Baudžiamoji byla Nr. 1-71-785/2015;

              Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00198-2014-7;

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R EN D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Laimai Grėbliūnienei, Audronei Stulginskaitei – Puidienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, kaltinamajai R. B., jos gynėjams advokatams Loretai Kraujutaitienei, Redui Bradūnui, kaltinamajam Ž. B., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, nesusituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau BK) 225 str. 2 d.

Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, nesusituokęs, dirbantis Marijampolės (duomenys neskelbtini) patruliu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d.

n u s t a t ė:

R. B. būdama statutine valstybės tarnautoja – dirbdama (duomenys neskelbtini) patrulių būrio vyriausiąja patrule, ir Ž. B. būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) patruliu, veikdami kartu bendrininkų grupėje, 2014 metų vasario 9 dieną atlikdami tarnybines pareigas – pagal 2014-02-09 patrulių tarnybos užduotį, R. B. būnant ekipažo vyresniajai, nuo 9.15 val. iki 12 val. jie vykdydama prevencinę priemonę, skirtą transporto priemonių techninei būklei (padangos, apšvietimas, šviesos signalizacija, stabdžiai) nustatytame patruliavimo sektoriuje Nr. 25 – Ąžuolų Būda – Selemos – Plutiškių - Gudelių km. - Jurės mst., jiems tarnybai skirtu (duomenys neskelbtini) priklausančiu patruliniu automobiliu „Nissan Navaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 10 val. kelyje Marijampolė – Plutiškės, patruliavimo sektoriuje ties sankryža į Plutiškių kaimą, Kazlų Rūdos savivaldybėje, Plutiškių seniūnijoje, patikrinimui sustabdė automobilį „Citroen Xantia“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą S. P., ir šiuo automobiliu velkamą degalų įpylimui automobilį „WV Passat“, vairuojamą N. C.. Dokumentų patikrinimo metu Ž. B. įtarus, kad automobilio „Citroen Xantia“ vairuotojas S. P. gali būti neblaivus, ir apie tai jam pranešus R. B., ši prie tarnybinio automobilio alkoholio matuokliu patikrino S. P. blaivumą ir nustačiusi, jog S. P. neblaivumas neviršija leistinos vairuoti transporto priemonę normos (girtumas 0,27 promilės iškvepiamame ore), Ž. B. akivaizdoje, jam paaiškindama, kad „yra labai blogai“, melagingai jį įtikino, jog šis padarė teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 dalyje, tai yra vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir dėl to gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. S. P. pasiūlius „susitarti“, tai yra netiesiogiai pasiūlius kyšį už tai, kad iš jo nebūtų atimta teisė vairuoti, ten pat, girdint Ž. B., už tariamo teisės pažeidimo nefiksavimą, R. B. sakydama „keturi“ ir patikslindama „keturi šimtai litų“, Ž. B. akivaizdoje, tyčia savo pačios ir bendrininko Ž. B. naudai pareikalavo iš S. P. 400 litų kyšį (šiuo metu atitinkančią 115,84 eurų sumą) už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t. y. už tariamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. S. P. sutikus su šiuo neteisėtu reikalavimu duoti kyšį ir pasiūlius reikalaujamą pinigų sumą nedelsiant surinkti iš artimųjų grįžus į savo gyvenamąją sodybą (duomenys neskelbtini) ir ten juos perduoti, kyšio priėmimo tikslu, bendru susitarimu jie sąmoningai nukrypo nuo nustatyto patruliavimo maršruto ir jie kartu su R. B. vairuojamu tuo pačiu tarnybiniu automobiliu nuvyko (duomenys neskelbtini) kryptimi, link S. P. nurodytos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) kaime. S. P. nutraukus kelionę į degalinę, grįžus į sodybą ir ten kyšio davimui, pasiskolinant iš N. C. 190 litų (šiuo metu atitinkančią 55,02 eurų sumą) surinkus tik 200 litų (šiuo metu atitinkančią 57,92 eurų sumą), tą pačią dieną ir tuo pačiu tikslu, apie 10.24 val. R. B. kartu su Ž. B. tuo pačiu tarnybiniu automobiliu privažiavo prie S. P. sodybos, esančios kelyje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, šalikelėje, apie 180 metrų atstumu nuo sodybos sustojo ir Ž. B. išlipus iš automobilio ir netrukus iš ten atėjusio S. P., bendru susitarimu tarp bendrininkų R. B. ir Ž. B., laikotarpiu nuo 10.24 val. iki 10.30 val., prie tarnybinio policijos automobilio, už nurodytą tariamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, R. B. ir savo naudai, Ž. B. klausdamas „ar niekas nesužinos“, iš S. P. priėmė 200 litų kyšį (šiuo metu atitinkančią 57,92 eurų sumą), kaip dalį reikalauto 400 Lt (šiuo metu atitinkančią 115,84 eurų sumą) kyšio.

