R. S. gimtadienį, paskui prisijungė A. V.. Ėjo į parduotuvę, užėjo į barą, užsisakė alaus, ten moterys skundėsi V. D. ir T. Š., buvo nepatenkintos, todėl A. V. nuėjo pasišnekėti su šiais vyrais. M. P. buvo bare, jie kažką išsiaiškino, tiedu vyrai išėjo. Po to jie grįžo antrą kartą, atsiprašė, išėjo vėl. Po to jie vėl grįžo, pasikvietė A. V., pamojo jam ranka. Jie šnekėjosi, o paskui metė akmenį. M. P. vedė A. V. atgal prie baro, R. S. išbėgo. M. P. nusivijo tą kitą vyrą, T., pargriovė, po to su R. S. nusivijo V. D.. V. D. ėjo atbulas, moteris ėjo link jo, jis, pamatęs juos, perbėgo gatvę. Jį sulaikė, iškvietė policiją. Atsakydamas į klausimus liudytojas M. P. paaiškino, kad A. V. prie jų prisijungė apie 21 val., nebuvo išgėręs. Jie nuėjo į parduotuvę, pakeliui užsuko į barą, užsisakė alaus. Ten vyko šneka dėl V. D.. Moterys skundėsi tais vaikinais, jie buvo išėję, po to vėl atėjo. Jie buvo atėję į barą anksčiau. Tos moterys taip šnekėjo. Atėjo V. D., A. V. pradėjo su juo šnekėtis lauke. Jis sakė, kad jie negražiai elgiasi. Kas kam pasiūlė išeiti į lauką, M. P. neatsimena. Bare šnekėjosi, paskui išėjo į lauką. A. V. norėjo kažką jiems pasakyti, sudrausminti. Kas vyko lauke, M. P. nematė. Girdėjo, kad V. D. trenkė R. S. - taip po to pasakė R.. Jie buvo išėję 5-10 minučių, M. P. buvo bare, grįžo R. S. su A. V., V. D. su T. Š. stovėjo prie kazino. M. P. buvo išėjęs parūkyti su A. V.. V. D. pamojo ranka A. V.. M. P. nusileido laiptukais, kad matytų, kur jie nuėjo. Jie buvo nuėję link „Rimi“, apie 50-100 metrų, nes V. D. pamojo ranka. A. V. ėjo vienas. V. D. irgi buvo vienas. Kur buvo T. Š., M. P. nematė. V. D. laikė už savęs rankas. Jie šnekėjosi, stovėjo vienas prieš kitą. Kai V. D. šnekėjosi, jis norėjo kažką su ranka daryti, M. P. matė, kaip A. V. susiėmė už galvos, V. D. nubėgo. M. P. nuėjo pas A. V., jis laikėsi už galvos, bėgo kraujas. R. S. buvo viduje, paskui jis išėjęs pamatė, pribėgo. Jie pasodino A., M. P. nubėgo, pasigavo T. Š., pargriovė, iš kur jis atsirado, nežino. M. P. bėgo ten, kur nubėgo V. D., pamatė T. Š., jį pargriovė. Atbėgo paskui moteris iš baro, jį laikė, M. P. nubėgo paskui V. D.. M. P. matė, kad dar viena moteris nusivijusi V. D.. Moterys nematė, kaip V. D. metė asfalto gabalą. M. P. turbūt paprašė šeimininkės kviesti greitąją, paėmė rankšluostį. M. P. viską matė 50-100 metrų atstumu, buvo šviesu. A. V. buvo nugara į jį, V. D. buvo prieš A. V.. M. P. matė, kaip V. D. užsimojo ranka, A. V. buvo susiėmęs už galvos. V. D. nubėgo, nuėjo. Kai policija juos išvežė, M. P. grįžo, paėmė tą akmenį. Tai buvo prie „Rimi“ įėjimo. Paėmė tą daiktą, jis ten buvo vienintelis, matė, kaip jis atšoko nuo A. V.. To daikto kampas buvo kažkiek kruvinas. M. P. smūgių jokių negavo, pats sudavė T. Š., kai jį pargriovė, taip pat V. D.. A. V. ir V. D. stovėjo gal 2 metrai vienas prieš kitą. M. P. buvo toli, todėl negali pasakyti. A. V. į M. P. stovėjo  nugara, V. D. – priekiu. M. P. su A. V. rūkė, V. D. pamojo A. V.. A. V. ėjo link jo, V. D. ėjo atgal. V. D. kvietėsi A. V.. V. D. pamojo ranka, A. V. ir nuėjo. Jam pamojo, todėl A. V. vienas ir nuėjo. M. P. nusileido nuo laiptukų, paėjo, kad jie matytųsi, žiūrėjo į tą pusę. M. P. matė, kaip atšoko akmuo, mano, kad V. D. akmenį metė. Tai buvo metimas į priekį. M. P. mano, kad tai tikslinis metimas, nes A. V. galvą nusuko, turbūt nuo smūgio, kad nepataikytų. Prieš tai jie stovėjo ir kalbėjo. V. D. abi rankas laikė už nugaros, ėjo atbulas. Ten laikė, greičiausia, akmenį. Kai jis metė, M. P. suprato, kad laikė rankose akmenį. Kuria ranka metė, neprisimena. Aplinkui kitų asfalto gabalų nebuvo, jis pusės kilogramo, į delną telpa. Apklausos metu parašyta, kad V. D. trenkė akmeniu A. V., nes M. P. tai yra panašūs dalykai – metė ir trenkė. Momentą, kai A. V. buvo sužalotas, stebėjo tik M. P.. V. D. į barą buvo atėjęs du kartus, jis buvo atėjęs dviese.  Ką darė pirmą kartą, M. P. neatsimena, kažką aiškinosi, A. V. su juo šnekėjosi, antrą kartą atėjęs į barą V. D. atsiprašinėjo. Kad R. S. V. D. trenkė į veidą, M. P. sužinojo iš R. S. žodžių. M. P. buvo atsinešęs akmenį į pirmą apklausą, bet tyrėja pasakė, kad nereikia, paskui buvo kita tyrėja. Kai ten policija atvažiavo, susitarė, kad M. P. atvyks į komisariatą. M. P. buvo kažką palikęs, taip pat ir specialiai dėl akmens ėjo. T. Š. M. P. pagavo tarp tos vietos, kur V. D. trenkė A. V. ir baro. Paliko jį gulintį. Spėja, kad jį laikė, nes kita moteris nusivijo V. D.. M. P. gaudė V. D. su R. S. ir dar buvo moteris. V. D. nubėgo kažkiek metęs akmenį, po to ėjo šaligatviu. Jie tada apibėgo iš kitos pusės. Kai V. D. juos pamatė, pradėjo bėgti, jis bėgo per gatvę į kitą pusę, jį pagavo, pargriovė, laikė. Mušė, nes jis priešinosi, muistėsi, norėjo ištrūkti.T. Š. vijosi vienas M. P., R. S. buvo prie A. V., kai vijosi V. D., jau buvo R. S.. Ar kas nors turėjo kokią lazdą, neatsimena. V. D. kažką sakė, kad jo telefoną jie pavogė, tai buvo gal tada, kai jie pirmą kartą atėjo į barą. Akmuo, plyta, betono nuolauža – tas pats daiktas. „Metė“ ir „sudavė“ žodžiai skiriasi, M. P. pagalvojo, kad V. D. metė, nes matė, kaip atšoko. M. P. sakė tyrėjai, kad trenkė, jis matė, kaip nukrito, atšoko akmuo. Jie šnekėjo, A. V. galva nusisuko, akmuo nukrito. Mano, kad iš V. D. pusės buvo tas akmuo. V. D. nuėjo, M. P. bėgo ten. Akmuo atšoko, A. V. susiėmė už galvos. M. P. pagalvojo, kad tai V. D., nes jis laikė rankas už savęs. V. D. ir A. V. buvo vienas į kitą veidais. M. P. pranešė policijai, kad turi nusikaltimo įrankį, tačiau niekas to akmens neėmė. Gal tik trečią kartą paprašė akmens. Tą akmenį M. P. įsidėjo ranka į automobilio bagažinę. Į komisariatą buvo nunešęs rankoje, paskui pasidėjo namie, ant lentynos. 

Liudytojas R. S. paaiškino, kad įvykio dieną iš pradžių jis buvo su M. P., tada atėjo A. V., ėjo į parduotuvę. A. V. norėjo į tualetą, užėjo į barą, reikėjo užsisakyti alaus, išgėrė po vieną alaus. Pradėjo bendrauti su barmene, ji prisistatė, kad yra baro šeimininkė. Ji pradėjo skųstis, kad du vyriškiai šlapinosi, keikėsi. A. V. išėjo pašnekėti su jais, jie išėjo, A. V. grįžo. Po to jie grįžo, norėjo atsiprašyti. V. D. trenkė R. S., pradėjo bėgti, jį su A. V. pasivijo, trenkė du kartus, išsiskirstė. M. P. išėjo su A. V. parūkyti, R. S. po to matė A. V. kruviną, padėjo jį palaikyti. R. S. su M. P. vijosi V. D., bėgo aplink namą, kad nepamatytų. M. P. jį pargriovė, jam jie trenkė gal 4 kartus, vėliau atvažiavo policija.  Dėl V. D. pasiskundė barmenė, ji sakė, kad yra baro savininkė.V. D. ir T. Š. stovėjo netoli kazino. Tada išėjo A. V. su jais pašnekėti. Jie pašnekėjo, tuo viskas ir pasibaigė, V. D. ir T. Š. išėjo, A. V. grįžo. tada jie vėl grįžo į barą, kokiu tikslu, R. S. nežino. V. D., atrodo, šnekėjosi su A. V.. paskui R. S. su A. V. ir V. D. išėjo į lauką, įvyko konfliktas, susiginčijo su V. D.. R. S. asmeniškai susiginčijo su V. D., jis trenkė R. S., pradėjo bėgti, dviese jį vijosi 50-100 metrų, pavijo. R. S. trenkė porą kartų V. D. į veidą, A. V. – irgi. V. D. tada atgal R. S. netrenkė. Tada jie išsiskirstė. Paskui R. S. matė A. V. kruviną. Kaip tai atsitiko, nematė, buvo bare. R. S. padėjo pagauti V. D.. T. Š. pagauti R. S. nepadėjo, kas jį pagavo, nežino. V. D. gaudyti reikėjo dėl kruvino draugo, M. P. pasakė R. S., kad V. D. trenkė A. V. akmeniu per galvą. V. D. trenkė R. S. į veidą, A. V. tai pats matė, M. P. R. S. tai sakė. Jie su A. V. nusivijo V. D., trenkė porą kartų. Kai sugrįžo į barą, T. Š. bare nebuvo. Kai pasigavo V. D., R. S. jį saugojo, dar buvo kažkokia moteris, ji tiesiog stovėjo. T. Š. po įvykio R. S. matė jau sulaikytą. Kai V. D. pargriovė, šalia gulėjo telefonas. Su lazdomis R. S. nieko nematė.

