Civilinė byla Nr. e2A-1160-460/2016
(Proceso Nr. 2-06-3-03266-2015-6)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
2.6.4.4.3; 2.6.5.2.1; 3.3.1.15; 3.3.1.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Giedrės Seselskytės,
sekretoriaujant Zitai Mockuvienei,
dalyvaujant ieškovei Ž. V.,
atsakovui V. Č.,
trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. V. patikslintą ieškinį atsakovui V. Č. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimą, pakeistą iš dalies Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-17 nutartimi, pakeisti bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kokia nurodoma ieškinyje, tai yra nustatant, kad atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieną pirmadienį, pasiimdamas vaiką iš darželio 16.30 val. ir grąžindamas 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą, jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne darželyje, atsakovas privalo nuvežti ir parvežti iš būrelio, pagal abipusį šalių susitarimą atsakovas gali bendrauti su vaiku telefonu ir interneto ryšiu kiekvieną dieną, ieškovė taip pat prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartyje, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, numatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei V. Č., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ieškovei gyvenant kartu su atsakovu (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. Č. Su atsakovu pradėjus gyventi skyrium 2012-12-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad dukters V. Č. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą vaikui V. Č. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-12-01 iki vaiko pilnametystės, taip pat buvo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku V. Č. tvarka. Minėta bendravimo tvarka buvo pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-17 nutartimi. Ieškovė paaiškino, kad nuo Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-17 nutarties atsakovas pradėjo principingai laikytis nutartyje nustatytų bendravimo su vaiku sąlygų, neatsižvelgdamas į vaiko interesus, poreikius, norus, sveikatos būklę, ko pasekoje pablogėjo V. Č. sveikatos būklė ir atsirado nepageidaujami vaiko raidai ir psichinei sveikatai padariniai: nerimas, nesaugumo jausmas, veido tikai, mikčiojimas, vaikas bijo pasilikti su atsakovu. Dėl šių priežasčių ieškovei teko kreiptis į gydytojus. Be to, vaikas dažnai serga peršalimo bei virusinėmis ligomis, todėl dažnai tiesiog fiziškai negali susitikti su atsakovu, tačiau atsakovas į šias aplinkybes neatsižvelgia, taip pat neatsižvelgia į vaiko sveikatos būklę bei gydytojų rekomendacijas, ir kreipėsi į antstolės Vidos Daugirdienės kontorą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Ieškovė nurodė ir tai, kad, atsižvelgiant į gydytojų ir psichologų rekomendacijas, vaikas pradėjo lankyti užsiėmimus Yamahos muzikos mokykloje, psichologo konsultacijas VšĮ Ankstyvosios intervencijos centre „Gandriukas“, VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centre, teatro būrelį „Teatriukas“. Užsiėmimai būreliuose ir psichologo konsultacijos veikia vaiką teigiamai, mergaitė atsipalaiduoja, nejaučia nerimo. Kadangi dalies užsiėmimų laikas sutampa su teismo sprendime nustatytu vaiko bendravimo su atsakovu laiku, siekdama palaipsniui atkurti vaiko ir atsakovo emocinį ryšį, ieškovė pasiūlė atsakovui nuvežti vaiką į užsiėmimus, tačiau vaikas į Yamahos mokyklėlę atvyksta tik kas antrą kartą, nes tuo laiku vaiką pasiima atsakovas. Ieškovė pažymėjo, kad tarp dukters V. Č. ir atsakovo beveik nėra jokio emocinio ryšio, vaikas atsakovo bijo, į susitikimus eina nenoriai, atsisako rengtis, krenta ant žemės, verkia. Pastaruoju metu V. Č. sveikata suprastėjo, vaikas sunkiai išgyvena kiekvieną prašymą ir raginimą bendrauti su atsakovu, griežtai atsisako pasilikti pas atsakovą nakčiai, motyvuodama tuo, kad atsakovas jos negrąžins ieškovei. Po kiekvieno susitikimo su atsakovu vaikas tampa irzlus, mikčioja, dažnai sėdi rankomis užsidengusi veidą, verkia, jai pakyla temperatūra, atsiranda tikai veide, naktimis blogai miega, šaukia, dreba, kai kada apsišlapina. Ieškovės teigimu, turėtų būti nustatyta minimali atsakovo ir dukters V. Č. bendravimo tvarka, kol bus atkurtas atsakovo ir dukters emocinis ryšys. Ieškovė savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindė tuo, kad taikos sutarties pasirašymo metu dukra V. Č. buvo maža, dabar paaugo, pasikeitė jos poreikiai, ji pradėjo lankyti būrelius, dėl pablogėjusios sveikatos būklės lanko psichologus, dažnai serga peršalimo ligomis, turi rimtų sveikatos problemų, išaugo dukters poreikiai maistui, rūbams. Ieškovės paskaičiavimu, dukters V. Č. išlaikymui per mėnesį reikalinga 468,49 Eur suma, kurią sudaro: 123,09 Eur vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis ir automobilio kuras (komunaliniai, vanduo, šildymas 100 Eur, elektra 10 Eur, dujos 4 Eur, šiukšlių išvežimas 3,18 Eur, televizija 3 Eur, internetas 9 Eur, telefonas 17 Eur, kuras 100 Eur), 72,40 Eur vaikų darželis, 26 Eur vaiko būreliai („Teatriukas“ 4,34 Eur, Yamaha 21 Eur), 28 Eur vaistai, medikamentai, tepalai, 17 Eur avalynė, 67 Eur drabužiai, žaislai, ugdymo priemonės, laisvalaikis, 120 Eur maistas, 15 Eur higienos prekės ir buitinė chemija. Ieškovė pažymėjo, kad jos turtinė padėtis pablogėjo, nes dėl dažno buvimo nedarbingai dėl vaiko ligų ieškovė turėjo palikti geriau apmokamą darbą UAB „CIS-Cargo“ ir nuo 2014-03-04 įsidarbino UAB „S. N.