Tai yra R. B. ir Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 2 d.

Kaltinamoji R. B. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) vyr. patrule. Apie 9 val. išvyko su Ž. B. patruliuoti. (duomenys neskelbtini) patikrino vietas, kur dažniau daromi pažeidimai. Vyko į kitą kaimą, stabdė sutiktas transporto priemones. Tarnybos užduotyje buvo nurodyta iki 12 val. vykdyti transporto priemonių vairuotojų blaivumo akciją, techninę apžiūrą, ar nedaromi KET, viešosios tvarkos pažeidimai. Turėjo technines priemones, jei kyla įtarimas, turėjo teisę patikrinti asmenų blaivumą. Stabdė automobilius netoli (duomenys neskelbtini), ties sankryža. Pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris tempė kitą automobilį. Sustabdė tuos du automobilius, ji nuėjo prie tempiamo automobilio, o kolega prie pirmo automobilio. Dokumentai buvo tvarkingi, juos vairuotojai grąžino atgal, einat link tarnybinio automobilio išgirdo, kad kolega pirmos transporto priemonės vairuotoją prašė išlipti, nes jam kilo įtarimas dėl alkoholio kvapo. Kolega jai perdavė dokumentus, tada ji atsidarė tarnybinio automobilio galines vairuotojo pusės dureles, išsiėmė alkoholio matuoklį, padavė pūtiklį pūsti, prašė vairuotojo jį išsipakuoti, antgalį uždėjo ant prietaiso. Klausė vairuotojo ar yra vartojęs alkoholio, jis atsakė, kad iš vakaro vartojo. Apie 5 sekundes liepė pūsti. Tarnybinis automobilis stovėjo naktį kieme, todėl alkoholio matuoklis buvo pašalęs ir sunkiau veikė, teko palaukti apie 2 min., kol parodys rezultatą. Su vairuotoju nieko nekalbėjo, kol prietaisas parodys, įrašė vairuotojo duomenis. Prietaisas parodė 0,27 promilės rezultatą, kurį įrašė į knygą ir davė pasirašyti S. P.. Buvo leistina norma. Kol pildė duomenis į knygą, prie jų buvo priėjusi iš tempiamo automobilio išlipusi N. C. ir jiems priekaištavo. Ji stovėjo prie tarnybinio automobilio galinių durelių, vairuotojo pusės. Bagažinės dangtis nebuvo pakeltas. Ž. B. buvo šalia jos. Ji grąžino vairuotojui dokumentus. S. P. nuėjo, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo, o jie su kolega susitvarkė ir toliau vyko patruliuoti. Išvažiavę iš maršruto nebuvo. Jie su tarnybiniu automobiliu nuvažiavo į Marijampolės pusę, o S. P. su tempiamu automobiliu į priešingą pusę. Kai gavo pranešimą iš policijos komisariato, apsisuko ir tuo pačiu keliu vyko. Patruliavo pagrindiniu asfaltuotu keliu, nusukę nebuvo. Iki 12 val. dirbo toje teritorijoje. Turėjo kelis iškvietimus. Jiems važiuojant iš Marijampolės PK budėtojo gavo informaciją, kad reikia atvykti į Vyriausiąjį policijos komisariatą, nes (duomenys neskelbtini) įvykis, reikia jį įforminti. Gavo pranešimą apie galimai sužalotą asmenį. Tame kelyje, kai gavo pranešimą, kad žmogus sužalotas, sustojo užsirašyti informaciją. Prie S. P. namų nevažiavo, iš kur ji galėjo žinoti, kur jis gyvena, nes kai tikrino jo blaivumą, užsirašė tik jo vardą ir pavardę. Parvykus į policijos komisariatą, budėtojas paprašė nusiginkluoti. Jie atidavė ginklus, budėtojas atėjo su tyrėju, kuris prisistatė, kad iš Imuniteto skyriaus. Ž. B. ir ją išsivedė į skirtingas patalpas. Kodėl S. P. sako, kad padavė jiems 200 Lt, nežino, tai netiesa, juos jis apkalba.