Liudytoja O. M. paaiškino, kad 2013 m. birželio 2 d. ji matė V. D., jis triukšmavo parduotuvėje, paskui jį matė stovėjimo aikštelėje. O. M. buvo su drauge ir jos dukra, jos pirko kebabą. Atėjo V. D., jis pradėjo „daryti reikalą“ prie krūmo. Jam padarė pastabą, tada iš jo pusės buvo necenzūriniai žodžiai. Tuo metu ėjo A. V. su draugais, padarė jiems pastabą, kaip jis šneka su moterimi prie vaiko. Prie „Rimi“ parduotuvės“ V. D. trenkė A. V. į galvą, jis nukrito, draugai nuvedė jį prie parduotuvės ant laiptelių, atnešė rankšluostį. A. V. vėmė, buvo kraujas, V. D. nubėgo, A. V. draugai sakė, kad reikia jį pagauti. Atsakydama į klausimus liudytoja paaiškino, kad ji buvo parduotuvėje „Rimi“ kartu su drauge J. ir jos dukra, tai buvo sekmadienį, birželio 2 d., po pietų. V. D. su draugu matė kitoje kasoje, juos prisimena, nes jis triukšmavo, jiems kažkas nepatiko. Kaip buvo apsirengęs V. D., neatsimena, atsimena, kad sakė, jog jo šortai labai brangūs, jie buvo žali, salotiniai. Jiems kažkas nepatiko parduotuvėje. Jos nuėjo kebabų, stovėjo prie kebabinės. Atėjo V. D. su draugu, nuėjo prie krūmų, šlapinosi. Jiems pasakė, kad niekas taip nedaro, juk dar vaikas stovi. V. D. kalbėjosi su jomis, pradėjo necenzūriniais žodžiais kalbėti. Tada buvo ginčas dėl tų žodžių. Paskui atėjo A. V., jis ėjo pro šalį. Jis buvo su 3-4 draugais. A. V. pasakė, kad V. D. labai negražiai kalba, turi atsiprašyti. Paskui O. M. jau matė prie „Rimi“ laiptelių, kad ten stovėjo V. D. ir A. V.. Kai jos užkalbino V. D., dar nebuvo kebabai pagaminti. Kebabus gamino apie 15 min., jos laukė. Kai A. V. pasakė pastabą V. D., jie užėjo už krūmų, jų O. M. nematė. Jie nuėjo už krūmų, prie baro. Kai jos apsisuko eiti, pamatė prie „Rimi“, kad stovi V. D. ir A. V., dar pamatė, kai V. D. užsimojo. Jie buvo vienas nuo kito gal 5 žingsniai, O. M. buvo gal už 100 metrų. Ji matė, kaip V. D. užsimojo, A. V. krito. O. M. tik išgirdo, kad iš parduotuvės labai daug žmonių suriko, jog akmuo. Kas buvo V. D. rankoje, O. M. nematė. Atėjo A. V. draugai, nuvedė A. V. prie laiptų. Barmenė išnešė jam rankšluostį. O. M. buvo su J. R., A. V. draugams pasakė, kur nubėgo V. D.. V. D. iš karto pradėjo bėgti, bėgo į „Impuls“, kuris yra Asanavičiūtės g., pusę. Jį vijosi, pagavo A. V. draugai. O. M. pabėgo truputį, rodė, kur bėga V. D., bet pati jo nesivijo. Atvažiavo greitoji pagalba, išvežė A. V.. Policija atvažiavo į įvykio vietą, po to ten, kur nubėgo V. D.. Kaip buvo sulaikytas V. D., O. M. nematė. Tą vakarą ji nieko nematė su lazdomis, pagaliais. V. D. su A. V. stovėjo vienas prieš kitą, vienas į kitą veidu. Kai V. D. užsimojo dešine ranka, A. V. nukrito. Ar ten buvo akmuo, O. M. nematė, girdėjo, kaip žmonės šaukė, kad su akmeniu. Tiek V. D., tiek A. V. buvo neblaivūs. V. D. netgi buvo su alumi rankose. O. M. matė, kaip jie stovėjo vienas prieš kitą, judesį ranka, kaip V. D. metė į A. V. pusę, išgirdo, kaip žmonės pradėjo šaukti, kad su akmeniu. A. V. nukrito, pradėjo bėgti kraujas. Kai A. V. nukrito, atėjo jo draugai, o V. D. draugo nebuvo. Pareigūnai atvažiavo, O. M. pasakė, kad matė įvykio vietą. O. M. tarp žodžių „metė“ ir „trenkė“ – nedidelis skirtumas, ji nėra lietuvė, ji matė, kaip metė akmenį. Kai O. M. pasakė V. D., kad jam gresia didelė bauda už tai, ką jis daro, už tai, kad butelis rankoje, jis pasakė, kad jo šortai brangiau kainuoja nei kokia bauda. O. M. papasakojo, kad V. D. paėmė policijos pareigūnai, pati to nematė. Ji matė, kai V. D. sėdėjo automobilyje, jo vestuvinį žiedą ji matė, kai jis mojavo rankomis, dar pasakė, kad jis vedęs, kaip negėda prie vaiko. Kebabinėje dirba vyriškis, jis O. M. nėra vyras, jis iš vis nebuvo įsikišęs, padarė kebabus, iš kebabinės nebuvo išėjęs.

Liudytoja J. R. paaiškino, kad įvykio dieną ji leido laiką su O. M., ėjo pirkti kebabų. Ten krūmai, vaikas pamatė, kaip du girti jaunuoliai šlapinosi. J. R. padarė pastabą, gavo atgal laviną keiksmažodžių. Iš kažkur atėjo berniukai, nusprendė jas užstoti. Po to viskas prasidėjo, vaikinas bandė apraminti du agresyviai nusistačiusius berniukus. Atsakydama į klausimus liudytoja J. R. paaiškino, kad nurodytą dieną jos su O. M. buvo užėjusios į „Rimi“ parduotuvę, V. D. ir jo draugą matė aikštelėje, kaip jie bičiuliavosi su vietiniais girtuokliais, sveikinosi linksmai, šūkavo kažką. V. D. buvo su ryškiais šortais. Jie dar turėjo baltą maišą, pas abu rankose buvo skardinės alaus. Kai J. R. ėjo pirkti kebabų, V. D. ir jo draugas šlapinosi. J. R. davė pastabą, prasidėjo konfliktas. Jos konfliktavo su V. D. ir jo draugu, tada priėjo 3 berniukai, vienas iš jų buvo A. V.. A. V. labai gražiai bandė apraminti agresyvius vaikinus. Jis buvo juos į šoną nusivedęs. Jie buvo agresyvūs, trynėsi aplink, provokavo skandalą. Kiek laiko viskas vyko, nežino, ilgai. Nutiko konfliktas, buvo sužeistas berniukas. J. R. matė, kad griuvo A. V.. Kaip V. D. metė, ji nematė. Ji matė, kaip A. V. vijosi V. D., paskui jis griūna. O. M. buvo J. R. už nugaros. J. R. puolė bėgti, ji puolė paskui berniuką, sakydama, kad nereikia vytis, nereikia konflikto. Su vaikinais jos kalbėjosi valandą – dvi. Kaip viskas buvo, J. R. nelabai atsimena, prisimena, kad griuvo berniukas, atvažiavo greitoji, policija. Trys vaikinai pasakė, kad atėjo, nes pamatė, jog konfliktuoja, nusprendė įsikišti. V. D. su draugu „trynėsi“ aplink kazino, aplink barą. Kaip berniukui galvą sudaužė, kas ir kaip, J. R. nematė. Jis gulėjo ir kraujavo. A. V. ir V. D. bendravo, tai J. R. matė, bet negirdėjo. Jie bendravo toliau nuo jų, J. R. buvo su mažu vaiku, negalėjo į juos visą laiką žiūrėti. Kiti vaikinai, nukentėjusiojo draugai,  bendravo su jomis, tai truko gal porą valandų. Nukentėjusysis bendravo tuo metu su V. D.. Tada prasideda grumtynės, J. R. pamatė, kad jau vyksta konfliktas, vienas vejasi, kitas bėga, kitas griūna. J. R. matė tik nukentėjusiojo griuvimą, jis bėgo ir nukrito. Paties sudavimo nematė. Jai reikėjo skirti dėmesio savo dukrai, todėl negalėjo visąlaik stebėti. Sako, kad buvo mestas akmuo, J. R. to nematė.V. D. vijosi du nukentėjusiojo draugai ir O. M., ji sakė, kad nubėgo vytis. Pagarsinus liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, t. 1, b. l. 118, kad  netraumuoti vaiko, ji atsitraukė nuo tos kompanijos, kas vyko toliau, nematė, ar buvo kažkam suduoti smūgiai, negali pasakyti, tik vienu momentu pamatė bėgantį vieną jaunuolį iš tų trijų kompanijos, kuris labiausiai jas užstojo, jis netikėtai krito ant žemės, o vienas iš vyrų, kuris šlapinosi, pradėjo bėgti nuo to nukritusio jaunuolio, - J. R. parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pasitraukė, bet ne visiškai atsitraukė, tik kiek į šoną, konfliktas tarp V. D. ir A. V. vyko visą laiką, kol jos bendravo su nukentėjusiojo draugais. Muštynių nebuvo. V. D. konfliktavo su nukentėjusiuoju prie parduotuvės, kalbėjosi, o kaip ten buvo, kad jis pradėjo bėgti, J. R. neatsimena. Nestovėjo ir visą laiką į juos nežiūrėjo. Pabendrauja, atsisuka, po to mato, kad jau bėga. Nukentėjusiojo draugai puolė jį vytis. Jie visą laiką stovėjo su jomis, nėjo į barą, prie baro V. D. nebuvo nukritęs.

Liudytoja L. J. parodė, kad įvykio diena buvo sekmadienis. Ji buvo nuėjusi apsipirkti, šalia kasoje stovėjo vaikinas su salotiniais šortais, atrodo, tai buvo V. D.. Jie su draugu buvo pasiėmę alaus, stumdėsi, rėkavo. L. J. nuėjo į barą. Kai pradėjo valgyti, atėjo pora vaikinų, pažiūrėjo, kad mažas baras, apsisuko, išėjo. Vienas iš jų buvo panašus į A. V.. Po kiek laiko atėjo tas su geltonais šortais su draugu, jie atsinešė alaus, pradėjo šūkauti, kad gers viduje savo alų, išvadino ją visokiais žodžiais. Tada ji sakė pasižiūrėti jam į savo trumpikes, jis pasakė, kad šortai brangūs. L. J. iš vidaus užsirakino, nežino, kur jie paskui nuėjo. Tik matė, kad lakstė, šūkavo, rėkavo. Paskui ji nuėjo į savo darbo vietą, atidarė duris. Po kiek laiko pasigirdo klyksmas, riksmas prie parduotuvės. Tada vyriškis su moterimi atvedė vaikiną, jį pradėjo pykinti, smarkiai bėgo kraujas. L. J. suvilgė rankšluostį, nunešė. Dar pribėgo pora vaikinukų, sakė, kad suėmė tą, kuris metė akmenį. Suprato, kad viskas vyko prie „Rimi“, nes pagyvenusios moterys šaukė, visi lakstė, greitoji išsivežė nukentėjusį vaikiną. Paties įvykio L. J. nematė. Palaukė, kol iš baro išeis vaikinas su šortais, paskui girdėjo, kaip jie šūkavo, rėkavo, kai jie nuėjo, ji užsirakino. Jie mojuodami maišeliu kažkur nuėjo. Niekas, nei nukentėjusysis, nei V. D. negėrė.