“, kur ieškovei mokamas 579,24 Eur dydžio darbo užmokestis, visos sumos ieškovė dažnai negauna, nes tenka imti nedarbingumą dėl vaiko ligos. Ieškovė papildomai paaiškino, kad vaiko baimė bendrauti su atsakovu atsirado po to, kai jis 2014 metų liepos mėnesį pasiėmė dukrą dviem savaitėms, nesusitaręs su ieškove, per šį laiką neleido dukrai su ieškove bendrauti, todėl ieškovei teko kreiptis į vaiko teisių apsaugos specialistus. Ieškovei nuvykus pasiimti dukros, tarp šalių įvyko konfliktas, atsakovas ją stumdė, prieš ją smurtavo vaiko akivaizdoje. Po šio įvykio dukrai atsirado baimė pasilikti su atsakovu, nes jis jos negrąžins ieškovei, pradėjo blogai miegoti naktį, atsirado sveikatos problemų. Ieškovė nurodė ir tai, kad 2015-04-18 tuo metu, kai atsakovas pagal teismo sprendimą turėjo bendrauti su dukra, atvyko atsakovas su antstolės padėjėja Laimute Alsiene pas ieškovę į namus, dukra pamačiusi, kad atvyko atsakovas, pradėjo isteriškai verkti ir slėptis, antstolės padėjėja viena pakilo į viršų pas ieškovę, tik atidarius duris ir neprisistačiusi plėšė iš rankų duris ir norėjo įsiveržti į vidų, tačiau ieškovė jos neįsileido į vidų. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas neužsiregistravo ir nelankė tėvų įgūdžių gerinimo kursų, kurie buvo rekomenduoti vaiko teisių apsaugos institucijos, nesilankė pas psichologus.
2. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti iš ieškovė turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, elgdamasi piktybiškai ir neteisėtai, apskritai neleido susitikti su dukra savaitgaliais pagal 2014-10-17 nutartį, visą laiką motyvuodama dukters sirgimu, visais įmanomais būdais stengiasi dukrą paversti ligone, kad tik ji nebendrautų su atsakovu, Klaipėdos apygardos teismo nutarties ieškovė iš esmės nepripažino nuo pat pradžios ir neketino vykdyti. Būtent ieškovės elgesys turi įtakos dukters psichologinei būsenai, ieškovė siekia pažeminti ir neigiamai apibūdinti atsakovą vaiko akivaizdoje. Atsakovo teigimu, jo ir dukters ryšys niekada nebuvo nutrūkęs, ji visada džiaugiasi pamačiusi atsakovą, mielai leidžia laiką kartu, išskyrus atvejus, kai į jų bendravimą įsikiša ieškovė, ieškovei vaiko interesai yra visiškai nesvarbūs, nes scenas ji kelia vaiko akivaizdoje, kad dukra pamanytų, koks tėtis yra „blogas“. Neigiamos ieškovės emocijos atsakovo atžvilgiu vaikui persiduoda ir jį psichologiškai traumuoja. Atsakovas nurodė ir tai, kad ieškovė tyčia atsakovo bendravimo su dukra laiku sugalvojo, kad dukra turi lankyti būrelius, konsultacijas, kurių akivaizdžiai, ir labai judriam bei motinos psichiškai netraumuojamam vaikui būtų per daug. Atsakovas paaiškino, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka, nurodyta ieškinyje, yra absurdiška, grubiai apribojanti ir pažeidžianti atsakovo ir vaiko interesus, nes ieškovė siūlo atsakovui su dukra bendrauti tik kartą per savaitę – pirmadienį nuo 16:30 iki 19 val., tuo laiku valanda būtų skirta užsiėmimams Yamahos mokyklėlėje, kitas laikas būtų skirtas nuvežimui į mokyklėlę ir parvežimui namo, tokiu būdu atsakovas su dukra turėtų laiko pabendrauti tik gerą pusvalandį, taip pat nesiūloma jokia bendravimo tvarka savaitgaliais ar atostogų, švenčių metu. Atsakovas pažymėjo, kad, susitariant dėl 600 Lt dydžio išlaikymo dukrai, buvo atsižvelgiama ir į ateitį bei augsiančius vaiko poreikius. Be to, susitikimų su dukra metu atsakovas ką nors dukrai nuperka, siekia turiningai praleisti laisvalaikį, apsilankyti renginiuose, todėl išleidžia pinigų papildomai. Atsakovas papildomai paaiškino, kad 2014 metų liepos mėnesį dukrą pasiėmė su ieškovės žinia, pagal nustatytą bendravimo tvarką, su dukra bendravimas klostėsi normaliai, kol neatvyko ieškovė ir tarp šalių kilo konfliktas. Paaiškino, kad jis niekada neatsisakė lankyti tėvystės įgūdžių gerinimo kursų, norėjo užsiregistruoti į tėvystės įgūdžių gerinimo kursus, tačiau jam buvo pasakyta, kad kursai kol kas nevyksta, o vėliau jis bus informuotas apie kursų pradžią, niekas jo vėliau neinformavo. Atsakovo nuomone, jo ir vaiko ryšys nėra nutrūkęs, todėl nėra reikalinga jį atkurti.
3. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad tarp šalių santykiai labai konfliktiški. Teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą, atstovė V. S. nurodė, kad šalių santykiai pasikeitė po to, kai atsakovas pasiėmė dukrą dviem savaitėms, vaikui buvo sudėtinga situacija, nes niekada nebuvo taip ilgai atskirta nuo mamos. Ieškovė buvo nuvykusi pas atsakovą, tada tarp šalių įvyko konfliktas, dėl šio konflikto abu tėvai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą vaiko interesams. Institucijos atstovės teigimu, vaiko interesams daro ypatingą žalą svetimų asmenų, tai yra antstolių, vaiko teisių apsaugos specialistų, policininkų, dalyvavimas sprendžiant tėvų konfliktus ir tėvams bendraujant su vaiku. Institucijos atstovė pažymėjo, kad vaiko bendravimas su tėvu negali būti vaiko laikomas kaip prievole, teismo nustatyta bendravimo tvarka negali būti vykdoma principingai, neatsižvelgiant į vaiko savijautą, jo emocinę būklę. Atstovės nuomone, pereinamajam laikotarpiui turėtų būti nustatyta minimali bendravimo tvarka. Siūlė vieną savaitgalį per mėnesį vaikui susitikti pas atsakovo tėvą namuose Plungėje, nes atsakovo tėvas turi psichologo išsilavinimą, vaikas yra labai prisirišęs prie senelio ir noriai su juo bendrauja, taip pat siūlė susitikti atsakovui su vaiku kartą per savaitę po darželio. Siūloma tvarka nustatytina pereinamuoju laikotarpiu, iki vaikas pradės lankyti mokyklą.
4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė pakeisti iš dalies Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1242-328/2014, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1203-730/2014, nustatytą atsakovo V. Č. ir V. Č. bendravimo tvarką ir nustatyti, kad iki V. Č. sueis 6 metai:
I. Atsakovas V. Č. bendrauja su dukra V. Č. kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš vaikų darželio 17 val. į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir vaiką grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne darželyje, V. Č. privalo nuvežti ir parvežti vaiką iš būrelio.
II. Atsakovas V. Č. bendrauja su dukra V. Č. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį savo nuožiūra pasirinktoje vietoje nuo 11 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir po susitikimo į ją vaiką sugrąžindamas.
III. Atsakovas V. Č. bendrauja su dukra V. Č. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kur vaikas tuo metu yra, į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą: kas antrais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną (pradedant 2013 m.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną (pradedant 2014 m.), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19 val., o kas antrais metais Šv. Kalėdų antrą dieną (nuo 2014 m.) ir Šv. Velykų antrąją dieną (nuo 2015 m.), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 val.; kas antrais metais gruodžio 31 dieną (pradedant nuo 2013-12-31) pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19 val.; kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną iki 19 val.; kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. vasario 16 d., (pradedant nuo (duomenys neskelbtini)), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19 val.
IV. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas; V. Č. bendrauja su dukra V. Č. per jos vasaros atostogas nepertraukiamai iki 7 kalendorinių dienų. Nepertraukiamo iki 7 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką ieškovė ir atsakovas įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus.
V. V. Č. ir / ar artimieji giminaičiai (iš V. Č. pusės) organizuoja ir kompensuoja V. Č. kelionę ir jos išlaidas iš V. Č. gyvenamosios vietos pas V. Č. ar kitus artimuosius giminaičius, o Ž. V. organizuoja ir kompensuoja V. Č. kelionę ir jos išlaidas atgal į vaiko gyvenamąją vietą, jei V. Č. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo Klaipėdos miesto bus nutolusi toliau nei vieno šimto kilometrų atstumu.
VI. Uždrausti ieškovei Ž. V. be rašytinio V. Č. sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų, ir nepakeitus šioje byloje būsimu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, išvežti V. Č. nuolat gyventi į užsienio valstybę.
Kitą dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1242-328/2014, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1203-730/2014, nustatytos atsakovo V. Č. ir V. Č. bendravimo tvarkos paliko nepakeistą. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-14173-642/2012 patvirtintą išlaikymo dydį iš atsakovo V. Č. ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2015-03-23, iš atsakovo V. Č. priteisė dukrai V. Č. išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartį civilinėje byloje Nr. N2-14173-642/2012, sumokėjus visą nurodyta teismo nutartimi patvirtintą išlaikymą, išieškojimą nusprendė nutraukti nuo 2015-03-22. Išlaikymo išieškojimą nepilnamečiui vaikui V. Č. pagal šį teismo sprendimą nusprendė pradėti nuo 2015-03-23. Paskyrė ieškovę Ž. V. lėšų, skirtų dukters V. Č. išlaikymui, tvarkytoja. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną atsakovo V. Č. bendravimo su vaiku V. Č. tvarką, teismo sprendimui įsiteisėjus panaikino. Priteisė iš ieškovės Ž. V. atsakovui V. Č. 187,03 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisė iš atsakovo V. Č. 15,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog būtent atsakovo veiksmai kelia grėsmę šalių vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams. Teismas įvertino šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, psichologo išvadą ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, poziciją, atsižvelgiant į vaiko teises ir teisėtus interesus bei į tai, kad abu tėvai savo vaikams turi lygias teises ir pareigas, nepaisant to, gyvena kartu su vaiku ar skyrium, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkino iš dalies ir nustatė bendravimo tvarką, kurią išdėstė sprendimo rezoliucinėje dalyje. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, apylinkės teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu šalių dukrai yra penkeri metai, ji lanko darželį, papildomus būrelius („Teatriukas“, Yamaha mokyklėlė), be to, nustatė, kad pasikeitė vaiko sveikatos būklė. Atsižvelgęs į šalių gaunamas pajamas, turtinę padėtį, reikalingas vaikui išlaidas, konstatavo, kad atsakovas V. Č. turi teikti 180 Eur dydžio išlaikymą.
5. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-08 sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą ir ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodo, jog byloje yra eilė rašytinių įrodymų, kad šalių duktė nėra pasiruošusi viena bendrauti su atsakovu, todėl vaiko ir tėvo maksimalus bendravimas kenkia vaiko psichinei sveikatai. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė ne vieno įrodymo, kad tinkamai įgyvendina savo, kaip tėvo, teises ir pareigas, nepateikė jokių įrodymų kad bent darė pastangas atkurti prarastą emocinį ryšį su vaiku. Atkreipė dėmesį, kad dukra nenori bendrauti su tėvu, tai sieja su didele baime, nerimu, tačiau pažymi, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismui vaiko norai, vaiko emocinio stabilumo ir saugumo jausmo užtikrinimas buvo ne itin reikšmingi. Jos nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatė intensyvią bendravimo tvarką, kurį apsunkina sąlygas tinkamai atkurti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšius, nes vaikas, kuris nematė tėvo beveik metus laiko ir vėl, be jokio specialisto pagalbos, be jokio pasiruošimo, prieštaraujant vaiko norams, bus priverstas bendrauti su atsakovu. Ieškovei visiškai nesuprantama, kaip elgtis vykdant teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos, jei vaikas ir vėl pamatęs atsakovą atsisakys rengtis, verks, kris ant grindų. Tikina, kad pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į bylos dokumentus, neatsižvelgdamas į pasikeitusią dabartinę ekonominę situaciją šalyje, kai visų prekių ir paslaugų kainos pasikeitė, padidėjo ir jos vis sparčiai didėja, į tai, kad ieškovės gaunamos pajamos nuo 2012 m. ženkliai sumažėjo, į tai, kad vaikas auga ir jo poreikiai didėja, į tai, kad, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, patenkino ieškovės reikalavimą tik iš dalies padidindamas išlaikymo dydį nuo 173,77 Eur tik iki 180 Eur.
6. Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo atmesti apeliantės 2016-05-05 apeliacinį skundą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-08 sprendimą, panaikinant pirmame punkte įrašytą sakinį: „Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne darželyje, V. Č. privalo nuvežti ir parvežti vaiką iš būrelio“. Nurodo, jog smulkmeniškai aprašyti į bylą pateikti medicininiai dokumentai kaip tik nurodo, kad vaikui bet kokia kaina yra siekiama uždrausti bendrauti su tėvu, paimant citatas iš konteksto ir „pritempiant“ prie neva tai „blogo tėvo“ įvaizdžio, nors nei vienoje medicininėje pažymoje nėra nurodyta, kad būtent tėvas sukelia vaikui neigiamas pasekmes sveikatai. Atsakovui svarbūs liudytojos psichologės-psichoterapeutės Rūtos Gaubienės parodymai, kadangi jie akcentuoja, kad iš tiesų vaikas su atsakovu bendrauja noriai, ir tik dėl apeliantės neigiamo poveikio ir neurotiško bendravimo šis atsakovo bendravimas su vaiku yra žlugdomas. Atkreipė dėmesį į tai, kad jis, bendraudamas su dukra taip pat turi išlaidų, nori su vaiku kokybiškai praleisti laiką, o šiai dienai, kaip jau akivaizdu iš pateiktų dokumentų, galimybės skirti daugiau lėšų neturi. Mano, kad Sprendimu iki 180,00 Eur padidintas išlaikymas dukrai per mėnesį atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir yra teisingas, todėl paliktinas galioti. Atsakovas prašo panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies pirmame punkte nurodytą sakinį: „jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne darželyje, V. Č. privalo nuvežti ir parvežti vaiką iš būrelio“, kaip sukeliantį daug painiavos ir erdvės piktnaudžiavimui.
7. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog jų dukra paniškai bijo tėvo. Jos nuomone, tėvas galėtų pasiimti vaiką iš darželio po ugdymo valandų vieną kartą per savaitę. Teisėjų kolegijos siūlymu ieškovė sutiktų su mediacija, tačiau jos atsisakė atsakovas. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo vaiko teises. Tvirtino, kad reikalingas 200 Eur vaiko tėvo išlaikymas.
8. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog būtinas intensyvesnis jo bendravimas su vaiku. Mano, kad nereikalingas kitų asmenų (mediatorės) įsikišimas sprendžiant bendravimo tvarką. Sutinka mokėti po 180 Eur per mėnesį išlaikymą.
