Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-1728-1033/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01392-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 15.1.13; 21.9.10.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2021 m. liepos 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,

sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovui M. J.,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Vigantui Piragiui,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini) (adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini)), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

        UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 14 d. vykdė trijų vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų statybą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdama galiojančio Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Šiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsnio 1, 3, 8 ir 13 dalių nuostatas, už kurių pažeidimą atsakomybė juridiniams asmenims numatyta Statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje.

        Administracinio nusižengimo protokole 2021-05-25 Nr. APS-45 nurodyta, kad Inspekcija nagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos persiųstą piliečio I. K. pranešimą dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, vykdant trijų vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos darbus. Gyvenamųjų namų statybai sklype pagal 2020 m. parengtą projektą „Trijų vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020-04-02 išdavė statytojui UAB (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)) (toliau - statytojas) leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini). Statytojas, vadovaudamasis Statybos įstatymo (toliau ir – SĮ) 14 straipsnio 1 dalies 12 punktu, per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė „Pranešimą apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - ANN pranešimas), kuriame nurodė, kad statybos pradžia 2020-04-08, o statybos rangovas pagal 2020-03-20 statybos rangos sutartį Nr. 2020/03/20 yra UAB (duomenys neskelbtini). Prie ANN pranešimo pridėtoje 2020-03-20 statybos rangos sutartyje nurodyta, kad rangovas atlieka „perdangų montavimą ir perdangos monolitinių dalių betonavimą bei 2 a. mūro ir monolitinio žiedo betonavimo darbus“. Iš to darytina išvada, kad su rangovu rangos sutartis sudaryta ne visiems statinio statybos darbams vykdyti.

Statybos įstatymo 42 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo ūkio arba mišriu būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas). Tai reiškia, kad statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį privalėjo sudaryti statytojas (užsakovas), t. y. UAB (duomenys neskelbtini). Statytojas UAB (duomenys neskelbtini), atsakydamas į Inspekcijos 2021-04-16 raštą Nr. 2D-5887 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“, pateikė Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - liudijimas), kurio grafoje „Draudimo sutarties terminas“ nurodyta: pradžia 2020-04-15, 00.00 val., pabaiga 2022-04-15, 00.00 val. UAB (duomenys neskelbtini) Inspekcijai pateikė 2021-05-21 raštą „Atsakymo papildymas į 2021-04-16 gautą pranešimą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo Nr. 2D-5887 ir 2D-6907“ su kuriuo kartu buvo pateiktas liudijimo 2021-05-21 pakeitimas, priedas Nr. 2, kuriame nurodyta, kad civilinės atsakomybės draudimo sąlygos papildytos punktu „Retroaktyvi data“ nuo 2020-04-06. Statybos proceso dalyvių prievolė vykdyti veiklą apsidraudus civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu įtvirtinta SĮ 42-46 straipsniuose. SĮ 42 straipsnio 13 dalyje nurodoma, kad jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla. Retroaktyvus draudimas (vėlesnis statybos dalyvio apsidraudimas atgaline data) nepanaikina administracinės atsakomybės už laikotarpį, kai atitinkama veikla buvo vykdoma be civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, todėl trijų vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų statybos darbai laikotarpyje nuo statybos pradžios, nurodytos ANN pranešime, t. y. nuo 2020-04-08 iki 2020-04-15 00.00 val. (liudijime nurodytos draudimo sutarties termino pradžios) vyko be draudimo sutarties. Tokiu būdu buvo pažeisti SĮ 42 straipsnio l, 3, 8 ir 13 dalių reikalavimai, už kuriuos juridinių asmenų atsakomybė reglamentuota SĮ 54 straipsnio 1 dalyje („Juridinių asmenų atsakomybė už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla“).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas direktorius M. J. administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau - VTPSI), priimdama prašymą ar pareiškimą apie statybos pradžią, privalėjo prašyti pateikti ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Objekto statyba vykdyta tik su galiojančiu draudimu. Draudimo pradžios data yra nuo statybų pradžios (b. l. 3-6).

