Civilinė byla Nr. 2S-254-275/2012
Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3.; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. S. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vedautos autotransportas“ ieškinį atsakovui L. S. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vedautos autotransportas“ 2010 m. balandžio 19 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo L. S. 12 549,79 Lt žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo L. S. 12 549,79 Lt žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2009 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 776,49 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Vedautos autotransportas“ naudai.
Atsakovo L. S. įgaliota atstovė advokatė Regina Šaltinienė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad, teismas, priimdamas sprendimą už akių, pažeidė Konstitucijos 49 str. reikalavimą, nes neatsižvelgė į tai, kad atsakovo advokatė nedalyvavo bylos nagrinėjime dėl svarbių priežasčių, ji buvo išvykusi atostogų į kruizą. Taip pat nepagrįstai didelė ieškovui iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi atmetė atsakovo L. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovė apie teismo posėdį, vyksiantį 2010 m. spalio 12 d., buvo informuota 2010 m. birželio 22 d. teismo šaukimu tinkamai, pasirašytinai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovo atstovė apie planuojamą kelionę žinojo jau 2010 m. rugpjūčio mėn., o už bilietus kelionei laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 9 d. iki 2010 m. spalio 24 d. pinigus sumokėjo 2010 m. rugpjūčio 26 d., t.y. po teismo šaukimo į 2010 m. spalio 12 d. posėdį įteikimo ir žinodama, kad yra paskirtas teismo posėdis. Be to, atsakovo atstovė prašymą teismui apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje pateikė tik 2010 m. spalio 7 d., t.y. likus tik kelioms dienoms iki numatyto teismo posėdžio. Tokiais veiksmais atsakovo atstovė parodė atsainų požiūrį į vykstantį teismo procesą, į jos atstovaujamojo interesus, pademonstravo nepagarbą savo klientui, teismui, taip pat kolegai, kuris atstovavo ieškovo interesus. Teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, teismo posėdyje dalyvavusio ieškovo atstovo prašymu priėmė sprendimą už akių. Teismas sprendė, kad apie teismo posėdį, vyksiantį 2010 m. spalio 12 d. atsakovo atstovei buvo pranešta tinkamai ir į teismo posėdį atsakovo atstovė neatvyko nesant svarbioms priežastims, priežasčių, kodėl pats atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje taip pat nenurodyta. Teismas nurodė, kad pagal byloje esančius įrodymus, turėjo pagrindą priteisti ieškovui 2 776,49 Lt bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas sudarė 376,49 Lt žyminis mokestis, apskaičiuotas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 85 str., ir 2 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pastarosios išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio už advokato teiktą teisinę pagalbą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė tas pačias aplinkybes, kurias atsakovas nurodė ir savo atsiliepime į ieškinį. Teismas nagrinėjamoje byloje vertino pateiktus įrodymus ir pagal juos sprendė, kad yra pagrindas priimti sprendimą už akių. Atsakovas L. S. savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė naujų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ar kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas už akių buvo priimtas padarius teisės klaidą ir kad šis sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas L. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, kad atsakovo prašymas teismo posėdį atidėti turėjo būti išspręstas nutartimi (CPK 245 str., 290 str.). Jeigu yra pateiktas pagrįstas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, o teismas jo netenkina ir priima sprendimą už akių, tokia teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 str. 1 d. 2 p.), nes nutartis užkerta kelią į sprendimo už akių peržiūrėjimą, teisę į apeliaciją, ką įrodo Civilinio proceso kodekso 334 str. 3 d., kurioje yra įtvirtinta teisę neskundžiamas nutartis skųsti įtraukiant jos neteisėtumo ir nepagrįstumo klausimą į apeliacinį skundą, o apeliacija sprendime už akių negalima, todėl kelią užkerta. Tokiu būdu, jeigu šalis laiko, kad nutartis netenkinti jos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą yra neteisėta, nepagrįsta ir negali jos skųsti, tai prieštarauja Konstitucijai ir ES deklaruojamai teisei į apeliaciją. Prašymas atidėti civilinės bylos Nr. 2-29-675/2010, nagrinėjimą buvo pateiktas 2010 m. spalio 7 d., tačiau Ukmergės rajono apylinkės teismas nutarties dėl prašymo atidėti civilinės bylos nagrinėjimą nepriėmė tuo pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 245 str., 290 str. reikalavimus bei Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimo aiškinimą. Ieškovas UAB „Vedautos autotransportas“ pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką, tuo pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 141 str. reikalavimus, tačiau Ukmergės rajono apylinkės teismas nenustatė Civilinio proceso kodekso 141 str. reikalavimų pažeidimo, patikslintą ieškinį priėmė bei atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nepagrįstai nusprendė, jog yra pakankamai argumentų ir motyvų priimti sprendimą už akių. Ukmergės rajono apylinkės teismas priimdamas 2010 m. spalio 12 d. sprendimą už akių pažeidė Konstitucijos 49 str. reikalavimą, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Pirmosios instancijos teismas taip pat už ieškovo advokato pagalbą priteisė nepagrįstai dideles 2 776,49Lt bylinėjimosi išlaidas, tuo pažeisdamas 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2 p., 8.18 p. reikalavimus bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Apelianto nuomone ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos iš dalies yra nepagrįstos.