Kaltinamasis Ž. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014-02-09 dirbo Marijampolės VPK kelių policijos skyriuje, kelių patruliu, I skyriuje ir buvo komandiruotas į Kazlų Rūdos PK. Nuo 9 pradėjo darbą su R. B. ir išvyko pagal numatytą maršrutą. Tarnybinį automobilį vairavo kolegė. Dirbant maršrute stabdė automobilius. Ties (duomenys neskelbtini)., ties pagrindiniu keliu pamatė atvažiuojantį automobilį, tempiantį kitą. Jis sustabdęs tikrino pirmąjį automobilį, kolegė antrąjį – tempiamą. Sustabdyto automobilio vairuotojas sukėlė įtarimą, kad jis gali būti neblaivus, buvo jo paraudusios akys, sklido nuo jo alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, jis atsakė, kad iš vakaro gėrė alaus. Nusprendė, kad jo neblaivumą reikia patikrinti alkoholio matuokliu. Prašė, kad vairuotojas prieitų prie jų tarnybinio automobilio. Pas jį buvo vairuotojo pažymėjimas, registracijos liudijimas. R. B. patikrino vairuotojo blaivumą, supažindino su rezultatais, vairuotojas pasirašė knygoje, buvo leistina norma. Patikrinimo metu jis stovėjo šalia R. B.. Vairuotojas kyšio nesiūlė, nes buvo nustatyta leistina norma. Po to jie nuvyko priešingomis kryptimis. Jie tarnybiniu automobiliu atvažiavo nuo Kazlų Rūdos, o stabdomi automobiliai atvažiavo priešais. Tai yra jie atvažiavo iš šiaurės pusės, tie du stabdomi automobiliai atvažiavo iš pietvakarių. Po minėtos patikros, jie su kolege nuvažiavo toliau tuo pačiu keliu, į pietvakarius, iš kur atvažiavo stabdomi automobiliai, kurie po to nuvažiavo į šiaurę, ta kryptimi iš kur jie su kolege atvažiavo. Jie prasilenkė, ir jis nežiūrėjo ar jie kur užsuko. Po to jie toliau patruliavo pagal tarnybos užduotį, kur tiksliai, pasakyti negali, nes anksčiau nebuvo tose vietovėse. Važiuojant buvo ir asfalto danga, ir žvyrkelis. Buvo gautas iškvietimas per radijo stotį, kad nukentėjęs žmogus Kazlų Rūdos sav., iš vakaro sumuštas, padiktavo budėtojas to žmogaus duomenis. Jie sprendė ar reikalinga tuoj vykti apklausti, ar kitą dieną, jei nėra svarbu. Budėtojas padiktavo nukentėjusiojo tel. Nr., o R. B. su juo susisiekė ir su juo suderino, kad atvyktų kitą dieną į PK ir įformintų įvykį. Toliau vėl patruliavo jų numatytu maršrutu, stabdė automobilius, rašė pažeidėjams protokolus, ar kur jie apsisukinėjo automobiliu neprisimena. Po kiek laiko gavo pranešimą, kad reikia vykti į PK. Nuvyko į Marijampolės PK, užėjo į budinčią dalį, pareigūnas liepė nusiginkluoti, paliko ginklus, po to priėjo pareigūnai, nusivedė pas save į kabinetą. Imuniteto pareigūnai N. ir G. buvo atvykę, klausė ar žino, kodėl yra sulaikyti, sakė, kad nežino. Netiesa, kad S. P. jam perdavė 200 Lt. Iš jo piniginės PK buvo paimti asmeniniai 70 Lt. Jiems galima turėti 130 Lt. Daugiau pinigų neturėjo. Kiek žino R. B. neturėjo pinigų. S. P. juos apkalba kodėl, nežino, matyt dėl Imuniteto skyriaus pareigūnų įtakos, nes pats S. P. jiems neturi priekaištų.