Institucijos atstovas Vigantas Piragis teismo posėdyje paaiškino, kad Institucija siekia, jog statybos procesas vyktų teisėta tvarka. Šiuo atveju Institucija vadovaujasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-19 nutartimi (byla Nr. A14-430-1057/2020), kurioje pabrėžta, kad draudimo sutarties šalių susitarimas yra svarbus draudimo teisės, civilinės teisės, bet ne administracinės teisės aspektu, nes administracinėje teisėje nėra sutartinių teisinių santykių. Administracinė teisė - tai sistema teisės normų, reglamentuojančių viešojo administravimo subjektų statusą, kompetenciją, jų visuomeninius santykius su viešosios ir privatinės teisės subjektais bei jų tarpusavio santykiais. Tuo vadovaujantis konstatuotina, kad retroaktyvus galiojimas yra laikytinas, kaip darbų atlikimas neturint teisės verstis nustatyta veikla be draudimo sutarties. Taip pat nurodo, kad teisės aktai nenumato Institucijai prievolės reikalauti, kad prie pranešimo apie statybos pradžią būtų pateikta draudimo sutartis. Aplinkos ministerijos viršininko 2016-11-20 įsakymu yra nustatyta kokie dokumentai turi būti pateikti prie pranešimo apie statybų pradžią, todėl Instiutucija negali reikalauti, ko nenumato teisės aktai. Jeigu tai būtų teisiškai reglamentuota, tuomet taip ir būtų vadovaujamasi. Šiai dienai yra toks reglamentavimas, koks yra. Statybos įstatymo 42 straipsnio 13 dalies nuostata, kad jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau negu nurodyta draudimo liudijime, tai per 10 dienų privaloma sudaryti naują draudimo sutartį, šiuo atveju negalioja, nes UAB (duomenys neskelbtini) draudimas neįsigaliojo nuo tada, kai jis privalėjo įsigalioti. Jeigu įmonė būtų turėjusi galiojusį draudimą ir jis būtų nutrauktas kažkurį laikotarpį, tai įmonė turėtų 10 darbo dienų, kad gautų naują liudijimą. Tačiau minėtu atveju to nebuvo. Pradėdama vykdyti statybų darbus įmonė privalėjo turėti galiojantį draudimą. Prašo teismo skirti už pažeidimą ne mažesnę, kaip sankcijoje numatytą baudą.

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas direktorius M. J. teismo posėdyje paaiškino, kad pripažįsta nusižengimą, nes pagal įstatymą 5 dienas draudimas fiziškai nebuvo įsigaliojęs. Prieš statybų pradžią įmonė siekė sudaryti civilinės atsakomybės sutartį, kreipėsi į draudimo bendrovę pildė klausimyną, teikė dokumentus ir galvojo, kad draudimo pradžia bus 2020-04-08, kaip buvo nurodyta draudimo sutarties projekte, tačiau draudimo bendrovė ERGO Insurance dėl vidinių procesų pakeitė sutartyje draudimo pradžios datą į 2020-04-15. Gavę draudimo sutarties polisą jie to nepastebėjo, ir po to nebeturėjo galimybės apdrausti objekto atgaline data. Vėliau jie kreipėsi į draudimo bendrovę ir apdraudė atsakomybę už likusias 5 dienas retroaktyviai. Lietuvos banko valdybos 2016-12-22 nutarimu patvirtintų draudimo taisyklių 30 punkte numatyta, kad jeigu draudimo sutartis neįsigaliojo, buvo nutraukta, ar pasibaigė anksčiau negu numatyta 29 punkte, draudėjas per 10 darbo dienų, privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Jie nuo pranešimo apie statybos pradžią balandžio 8 d. sudarė sutartį per 5 dienas ir apdraudė objektą statybos draudimu dvejiems metams, taigi dėjo visas pastangas, kad statyba būtų apdrausta nuo tos dienos, kai buvo pateiktas pranešimas apie pradėtas statybas. Inspekcijoje teikiant pranešimą apie statybos pradžią, nebuvo reikalaujama pateikti civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Taip pat nori pažymėti, kad jokių įvykių statyboje nebuvo. Statybos pradžioje pradedami nužymėjimai, nevyksta pavojingi darbai pirmomis dienomis. Prašo teismo neskirti baudos arba ją švelninti, nes jų įmonei bauda yra labai didelė, įmonė jauna, maža, dirba 3 darbuotojai, tai buvo pirmas toks projektas, neturėjo daug patirties, nesiekė padaryti nusižengimo. Be to buvo nepatogus laikotarpis, pandemijos pradžia, institucijos vėlavo atlikti darbus, dėl ko draudimo kompanija jiems pateikė draudimo polisą 5 dienomis vėliau.

UAB (duomenys neskelbtini) 2021-05-03 pateiktame atsakyme į 2021-04-16 VTPSI pranešimą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo Nr. 2D-5887 nurodyta, kad įmonė, kaip statytojas, vykdantis trijų vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų statybą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nepažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nes statybą vykdė pagal 2020-04-02 išduotą statybos leidimą. Statybos darbai vykdyti pagal statybos rangos sutartis, samdant skirtingus rangovus atskiriems darbams atlikti. Statytojas, vykdydamas darbus, apdraudė statybos darbus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 20-21). 