L. T. Š. paaiškino, kad tą dieną, išėję iš parduotuvės, jie su V. D. nuėjo nusišlapinti į krūmus. Tuo metu juos pastebėjo moteris. Kilo žodinis konfliktas, jai nepatiko, ką jie daro, susižodžiavo. Priėjo dar viena moteris, jos abi buvo pažįstamos, ta antra moteris ėjo už pirmą moterį, buvo konfliktas su jomis abejomis. Paskui prisistatė vyresnio amžiaus vyriškis, buvo keletas žodžių, tada jis nuėjo į kebelinės pusę, grįžo su lazda, ėmė juos vaikyti. Viena iš moterų pasakė, kad tuoj jiems bus. Po kurio laiko jie atsidūrė prie baro. Tada pasirodė dar keli asmenys. Jie buvo prie baro ar bare, vaikinai pasirodė, kai jie jau buvo bare. Ten vyko žodinis konfliktas. Vienas iš pasirodžiusių asmenų pasakė, kad jie turi atsiprašyti moters.  T. Š. neatsiprašė, tada jis pareikalavo išeiti į lauką pasikalbėti, T. Š. atrodo, kad tuo metu lauke buvo du asmenys. T. Š. sudavė vieną, du smūgius, jis nukrito, pajautė dar porą smūgių. Jiems aprimus, kai nebesmūgiavo, T. Š. bandė atsikelti, matė bėgantį V. D., vienas, po to dar vienas asmuo taip pat bėgo. Dar vyriškis su lazda trenkė T. Š. lazda per ranką. Tuo metu T. Š. nubėgo už kazino, pasišalino. Šalia kazino sutiko moterį, ji iškvietė pareigūnus. T. Š. pastovėjo dar prie moters, pamatė „Rimi“ aikštelėje pareigūnų automobilį, Ten buvo du jaunuoliai iš tos kompanijos, ne tie, kurie mušė, nurodė T. Š., visi išvažiavo į policijos komisariatą. T. Š. sumušė nukentėjusysis. Jis išsikvietė jį iš baro į lauką, lauke buvo mažiausiai vienas asmuo, atrodo, jie buvo dviese. Pradėjo smūgiuoti T. Š., jis nukrito. Tada matė, kad nusiveja V. D.. Savo telefono po įvykio T. Š. neberado, jis arba įvykio vietoje buvo iškritęs, arba buvo ištrauktas. Nukentėjusysis pirmus smūgius sudavė prie baro, jis iš karto pradėjo mušti. T. Š. nesigynė, jis nukrito, užsidengė rankomis veidą, pajautė dar porą smūgių į įvairias kūno vietas. Kai jis aprimo, bandė keltis, pamatė, kaip nubėga V. D., jį nusiveja nukentėjusysis. T. Š. bandė pasišalinti, vyriškis su lazda jam trenkė, T. Š. nubėgo už kazino. V. D. bėgo link „Rimi“, paskui jį bėgo nukentėjusysis ir dar vienas asmuo. T. Š. mušė du asmenys tikrai. Nurodytą dieną T. Š. buvo išgėręs alaus – iki 10 butelių. Vyrą su lazda T. Š. matė, kai prasidėjo konfliktas su moterimis, su juo persimetus pora žodžių, jis pasiėmė lazdą, pradėjo juos vaikytis. Antrą kartą jis arba bare buvo, arba prie baro. T. Š. jį prisimena, kai pradeda šalintis, jam trenkia su lazda, iš kur tas vyriškis atsirado, pasakyti negali. Telefoną T. Š. atgavo iš V. D., kaip pas jį atsidūrė, nežino, komisariate V. D. pasakė, kad telefonas pas jį.

Liudytoja R. T. parodė, kad ji apie 22 val. ėjo pro „Rimi“ parduotuvę į troleibusų stotelę. Pamatė, jog mušamas žmogus, ji iškvietė greitąją ir policiją.  Ji matė vieną žmogų, kuri mušė du žmonės, vyrai. Smūgiavo rankomis, niekas neturėjo jokių ginklų, nieko.

Liudytojas D. K. parodė, kad jis, išėjęs iš „Rimi“ parduotuvės, pamatė, kad vyksta muštynės. Paskambino policijai. Dėl ko jos kilo, nežino, negali papasakoti, neprisimena įvykių nuoseklumo. Buvo daug lakstymo, rėkavimai, susistumdymai. Atrodo, iš pradžių buvo 3-4 žmonės, merginos stovėjo šone, padėjo sužeistam vyrukui. Vienas vaikinas nubėgo prie spaudos kiosko, grįžo atgal. Kaip kažkas kažką metė, D. K. nematė. Vienas vaikinas gulėjo, jį mušė. Vienas vyrukas parsivertė kitą, ėmė smūgiuoti į veidą, jį pastūmė, tada jie tarpusavyje mušėsi. Žmogų sužeidė, kur buvo pasiguldę. Merginos jį vedė prie baro, pasodino, nes jis nesugebėjo pastovėti. Tada D. K. išėjo. Kad kas nors būtų metęs akmenį, jis nematė. Konfliktas buvo abipusis, kaip kas nors bėgo ir metė akmenį, D. K. nematė, visko nuosekliai liudytojas neprisimena. Kai D. K. nuėjo, vieną vaikiną nusivijo. Vienas draugas buvo didesnis agresorius, norėjo kelti muštynes, o kitas bėgiojo aplinkui, tai atsitraukdavo, tai pabėgdavo. 

Liudytoja T. B. parodė, kad išėjusi į balkoną parūkyti, butas 10 aukšte, ji matė žmones, lakstančius prie parduotuvės. Jie perbėgo gatvę, vienas nubėgo link Vaivorykštės stotelės. Su ryškiais rūbais berniukas vijosi kitą berniuką, paskui ji girdėjo aimanavimus, dejavimus. Matė labai daug žmonių, nesuprato, kas, kur, laksto žmonės su lazdomis, bent jai taip pasirodė. Buvo 5-6 vyrai, jie vijosi vienas kitą, keikėsi. Muštynių, grumtynių nematė, tik bėgiojimą. Vienas berniukas bėgo, iš paskos su ryškiais rūbais berniukas bėgo. Kažkam paskui buvo bloga, aimanavo, dejavo. Nematė, ar kas buvo sužalotas. Ji skambino pagalbos numeriu du kartus, antrą kartą skambino, nes vyriškis ryškiais rūbais ėjo atgal, o policija važiavo į kitą pusę, galvojo, gal jo nesurado. T. B. viskas baisiai atrodė – pirma prie parduotuvės lakstė, paskui arčiau gatvės, paskui tą gatvę perėjo. Keliese turėjo pagalius, neprisimena, ar kas sudavė, ar numetė tuos pagalius, nežino. Jai atrodė tai kaip mediniai pagaliai. Nematė, kad kas nors kam suduotų, girdėjo tik triukšmą.

Liudytoja L. P. parodė, kad ji dirbdama lošimų salone, pro langą matė, kaip du vaikinai nusišlapino, O., kuri dirba kebabinėje, su jais susiginčijo. Kai L. P. pamatė, kad T. Š., kuris ateina į saloną palošti ir kaltinamasis ketina ateiti pas ją, ji išėjo parūkyti, pasakyti, kad jų neįleis, nes išgėrę. Jie buvo agresyviai nusiteikę, bet po to aprimo, kai ji paaiškino, kodėl neįleidžia. Tada iš baro ir kebabinės išėjo moterys, pradėjo su vaikinais ginčytis, pasuko prie baro, ten tęsėsi konfliktas. Paskui atėjo T. Š., paprašė pakeisti jam pinigų, pastovėjo prie baro, išėjo. Paskui dar atėjo žmonės, išėjo parūkyti, tuo metu buvo lakstymas, policija. Antrą kartą kai išėjo, matė, kaip greitoji išvežė nukentėjusįjį. Atsakydama į klausimus liudytoja parodė, kad ji matė, kaip nusišlapino T. Š. ir V. D.. Į juos nugara stovėjo mergaitės mama, mergaitė šalia. Kai ji atsisuko, pradėjo rėkti, mojuoti rankomis. Kai prasidėjo ginčas, išėjo ir O. iš kebabinės. O. buvo pardavėja kebabinėje. Kai jie pasiginčijo, V. D. ir T. Š. pradėjo eiti pas L. P.. Jie turėjo maišus su alumi, buvo išgėrę, L. P. pasakė, kad neįleis. Jie paklausė, ar gali su ja parūkyti, sakė, kad nesupranta, kodėl visi pradėjo rėkti, kas įvyko. Tada prie jų priėjo moterys, pradėjo ginčytis, rėkauti, jie nusileido laiptukais, nuėjo į šoną. Pradžioje buvo tik O. ir moteris su vaiku, girdėjo paskui, kad L. iš baro priėjo prie jų. Moterys, priėjusios prie vaikinų, toliau tęsė konfliktą, neatstojo pačios. T. Š. ir V. D. nuėjo į baro pusę, L. P. nesulaukė, kol jie nueis, ji grįžo į vidų. Praėjo valanda, gal dvi, pas L. P. atėjo T. Š., paprašė pakeisti pinigų, alaus, ji pasakė, kad alus pas jį maišelyje. Jis buvo išgėręs, kažką dar pasakojo, bet išėjo.  Jau spėjo ir sutemti, L. P. pamatė, kad lauke kažkas vyksta, vieni pradeda bėgti už pastato, kiti - prie naujų namų. Atvažiavo policija. L. P. išėjo pasižiūrėti. Ant laiptukų sėdėjo vaikinas su rankšluosčiu, kraujavo. Merginos, ėjusios pro šalį, iškvietė greitąją. Ta moteris iš baro stovėjo ir klausė, kaip jis laikosi, O. ir moteris su šunimi nubėgo toliau. Apie įvykį L. P. sužinojo tik tada, kai ją iškvietė. Buvo priėjusi O., pasakė, kad ir ją kvies liudyti, taip pat tai, kad nukentėjusiajam trenkta per galvą. Pas L. P. buvo atėjęs V. D. su žmona ar drauge, norėjo paklausti, ką ji matė, ką ji žino. Kai ji ėjo liudyti, jos klausė, ar buvo kažkoks vyras su pagaliu, ji nieko panašaus nematė.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad jis parduotuvėje „Rimi“ dirbo apsaugos darbuotoju, paties įvykio nematė, girdėjo, kad kažkas trenkė kažkam akmeniu. Išėjo į lauką ant laiptų, visi buvo išvažiavę. Iš pirkėjų išgirdo, kad kažkas susipyko, kažkuris trenkė akmeniu per galvą, buvo kraujo. Jis matydavo kebabinėje dirbančią moterį, kas galėjo tą dieną dirbti, neatsimena.