9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad negalima su vaiku iš karto elgtis drastiškai. Palaikė ieškovės prašymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė Ž. V. ir atsakovas V. Č.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-14173-642/2012 patvirtinta tarp Ž. V. ir V. Č. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad nepilnametės dukters V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina ieškove Ž. V., atsakovas V. Č. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokamomis nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat šalys susitarė nustatyti tokią atsakovo V. Č. bendravimo su vaiku tvarką: 1) atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kiekvieną dieną ne mažiau kaip 5 (penkias) valandas vaiko gyvenamojoje vietoje arba pasiimdamas vaiką iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą; 2) atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kiekvienais metais per Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų šventes po l šventinę dieną, o taip pat kiekvienų metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas vaiką iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą; 3) atsakovas bendrauja su dukterimi V. Č. 2 kartus per metus nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų, pasiimdamas vaiką iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą. Nepertraukiamo iki 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos laiką ieškovė ir atsakovas įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus; 4) ieškovė sudaro galimybę atsakovo artimiems giminaičiams (atsakovo motinai ir tėvui, seseriai) bendrauti su nepilnamete V. Č. ir šioje tvarkoje numatytu atsakovo bendravimo su dukterimi laiku artimiesiems giminaičiams pasiimti V. Č. iš nuolatinės jos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą; 5) atsakovas ir/ar artimieji giminaičiai (iš atsakovo (tėvo) pusės) organizuoja ir kompensuoja V. Č. kelionę ir jos išlaidas iš V. Č. gyvenamosios vietos pas atsakovą ar kitus artimuosius giminaičius, o ieškovė organizuoja ir kompensuoja V. Č. kelionės išlaidas atgal į vaiko gyvenamąją vietą, jei V. Č. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo Klaipėdos miesto bus nutolusi toliau nei 100 kilometrų atstumu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1242-328/2014 pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-14173-642/2012 patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatė, kad iki V. Č. sueis 6 metai:
I. atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš vaikų darželio 17 val. į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir vaiką grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą; Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne darželyje, vaiko tėvas privalės nuvežti ir parvežti vaiką iš būrelio.
II. atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį savo nuožiūra pasirinktoje vietoje nuo 11 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir po susitikimo į ją vaiką sugrąžindamas.
III. atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kiekvienais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų vieną dieną (pradedant 2014 m. - Šv. Velykų antrą dieną, 2014 m. - Šv. Kalėdų pirmą dieną) nuo 11 val. iki 19 val., taip pat kiekvienų metų birželio mėn. pirmąjį sekmadienį nuo 11 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;
IV. atsakovas bendrauja su dukra V. Č. per jos vasaros atostogas nepertraukiamai iki 10 kalendorinių dienų, paimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą; Nepertraukiamo iki 10 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką ieškovė ir atsakovas įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus.
V. kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. vasario 16 d., (pradedant nuo (duomenys neskelbtini)), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19 val. iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą; Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną neturi teisės riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas.
Kai V. Č. sueis 6 metai:
I. atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kas antrą dieną po 4 valandas, pasiimdamas vaiką iš vaikų darželio, mokyklos po pamokų į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir vaiką grąžindamas į jo gyvenamąją vietą; Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne darželyje, mokykloje vaiko tėvas privalės nuvežti ir parvežti vaiką iš būrelio.
II. atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kas antrą savaitgalį savo nuožiūra pasirinktoje vietoje pasiimdamas vaiką šeštadienį 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kur vaikas tuo metu yra, ir gražindamas vaiką sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą.
III. atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kiekvienais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų vieną dieną (pradedant 2014 m. - Šv. Velykų antrą dieną, 2014 m. - Šv. Kalėdų pirmą dieną) nuo 11 val. iki 19 val., taip pat kiekvienų metų birželio mėn. pirmąjį sekmadienį nuo 11 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.
IV. atsakovas bendrauja su dukra V. Č. per jos vasaros atostogas nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų, paimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą; Nepertraukiamo iki 14 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką ieškovė ir atsakovas įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus; per rudens, žiemos ir pavasario atostogas V. Č. bendraus su dukra nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus.
V. kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. vasario 16 d., pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19 val. iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą; Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas.
VI. įpareigoti ieškovę Ž. V. laikinai išvežant vaiką V. Č. į užsienio valstybę, įspėti V. Č. apie išvykimą prieš 5 kalendorines dienas.
Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1203-730/2014 pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimo dalį, kuria nustatyta nepilnametės šalių dukters V. Č. bendravimo su tėvu tvarka iki 6 metų, nustatant tokią tėvo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką iki kol V. Č. sueis 6 metai:
I. V. Č. bendrauja su dukra V. Č. kas antrą darbo dieną (lyginėmis mėnesio dienomis) po 5 valandas pasiimdamas vaiką iš vaikų darželio pasibaigus ugdymo procesui apie 15-16 val., arba 15-16 val. iš vaiko gyvenamosios ar kitos vietos, kurioje vaikas yra (tuo atveju, kai vaikas į vaikų darželį neina) į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir vaiką grąžindamas į jo gyvenamąją vietą;
II. V. Č. bendrauja su dukra V. Č. kas antrą savaitgalį savo nuožiūra pasirinktoje vietoje pasiimdamas vaiką šeštadienį 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kur vaikas tuo metu yra, ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą;
III. V. Č. bendrauja su dukra V. Č. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kur vaikas tuo metu yra, į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą: kas antrais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną (pradedant 2013 m.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną (pradedant 2014 m.), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką sekančią dieną 11 val., o kas antrais metais Šv. Kalėdų antrą dieną (nuo 2014 m.) ir Šv. Velykų antrąją dieną (nuo 2015 m.), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką sekančią dieną iki 8 valandos į ugdymo įstaigą arba į vaiko gyvenamąją vietą; kas antrais metais gruodžio 31 dieną (pradedant nuo 2013-12-31) pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką sekančių metų sausio 1 dieną 19 val.; kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką sekančią dieną iki 8 valandos į ugdymo įstaigą arba į vaiko gyvenamąją vietą; kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. vasario 16 d., (pradedant nuo (duomenys neskelbtini)), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką sekančią dieną 11 val. (jei sekanti diena yra ne darbo diena), arba vaiką sekančią dieną pristatydamas į ugdymo įstaigą iki 8 val. (jei sekanti diena darbo diena).
IV. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas; V. Č. bendraus su dukra V. Č. per jos vasaros atostogas nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų, o dukrai einant į mokyklą - V. Č. bendraus su dukra per jos vasaros atostogas nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų, per rudens, žiemos ir pavasario atostogas V. Č. bendraus su dukra nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus;
V. V. Č. ir / ar artimieji giminaičiai (iš V. Č. pusės) organizuoja ir kompensuoja V. Č. kelionę ir jos išlaidas iš V. Č. gyvenamosios vietos pas V. Č. ar kitus artimuosius giminaičius, o Ž. V. organizuoja ir kompensuoja V. Č. kelionę ir jos išlaidas atgal į vaiko gyvenamąją vietą, jei V. Č. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo Klaipėdos miesto bus nutolusi toliau nei vieno šimto kilometrų atstumu;
VI. Uždrausti ieškovei Ž. V. be rašytinio V. Č. sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų, ir nepakeitus šioje byloje būsimu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, išvežti V. Č. nuolat gyventi į užsienio valstybę; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
12. Byloje sprendžiamas ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
13. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl mažamečio šalių vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas esminiu tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kriterijumi laikė abiejų tėvų vienodą teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir būti atsakingais už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, prievolę rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
15. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tėvų tarpusavio santykiams tapus konfliktiškiems, žymiai pablogėjo mergaitės sveikatos ir emocinė būklė. Klaipėdos apygardos teismo psichologės išvadoje nurodyta, jog vaikas saugiai ir emociškai gerai jaučiasi, kada kalbama neutraliomis temomis apie laisvalaikį, žaidimus, patinkančią veiklą. Klausimai, susiję su šeimos tematika, tėčio ir mamos santykiais, vaikui sukelia nesaugumą, liūdesį ir gynybiškumą. Natūraliai saugesnis vaikas jaučiasi būdamas su mama, kuri nuo gimimo daugiau laiko fiziškai, emociškai yra šalia jo. Vaiko santykis ir bendravimas su tėvu nėra reguliarus (tėvas negyvena kartu su vaiku), todėl tam tikrose situacijose mergaitė gali jaustis labiau nesaugi, bijoti išsiskirti su mama. Išvadoje taip pat nurodyta, kad būtina sudaryti tinkamas sąlygas reguliariems vaiko ir tėvo susitikimams, bendravimui, nes ilgi vaiko ir tėčio nesimatymai formuoja vaiko nutolimą nuo tėvo, vaiko susikaustymą, dar didesnį nesaugumo jausmą.
16. Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos moterims padalinio psichologės Bangos Narmontienės nuomone, dukra šią dieną nėra pasiruošusi maksimaliai bendrauti su atsakovu.
17. Teismo posėdyje apylinkės teisme liudytoja apklausta Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė-psichoterapeutė Rūta Gaubienė nurodė, kad vaikas išgyveno krizę dėl to, kad tėvai tarpusavyje konfliktuoja.
18. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme buvo nustatyta, jog šiuo metu atsakovas betarpiškai su vaiku nebendrauja, susitikimai vyksta prie vaiko lankomo darželio tvoros, tėvui būnant išorinėje darželio tvoros pusėje, o vaikui – darželio viduje. Minėti faktai liudija anksčiau aptartas aplinkybes, kad vaikui būtina bendrauti su abiem tėvais ir taip atstatyti psichologinę vaiko pusiausvyrą bei normalią atmosferą, ir tėvams ir vaikui suteikiant saugumo pojūtį.
19. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenys patvirtina, jog abu vaiko tėvai vienodai turi stengtis mažinti vaiko patiriamą emocinę įtampą tam tikrų situacijų metu, atkurti vaiko saugumo jausmą ir psichologinę pusiausvyrą. Akcentuotina, kad būtina sudaryti tinkamas sąlygas reguliariems vaiko ir tėvo susitikimams, bendravimui, tačiau privalu pokyčiams, naujoms situacijoms ir tam tikru laiku vaiko išsiskyrimui su mama abiem tėvams ir vaikui ruoštis iš anksto siekiant išvengti vaiko susikaustymo ar dar didesnio nesaugumo jausmo. Kolegijos nuomone, šiuo atveju skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo tvarką ne visiškai tokią, kuri užtikrintų tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to pirmosios instancijos teismo nustatytas vaiko bendravimo su tėvu periodiškumas ir konkreti bendravimo tvarka iki vaikui sueis 6 metai pripažintina šiuo momentu ne visiškai atitinkančia vaiko interesus, ir ne visiškai teisinga vaiko tėvų atžvilgiu. Kolegijos vertinimu, staigus po tokio ilgo laikotarpio priverstinis vaiko bendravimas su tėvu nustatant tokio intensyvumo bendravimo grafiką vaikui būtų žalingas, neatitiktų jo interesų, bei šiuo metu neatneš norimos naudos.
20. Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos. Atsižvelgiant į psichologų rekomendacijas, manytina, kad bendravimo tvarkai, kol vaikui sueis 6 metai, o vėliau iki 6,5 metų, būtinas ir tikslingas papildomas pereinamasis laikotarpis. Tarpusavio ryšio su tėvu atkūrimas turi vykti nuosekliai ir pamažu. Itin konfliktiškų šeimos santykių bylose pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Klaipėdos apygardos teismo psichologės išvadoje nurodoma, jog tokio amžiaus vaikui būtini trumpi ir sistemingi susitikimai su tėvu, taip būtų užtikrinamas saugus ir kokybiškas vaiko ir tėvo ryšys bei sumažinama vaiko išsiskyrimo su mama baimė. Susitikimus su tėvu palaipsniui rekomenduojama ilginti, pamažu pereinant ir prie galimų nakvynių tėčio namuose.
21. Atsižvelgdama į bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija mano, kad nuo 6 metų nustatytą bendravimo tvarką tikslinga pakeisti į bendravimo tvarką nuo 6,5 metų. Bendravimo tvarką iki 6 metų perkelti į laikotarpį iki 6,5 metų ir ją pakeisti skundžiamo sprendimo 1 punktą nustatant, kad iki 6 metų atsakovas V. Č. bendrauja su dukra V. Č. kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš vaikų darželio 17 val. į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir vaiką grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą; nuo 6 metų iki 6,5 metų atsakovas V. Č. bendrauja su dukra V. Č. kiekvieną penktadienį ir kitą sutartą savaitės dieną (dukart per savaitę) nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš vaikų darželio 17 val. į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir vaiką grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą; panaikinti skundžiamo sprendimo 2 punktą; patikslinant skundžiamo sprendimo 3 punktą ir nustatant, kad atsakovas su dukra bendrauja Šv. Kalėdų antrąją dieną (2016 m.) ir Šv. Velykų antrąją dieną (2017 m.); pakeisti skundžiamo sprendimo 4 punktą sumažinant iki 3 kalendorinių dienų nepertraukiamo bendravimo dukros vasaros atostogų metu; kita bendravimo su vaiku tvarka paliktina nepakeista.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
22. Patikslintu ieškiniu apeliantė prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutarties dalį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, numatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei V. Č., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodo, jog minėtos taikos sutarties pasirašymo metu dukra V. Č. buvo maža, dabar paaugo, pasikeitė jos poreikiai, ji pradėjo lankyti būrelius, dėl pablogėjusios sveikatos būklės lanko psichologus, dažnai serga peršalimo ligomis, turi rimtų sveikatos problemų, išaugo dukters poreikiai maistui, rūbams. Patikslintame ieškinyje Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga 468,49 Eur suma. Ieškovė teikė teismui įrodymus, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).
23. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje, joje pažymėta, jog nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
24. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė vieną CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, t. y. ne iki galo tinkamai įvertino vaiko poreikius. Teisėjų kolegija pripažįsta šį argumentą pagrįstu.
25. Pirmiausia pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-14173-642/2012 patvirtino tarp Ž. V. ir V. Č. sudarytą taikos sutartį, pagal ją atsakovas V. Č. įsipareigojo mokėti po 600 Lt (173,77 Eur) išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. Č., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo 200 Eur dydžio išlaikymo. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu.