UAB (duomenys neskelbtini) 2021-05-21 pateiktame atsakymo papildyme į 2021-04-16 gautą pranešimą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo Nr. 2D-5887 ir 2D-6907 nurodyta, kad jų įmonė 2020-04-02 išduotą statybos leidimą gavo 2020-04-03 ir kreipėsi į draudimo bendrovę ERGO Insurance SE Lietuvos filialą dėl planuojamos statybos darbų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Iš draudimo bendrovės 2020-04-06 gavo anketą, kurią užpildė ir 2020-04-07 gavo statybos darbų privalomosios civilinės atsakomybės draudimo poliso projektą (draudimo liudijimo Nr. 710-450-0), kuriame draudimo sutarties terminas nurodytas nuo 2020-04-08 00.00 val. Todėl, manydami, kad draudimo sutarties terminas nepasikeis, šią datą nurodė IS „Infostatyba“ pranešime apie pagrindinių rangovų pasamdymą ir planuojamą statybų pradžią. Iš draudimo kompanijos patvirtintą statybos darbų privalomojo draudimo polisą gavo tik 2020-04-14, tačiau nepastebėjo, kad data nuo kurios draudžiamas objektas 2020-04-08 buvo vienašališkai pakeista į 2020-04-15, t. y. 5 darbo dienomis vėliau nei ankščiau gautame draudimo poliso projekte. Apie šią situaciją informavus draudimo kompanijos ERGO atstovą, jis paaiškino, kad draudimo poliso projektas buvo vizuojamas, derinamas ir dėl to data buvo pasikeitusi. Kadangi iš anksto 2020-04-06 buvo sutarta, kad draudimo polisas reikalingas nuo 2020-04-08 dienos, ERGO draudimo atstovė pateikė jų turimo draudimo liudijimo Nr. 710-450-20844 poliso papildymą, kuriuo retroaktyvia data apdraudžiamos penkios darbo dienos nuo 2020-04-08 iki 2020-04-15. Pažymi, kad statiniuose nebuvo jokių žalų, pretenzijų ir nebuvo jokių aplinkybių dėl draudžiamų įvykių, todėl laikotarpis tarp pranešimo apie statybos pradžią 2020-04-08 iki draudžiamojo laikotarpio pradžios 2020-04-15 buvo apdraustas statybos darbų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 51-58).

UAB (duomenys neskelbtini) iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip 2021-05-21 atsakymo papildyme, nurodė ir 2021-06-07 savo rašytiniuose paaiškinimuose teismui. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos banko valdybos 2016-12-22 nutarimu Nr. 03-207 patvirtintose Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, kuriomis, be kita ko, vadovautasi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime, 30 punkte numatyta, kad jeigu draudimo sutartis neįsigaliojo, buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta 29 punkte, draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Draudimo sutartis buvo sudaryta 2020-04-07, tačiau įsigaliojo nuo 2020-04-15 (kai buvo sumokėta draudimo įmoka), t. y. praėjus mažiau nei 10 darbo dienų, kas šiuo atveju atitinka Taisyklėse numatytus reikalavimus draudimo sutartį sudaryti per 10 darbo dienų ir patvirtina, kad teisės aktų reikalavimai, net ir esant formaliam pažeidimui, nebuvo pažeisti (b. l. 75-80).

Iš pranešimo apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą matyti, kad leidimo statyti naują statinį (-ius) adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išdavimo data 2020-04-02, statybos pradžios data 2020-04-08. Statytojas UAB (duomenys neskelbtini), rangovas UAB (duomenys neskelbtini) darbus atlieka pagal Statybos rangos sutartį Nr. 2020/03/20 (b. l. 36-41).

Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2020-04-14 pranešimo, adresuoto UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad draudimo įmoka (už laikotarpį 2020-04-15 – 2022-04-15) turi būti sumokėta iki 2020-04-22 (b. l. 29).

Banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 227,22 Eur draudimo įmoką draudimo bendrovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialui už sutartį Nr. 710-450-20844 UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2020-04-15 (b. l. 24).

Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime Nr. 710-450-20844 nurodyta, kad draudimo sutarties termino pradžia 2020-04-15 00.00 val., pabaiga – 2022-04-15 00.00 val. Draudimo apsauga galioja nuo šios draudimo sutarties įsigaliojimo dienos ir dar 2 (dveji) metai nuo apdraustų darbų rezultato atidavimo naudoti dienos. Liudijimo išdavimo data 2020-04-14 (b. l. 22-23, 25-27).

