Civilinė byla Nr. 3K-3-262-248/2016

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02425-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.2.4.

                (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „ORLEN Lietuva“ ieškinį atsakovui E. R. dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio palikimą nenagrinėto, kai nesilaikyta tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė AB „ORLEN Lietuva“ prašė teismo priteisti iš atsakovo 938,60 Eur skolos pagal skolos grąžinimo sutartį (toliau – ir Sutartis), 240,21 Eur netesybų už praleistą terminą įvykdyti prievolę, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Nurodė, kad ieškovės sprendimu 2013 m. gegužės 2 d. atsakovas (tuometinis ieškovės darbuotojas) buvo išsiųstas į tarnybinę komandiruotę Lenkijoje dalytis projektų valdymo patirtimi su PKN ORLEN S. A. strateginiu skyriumi bei mokytis ir tobulinti lenkų kalbos žinių, kurios buvo būtinos kvalifikacijai kelti. Atsakovo komandiruotė tęsėsi nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. spalio 31 d., šiuo laikotarpiu atsakovas lankė lenkų kalbos kursus, už kuriuos sumokėjo ieškovė. 2014 m. vasario 6 d. ieškovė gavo atsakovo pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu. Vadovaujantis AB „ORLEN Lietuva“ 2012–2014 m. kolektyvinės sutarties 3.18 punktu, nutraukdamas darbo sutartį savo pareiškimu, atsakovas tapo ieškovei skolingas 938,60 Eur už jo mokymą per paskutinius vienerius darbo metus. 2014 m. vasario 12 d. atsakovui buvo įteiktas tarnybinis pranešimas dėl mokymo išlaidų atlyginimo. 2014 m. vasario 20 d. šalys sudarė skolos grąžinimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei 938,60 Eur skolą dalimis: pirmąją dalį – 156,62 Eur, o kitas – po 156,39 Eur.
4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad šis ginčas kyla iš darbo teisinių santykių ir jam spręsti turi būti vadovaujamasi darbo teisinius santykius reglamentuojančiais imperatyvaus pobūdžio teisės aktais. Atsakovas neneigė pačios sutarties kaip tokios, tačiau jis kvestionavo, ar darbdavė, būdama stipresnioji šalis, galėjo reikalauti iš savo darbuotojo (atsakovo) pasirašyti tokio pobūdžio susitarimą, pagal kurį buvo privaloma sumokėti už mokslus, apie kurių kainą ir kitas mokymosi išlaidas darbuotojas niekada nebuvo informuotas ir nesupažindintas pasirašytinai (su juo nebuvo pasirašyta mokymosi sutartis; apie skolą už kursus sužinojo tik iš 2014 m. vasario 11 d. tarnybinio pranešimo). Pažymėjo, kad lenkų kalbos mokymai vyko tuo pačiu laikotarpiu, kai jis rezidavo Lenkijos valstybėje įsikūrusioje PKN ORLEN būstinėje Varšuvoje – komandiruotės tikslas buvo įformintas kaip tarnybinė užduotis dalytis projektų valdymo patirtimi su PKN ORLEN strateginių projektų skyriaus darbuotojais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 938,60 Eur skolą, 240,21 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35,37 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas nustatė, kad pagal AB „ORLEN Lietuva“ kolektyvinės sutarties 3.18 punktą darbuotojas įsipareigoja darbo sutarties nutraukimo jo pareiškimu be svarbios priežasties atveju atlyginti darbdavei jos turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui. Todėl sprendė, kad atsakovas, susipažinęs ir pasirašęs kolektyvinę sutartį, prisiėmė prievolę atlyginti darbdavei jo mokymo išlaidas.
7. Teismas ieškovės teises susigrąžinti darbuotojo mokymo išlaidas, o atsakovo pareigą jas darbdavei atlyginti laikė šalių sudarytos darbo, kolektyvinės ir skolos grąžinimo sutarčių dalimi. Teismas nenustatė, kad būtų pažeista CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nurodyta teisė laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.
8. Teismas sprendė, kad, net ir nesant kolektyvinės sutarties, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovės išlaidas jo mokymuisi pagal Darbo kodekso (toliau – ir DK) 95 straipsnio 5 dalį.
9. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo E. R. apeliacinį skundą, 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikino, ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
10. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje yra CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes net atsakovo atstovui informavus teismą, jog jis tik surašė atsiliepimą į pareikštą ieškinį ir neturi pavedimo atstovauti atsakovui teisme, teismas apie vyksiantį teismo posėdį, kuriame bylą išnagrinėjo iš esmės, informavo ne atsakovą asmeniškai, bet advokatą, nors byloje nebuvo duomenų, jog šiam advokatui yra pavesta atstovauti atsakovui.
11. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad CPK 327 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta apeliacinės instancijos teisė, bet ne pareiga grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi nustačius CPK 293 ir 296 straipsniuose nurodytas aplinkybes, išskyrus šio kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus, pirmosios instancijos teismo sprendimas (visas ar iš dalies) panaikinamas, o byla nutraukiama arba pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.
12. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas, susijęs su piniginių sumų pagal kolektyvinę sutartį priteisimu (individualus darbo ginčas), negalėjo būti nagrinėjamas teisme vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nes nesilaikyta DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Kadangi darbo ginčų nagrinėjimo komisija yra privalomas darbo ginčų nagrinėjimo organas, ieškovė dėl piniginių sumų pagal kolektyvinės sutarties nuostatas – ieškovės lėšų, skirtų atsakovo mokymuisi, priteisimo iš atsakovo (buvusio darbuotojo), į teismą turėjo teisę kreiptis tik pasinaudojusi ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Tik išnagrinėjus šį ginčą darbo ginčų komisijoje ir ieškovei visiškai ar iš dalies nesutinkant su jos sprendimu, ginčas gali būti nagrinėjamas teisme. Nors ieškovė yra praleidusi DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie galimai pažeistas jos teises, kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo, privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ieškovė dar gali pasinaudoti pateikdama darbo ginčų komisijai motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą, kadangi šis terminas nėra naikinamasis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu ieškovė AB „ORLEN Lietuva“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą; priteisti ieškovei kasaciniame teisme ir žemesnės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai šalių ginčą kvalifikavo kaip individualų darbo ginčą. Šalių ginčas turi būti kvalifikuojamas kaip civilinis ginčas, atsiradęs dėl Sutarties nevykdymo, kuriam netaikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos pagal skolos grąžinimo sutartį priteisimo, faktinis ir teisinis ieškinio pagrindas – Sutarties pažeidimas, atsiradęs atsakovui nevykdant Sutartyje nustatytų įsipareigojimų (Sutarties 1.2., 1.3., 2.1., 2.3., 2.4. punktai) ir CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, 6.200 straipsnyje įtvirtintų normų. Šalys siekė to paties tikslo – susitarti dėl kitokio pobūdžio tarpusavio teisių ir pareigų, kurios, nors ir yra susijusios su darbo santykiais, tačiau per se nėra darbo teisinių santykių dalis, nes DK normos skolos grąžinimo sąlygų nereglamentuoja. Teismas apskritai nevertino Sutarties nuostatų; Sutarties 5.6. punktu šalys sulygo, kad visi ginčai dėl sutarties vykdymo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, Mažeikių rajono apylinkės teisme, taigi jokia ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka netaikytina.
2. Teismas nepasisakė dėl visų šalių pateiktų argumentų: neanalizavo ir nevertino ieškovės atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodytų reikšmingų aplinkybių, paneigiančių absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą. Visus atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus pažeidimus (šalių teisės būti išklausytam, procesinių dokumentų įteikimo, dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį), kuriems teismas pritarė, didžiąja dalimi lėmė paties atsakovo ir jo atstovo neteisėti veiksmai: atsakovas, žinodamas apie nagrinėjamą bylą, nesilaikė CPK 42 straipsnio 5 dalyje nurodytos pareigos, atsakovo atstovas, neva neturėdamas atstovavimo sutarties, vis tiek teikė įvairius procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui.
14. Atsakovas E. R. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundo netenkinti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ginčas realiai kyla ne iš išvestinės Sutarties, o būtent iš kolektyvinės sutarties 3.18 punkto, t. y. 2014 m. vasario 20 d. sudaryta skolos grąžinimo sutartimi nebuvo sukurta nauja prievolė, o tik buvo aptartas prievolės, kylančios iš kolektyvinės sutarties 3.18 punkto, išdėstymas (prievolės įvykdymo būdas ir prievolės įvykdymas dalimis (CK 6.39, 6.40 straipsniai). Sutartis laikytina atitinkančia DK 127 straipsnį – šalims leidžiama susitarti dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, o ginčai, kylantys dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, pirmiausiai nagrinėjami darbo ginčų komisijoje; papildomai šalys, remiantis DK 125 straipsniu, Sutartimi aptarė darbo sutarties nutraukimo sąlygas dėl tariamos skolos grąžinimo. Ginčas nėra civilinio pobūdžio, tarp šalių nebuvo sudaryta studijų sutartis, iš kurios, be esminių sutarties sąlygų, darbuotojas taip pat matytų, kokią konkrečią pinigų sumą, įvykus atitinkamoms sąlygoms, jis privalo grąžinti darbdavei. Teismas nepareikalavo iš ieškovės pateikti paaiškinimo, kaip bendrovėje veikia selektyvioji sistema sprendžiant, kada pasirašyti studijų sutartį, o kada ne.