26. Vertinant pirmosios instancijos argumentus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, neabejotinai sutiktina, kad mergaitės poreikiai padidėjo iš esmės: taikos sutarties patvirtinimo metu (2012-12-13) jai buvo mažiau nei dveji metai, ji nelankė ugdymo įstaigos, kitų papildomų užsiėmimų, šiuo metu dukrai penkeri metai, ji lanko darželį, papildomus būrelius („Teatriukas“, Yamaha mokyklėlė), Analizuojant išlaikymo dydžio klausimą, pažymėtina, kad apylinkės teismas iš esmės teisingai vertino ieškovės pateiktus įrodymus dėl vaiko poreikių: analizavo išlaidas maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, kt. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaikui per mėnesį pakanka skirti po 10 Eur avalynei (per metus gaunasi 120 Eur). Realiai vertinant nūdienos kainas, sunkiai įsivaizduojama, kad būtų galima už tokią sumą augančiam vaikui nupirkti visą reikiamą avalynę vieneriems metams (žieminę, vasarinę, sezoninę, sportinę ir kt.). Aktualu tai, jog ieškovė apylinkės teismui buvo pateikusi sutartį „Saugus vaiko fondas“ 2016-03-02 sudarytą su „Swedbank“ AB. Sutartyje nurodyta mokėtina suma – 30 Eur/mėn. skirta kaupti lėšas savo vaikų ateičiai, taigi, tai investicinis projektas. Kolegija pateisina šias išlaidas vaiko ateities gerovei, tačiau apylinkės teismas šią sutartį nepagrįstai nurodė kaip ieškovės Ž. V. gyvybės draudimą, ir tokiu būdu suklydo vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas išlaikymo dydį siejo ir su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris nagrinėjant bylą apylinkės teisme sudarė 350 Eur. Šiuo aspektu naujausioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, <...> vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kolegijos nuomone, aptarti pirmosios instancijos teismo netikslumai leidžia spręsti, kad mergaitei šiuo metu reikalinga 200 Eur/mėn. suma (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
27. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas tėvo – atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo vardu registruota transporto priemonė Mercedes Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal VĮ Registrų centro duomenų išrašą, atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi įsipareigojimų AB DNB bankui pagal 2006-01-11 kredito sutartį Nr. 1/7289. Atsakovas dirba UAB „A. D.“, jam 2015 m. buvo mokamas 667,16 Eur dydžio darbo užmokestis (atskaičius mokesčius). Atsakovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teikė savo turtinę padėtį įvertinti leidžiančius įrodymus. Atsakovui 216 m mokamas 672,87 eur dydžio atlyginimas, nurodyta, kad dėl to, kad 2013-2015 m. įmonės balansas buvo nuostolingas, dividendai už 2014-2015 m. nebuvo skaičiuojami. Šiuo aspektu pasisakytina, kad atsakovas, būdamas įmonės vieninteliu akcininku ir direktoriumi, taigi, turintis galimybę vienasmeniškai priimti sprendimus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos bei piniginių srautų paskirstymo/perskirstymo, nepateikė įmonės balanso, leidžiančio kiek įmanoma preciziškiau nustatyti įmonės, o tuo pačiu atsakovo turtinę padėtį. Vien teiginys, kad 2013-2015 m. įmonės balansas buvo nuostolingas, neleidžia spręsti apie įmonės finansinę situaciją. Neigiamas balansas galimas dėl daugelio priežasčių, pvz. atliktos investicijos į įmonės įrangą ar kito pirkinio. Atsakovo įsipareigojimai AB DNB bankui pagal 2006-01-11 kredito sutartį Nr. 1/7289 vertintini kaip stabilią ir gerą atsakovo finansinę situaciją nusakantys rodikliai. Kaip žinia, kredito įstaigos, šiuo atveju bankas, nesuteikia paskolų neįvertinę išsamiai asmens turtinės padėties ir ateities perspektyvų. Duomenų visetas suponuoja išvadą, kad atsakovas realiai gali teikti 200 Eur/mėn išlaikymą, o būdamas sveikas ir darbingas, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius.
28. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, tačiau įvertinus bylos duomenis iš naujo, išlaikymo dydis dukrai didintinas iki 200 Eur/mėn (CK 3.192 straipsnis).
29. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau, vertinant pateiktus argumentus, yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas nustatant mažesnę bendravimo su vaiku intensyvumo tvarką, išlaikymo dydis dukrai padidintinas iki 200 Eur/mėn (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant tai, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo tenkintinas, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies, apeliantei iš atsakovo priteistinas jos sumokėtas 31 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 290–291 straipsniais,
n u t a r i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti ir nurodyti:
bendravimo tvarką, nustatytą iki 6 metų pakeisti į bendravimo tvarką, iki vaikui sueis 6,5 metų;
1 punktą išdėstyti taip: atsakovas V. Č., kol vaikui sueis 6 metai, bendrauja su dukra V. Č. kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš vaikų darželio 17 val. į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir vaiką grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą;
nuo 6 metų iki vaikui sueis 6,5 metų, atsakovas V. Č. bendrauja su dukra V. Č. kiekvieną penktadienį ir kitą sutartą savaitės dieną (dukart per savaitę) nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš vaikų darželio 17 val. į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir vaiką grąžindamas 19 val. į jo gyvenamąją vietą;
panaikinti 2 punktą;
3 punktą išdėstyti taip: atsakovas V. Č. bendrauja su dukra V. Č. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kur vaikas tuo metu yra, į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrąją dieną (2016 m.) ir Šv. Velykų antrąją dieną (2017 m.), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19 val.; gruodžio 31 dieną (pradedant nuo 2016 m.) pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19 val.; 2017 metų birželio pirmąjį sekmadienį pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną iki 19 val.; 2017 metų vaiko gimtadienį, t. y. vasario 16 d., (duomenys neskelbtini), pasiimdamas vaiką 11 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19 val.;
4 punktą išdėstyti taip: vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas; V. Č. bendrauja su dukra V. Č. per jos vasaros atostogas nepertraukiamai iki 3 kalendorinių dienų. Nepertraukiamo iki 3 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką ieškovė ir atsakovas įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus;
5 ir 6 punktus palikti nepakeistus;
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1242-328/2014, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1203-730/2014 nuo 6 metų nustatytą bendravimo tvarką (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu šią dalį palikus nepakeistą) pakeisti į bendravimo tvarką, nustatant ją nuo 6,5 metų.
Iš atsakovo V. Č. priteistą dukrai V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nuo 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, padidinti iki 200 Eur.
Ieškovei Ž. V. priteisti iš atsakovo V. Č. 31 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė Aušra Maškevičienė
Kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė
Giedrė Seselskytė