Liudytojas S. P. parodė, kad jis savo automobiliu tempė kaimynės N. C. vairuojamą automobilį į artimiausią degalinę dujų, kartu su ja automobilyje važiavo ir jos vyras S. C.. Jiems važiuojant nuo namų (duomenys neskelbtini)., ties sankryža į (duomenys neskelbtini) kaimą, juos sustabdė policijos pareigūnai. Prie jo priėjo pareigūnas, o prie N. C. vairuojamo automobilio priėjo pareigūnė. Jį sustabdęs policijos pareigūnas paėmė dokumentus ir įtaręs, kad jis gali būti neblaivus, paprašė prieiti prie tarnybinio automobilio. Jis nuėjo prie policijos automobilio, nurodė, kad alkoholį yra vartojęs iš vakaro. Prie policijos automobilio alkotesteriu jo neblaivumą nustatinėjo pareigūnė, jam buvo nustatytas 0,27 prom. neblaivumas, po to jis pasirašė į knygą. Tada pareigūnė jam pasakė, kad yra blogai, jis suprato, kad įpūtė neleistiną alkoholio normą. Jis išsigandęs sakė, kad jam yra labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, klausė ką daryti. Pareigūnė paprašė prieiti prie tarnybinio automobilio galo, kur jam pasakė, kad „keturi“. Pareigūnas stovėjo jam už nugaros, už 2 metrų ir turėjo girdėti jų pokalbį. Jis pareigūnės perklausė „keturi tūkstančiai ar keturi šimtai“, ji atsakė, kad „keturi šimtai“. Jis sutiko ir nurodė, kad su savimi tokių pinigų neturi ir bandys surinkti, nurodė, kad gyvena netoli, tai yra (duomenys neskelbtini), už kelių kilometrų į tą pusę iš kur atvažiavo. Jiems kalbantis prie jų buvo priėjusi N. C., bet pareigūnė jai liepė grįžti į automobilį. Jam toliau važiuoti neleido, jis su pareigūnais sutarė, kad jis grįš namo, o pareigūnai atvažiuos prie jo namų. Tada jis grįžo prie savo automobilio, ir C. pasakė, kad reikia grįžti namo, kad pripūtė 0,27 prom., kad reikės pareigūnams susimokėti, kad jie pareigūnė, girdint pareigūnui iš jo paprašė 400 Lt. Kaimynai žinojo, kad jis buvo vartojęs alkoholį iš vakaro. Policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu nuvažiavo link jo gyvenamosios vietos Marijampolės kryptimi, o jis taip pat apsisukęs su tempiamu automobiliu grįžo namo taip pat link Marijampolės, į (duomenys neskelbtini). Grįžo į kiemą apie įvykį pasakė į kiemą išėjusiai žmonai. Kadangi jis pats turėjo tik 10 Lt, pasiskolino iš N. C. 190 Lt, nes ji irgi daugiau neturėjo. Jie ieškojo, iš kur pasiskolinti pinigų, tačiau nerado. Visi kieme sutarė, kad jis neštų pareigūnams iš viso surinktus 200 Lt, nes daugiau nepavyko surinkti. Po maždaug 15-20 min. pamatė kaip tas pats policijos automobilis lėtai apie 30-40 km/h greičiu grįžta jau nuo Marijampolės pusės. Pravažiuojant sodybą, kurioje jis gyvena, jis išėjo į pagrindinį kelią ir matė, kaip policijos automobilis pradėjo stoti ir sustojo. Jis sparčiu žingsniu, dalį kelio bėgdamas, artėjo prie už sodybos sustojusio policijos automobilio. Likusį atstumą jis prie policijos automobilio priėjo, išsitraukė iš ant krūtinės buvusios kišenės turėtus iš viso sulenktus 200 Lt, po 100, 50, 20 ir 10 Lt kupiūromis. Pinigus pareigūnams nešė iš išgąsčio, kad neatimtų teisės vairuoti. Iš automobilio išlipo pareigūnas ir jam prie dešinio automobilio šono padavė pinigus į rankas. Prie vairo sėdėjo pareigūnė ir turėjo matyti kaip jis pareigūnui paduoda pinigus. Pareigūnui pasakė, kad pavyko surinkti tik 200 Lt, ir pareigūnas pasakė, kad užteks. Su pareigūnu dar šnektelėjo, jis jo paklausė ar niekas nesužinos, jis pareigūnui atsakė, kad niekas. Padavęs pinigus jis grįžo namo ir C. bei žmonai pasakė, kad padavė pareigūnui 200 Lt ir tiek užteko. Anksčiau šių pareigūnų nebuvo matęs, jie jo nebuvo nei stabdę, nei baudę, apkalbėti jų jis neturi jokio tikslo. Anksčiau už neblaivumą baustas nėra buvęs, kad 0,27 prom. neblaivumas yra leistina norma nežinojo, pasimetė, išsigando, kad neprarastų vairuotojo pažymėjimo. Po to jis išgėrė alaus, pjovė malkas, ir atvažiavo kiti pareigūnai, su kuriais jis savanoriškai sutiko vykti į policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą apie šį įvykį. Pareiškimą jis parašė laisva valia, jam niekas spaudimo nedarė, parodymus davė taip pat laisvai.  