Liudytojas M. Š., policijos pareigūnas, parodė, kad buvo įvykyje, kurio metu buvo galva praskelta žmogui. Nukentėjusiojo jis nematė. Atvykus, kažkokios moteriškės sakė, kad tas vaikinas užpuolė, jį sulaikė. Moteriškės paaiškino, kad vaikinas davė su plyta per galvą jų draugui. Gavo pranešimą iš kolegų, kad jie sulaikė antrą mušeiką. Tarnybinį pranešimą jis rašė iš karto pristačius asmenį į komisariatą. Kuo buvo sužalotas nukentėjusysis, jis nematė, surašė pagal liudytojų žodžius.

Liudytojas M. N. parodė, kad jis dirba kebabų kioske Asanavičiūtės g. 20, ten dirba pats. O. M. pavardė jam negirdėta, jei gyvena netoliese, gal pažįsta iš matymo. Kas kebabų kioske dirbo birželio 2 d., jis neatsimena. Apie tos dienos įvykį jam nežinoma. Jokia moteris kioske nedirbo, būdavo, kad merginos pabandydavo po keletą dienų ir išeidavo. Beisbolo lazdos M. N. neturi. Birželio 2 d. M. N. pagalbininkės neturėjo, bent jau tikrai neatsimena.

Įvykio vietos apžiūros 2013 m. rugpjūčio 21 d. protokolo duomenimis, A. V. parodė barą, adresu Druskio g. 2, prie kurio, jis prisimena, buvo su R. S. ir M. P. ( t. 1, b. l. 5-7).

Bendrojo pagalbos centro duomenimis dėl įvykio L. A. g. 20, Vilniuje, 2013-06-02 inforemacinėje sistemoje užregistruoti šeši skambučiai: 1) 21.53.53 tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 21.54.05 tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 21.56.39 tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 4) 22.00.44 + (duomenys neskelbtini), 5) 22.01.39 tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 6) 22.07.09 tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ( t.1, b. l. 36). 

Bendrojo pagalbos centro duomenimis, informacinėje sistemoje 2013-06-02 užregistruotas skambutis iš numerio (duomenys neskelbtini) ( R. T.) (t. 1, b. l. 9, 32). Garso įrašo apžiūros 2013-07-12 protokolo duomenimis, 21.53.53 val. pranešta apie tai, kad muštynės vyksta prie „Rimi“ Vaivorykštės. Į klausimą, kiek žmonių mušasi – atsakymas: vienas visiškai kruvinas, keturi, į klausimą, ar reikės greitosios – mano, kad taip, nes vienas labai žiauriai sukaltas ( t. 1, b. l. 10). 

Garso įrašo apžiūros 2013-11-13 protokolo duomenimis, D. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs 21.54 val. pranešė, kad Karoliniškėse prie „Rimi“ parduotuvės rimtos muštynės. Į klausimą, kiek maždaug mušasi, atsakymas – trys. Į klausimą, ar jau išsilakstė – atsakymas: išsilakstė, bet dar stovi. Į klausimą, ar kažkam reikėtų greitosios – negali pasakyti, bet taip, pargriuvo vienas, ką tik pargriuvo gerai. T. B., tel. (duomenys neskelbtini)paskambinusi 21.56 val. pranešė, kad muštynės prie „Rimi“ parduotuvės, Asanavičiūtės gatvėje, su „bytom“ vaikšto ir vienu žodžiu labai baisiai atrodo. Į klausimą, ar reikia greitosios – atsakymas: nežinau, nematau, čia aš iš namų žiūriu, išėjau parūkyti. Į klausimą, ar čia prie „Rimi“, atsakymas: prie „Rimi“ parduotuvės, jie jau per gatvę eina ir vienu žodžiu su „bytom“, su velniai žino kuom, su lazdom kažkokiom. Į klausimą, kur jie dabar eina, atsakymas: kol kas jie parėjo ir aiškinasi kažką. Į klausimą, ar perėjo į kitą pusę, atsakymas: ne, kur „Rimi“ Druskio gatvė,  išvažiavimas, kol kas laksto link kioskų vienas. M. P., tel. Nr. (duomenys neskelbtini)paskambinęs 22.01 val. pranešė, kad reikėtų policijos, žmogui su plyta trenkė į galvą, jis jau yra pagavęs tą žmogų prie Asanavičiūtės 13 A. T. B. tel. (duomenys neskelbtini) paskambinusi 22.07 val. pranešė, kad jau visi pasišalino, jie pradėjo su lazdom lakstyti, kol policija atvažiavo, visi išsilakstė ir tas žmogutis geltonais šortais, ant kurio puolė, pabėgo. Policija atvažiavo, kažką lyg suėmė. Kaip policija atvažiavo prie „Rimi“ parduotuvės, prie stotelės rėkė žmogus. Paskui iš tos pusės, tas, kuris puolė su lazdom su raudonais triusikais ar šortais, jis ėjo link mūsų pusės, kai policija nuvažiavo jau ( t. 1, b. l. 37-39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2899/13(01) duomenimis, A. V. nustatyti kūno sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu netrukus prieš kreipimąsi į gydymo įstaigą, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2013-06-02). A. V. nustatyta muštinė žaizda kairėje prieausinėje srityje, atviras kairio smilkinkaulio įspaustinis lūžis, galvos smegenų sumušimas. Sužalojimai padaryti vienu smūgiu. Sužalojimai kėlė pavojų gyvybei. Sužalojimai kvalifikuojami visumoje, nes jie padaryti nuo vieno smūgio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu į kairę smilkininę sritį – sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl atviro įspaustinio kairio smilkinkaulio lūžio. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui ( t.1, b. l. 64-66).

Daiktų, dokumentų pateikimo 2013 m. rugsėjo 5 d. protokolo duomenimis, M. P. pateikė asfalto nuolaužą ( t.1, b. l. 100).

Daikto – asfalto gabalo/nuolaužos apžiūros 2013 m. rugsėjo 5 d. protokolo duomenimis, asfalto gabalas yra nelygiu paviršiumi, ilgiausioje vietoje 10 cm, plačiausioje – 7 cm. Viename šone apie 2 cm išsikišęs aštriabriaunis akmenukas ( t. 1, b. l. 101-102).

Daikto – asfalto nuolaužos apžiūros 2014 m. balandžio 2 d. protokolo duomenimis, jos matmenys: ilgis 11 cm, plotis 7,5 cm, aukštis 6 cm, nelygus paviršius, svoris 538,6 g ( t. 3, b. l. 106-107).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 95/14(01) duomenimis, ant asfalto gabalo yra žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gauta A. V. DNR su 99,9999999999996 % tikimybe ( t. 3, b. l. 90-92).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio M. Š. tarnybinio 2013-06-02 pranešimo duomenimis, 2013-06-02, patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu M. S., apie 21.56 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, L. A. g. 20, vyksta muštynės, mušasi keturi vyrai. Atvykus į vietą automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo vaikščiojantį vyriškį, kurio veidas bei rankos buvo kruvini. Kaip paaiškėjo vėliau komisariate, tai buvo T. Š.. Priėjus prie jo, nuo L. A. g. 20 esančio kavinės – baro atbėgo dvi moteriškės, kurios šaukdamos prašė sulaikyti šį vyriškį, paaiškinusios, kad tai jis sumušė bei davė plyta per galvą jų draugui. Įvykio vietoje buvo išardytos šaligatvio trinkelės, asfalto nuolaužos ir mėtėsi jų gabalai, įvykio vietoje liudytojai negalėjo tiksliai įvardinti, su kuria detale buvo suduota nukentėjusiajam. Kaip vėliau paaiškėjo, šalia minėto baro buvo sumuštas A. V., kurį į vietą atvykusi GMP 8 brigada išvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Be to, jos pasakė, kad buvo dar vienas mušeika, kuris šiuo metu yra pasišalinęs. Jis buvo apsirengęs ryškiai geltonais šortais. Maždaug po minutės nuo atvykimo į įvykio vietą iš VPK OVS gavo pranešimą, kad prie L. A. g. 13A žmonės sulaikė antrą mušeiką. Atvykus prie L. A. g. 13 A namo, kieme rado vieną gulinį apsirengusį geltonais šortais vyriškį. Jo abiejų kojų keliai buvo nubrozdinti. Kaip vėliau paaiškėjo komisariate, tai buvo V. D.. Šalia jo buvo M. P., R. S., O. M.. Jie visi pasakė, kad šis jų sulaikytas vyriškis, t.y. V. D., kartu su kitu sulaikytu vyriškiu T. Š. prie L. A. g. 20 esančio kavinės – baro stipriai sumušė jų draugą, pagal parodymus, vienas jų, t. y. V. D., laikydamas rankoje plytos gabalą daužė jam per galvą. T. Š. ir V. D. dėl šio įvykio nieko paaiškinti negalėjo. Su ekipažo ARGO-11 pagalba V. D. 22.20 val. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 5 PK. Pristatant panaudoti antrankiai. 22.20 val. T. Š. jie pristatė į Vilniaus miesto 5 PK ( t.1 , b. l. 42).

R. S. 2013 m. birželio 2 d. paaiškinimo duomenimis, 2013-06-02  su draugais šventė gimtadienį. Apie 21 val. nuėjo į barą prie „Rimi“. Baro šeimininkė pasiskundė, kad pradėjo šlapintis ir rodyti savo lytinį organą. A. V. paprašė to vaikino išeiti iš baro. Po to atėjo dar vienas vaikinas. A. paprašė ir jo išeiti. O vėliau R. S. pamatė, kad M. parvedė A. su praskelta galva. Tada jie su M. išbėgo gaudyti užpuoliko. Pagavo vaikiną, atidavė policininkui (t. 1, b .l. 89).

M. P. 2013 m. birželio 2 d. paaiškinimo duomenimis, 2013 m.birželio 2 d. pas draugą R. S. šventė jo gimtadienį. Nuėjo į „Rimi“ ir užsuko į barą. Tenai apsilankę jaunuoliai šlapinosi išėję iš baro prie vaikų ir siuntinėjo pardavėją. Jie bandė apraminti. Jis išėjo, po to pakvietė draugą pašnekėt ir metė plytą jam į galvą. M. P. parvedė draugą, pasodino ir nusivijo vaikiną, kuris metė plytą. Pagavo ir perdavė pareigūnams. Buvo praskelta galva A. V. ( t.1 , b. l. 95).