2. Ieškovė kasaciniame skunde užsimena apie galimus atsakovo nesąžiningus veiksmus ir tariamą piktnaudžiavimą. Kadangi atsakovui nėra aišku, kokio konkrečiai rezultato siekia ieškovė dėl tokio savo dėstymo, dėl to jis plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, kvalifikavimo

15. Ginčo teisinių santykių kvalifikavimas ir ginčo dalyko nustatymas svarbus teisingam ginčo išsprendimui parenkant taikytinas materialiosios teisės normas, taip pat ir proceso teisės normų taikymo aspektu – sprendžiant dėl bylos teismingumo, išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos taikymo ir pan.
16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (darbdavė) reiškia atsakovui (buvusiam darbuotojui) turtinio pobūdžio reikalavimą – priteisti iš jo 3240,79 Lt skolą. Asmenų turtinius santykius reglamentuoja civilinė teisė (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Tam tikrus turtinius santykius reguliuoja ir darbo teisės normos, pavyzdžiui, darbo užmokesčio mokėjimą, turtinę darbdavių ir darbuotojų atsakomybę. Dėl to byloje spręstina, ar ginčas kilęs civilinių, ar darbo teisinių santykių srityje, ir priklausomai nuo to – kokia ginčo sprendimo tvarka taikytina.
17. Šiuo atveju šalys yra sudariusios skolos grąžinimo sutartį, kuria susitarė dėl lėšų, darbdavės išleistų darbuotojui mokyti, grąžinimo. Darbdavės teisė reikalauti tokių lėšų grąžinimo kyla kolektyvinės sutarties, veikiančios įmonėje, pagrindu. Šios sutarties 3.18 punktu nustatyta, kad kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės ar darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, darbuotojas privalo atlyginti darbdavei jos kitoms mokymo įstaigoms sumokėtas lėšas per paskutinius vienerius darbo metus už darbuotojo mokymą.
18. Kolektyvinė sutartis yra darbo teisinių santykių institutas, viena iš socialinės partnerystės formų, kuria siekiama suderinti darbo santykių subjektų interesus (DK 40 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 3 dalis), darbdaviui (darbdavių organizacijoms) susitariant su darbuotojų kolektyvu (profesinių sąjungų organizacijomis) dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių ir ekonominių garantijų (DK 50 straipsnio 1, 2 dalys, 59 straipsnio 1 dalis). Santykiai, atsirandantys vykdant kolektyvinę sutartį, yra darbo teisinių santykių dalis.
19. Ginčai dėl kolektyvinės sutarties nuostatų taikymo atskiriems darbuotojams pagal DK 285 straipsnį priskiriami prie individualių darbo ginčų. Šis DK straipsnis individualų darbo ginčą apibrėžia kaip nesutarimą tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad individualus ginčas gali kilti įvairiose darbo teisinių santykių srityse – darbo apmokėjimo, drausminių nuobaudų skyrimo, žalos atlyginimo, lengvatų taikymo, darbo sutarties nutraukimo ir kt., taip pat ir tais atvejais, kai šie santykiai sureguliuoti kolektyvine sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. UAB „Vilniaus viešasis transportas“, bylos Nr. 3K-3-211-248/2016; kt.). Dėl to ir ginčas dėl darbuotojo pareigos grąžinti jo mokymui darbdavio investuotas lėšas yra kilęs darbo teisinių santykių srityje ir kvalifikuotinas kaip individualus darbo ginčas.
20. Byloje nustatyta, kad, atsakovui pateikus prašymą atleisti jį iš darbo, šalys pasirašė sutartį, kuria nustatė atsakovo kasatorei grąžintinos sumos mokėjimo tvarką ir terminus. Kasatorės nuomone, kadangi buvo pasirašyta ši sutartis, šalių santykiai keičiasi į civilinius, nes sutartis sudaryta bendru šalių sutarimu, kas būdinga civiliniams santykiams.