Liudytoja R. P. parodė, kad jos sutuoktinis S. P. savo automobiliu iš namų ištempė kaimynų automobilį į degalinę, kurį vairavo N. C., o kartu automobilyje buvo ir jos vyras S. C.. Ji liko namuose. S. P. iš vakaro buvo šiek tiek gėręs, tačiau nedaug ir jai atrodė, kad jis vairuoti gali. Juos sustabdė policiją. Jai telefonu paskambino N. C. ir pasakė, kad juos sustabdė policija ir nusivedė jos vyrą tikrinti blaivumą. Vėliau susisiekė su N. C. dar kartą ir ji pasakė, kad S. P. kažkiek įpūtė, kad policininkams reikia duoti 400 litų, kad neatimtų teisių. Kadangi jie pinigų neturėjo, ji paskambino broliui V. B., kurio prašė paskolinti pinigų.  Jam sakė, kad S. P. sustabdė policija ir policininkams reikia 400 Lt, kad paleistų, kad nebūtų atimta teisė vairuoti. Brolis pasakė, kad pinigų neturi. Po kiek laiko vyras su C. gryžo namo. Išėjo į lauką ir ji kartu su S. P. bei N. C. ir S. C. kalbėjo, iš kur gauti pinigų. N. C. turėjo 190 Lt, vyras turėjo 10 Lt, tai iš viso surinko 200 litų. Jiems besikalbant pamatė, kad policijos mašina atvažiavo nuo Marijampolės ir pravažiavo pro jų sodybą. Kad jie pravažiavę sustojo, jai tai pasakė tėtė. Ji nuėjo į kambarį, o jos vyras S. P. su 200 Lt nuėjo pas pareigūnus. Po kiek laiko S. P. grįžo linksmai nuteikęs, pasakė, kad pinigus iš jo paėmė pareigūnas, kad pavyko susitarti, kad užteko ir 200 Lt. Kaip jis ėjo prie policijos mašinos ji nematė. S. C. ir jos vyras tą dieną pjovė malkas, prieš tai nusipirko alaus, išgėrė. Vėliau atvažiavo kiti policijos pareigūnai, kurie išsivežė S. P. duoti parodymų apie šį įvykį. S. P. buvo išgėręs, bet girtas nebuvo.