T. Š. paaiškinimo duomenimis, 2013 m. birželio 2 d., apie 22 val., kažkokie prisikabino ir sumušė už nieką. Viskas vyko Asanavičiūtės g. 20, prie „Rimi“. V. ir T. Š. užpuolė grupė jaunuolių, trys ir daugiau, jie gynėsi, o juos labai mušė už nieką. Plius iš T. Š. atėmė telefoną, draugas gynė T. Š.. Konfliktą pradėjo visi kiti jaunuoliai už nieką ir sumušė už nieką ( t. 1, b. l. 139).

Alkotesterio parodymų kvito duomenimis, V. D. 2013-06-02, 22.20 val., nustatytas 1,99 promilių girtumas ( t. 1, b. l. 161).

VšĮ RVUL Neurochirurgijos skyriaus 2014-03-04 rašto duomenimis, A. V., nukentėjęs smurto prieš jį metu, pristatytas GMP į priėmimo skyrių. GMP palydimajame rašte, ambulatorinėje kortelėje, paciento apžiūros protokole jokių duomenų apie girtumą nėra, todėl traktuojama, kad pacientas blaivus ( t. 3, b. l. 32).

Alkotesterio parodymų kvito duomenimis, R. S. 2013 m. birželio 2 d., 23.04 val., nustatytas 1,44 promilių girtumas ( t. 1, b. l. 90).

Alkotesterio parodymų kvito duomenimis, 2013 m. birželio 2 d., 23.00 val., M. P. nustatytas 1,76 promilių girtumas ( t. 1, b. l. 96).

Alkotesterio parodymų kvito duomenimis, 2013 m. birželio 2 d., 22.22 val., T. Š. nustatytas 2,31 promilių girtumas ( t. 1, b. l. 137).

Parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. rugsėjo 24 d. protokolo duomenimis, R. S. negalėjo nurodyti vietos, kur buvo sužalotas A. V., nes tuo metu buvo kavinėje ( t. 1, b. l. 92-93).

Parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. rugsėjo 24 d. protokolo duomenimis, M. P. parodė vietą, kur A. V. ir vaikinas su salotiniais šortais stovėjo apie 10 metrų nuo „Rimi“ įėjimo, o jis stebėjo apie 100 m atstumu. A. V. ir tam jaunuoliui kalbantis, šis, žiūrėdamas į A. V. ir būdami vienas nuo kito apie 3 metrų atstumu, padarė judesį ranka, A. V. užsiėmė abiem rankomis už galvos, ant žemės nukrito ar tai akmuo, ar asfalto gabalas ( t. 1, b. l. 105-108).  

           Parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. rugsėjo 24 d. protokolo duomenimis, O. M. parodė vietą prie „Rimi“ parduotuvės, kur vienas iš jaunuolių (kuris buvo su ryškiai salotiniais šortais) rankoje laikė akmenį ir vienu momentu, kai jis stovėjo nuo jaunuolio mažiau nei 10 metrų atstumu atsisukę vienas į kitą, O. M. pamatė, kad skrenda akmuo ir priešais stovėjęs jaunuolis nuo smūgio žengė šiek tiek atatupstas, o po to suklupo ant kelių, jam bėgo kraujas iš galvos ( t. 1, b. l. 112-116).

           Parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. rugsėjo 24 d. protokolo duomenimis, J. R. parodė vietą, kur ji stovėjo prie „Rimi“ parduotuvės, kur priešais „Rimi“ parduotuvės įėjimą ji pamatė griūnantį vieną iš trijų jaunuolių (kurie pasakė pastabas), o kitą iš dviejų jaunuolių ( kurie šlapinosi)  su ryškiais salotiniais šortais bėgantį nuo jo. Kas atsitiko, ji nurodo, kad negali pasakyti, nes buvo apie 20 metrų atstumu nuo nugriuvusio ir matė tik jo nugarą, dėl ko jis griuvo, negali pasakyti, tik matė, kad jaunuolis su salotiniais šortais pradėjo bėgti ( t. 1, b. l. 119-122).

          M. P. ir R. S. akistatos 2013 m. rugsėjo 5 d. protokolo duomenimis, jie patvirtino savo parodymus, parodymai atitinka duotiems teisme ( t.1, b. l. 98-99).

          Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvados Nr. G1734/13(01) duomenimis, T. Š. padaryta muštinė žaizda su aplinkiniu nubrozdinimu nosies nugarėlėje, kraujosruvos odoje kairio smilkinio srityje ir sprande, linijinė kraujosruva juosmenyje, poodinė kraujosruva kairės alkūnės srityje, odos nubrozdinimai veide, kairėje rankoje, kairio klubo ir kairio kelio srityse galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2013-06-02), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( t. 1, b. l. 151).

           Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvados Nr. G1735/13(01) duomenimis, V. D. padaryta: kraujosruvos odoje sprando srityje, nugaros ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairėje šlaunyje, abiejų kelių srityse, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2013-06-02), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( t. 2, b. l. 20).

           A. G. teismo medicininių tyrimų biuro Teismo medicinos specialisto konsultacinės 2014 m. sausio 23 d. išvados Nr. A-KI-231-06 duomenimis, T. Š. 2013-06-02 įvykio metu buvo padaryti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda nosies nugarėlės proksimalinėje dalyje, kairiau vidurio linijos; odos nubrozdinimai: kaktos dešinio gumburo srityje, virš dešinio antakio vidinės dalies, virš kairio antakio centrinės dalies, kairės akies apatinio voko išorinėje  dalyje ir kiek žemiau, nosies nugarėlės distalinėje dalyje, pereinant į kairį sparnelį, kairio peties viršutiniame paviršiuje, kairio riešo srityje, kairio kelio išoriniame-priekiniame paviršiuje bei kairio klubikaulio krašto priekinėje dalyje; poodinės kraujosruvos: kairio smilkinio plaukuotoje dalyje, sprando centre, kairės alkūnės išoriniame-nugariniame paviršiuje ir juosmens kairėje pusėje, siekianti stuburą. T. Š. kūno sužalojimų pobūdis rodo, kad poodinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai buvo jam padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, o muštinė žaizda nosies nugarėlėje kietu buku, galimai turinčiu nedidelę briauną, daiktu. Dauguma iš T. Š. kūno sužalojimų, o ypač veide, galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumštimi, kita sužalojimų dalis galėjo gautis spardant kojomis, išskyrus poodinę kraujosruvą juosmens kairėje pusėje, kuri buvo padaryta kietu pailgu daiktu, greičiausiai, lazda. Labai tikėtina, kad veido sužalojimai galėjo būti padaryti T. Š. esant stovimoje padėtyje, o kiti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam esant tiek stovimoje padėtyje, tiek ir jam esant gulimoje padėtyje. Tikėtina, kad iš visų T. Š. padarytų kūno sužalojimų  labiausiai būdingi griuvimui ant kieto paviršiaus galėjo būti odos nubrozdinimai kairio kelio išoriniame-priekiniame paviršiuje bei kairio klubikaulio krašto priekinėje dalyje, o gal ir kairio peties srityje. T. Š. kairio smilkinio plaukuotoje dalyje esanti 3x2 dydžio poodinė kraujosruva galėjo gautis suduodant kumštimi. T. Š. sprando centre esanti 3,5x2 cm dydžio poodinė kraujosruva galėjo gautis suduodant smūgį kumštimi.

           V. D. 2013-06-02 įvykio metu buvo padaryti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos sprande, kairės mentės srityje, krūtinės kairėje pusėje ties apatinių šonkaulių išoriniu paviršiumi bei kairės šlaunies proksimalinės dalies išoriniame nugariniame paviršiuje, o taip pat odos nubrozdinimai kairės alkūnės nugariniame paviršiuje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje, kairio kelio priekiniame paviršiuje bei kairės blauzdos proksimalinės dalies priekiniame - išoriniame paviršiuje. V. D. kūno sužalojimų pobūdis nurodo, kad poodinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai buvo jam padaryti kontaktų su kietais bukais daiktais poveikyje ir galėjo gautis suduodant smūgius kumštimi, spardant kojomis arba kritimo metu atsitrenkiant į žemės paviršių ar ten buvusius daiktus. V. D. konstatuotų kūno sužalojimų tarpe būdingais kritimui ant kieto paviršiaus pažymėtini šie – odos nubrozdinimai kairės alkūnės nugariniame paviršiuje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje, kairio kelio priekiniame paviršiuje bei kairės blauzdos proksimalinės dalies priekiniame-išoriniame paviršiuje. Odos nubrozdinimų abiejų kelių srityje pobūdis ir lokalizacija rodo, kad šie sužalojimai galėjo gautis krentant ant kieto paviršiaus ir po to galimai net čiuožiant juo ne mažiau kaip du kartus. Poodinė kraujosruva V. D. kairės mentės srityje, arčiau peties, galėjo gautais griūvant atgal ir atsitrenkiant nugaros sritimi. Tuo tarpu kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje bei kairės šlaunies proksimalinės dalies nugariniame paviršiuje galėjo gautis spiriant kojomis ir greičiausiai jam esant gulimoje padėtyje.

           A. V. 2013-06-02 įvykio metu buvo padaryti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda kairio smilkinkaulio srityje virš kairio ausies kaušelio, atviras kairio smilkinkaulio įspaustinis lūžis bei galvos smegenų sumušimas. Daryti kategorišką išvadą apie tai, ar A. V. galvos sužalojimas galėjo būti padarytas metant į jį asfalto nuolaužą ar su asfalto nuolaužą suduodant smūgį į galvos sritį, nėra galimybės, nes teismo medicinos eksperto A. V. apžiūrėtas nebuvo, o Specialisto išvadoje Nr. G 2899/13(01) šio klausimo sprendimui nepakanka duomenų. Tačiau minėtoje išvadoje yra aprašyti šiokie tokie VšĮ RVUL medicininiai duomenys apie A. V. gydymą ir atkreiptinas dėmesys į tai, kad operacijos metu konstatuota, jog smilkinkaulio impresija buvo vos apie 1x2 cm dydžio, o po ja kietasis dangalas buvo pažeistas tik 2 mm ilgyje. Tai leidžia daryti išvadą, kad smūgis su asfalto nuolauža buvo nelabai stiprus ir todėl yra didelė tikimybė, kad A. V. galvos sužalojimas galėjo būti padarytas metant į jį asfalto nuolaužą. Iš turimų bylos duomenų nėra jokios galimybės spręsti, ar A. V. kūno sužalojimas yra būdingas A. V. ir jį sužalojusiam asmeniui stovint veidas į veidą, t.y. vienas priešais kitą, ar jiems esant kitokiose padėtyse. Pagal pateiktus bylos medžiagos duomenis nustatyti, kokiu atstumu sužalojimo padarymo momentu vienas nuo kito galėjo būti A. V. ir jį sužalojęs asmuo, nėra galimybės ( t. 3, b. l. 133-152).