21. Pažymėtina, kad pačioje skolos grąžinimo sutartyje nurodyta, jog atsakovo skola atsirado kolektyvinės sutarties pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad abipusiu susitarimu buvo nustatyta darbo teisinių santykių pagrindu atsiradusios darbuotojo skolos darbdavei grąžinimo tvarka, ją išdėstant tam tikram laikotarpiui, nekeičia santykių, iš kurių ji kilo, pobūdžio ir prievolės prigimties, buvusi prievolė dėl tokio susitarimo nesibaigia ir nesikeičia į naują prievolę, pasikeičia tik jos vykdymo tvarka. Lyginamuoju aspektu paminėtina, kad pagal CK 6.142 straipsnį, reglamentuojantį, kokie veiksmai nelaikomi civilinės prievolės novacija, prievolės įvykdymo termino pratęsimas ar sutrumpinimas nelaikomi novacija, o traktuojami kaip galiojančios prievolės vykdymo sąlygų pakeitimas.
22. Susitarimų sudarymas suderinta šalių valia nėra išimtinai civilinės teisės instrumentas, jis taikomas ir kitose teisinių santykių srityse, kiek to nedraudžia teisės aktai – pripažįstamas taip pat ir viešosios teisės veikimo srityje. Darbo teisėje tokie susitarimai taip pat leidžiami, pavyzdžiui, dėl ne viso darbo dienos ar darbo savaitės laiko nustatymo (DK 146 straipsnio 1 dalies 1 punktas, darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (DK 125 straipsnis), dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos (DK 141 straipsnio 1 dalis) ir kt. Dėl to ši kasatoriaus nurodoma aplinkybė taip pat nekeičia tarp kasatoriaus ir atsakovo susiklosčiusių santykių esmės.
23. Be to, tarp šalių ginčas iš esmės vyksta ne dėl sutartimi nustatytų grąžinimo terminų ar konkrečiu terminu grąžintinų sumų dydžio, o dėl ieškovės reikalavimo kompensuoti atsakovo mokymui išleistas sumas teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi atsakovas savo atsikirtimuose ginčija iš kolektyvinės sutarties kylančią pareigą grąžinti ieškovei šios sumokėtą pinigų sumą.
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sutarimu išdėsčius turtinės prievolės, atsiradusios darbo teisinių santykių srityje, vykdymą, kilęs ginčas dėl šios prievolės laikytinas kilusiu iš darbo teisinių santykių ir jis nagrinėtinas pagal taisykles, nustatytas individualiems darbo ginčams. 

Dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos

25. Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja DK XIX skyriaus normos (2012 m. birželio 26 d. įstatymas Nr. XI-2127 (įsigaliojęs nuo 2013 m. sausio 1 d.). DK 286 straipsnyje nurodyta, kad individualius darbo ginčus, jeigu DK arba kituose įstatymuose nenustatyta kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas.
26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos ginčo sprendimo tvarkos (DK 287 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, tokio darbo ginčo nagrinėjimas priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai, ir darbuotojas ar darbdavys dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo turi privalomai kreiptis į darbo ginčų komisiją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U. (I. U.), bylos Nr. 3K-3-120-687/2015).
27. Atvejus, kai individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, nustato DK 299 straipsnio 2 dalis. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas nepatenka į tiesiogiai teisme nagrinėtinų ginčų sąrašą. Pagal šiuo metu galiojančią Darbo kodekso normų, reglamentuojančių individualių darbo ginčų nagrinėjimą, redakciją (2012 m. birželio 26 d. įstatymas Nr. XI-2127, įsigaliojęs nuo 2013 m. sausio 1 d.) nenustatyta išlyga, kad tiesiogiai teisme nagrinėjami ginčai tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio nutrūkę, todėl ši aplinkybė, sprendžiant dėl ginčo priskirtinumo, nereikšminga .
28. Teisės normos, nustatančios individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl šalys negali tarpusavio susitarimu atsisakyti ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje, jei tokį nagrinėjimą nustato įstatymai. Dėl to ir šiuo atveju šalių susitarimas ginčus nagrinėti tiesiogiai Mažeikių rajono apylinkės teisme, yra negaliojantis.
29. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ginčui taikytinas privalomas jo nagrinėjimas darbo ginčų nagrinėjimo komisijoje, pagrįsta.
30. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tik tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Minėta, vienas tokių atvejų – individualių darbo ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka darbo ginčų nagrinėjimo komisijoje. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. 
31. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų (dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo ir kt.), nes jie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.
32. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo palikimą nenagrinėto, todėl naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
34. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 150 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, ji priteistina iš kasatorės atsakovo naudai.
35. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 6,68 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatorės (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ (j. a. k. 166451720) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ (j. a. k. 166451720) 6,68 Eur (šešis Eur 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                      Antanas Simniškis

                                                                      Janina Stripeikienė