              Liudytoja N. C. parodė, kad S. P. tempė jos automobilį į degalinę, kartu su ja buvo jos vyras S. C.. Prie (duomenys neskelbtini) sankryžos juos sustabdė policija. Jos dokumentus patikrino pareigūnė, o S. P. pareigūnas. S. P. policininkai nusivedė prie jų tarnybinio automobilio, prie kurio S. P. pūtė į alkotesterį, po to pasirašė, o kai pasirašė jį nusivedė už automobilio atidarytos bagažinės. Matė, kaip stovėjo pareigūnė šalia S. P., o prie jų už metro stovėjo pareigūnas. Ji viena nuėjo link S. P. ir pareigūnų pasižiūrėti kodėl taip ilgai jo nepaleidžia, nes žinojo, kad S. P. yra iš vakaro gėręs ir įtarė, kad gali būti blogai. Jai priėjus prie pareigūnės, ji pasakė, ar ji nemato, kad jie kalbasi, prašė jos eiti į mašiną. Po to grįžo S. P., nusikeikė ir pasakė, kad įpūtė neleistiną 0,27 prom. normą, kad reikia policininkams 400 litų. Jų į degalinę nebetempė, nes policininkai liepė grįžti namo ir partempė juos atgal į P. namus. S. P. sakė, kad pareigūnai sustos prie P. namų keliuko ir ten jis paduos pinigus. Ji, jos vyras ir S. P. manė, kad neblaivumo norma yra viršyta ir policininkams reikia pinigų. Apie šį įvykį, kad buvo sustabdyti policijos pareigūnų, kad S. P. pripūtė neleistiną normą ir, kad policininkams reikia 400 Lt telefonu pranešė S. P. žmonai R. P.. Grįžus į kiemą pas P. sprendė iš kur gauti pinigų, nes ji turėjo tik 190 litų, o S. P. tik 10 Lt. Dėl pinigų skambino R. T., jam tikrosios priežasties kam reikia pinigų nesakė, kuris pasakė, kad pinigų paskolins, su juo susitarė, kad atvažiuos. R. P. dėl pinigų pasiskolinimo skambino V. B.. Ji pasakė S. P., kad jis eitų pas policininkus tartis, gal užteks 200 Lt. Matė kaip pro P. namus, laisva pavara pravažiavo policininkų džipas, nuo (duomenys neskelbtini) (nuo Marijampolės). S. P. nuėjo prie pro sodyba pravažiavusio policininkų automobilio ir grįžęs pasakė, kad susitarė ir užteko 200 litų, kad pinigus padavė pareigūnui, tik jam jis pasakė niekam nesakyti. Pareigūnai nuvažiavo tiesiai link (duomenys neskelbtini). Visi apsidžiaugė, kad užteko pinigų. Vėliau atvažiavo kitas policijos džipas ir išsivežė S. P..

              Liudytojas S. C. parodė, kad S. P. tempė jų automobilį į degalinę, kai juos sustabdė policininkai. Prie S. P. priėjo pareigūnas, o prie jų automobilio, kurį vairavo jo žmona N. C., priėjo pareigūnė moteris. Matė, kad prie policijos automobilio pareigūnė davė pūsti į alkotesterį S. P.. Po to S. P. atėjo pas juos pasimetęs ir pasakė, kad pripūtė 0,27 prom. ir iš jo policininkai prašo 400 Lt, sakė, kad pareigūnė prašė, o pareigūnas stovėjo šalia. S. P. sakė, kad reikia grįžti atgal namo ieškoti pinigų, nes policininkai neleido toliau važiuoti. Policininkai pirma nuvažiavo link P. namų į Marijampolės pusę, po to jie apsisukę grįžo į P. namus, grįžtant jie policininkų neaplenkė. Būnat kieme jie rinko pinigus. N. C. turėjo 190 Lt, o S. P. 10 Lt, tai jiems tik pavyko surinkti 200 Lt. Jie ieškojo pasiskolinti pinigų ir iš kitų. Matė kaip nuo (duomenys neskelbtini), nuo Marijampolės pusės, grįžo apsisukęs tas pats policijos automobilis ir negreitai pravažiavo pro P. sodybą. Kaip jis apsisukinėjo nematė, tik suprato, kad jei policininkai grįžta tuo pačiu keliu atgal, jie turėjo apsisukti. S. P. nuėjo vienas prie policijos automobilio ir nešė tiek, kiek pavyko surinkti, tai yra 200 litų. Kai grįžo S. P. sakė, kad padavė policininkui 200 Lt ir užteko. Po to kieme skaldant malkas atvažiavo kiti policijos pareigūnai ir dėl šio įvykio išsivežė S. P..