Ieškovas UAB „Vedautos autotransportas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas išlaidas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo. Nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovo atstovė planavo savo poilsinę kelionę jau gerai žinodama apie paskirtą teismo posėdį, ir, kaip profesionali teisininkė, gerai suvokdama jos nedalyvavimo paskirtame teismo posėdyje pasekmes. Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6. punkte yra nustatyta, kad advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai. Kodekso 11.5. punkte yra nustatyta, kad negalėdamas atvykti į teismo posėdį arba ketindamas prašyti teismą pakeisti ar nustatyti kitą teismo posėdžio laiką, advokatas privalo informuoti savo kolegą ir suderinti abiem priimtiną bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Kaip matyti, atsakovo atstovės elgesys akivaizdžiai neatitinka Lietuvos advokatų etikos kodekso normų, todėl atsakovo atstovė laikytina pažeidusią etikos normas, saistančias ją ir jos klientą, ją ir jos kolegą advokatą. Kadangi atsakovas, prašydamas teismo peržiūrėti už akių priimtą sprendimą, teismui nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jo ir jo atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumą, teismas visiškai pagrįstai priėmė nutartį netenkinti atsakovo prašymo. Jokių naujų aplinkybių, patvirtinančių atsakovo ir jo atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumą, atsakovas nenurodo ir atskirajame skunde, todėl yra netenkintinas ir jo atskirasis skundas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami šalies reikalavimai ir atsikirtimai.
Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių ir teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui. Įprastai abi šios sąlygos yra būtinos, siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl šios priežasties teismas, naikindamas sprendimą už akių, turi konstatuoti tiek svarbias neatvykimo į posėdį aplinkybes, tiek duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, svarumą.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas už akių priimtas atsakovui ir jo atstovei neatvykus į 2010-10-12 vykusį parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį jie buvo informuotas tinkamai. Atsakovo atstovės teigimu, apie negalėjimą dalyvauti parengiamajame posėdyje dėl atostogų ji informavo teismą dar prieš posėdį, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, teismas negalėjo priimti sprendimo už akių. Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Taigi įstatymas numato, jog neatvykimas į paskirtą posėdį dėl atostogų nėra svarbi priežastis posėdžio atidėjimui. Atsakovas, siekdamas, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimas už akių būtų peržiūrėtas, privalo įrodyti, jog konkrečioje situacijoje jo ar jo atstovės neatvykimas į teismo posėdį Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalies prasme yra išimtinis, objektyviai užkirtęs kelią dalyvauti procese. Atsakovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepriėmimo nagrinėjant atsakovo atstovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą yra nepagrįsti, kadangi atsakovo atstovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kaip matyti iš paties sprendimo už akių turinio, teismo buvo svarstytas ir išspręstas. Nors teismo posėdžio protokole nėra užprotokoluota teismo žodinė nutartis bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimu, atsakovo atstovės nurodyti argumentai laikytini formaliais, todėl jie negali būti pagrindu naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 str.).
Pagal Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalį pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be aplinkybių, liudijančių neatvykimo į teismo posėdį svarbumą, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas. Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi, net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nei atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nėra nurodyta jokių naujų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. 2, b.l. 64) atsakovas nurodė tas pačias aplinkybes, kurias jis buvo nurodęs ir savo atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 104-105). Visos tos aplinkybės buvo formaliai ištirtos pirmosios instancijos teismui priimant 2010 m. spalio 12 d. sprendimą už akių. Atsakovas nenurodo jokių teismo padarytų pažeidimų, šiam atliekant formalų įrodymų vertinimą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenurodo ir nepateikia jokių naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, nėra jokio pagrindo naikinti atsakovo skundžiamą teismo nutartį. Atsakovo argumentus dėl Civilinio proceso kodekso 141 straipsnio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko nepagrįstais, kadangi ieškovas patikslintu ieškiniu tik sumažino reikalaujamą sumą ir įrodinėjamų aplinkybių apimtis. Šiuo atveju yra svarbiausia tai, kad atsakovui buvo suteikta galimybė atsikirsti į patikslintą ieškovo ieškinį, ir ta galimybe jis pasinaudojo pateikdamas atsiliepimą (t. 2, b.l. 33-34).
Atskirojo skundo argumentai dėl 2 776,49 Lt bylinėjimosi išlaidų (kurias sudaro 376,49 Lt žyminis mokestis, 2 400 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti) priteistų ieškovui iš atsakovo nepagrįsti. Kadangi priteista suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.18. punktuose nustatyto maksimalus priteistino užmokesčio dydžio už advokato teiktą teisinę pagalbą (ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme), todėl advokatui sumokėti 2 400 Lt už teisinę pagalbą laikytini ieškovo pagrįstomis ir būtinomis šios bylos nagrinėjimo išlaidomis.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad nėra pagrindo atsakovo išdėstytais argumentais tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atmestas atsakovo L. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš antrosios šalies priteisiamos išlaidos už pagalbą advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Išlaidos priteisiamos pagal pateiktus dokumentus (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Teismui pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad ieškovas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo, paruošimo ir pateikimo teismui turėjo 400 Lt advokato pagalbos išlaidų. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, dydį, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, sprendžia, jog ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto pilna apimtimi, t.y. 400 Lt.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
n u t a r i a:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Vedautos autotransportas“ (į.k. 234758790, Ukmergės g. 19, Jonava) iš atsakovo L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 400 Lt (keturis šimtus litų) ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teisėja Danutė Kutrienė