Kaltinamasis V. D. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad jis metė akmenį norėdamas atbaidyti jį persekiojantį asmenį, nukentėjusiojo A. V. nenorėjo sužaloti.

Teismas vertina, kad bylos duomenų visuma patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Objektyviais duomenimis – Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2899/13(01), A. V. dėl atviro įspaustinio kairio smilkinkaulio lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Analogiška išvada apie tai, kad sužalojimas A. V. galėjo padarytas nuo smūgio metant akmeniu, išdėstyta ir Konsultacinėje išvadoje.

Asfalto nuolauža, kurią pateikė liudytojas M. P., apžiūrėta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 95/14(01) duomenimis, ant asfalto gabalo yra žmogaus kraujo pėdsakai,  atlikus DNR tyrimą gauta A. V. DNR su 99,9999999999996 % tikimybe.

Teismas vertina, kad nėra jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo būdo  ir įrankio, pasekmių, kurių neginčijo ir pats kaltinamasis.

Kaltinamajam inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymas tyčia. Šios aplinkybės kaltinamasis nepripažino. Išvada apie veikos subjektyviąją pusę daroma ne vien iš asmens parodymų, bet ir iš kitų bylos duomenų, jų visumos. Teismas vertina, kad iš apklaustų asmenų parodymų, taip pat objektyvių duomenų – nusikaltimo įrankio, sužalojimo pobūdžio, jo mechanizmo, galima daryti išvadą, jog kaltinamajam inkriminuota kaltės forma pasitvirtino.

Nukentėjusysis A. V. apie jam padarytą sužalojimą parodymų duoti negalėjo, kadangi, kaip jis nurodė, dėl patirtos traumos jo padarymo aplinkybių neatsimena.

Liudytojos O. M. parodymais, ji matė įvykio pradžią – A. V. padarė pastabą V. D., po to ji apie 15 min. laukė gaminamų kebabų, atsisukusi eiti, prie „Rimi“ parduotuvės  matė stovinčius vieną prieš kitą V. D. ir A. V., V. D. užsimojo, A. V. krito, žmonės šaukė apie akmenį.

R. S. parodymais, jis paties sužalojimo nematė. Šis liudytojas nurodė, kad dėl V. D. elgesio pasiskundė barmenė, V. D. ir T. Š. stovėjo netoli kazino, A. V. išėjo su jais pašnekėti. Jie pašnekėjo, tuo viskas ir pasibaigė, V. D. ir T. Š. išėjo, po to jie vėl grįžo į barą, V. D., atrodo, šnekėjosi su A. V.. Paskui R. S. su A. V. ir V. D. išėjo į lauką, įvyko konfliktas, susiginčijo su V. D.. R. S. asmeniškai susiginčijo su V. D., jis trenkė R. S., pradėjo bėgti, dviese jį vijosi 50-100 metrų, pavijo. R. S. trenkė porą kartų V. D. į veidą, A. V. – irgi. V. D. tada atgal R. S. netrenkė. Tada jie išsiskirstė. Paskui R. S. matė A. V. kruviną. Kaip tai atsitiko, nematė, buvo bare. Po to R. S. padėjo pagauti V. D..

M. P., jo paties parodymais, nematė tokių įvykio aplinkybių, kurias nurodė R. S. – t. y., kaip A. V. ir R. S. aiškinosi su V. D., V. D. sudavė R. S., jie su A. V. jį vijosi, pasiviję sudavė kelis smūgius. M. P. paaiškino, kad jis matė, kaip V. D. su draugu į barą buvo atėję du kartus. Pirmą kartą su juo kalbėjosi A. V., po to, grįžęs antrą kartą, V. D. atsiprašė. Vėliau, kai M. P. su A. V. rūkė, V. D. atėjo, pamojo ranka A. V.. A. V. nuėjo, jie šnekėjosi, o paskui liudytojas M. P. matė V. D. judesį ranka, kurią jis prieš tai laikė už nugaros, už galvos susiimantį A. V..

J. R., jos pačios parodymais, buvo su vaiku, įvykio visą laiką negalėjo stebėti. Ši liudytoja parodė, jog muštynių nebuvo. V. D. konfliktavo su nukentėjusiuoju prie parduotuvės, kalbėjosi, o kaip ten buvo, kad jis pradėjo bėgti, J. R. neatsimena. Nestovėjo ir visą laiką į juos nežiūrėjo. Pabendrauja, atsisuka, po to mato, kad jau bėga.

Liudytojai L. J., T. Š., L. P., šių liudytojų parodymais, paties įvykio nematė.

Liudytojai R. T., liudytojas D. K., T. B., vertinant pranešimų bendrajam pagalbos informacijos centrui registravimo laiką – atitinkamai, matė ne įvykį, kurio metu buvo sužalotas A. V., o kaltinamojo V. D. ir T. Š. gaudymą ir sulaikymą. Taip, pagal pranešimų bendrajam pagalbos centrui laiką, pirmoji apie įvykį pranešė R. T., iš jos pranešimo  teksto  matyti, kad liudytoja jau 21.53 val. nurodė apie tai, kad vienam žmogui reikės greitosios, nes jis „labai žiauriai sukaltas“ ( t. 1, b. l. 10). Atitinkamai, D. K. skambutis registruotas 21.54 val., T. B. - 21.56 val., t.y. dar vėliau nei R. T. pranešimas.

Įvertinus apklaustų asmenų parodymus, darytina išvada, kad jie nėra tapatūs. Teismas vertina, kad kiekvienas asmuo matė situaciją iš skirtingos pozicijos, skirtingus momentus, turėjo skirtingą suinteresuotumą jį detaliai stebėti, be to, kai kurie iš asmenų buvo vartoję alkoholio, todėl daro išvadą, kad asmenų parodymai gali nevisiškai sutapti ir dėl objektyvių priežasčių. Taip pat teismas daro išvadą, kad ne visos nurodyto vakaro detalės yra vienodai svarbios paties nagrinėjamo įvykio aplinkybėms nustatyti, menkaverčiai prieštaravimai liudytojų parodymuose  negali būti laikomi esmine aplinkybe, neleidžiančia vadovautis tokių liudytojų parodymais priimant teismo sprendimą, todėl esminį dėmesį skiria parodymams, tiesiogiai susijusiems su pačiu A. V. sužalojimu, jo aplinkybėmis, o ne visa įvykio diena, detalėmis, išeinančiomis iš bylos nagrinėjimo ribų.

Aukščiau paminėtų asmenų parodymais, tiesiogiai įvykį matė liudytojas M. P., taip pat, ne tiek detaliai, liudytoja O. M..

Teismas daro išvadą, kad M. P. parodymais, jog šis liudytojas matė A. V. sužalojimo momentą netikėti nėra pagrindo. Visų pirma, šis liudytojas, jo parodymais, matęs atšokantį nuo A. V. galvos akmenį (asfalto gabalą), šį daiktą ir rado, jį atnešė į policiją. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad būtent šiuo daiktu ir buvo sužalotas A. V., kadangi ant jo  rasta nukentėjusiojo  kraujo, kuris jokiomis kitomis aplinkybėmis negalėjo atsirasti ant šios asfalto nuolaužos, atitinkančios ir kaltinamojo parodymus – asfalto nuolauža, tokio dydžio kaip akmuo, patogus paimti į ranką (vietą, iš kurios V. D. paėmė asfalto nuolaužą, jis pats parodė parodymų patikrinimo vietoje metu ( t. 2, b. l. 9)). Teismas pasisako, kad apklaustų asmenų naudojami pavadinimai daiktui, kuriuo buvo sužalotas A. V. – akmuo, plyta, asfalto gabalas vertintini tik skirtingu apklaustų asmenų gebėjimu tiksliai apibūdinti daiktą kalbinės išraiškos prasme, tačiau nekeliantį jokių abejonių dėl daikto, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis.

Taip pat, tarpusavyje sutampančiais liudytojų M. P. ir R. S. parodymais, kaltinamojo V. D. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis buvo sulaikytas apibėgus jo pasitraukimo kryptį aplink  - teismas vertina, kad ši objektyvi aplinkybė patvirtina liudytojo M. P. parodymus, jog jis matė tiek patį sužalojimą, tiek V. D. pasitraukimą. Teismas, vertindamas liudytojo M. P. parodymų patikimumą, atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, jog liudytojas pripažino sulaikymo metu sudavęs tiek T. Š., tiek V. D., daro išvadą, kad liudytojas duoda nuoširdžius parodymus, nenuslėpdamas jokių aplinkybių. Teismas, vertindamas šio liudytojo parodymų patikimumą, atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad juos atitinka kitos liudytojos, taip pat mačiusios nukentėjusiojo sužalojimą, O. M. parodymai, liudytojų M. P., O. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys. 

Teismas neturi pagrindo netikėti tarpusavyje sutampančiais visų apklaustų parodymais, jog V. D. ir T. Š. įvykio dieną šlapinosi lauke, tai pamatė moteris su vaiku, su ja kilo konfliktas. Tuo būdu, nustatyta A. V. įsikišimo į įvykius priežastis – siekiant išspręsti kilusį konfliktą. Be aplinkybės, kad A. V. nebuvo nustatytas girtumas ligoninėje, aplinkybę, jog jis nebuvo apsvaigęs, patvirtino liudytojai M. P., R. S., kurie paaiškino, jog A. V. prie jų prisijungė tik apie 21 val., jie išgėrė tik po bokalą alaus. Tuo būdu, objektyviai bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvykyje dalyvavo alkoholio vartoję V. D., ir T. Š., jie iššaukiančiai elgėsi jau parduotuvėje ( liudytojų O. M., L. L. J. parodymai), po to, perspėti dėl netinkamo elgesio, šlapinimosi viešoje vietoje, kėlė konfliktą su moterimis.

Bylos duomenimis, V. D. buvo įspėtas (kaltinamojo, liudytojų O. M., J. R. parodymai), netgi fiziškai kontaktavo su nukentėjusiuoju (liudytojo R. S. parodymai). Teismas vertina, kad V. D. turėjo motyvą siekti atsilyginti nukentėjusiajam, todėl tiki liudytojo M. P. parodymais, jog V. D. sugrįžo, kvietėsi nukentėjusįjį laikydamas rankas už nugaros, po ko, nukentėjusiajam priartėjus, metė į jį turėtą asfalto nuolaužą, pataikė į galvą.