              Liudytojas V. B. parodė, kad jam paskambino sesuo R. P. ir pasakė, kad jos vyrą S. P. sustabdė kelių policija ir paprašė 400 litų susimokėti, kad nepaimtų teisių, kad jam nustatė girtumą. Seseriai pasakė, kad tokios sumos neturi. Apie tai kalbėjosi su žmona D. K., jų pokalbį girdėjo R. K., žmonos marti. Po to R. P. sakė, kad jie surinko 200 Lt, pinigų pasiskolino iš N. C., kad S. P. surinktus 200 Lt perdavė pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme paskelbtus parodymus (1 t., 73 b. l.) tvirtina. 

              Liudytoja D. K. parodė, kad jai būnat kartu su V. B., jam paskambino jo sesuo R. P. ir prašė paskolinti 400 litų, nes jos vyrą sustabdė pareigūnai ir reikalauja 400 litų, kad jis per daug įpūtė į alkotesterį. Jie pinigų neturėjo, todėl jiems nepaskolino. Vėliau iš R. P. sužinojo, kad jie pasiskolino iš C. ir policijos pareigūnams perdavė 200 litų ir jiems užteko. Apie šį įvykį pokalbį kieme girdėjo jos marti R. K.. Ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme paskelbtus parodymus (1 t., 74 b. l.) tvirtina. 

              Liudytoja R. K. parodė, kad ji išgirdo kaip jos uošvienė D. K. kalbėjo su savo vyru V. B. apie tai, kad skambino R. P. ir prašė paskolinti 400 litų kyšiui pareigūnams, nes S. P. sustabdė policininkai, jam nustatė per didelį girtumą, ir iš jo reikalavo 400 Lt kyšio, o vėliau jiems perdavė 200 Lt ir užteko. Apie tai ką ji išgirdo paskambino į policiją pranešti apie tai, kad policijos pareigūnai priėmė 200 litų kyšį iš S. P.. Ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme paskelbtus parodymus (1 t., 75-76 b. l.) tvirtina. 

              Liudytojas R. T., parodė, kad jam skambino N. C., prašė paskolinti 200 litų, sakė, kad pinigų reikia motinos gydymui. Jis pažadėjo paskolinti. Po kiek laiko jam vėl paskambino ir pasakė, kad jau nebereikia. Vėliau iš S. ir N. C. sužinojo, kad pareigūnai buvo sustabdę S. P. ir pareigūnams reikėjo duoti pinigų dėl padaryto pažeidimo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme paskelbtus parodymus (1 t., 77-78 b. l.) tvirtina. 

Liudytojas G. N. parodė, kad jis, būdamas Marijampolės VPK Imuniteto poskyrio vyriausiuoju tyrėju byloje atlikinėjo procesinius veiksmus. 2014-02-09 jam būnant namuose, poskyrio viršininkas iškvietė jį į tarnybą. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai paėmė kyšį. Pradėjus aiškintis šias aplinkybes buvo paminėta, kad kyšį davė S. P.. Tada buvo nuspręstą pristatyti jį į komisariatą, tą padarė atsakingas už įvykius ekipažas. S. P. pristatė į jų kabinetą. Kadangi tyrėja E. P. dar nebuvo atvykusi tai kabinete viršininkas D. G. ir jis bendravo su S. P., kuris bendravo noriai, aiškiai, išdėstė visas aplinkybes. Jis iš S. P. priėmė pareiškimą. Viršininkas D. G. ant pareiškimo uždėjo rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą. S. P. papasakojo, kad jis tempė kaimynų C. automobilį. Kelyje (duomenys neskelbtini) juos sustabdė policijos pareigūnai. Jam buvo duota pūsti į alkotesterį ir jis įpūtė 0,27 promilės. Tai yra leistina norma, bet jis nežinodamas ribų išsigando, tai pastebėjo policijos pareigūnai ir pradėjo užuominomis reikalauti pinigų. Reikalavo 400 litų, kaip suprato reikalavo R. B.. S. P. pinigų neturėjo, tai buvo sutarta, kad jis nuvažiuos į namus, surinks pinigus. Po kiek laiko pamatė pravažiuojantį policininkų visureigį, kuris pravažiavęs sodybą, kurioje gyvena S. P., sustojo. S. P. nuėjo ir padavė 200 Lt Ž. B., o R. B. sėdėjo už vairo, tą matė C. Šie parodymai buvo užfiksuoti protokole. Po to atvažiavo tyrėja E. P. ir perėmė tyrimą. Jis taip pat turi teisę apklausti ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Apklausus S. P. priėmė sprendimą iškviesti pareigūnus. Vykti į įvykio vietą jau buvo netikslinga, nes S. P. pristatė patruliai, o jie galėjo būti jau informavę pareigūnus. Patrulius iškvietė į komisariatą. R. B., dar bendraujant ne protokolui, savanoriškai paaiškino viską ir kėlė versiją, kad (duomenys neskelbtini) jie pravažiavo, nesustojo. Pasakė, kad gali parodyti tai kompiuterio žemėlapyje, ir jai tokia galimybė buvo suteikta, ji parodė, kad pravažiavo keliu Marijampolė – Plutiškės, link Marijampolės ir lauko keliukais išvažiavo į A5 kelią. Jis prieš bendravimą su ja, buvo pasitikrinęs, kad policininkų automobilyje neveikė vieninga policijos pajėgų valdymo sistema. Todėl šios versijos iš karto patikrinti negalėjo. Bet vėliau sužinojo, kad automobilyje, kuriuo dirbo pareigūnai yra įdiegta vieninga policijos pajėgų valdymo sistema, kuri rodo radijo ryšio judėjimo maršrutą. Ta sistema parodė, kad R. B. sakė netiesą. Patikrinus paaiškėjo, kad tarnybinis automobilis (duomenys neskelbtini) buvo sustojęs, pastovėjo, po to vėl pajudėjo. Tą patvirtino ir liudytojai. Toliau pagrindinius veiksmus atlikinėjo tyrėja E. P..