Draudimo sutarties pakeitime nurodyta, kad draudikas ir draudėjas susitaria, kad nuo 2021-05-21 draudimo liudijimas Nr. 710-450-20844 keičiamas taip, kad retroaktyvi data nuo kurios draudžiama statybos darbų civilinė atsakomybė yra nuo 2020-04-06 (b. l. 69).

Draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2021-05-21 paaiškinime UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad draudimo bendrovė 2020-04-14 išdavė Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. 710-450-20844, kuriame išdavimo metu dėl techninės spausdinimo formos klaidos atsispausdino nepilnas draudžiamųjų objektų sąrašas Priedas Nr.1. Pastebėjus neatitikimą, spausdinimo formoje paruošė poliso kopiją (b. l. 74).

Statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalis (akto redakcija galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-05-01) nustatė, kad juridiniam asmeniui už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.

Surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Statybos įstatymo 42 straipsnio 1, 3, 8 ir 13 dalių reikalavimus.

Pagal Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalį statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą.  Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiant statinio <...> statybos darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo arba statytojo (užsakovo), kai statyba vykdoma ūkio būdu, vykdomi statinio <...> statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu. Vykdant statinio statybą pagal pasirašytas rangos sutartis, šis draudimas apima taip pat rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus ir jų civilinę atsakomybę.

Statybos įstatymo 42 straipsnio 8 dalis nustato, kad tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo ūkio arba mišriu būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas). Pagal šio straipsnio 13 dalį jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla. Statybos įstatymo 42 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad draudimo galiojimo terminai nustatomi <...> statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

Pagal SĮ 67 straipsnį šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) straipsniuose nurodyti pažeidimai.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, t. y. nuo 2020-04-08 iki 2020-04-14 (įskaitytinai) vykdė trijų vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų statybą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdama galiojančio civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.

Administracinį nusižengimą patvirtina statytojo UAB (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)) IS „Infostatyba“ pranešimas apie statybos pradžią 2020-04-08; draudimo sutarties liudijimas Nr. 710-450-20844, kuriame nurodyta, jog draudimo sutarties termino pradžia 2020-04-15 00.00 val., pabaiga – 2022-04-15 00.00 val., o draudimo apsauga galioja nuo šios draudimo sutarties įsigaliojimo dienos; banko mokėjimo nurodymas, kad draudimo įmoką užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2020-04-15, todėl draudimo sutartis įsigaliojo 2020-04-15; draudimo sutarties pakeitimas, kad draudikas ir draudėjas susitarė, jog draudimo liudijimas Nr. 710-450-20844 nuo 2021-05-21 keičiamas taip, kad retroaktyvi data nuo kurios draudžiama statybos darbų civilinė atsakomybė yra nuo 2020-04-06. Šie įrodymai neabejotinai įrodo, kad nuo statybos pradžios 2020-04-08 iki 2020-04-15 00.00 val. (7 dienas, iš kurių 4 darbo dienos (balandžio 13 d. buvo nedarbo diena - antroji Šv. Velykų diena)) statytojas UAB (duomenys neskelbtini) vykdė trijų vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų statybą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas galiojančio civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.

Teismas kritiškai vertina, UAB (duomenys neskelbtini) atstovo paaiškinimus, kad įmonė nepastebėjo, jog liudijime draudimo sutarties pradžią draudikas vienašališkai pakeitė iš 2020-04-08 į 2020-04-15, nes draudiko ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2020-04-14 pranešime UAB (duomenys neskelbtini) taip pat buvo nurodyta, kad draudimo įmoka turi būti sumokėta už draudimo laikotarpį nuo 2020-04-15 iki 2022-04-15. Todėl mažai tikėtina, kad statytojas UAB (duomenys neskelbtini) nei iš draudimo liudijimo, nei iš draudimo bendrovės 2020-04-14 pranešimo nematė (nežinojo) kokiam laikotarpiui sudarė draudimo sutartį ir už kokį laikotarpį moka draudimo įmoką.

Taip pat teismas kritiškai vertina UAB (duomenys neskelbtini) atstovo argumentus, kad nors formaliai pagal įstatymą draudimas 5 dienas nebuvo įsigaliojęs, tačiau pagal Lietuvos banko valdybos 2016-12-22 nutarimu patvirtintų draudimo taisyklių 29 ir 30 punktus, kai draudimo sutartis neįsigaliojo, buvo nutraukta, ar pasibaigė anksčiau negu numatyta 29 punkte draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Nuo pranešimo apie statybos pradžią balandžio 8 d. įmonė sudarė sutartį per 5 dienas ir apdraudė objektą statybos draudimu, todėl mano, kad atitiko Taisyklėse numatytus reikalavimus.