Teismas daro išvadą, kad, priešingai, bylos duomenų visuma paneigia kaltinamojo išdėstytą versiją apie tai, jog jis metė akmenį bėgdamas, stengdamasis išvengti persekiojimo, tuo pačiu, versiją apie gintį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-313/2012 pasisakyta, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jos grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą  kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

Iš visų apklaustų asmenų parodymų matyti, kad kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis, tai yra pavojingo, realaus ir akivaizdus, pradėto ar tiesiogiai gresiančio, bylos aplinkybėmis nebuvo. Teismas, aukščiau aptartais motyvais, neturi pagrindo netikėti liudytojo M. P. parodymais apie įvykio aplinkybes – tai yra, kad V. D., perspėtas nukentėjusiojo apie netinkamą elgesį, buvo nuėjęs, po to sugrįžo, pasikvietė nukentėjusįjį rankos judesiu, rankas laikė sau už nugaros. Kaltinamasis ir nukentėjusysis stovėjo veidais vienas prieš kitą, V. D. atliko judesį ranką, A. V. gavo smūgį į galvą.

Teismas, aukščiau nurodytais motyvais remdamasis liudytojo M. P. parodymais, kaltinamojo parodymais netiki, juos atmeta. Teismas vertina, kad, visų pirma, kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Taip, parodymų patikrinimo metu, jis nurodė, jog metė asfalto nuolaužą į A. V. pusiau atsisukęs (nuotraukoje prie parodymų patikrinimo protokolo matyti V. D.,  parodantis, kokioje pozoje būdamas jis metė akmenį (t. 1, b. l. 9)). Teisme jis nurodė, kad metė neatsigręždamas, sau per petį. Teismas vertina, kad toks metimas (nesitaikant), visų pirma, prieštarauja paties kaltinamojo nurodomam tikslui – atbaidyti asmenį. Antra, taikliai mestas akmuo stipriai sužalojo A. V. - jei kaltinamojo tikslas, kaip nurodo kaltinamasis, buvo atbaidyti besivejantį, jis jau buvo pasiektas, nukentėjusysis, visų asmenų parodymais, jokios grėsmės po sužalojimo negalėjo kelti. Teismas vertina, kad tolesnė įvykių seka, nustatyta  paties kaltinamojo parodymais - kas vyko toliau, jis nematė, perbėgo į kitą gatvės pusę, kur stotelėje jį pasivijo A. V. draugai, - prieštarauja jo parodymams apie pavojingą kėsinimąsi, nuo kurio, neva, gynėsi kaltinamasis (paties kaltinamojo parodymais, sutampančiais su liudytojų M. P. ir R. S. parodymais, jis buvo pasivytas ne bėgant paskui, o apibėgus jo judėjimo kryptimi). Tuo būdu, paties kaltinamojo parodymais, jis prieš įvykį matė tik vieną nukentėjusįjį, jokie kiti asmenys jo nesivijo, jokių įrankių A. V. neturėjo, tuo tarpu A. D. turėjo akmenį, jį metė į nukentėjusįjį. Taip pat, V. D. 2013 m. birželio 2 d. paaiškinimo duomenimis, jis nurodė, kad birželio 2 d., prie troleibusų žiedo Karoliniškėse, parduotuvės „Rimi“, buvo sumušti; dėl to, kad draugą sumušė ir atėmė telefoną, jis, V. D., padėjo pagelbėti, - t. y. tuojau po įvykio pats V. D. apie jokį užpuolimą nenurodė, priešingai, teigė, kad jis padėjo savo draugui.

Teismas vertina, kad kaltinamojo versija apie tai, jog jį užpuolė nukentėjusysis, jis gynėsi nuo gresiančio pavojingo kėsinimosi, neatitinka apklaustų liudytojų parodymais nustatytos įvykių sekos, jo faktinių aplinkybių, kaltinamojo parodymus vertina siekimu išvengti atsakomybės, jais netiki, atmeta.

Būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra pavojingi. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-279/2010). Būtinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, kad viena iš konfliktuojančių pusių yra fiziškai pajėgesnė; šis faktas nėra pagrindas teigti, kad automatiškai atsiranda pavojingas kėsinimasis. Vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo fizinio pajėgumo gali būti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-173/2011). Bylos duomenimis, kaltinamasis nebuvo netikėtai užpultas nukentėjusiojo, nenustatyta pavojingo kėsinimosi, dėl kurio atsirado teisė į būtinąją gintį. Konsultacinėje išvadoje konstatuoti kaltinamajam ir liudytojui T. Š. padaryti nežymūs sužalojimai, teismo vertinimu, patvirtina šią išvadą, kadangi jau po nukentėjusiojo sužalojimo, visų apklaustų asmenų parodymais, jie buvo sulaikyti, sulaikymo metu jiems buvo pavartota jėga.

            Teismas daro išvadą, kad V. D. tyčia metė akmeniu į nukentėjusįjį, pataikė jam į galvą, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų – asfalto nuolaužos metimo nukentėjusiajam į galvą – ir kilusių padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra būtinasis priežastinis ryšys. Priežastinio ryšio kaltinamasis neneigia, tik tvirtina, kad jis nenorėjo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo. Iš tiesų, teismo vertinimu, kaltinamasis nesiekė sunkiai sutrikdyti A. V. sveikatą, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.

            Apie kaltinamojo tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas veikos aplinkybes: panaudotus įrankius, smurto pobūdį, padarytų sužalojimų kiekį ir pobūdį, jų lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius ir kt.

           Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad savo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tik tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti.

Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia – mesdamas 0, 5 kg ( tiksliai - 538,6 g) svorio akmenį į nukentėjusįjį iš nedidelio atstumo, taikė jam į galvą, tai yra, jam tiko bet kokios pasekmės, jis numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

V. D. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 6135,93 Lt ieškinį dėl nukentėjusiojo A. V. gydymo (t. 1, b. l. 52-53). Kaltinamasis su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nukentėjusysis turi pats padengti savo gydymo išlaidas. Nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas, dėl nukentėjusiojo gydymo Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidų, jų dydis pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis ( t. 1, b. l. 54-55). Ieškinys pagrįstas, tenkintinas. 

Nukentėjusysis A. V. byloje pareiškė ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ( t. 2, b. l. 86-91).

Kaltinamasis V. D. su ieškiniu nesutiko.

          Dėl turtinės žalos A. V. nurodė, kad jis patyrė išlaidų vaistams, ir pajamų sumažėjimą, susijusį su gydymusi po patirto sužalojimo. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad prašo priteisti 651,12 Lt  negautų pajamų ir 89,73 Lt už išlaidas vaistams.

           Teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas ir įrodytas, tenkintinas (patikslinus aritmetinį apsirikimą).

            Nukentėjusysis pateikė kvitus, patvirtinančius, kad už vaistus jis išleido 89,73 Lt ( t. 2, b. l. 94, 125). Paaiškino, jog jam buvo paskirti B grupės vitaminai, nes nuo neurorubino jam buvo alergija,  taip pat jam buvo paskirti plečiantys vaistai – agapurinas yra tokio veikimo. Nurodė, kad išsaugojo tik du kvitus, patvirtinančius išlaidas vaistams. Taip pat nukentėjusysis paaiškino, jog iš darbo užmokesčio kortelės matyti, kad sausio, vasario, kovo, gegužės mėnesiais jo atlyginimas (154 eilutė) sudarė 1980 Lt (balandžio mėn. jis buvo komandiruotėje). Pajamų mokestis - 261,90 Lt, soc. draudimas – 178,20 Lt ( viso – 440,1 Lt), išmokėta darbo užmokesčio: 1980 - 440,1= 1539,9  Lt. Iš darbo užmokesčio kortelės (t. 2, b. l. 99, 186) matyti, kad butpinigiai ir maistpinigiai yra pastovūs, todėl į juos neatsižvelgia. Iš uždarbio kortelės, pažymos apie gautas pajamas ( t. 2, b. l. 186, 187) matyti, jog 2013 m. birželio mėn. jam priskaičiuota 1301,2 Lt ( eilučių 453 ir 454 „Karių ligos vidurkiai“ suma), pajamų mokestis – 139,72 Lt, soc. draudimas – 117,11 Lt ( viso - 256,83 Lt),  išmokėta: 1301,2 – 256,83= 1044,34 (pastaba: turi būti – 1044,37). 2013 m. liepos mėn. jam priskaičiuota 1766,9 Lt (eilučių 154 ir 454 suma), pajamų mokestis 223,54 Lt, soc. draudimas – 159,02 Lt ( viso - 382,56 Lt). Kadangi dėl patirto sužalojimo jis neteko 651,12 Lt pajamų, prašo šią sumą priteisti. Negautų pajamų už rugpjūčio mėn. atsisako, kadangi šį mėnesį jis gavo ir atostoginius, negali pagrįsti tikslaus negautų pajamų dydžio.

           Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos 1998 m. gegužės 5 d. įstatymas Nr. VIII-723, 68 str. 2 d., numato, kad laikinojo nedarbingumo (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, susijusio su kario tarnybinių pareigų atlikimu karinių operacijų metu, taip pat susijusio su kariniais veiksmais vykdant strategines ar taktines karines užduotis (misijas), mokymus ar pratybas, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo) laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis arba jo dalis. Mokamo vidutinio darbo užmokesčio arba jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis.

          Pagal nukentėjusiojo pateiktus duomenis, 2013 m. birželio mėn. jam išmokėta: 1301,2 – 256,83=1044,37, liepos mėn. 1766,9-382,56=1384,34. Kadangi dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis  neteko 651,09 Lt pajamų (1539,9+1539,9-1044,37-1384,34), ši suma priteistina iš kaltinamojo. Taip pat, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo paaiškinimu, kad dėl patirto sužalojimo jam teko gydytis, vartoti vaistus. Prašoma priteisti suma, 89,73 Lt, atitinka protingumo kriterijus, pagrįsta mokėjimo kvitais, tenkintina. 

Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos A. V. nurodė, kad dėl galvos traumos jis negrįžtamai apkurto kaire ausimi, dėl to jo bendras klausos lygis ženkliai sumažėjo. Lietuvos kariuomenės komisijos A. V. sveikatos lygis įvertintas žemiausiu, įmanomu dirbti, jo ateities perspektyvoms siekti karjeros žvalgyboje kelias užkirstas. Po sužalojimo jis buvo operuotas, ilgai gydėsi, turėjo vartoti vaistus, sunkiai orientuojasi aplinkoje, dažni atminties sutrikimai  kartais neatpažįsta žmonių, pamiršta. Dėl patirtų sužalojimų netekęs dalies klausos ir suprastėjus orientacijai, profesiniams gebėjimams, dėl iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo, vidinės depresijos, iš esmės pasikeitusio gyvenimo būdo negalint tinkamai užsiimti profesine veikla, dėl prarastos galimybės gauti didesnes pajamas, negalėjimo gyventi visaverčio gyvenimo, jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 100000 Lt. 

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad neturtinė žala jam padaryta dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, pasekmės jam liks visą gyvenimą. Liko koordinacijos sutrikimas, galvos skausmai, kurtumas, ausyje pastovus skambesys. Dėl traumos jam buvo sumažinta nustatyta sveikatos grupė – D, vietoje buvusios A. Tai susiję su darbu, nes negali daryti karjeros kariuomenėje, D grupė – paskutinė leidžiama. Specialių operacijų jam negalima atlikti, nes ten priima tik su A ir B sveikatos grupėmis. Dėl sužalojimų jis apribotas daryti karjerą, daug sunkiau tarnauti net ir savo pareigose. Dėl traumos jam padaryta žala ne tik karjeros srityje, bet ir privačiame gyvenime. Jis sunkiau bendrauja su žmonėmis, būna ir patyčių. Klausa jam nebeatsistatė. Galvos skausmus jis patiria bent kartą per savaitę, spaudžia kairę galvos pusę. Po traumos jis išliko tose pačiose pareigose. Kai grįžo į savo pareigas, gydymo nebetęsė. Kai pradėjo tarnybą, kryptingai siekė patekti į spec. operacijų pajėgas, dabar jis tenori išlikti kariuomenėje.

Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, A. V. pateikė dokumentus.

Iš Ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 3864 matyti, kad vyr. eil. A. V. pagal Lietuvos Respublikos Karinės medicinos ekspertizės nuostatų ekspertinių išvadų lentelės 187,3; 183,4; 74,2 straipsnio 3 skiltį, tinkamas profesinei karo tarnybai, tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal D sveik. gr. ( t. 1, b. l. 70, 96, t. 2, b. l. 188). Ekspertinių išvadų lentelės, patvirtintos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139, 74.2 p. numatytas klausos pažeidimas – vienpusis kurtumas ar ryškus abipusis prikurtimas, 3 skiltyje nurodoma – tinkami su 6 laipsnio apribojimu ( t. 1, b. l. 71-88).

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės A. V. ligos istorijos epikrizės matyti, kad jis buvo hospitalizuotas 2013-06-02, išrašytas 2013-06-07 ( t. 2, b. l. 92).

Iš UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ epikrizės matyti hospitalizacijos laikas: 2013-07-16 – 2013-07-31 ( t. 2, b. l. 43).

Iš laikinojo nedarbingumo pažymos Nr. 081547 matyti, kad A. V. buvo nedarbingas nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 26 d. ( t. 2, b. l. 95, 189).

Iš Pažymėjimo Nr. KB-1037 matyti, kad eil. A. V. 2012-09-10 – 2012-09-28 mokėsi ir baigė Motorizuotosios žvalgybos kursą ( t.2, b. l. 100). Iš Pažymėjimo Nr. 405 matyti, kad eil. A. V. 2011-04-14 baigė Priverstinio parašiuto skleidimo šuolių kursą ( t. 2, b. l. 101). Iš Sertifikato Nr. 1405 matyti, kad eil. A. V. 2011-04-11 atliko šuolį parašiutu, jam įteiktas Lietuvos kariuomenės ženklas „Parašiutininko sparnai“ ( t. 2, b. l. 102). Iš Sertifikato Nr. 0226 matyti, kad eil. A. v. 2012-02-29 turėdamas 10 šuolių atliko sudėtingą šuolį parašiutu, jam įteiktas Lietuvos kariuomenės ženklas „Parašiutininko sparnai“ su viena žvaigždute ( t. 2, b. l. 103). Iš Pažymėjimo Nr. MP-014619 matyti, kad eilinis A. V. 2011-10-10 – 2011-10-28 mokėsi ir baigė Radijo ryšio FALKON serijos įrangos techniko kursą ( t. 2, b. l. 104). Iš Pažymėjimo Nr. MP-014934 matyti, kad eilinis A. V. 2012-02-20 – 2012-03-02 mokėsi ir baigė Priverstinio parašiutinio skleidimo šuolių kursą ( t. 2, b. l. 105). Iš Pažymėjimo Nr. KB-603 matyti, kad eil. A. V. 2012-03-05 – 2012-05-04 mokėsi ir baigė Patrulio kursą ( t. 2, b. l. 106).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis A. V. patirtos neturtinės žalos dydį  pagrindė patirtu fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, karjeros galimybių sumažėjimu.

Specialisto išvados duomenimis, A. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Medicininių dokumentų duomenimis, jis buvo gydomas nuo 2013 m. birželio 2 d. iki 2013 m. liepos 31 d. Iš Ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 3864 matyti, kad A. V. tinkamas profesinei karo tarnybai, tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal D sveik. gr.

Teismas vertina, kad nukentėjusiojo paaiškinimu, specialisto išvada, ekspertinio nutarimo pažyma byloje yra įrodyta, kad dėl  sunkaus sveikatos sutrikdymo A. V. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, galimybės pilnaverčiai tęsti tarnybą kariuomenėje, siekti aukštesnės karjeros netekimu, tuo pačiu, gyvenimo kokybės esminiu pablogėjimu.  

           Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Teismas vertina, kad klausos viena ausimi esminis sutrikdymas jaunam žmogui, tarnaujančiam specifinėje, karo, tarnyboje, kur gera sveikata yra viena iš būtinų tarnybos sąlygų, padarė šiam žmogui didelę neturtinę žalą. Nors nukentėjusysis buvo gydomas sąlyginai neilgą laiką, teismas vertina, kad patirto sužalojimo pasekmės yra ilgalaikės, taip pat, pergyvenimas dėl tolimesnės tarnybos galimybės, dėl prarastų karjeros galimybių nukentėjusiajam sukėlė papildomus dvasinius išgyvenimus. 

Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta  V. D. tyčiniais veiksmais, žala nukentėjusiojo sveikatai padaryta jam sudrausminus netinkamai besielgiančius asmenis.

Nustatant neturtinės  žalos dydį atsižvelgiama ir kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis – jauni, darbingi asmenys, taip pat į  padarytos turtinės žalos dydį.

           Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika analogiškose bylose: nukentėjusiesiems, patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama ir 25000 Lt (2012 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273/2012), ir 40000 Lt (2010 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2010), ir 100000 Lt (2011 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2011 - šioje byloje   nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis tapo visam gyvenimui neįgalus, neteko 100 procentų darbingumo, jam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis).

           Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Nustatant neturtinės  žalos dydį taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

           Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam atlygintina 45000 Lt neturtinė žala.

           Nukentėjusysis A. V. prašė priteisti iš kaltinamojo turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti – 3300 Lt ( t. 3, b. l. 127). Mokėjimo 2014-01-14 pavedimo duomenimis, A. V. pervedė 1000 Lt ( t. 3, b. l. 129), pinigų priėmimo 2014-05-19 kvito Nr. 711573 duomenimis, sumokėjo 500 Lt ( t.3, b. l. 130), mokėjimo 2014-05-19 pavedimo duomenimis, pervedė 1800 Lt ( t.3, b. l. 132), viso – 3300 Lt.  

            Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

           Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. teismas turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Minėtos įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-410/2008) nuostatos suponuoja, kad gali būti priteisiamas tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) atitinkantis išlaidų advokato darbui apmokėti dydis.

           Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, kaltinamojo turtinę padėtį – dirbantis, yra jauno amžiaus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad iš kaltinamojo išieškotina 3300 Lt nukentėjusiojo išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.  

          Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

        Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.               Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika - sunkus nusikaltimas.  V. D. teistas (b. l. 36), administracine tvarka  baustas ( t. 1, b. l. 171-172), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 163, 164), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, 2007-03-06, 2007-12-15, 2008-04-28, 2008-05-05 buvo pristatytas į apsvaigimo med. apžiūros kabinetą; išvada: narkotinis apsvaigimas ( t. 1, b. l. 165), yra vedęs, turi mažametę dukrą ( t. 2, b. l. 28), 2009 m. gegužės-liepos mėn. dalyvavo mokymuose „Kompiuterinis raštingumas“ ( t. 2, b. l. 29), 2009 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. dalyvavo mokymuose „Teisinio raštingumo mokymai“ ( t. 2, b. l. 30), 2010 m. spalio 29 d. dalyvavo seminare pagal ES fondų finansuojamo projekto „Psichologinės ir socialinės pagalbos nuteistiesiems teikimas“ viešinimą ( t. 2, b. l. 31), 2009 m. lapkričio mėn. – 2010 m. sausio mėn. dalyvavo mokymuose „Nuteistųjų integracija į visuomenę“ (t. 2, b. l. 32), 2010-12-31 įgijo kvalifikacijos pažymėjimą, patvirtinantį, kad jis baigė mūrininko mokymo programą ( t. 2, b. l.  33), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. spalio 2 d. charakteristikos ir  Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. spalio 8 d. charakteristikos duomenimis, charakterizuojamas teigiamai ( t. 2, b. l. 36, 40), „(duomenys neskelbtini)“ 2014-01-13 pažymos duomenimis, mokosi 12 klasėje, mokymosi forma – neakivaizdinė ( t. 3, b. l. 126). 

           V. D. teisiamas devintą kartą, teistumui neišnykus, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Jos dydis, atsižvelgus į kaltės formą – netiesioginė tyčia, į dokumentais patvirtintus teigiamus kaltinamojo asmenybės pokyčius, siekiant išaugoti  teigiamus socialinius ryšius,  nustatytinas mažesnio, nei sankcijoje numatyto vidurkio.

           V. D. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. numatyta tvarka 2013 m. birželio 2 d., 22.20 val. ( t. 2, b. l.  12), paleistas 2013 m. birželio 3 d., 20.00 val. ( t. 2, b. l. 13). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

         V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 14, 15), paliktina.

  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartimi paskirtas laikinas V. D. nuosavybės teisės apribojimas, skiriant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant disponuoti nuosavybės teise, į:   ¼ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 63700 Lt,  ¼ pastato – viralinė, (duomenys neskelbtini).,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1360 Lt, ¼ pastato – garažas, (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2240 Lt, ¼ pastato – tvartas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4420 Lt, ¼ pastato – ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė  1610 Lt, ¼ pastato – ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1750 Lt, ¼ kitų statinių – kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 677 Lt; 1/6  žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1800 Lt ( t. 2, b. l. 110). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

           Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – asfalto gabalas, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20 ( t. 1, b. l.103, 104), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.         

        Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

         V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1  d., skirti bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

         Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. birželio 2 d. iki  2013 m. birželio 3 d., vieną dieną.

         Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

         Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

         V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti.

         A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. D. 740,82 Lt turtinei žalai atlyginti ir 45000 Lt neturtinei žalai atlyginti A. V. naudai.

         Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš V. D. 3300 Lt nukentėjusiojo A. V. išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

         Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti, priteisti iš V. D. 6135,93 Lt          Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

V. D. laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skiriant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant disponuoti nuosavybės teise, į:   ¼ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 63700 Lt,  ¼ pastato – viralinė, (duomenys neskelbtini)unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1360 Lt, ¼ pastato – garažas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2240 Lt, ¼ pastato – tvartas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4420 Lt, ¼ pastato – ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė  1610 Lt, ¼ pastato – ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1750 Lt, ¼ kitų statinių – kiemo statinių, (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 677 Lt; 1/6  žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)unikalus Nr. 4117-0600-0617, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1800 Lt, palikti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

         Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – asfalto gabalą, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20 ( t. 1, b. l.103, 104), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.          

        Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                               Nijolė Žimkienė