Visų pirma, pažymėtina, kad statytojas UAB (duomenys neskelbtini), neturėdamas galiojančios draudimo sutarties, draudimo sutartį per 10 dienų sudarė ne nuo statybos pradžios 2020-04-08, o nuo 2020-04-15, todėl laikotarpiu nuo 2020-04-08 iki 2020-04-15 statybos darbai nebuvo apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šis statybos laikotarpis buvo apdraustas retroaktyviu draudimu ne per 10 dienų, o praėjus daugiau nei metams laiko, t. y. nuo 2021-05-21, kai vykdoma statybos veikla pradėjo domėtis Inspekcija.

Lietuvos banko valdybos 2016-12-22 nutarimu Nr. 03-207 patvirtintose Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, kuriomis, be kita ko, vadovautasi sudarant Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (liudijimo Nr. 710-450-20844) numatyta, kad draudimo sutartis sudaroma terminui, kuris apima statybos laikotarpį nuo vieno statinio apdraustų darbų pradžios iki visų rangovo atliktų darbų rezultato perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, o kai draudėjas yra statytojas (užsakovas) ir apdrausti darbai vykdomi ūkio arba mišriu būdu, draudimo sutartis sudaroma iki statytojo (užsakovo) nurodytos datos, kada bus baigti vykdyti apdrausti darbai (29 punktas). Taisyklių 30 punkte numatyta, kad, jeigu draudimo sutartis neįsigaliojo, buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta 29 punkte, draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį, 31 punkte numatyta, kad draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga nurodoma kalendorine data draudimo liudijime. Draudimo liudijime Nr. 710-450-20844 buvo nustatyta draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga kalendorine data, o tai reiškia, kad laikotarpiu nuo 2020-04-08 iki 2020-04-15 UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Taigi, minėtu laikotarpiu statybos veikla buvo vykdoma be draudimo sutarties, kas laikytina veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla. Dėl to UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Statybos įstatymo 42 straipsnio 1, 3, 8 ir 13 dalių reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė juridiniams asmenims numatyta Statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje.

UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą UAB (duomenys neskelbtini), teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nebuvo tikslo padaryti pažeidimą, statytojas siekė sudaryti draudimo sutartį nuo statybos pradžios (2020-04-08), tačiau dėl draudimo bendrovės vidinių procesų, derinimo, ši data buvo pakeista į vėlesnę (2020-04-15)), draudimo apsauga negaliojo tik 4 darbo dienas, draudiminių įvykių per šį laikotarpį nebuvo, žala nepadaryta. UAB (duomenys neskelbtini) nevengė atsakomybės, bendradarbiavo su Institucija, teikė paaiškinimus ir dokumentus, pašalino pažeidimą ir retroaktyvia data apdraudė buvusį neapdraustą statybos laikotarpį, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis anksčiau įmonė nebausta už administracinius nusižengimus, šis pažeidimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, įmonė neseniai įsikūrė (VĮ Registrų centro duomenimis įsteigta 2019 metais), statybos projektą vykdė pirmą kartą, neturėjo daug patirties, nenustatyta byloje jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Be to, nagrinėjamu laikotarpiu statybų veiklą sunkino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 visoje šalies teritorijoje paskelbtas karantino režimas dėl COVID-19 ligos plitimo, todėl dėl įvestų ribojimų buvo vėluojama vykdyti darbus, sudaryti sandorius, strigo įvairūs procesai. Kaip nurodė UAB (duomenys neskelbtini) rašytiniuose paaiškinimuose, įmonė yra įtraukta į VMI sąrašą, kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 bei kuri siekdama tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus yra sudariusi mokestinės paskolos sutartį, kas reikštų, jog didelės baudos paskyrimas įmonei taptų itin didelė našta ir gali turėti ženklių neigiamų pasekmių, būtų sudėtinga išmokėti atlyginimus darbuotojams, vykdyti savo įsipareigojimus prieš trečiuosius asmenis, ypač kai šiuo metu yra labai padidėję statybų kainos.

Pagal teismų praktiką, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021 ir kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir paskirta mažesnė, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, tačiau ne mažesnė, nei juridinio asmens vadovui už tokio pobūdžio nusižengimą skiriama minimali bauda (ANK 363 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsniu, ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 572 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

UAB (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (įstaigos kodas 288600210) pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT47 7300 0101 2622 8899, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, administracinio nusižengimo protokolo datą ir numerį, įmokos kodą 5447. Apie baudos sumokėjimą būtina pranešti Inspekcijai (pateikti kvitą apie baudos sumokėjimą arba jo kopiją). Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys).

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėjas                                                                                Rolandas Bužinskas