Liudytoja E. P. parodė, kad šioje byloje ji ir tyrėjas G. N. atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ir mano, kad visi procesiniai veiksmai buvo atlikti pagal įstatymą, byloje apklausinėjo liudytojus, jiems spaudimas ir įtaka daromi nebuvo, jų parodymai duoti laisva valia, klausimus liudytojams uždavė tik tada, kai reikėjo kažką patikslinti. Kai buvo apklausta R. B., jai duodant parodymus, ji aiškino apie apylinkes, kur ji važiavo. Ji aiškino, jog važiavo keliu, pro miškelius, išvažiavo į A5 kelią. Kadangi dar nebuvo žiūrėta nei Vieninga pajėgų valdymo sistema, ir buvo reikalinga išsiaiškinti vietą kur buvo važiuota, ji paprašė, kad jungtų kompiuterį ir, kad parodytų kur važiavo. G. N. įjungus kompiuterį, R. B. parodė, kur ji važiavo, G. N. valdė kompiuterį. Kadangi ji pati tos vietovės nežinojo, tai parašė vieną sakinį, jog R. B. važiavo tuo pačiu keliu ir daugiau antrą kartą tuo pačiu keliu nevažiavo. Kai buvo rodomas žemėlapis, dalyvavo advokatas R. Bradūnas, R. B., G. N. ir ji. Dėl akistatos tarp N. C. ir Ž. B. protokolo, kad akistata (1 t., 56-58 b. l.) buvo pradėta 11.30 val., o baigta 11.50 val., o asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokole (1 t., 52-54 b. l.) atpažinimas pradėtas 11.28 val., o baigtas 11.45 val., kada N. C. atpažįsta Ž. B., nurodė, jog ji atliko akistatą, o parodymų patikrinimą atliko G. N., procesinius veiksmus atlikinėjo skirtingu laiku, bet tame pačiame kabinete, tai šiuo atveju yra padaryta klaida, netiksliai buvo užfiksuotas laikas. Byloje automobilio judėjimo analizę darė ji, nes tam nereikia specialių žinių, nes ji moka naudotis Vieninga pajėgų valdymo sistema. Buvo nustatyta, kada tarnybinis automobilis buvo sustojęs. Apklausos metu kaltinamieji minėjo, kad jie nuvažiavo ir negrįžo, tačiau iš sistemos matyti, kad jie apsisuko ir grįžo. Iš tarnybinio pranešimo (1 t., 120-122 b. l.) matyti, kad kai R. B. ir Ž. B. gavo pranešimą iš Marijampolės AVPK, laikas buvo 10:21:35 val., tada Ž. B. pranešdamas apie vietą, kurioje jis tuo metu yra, melavo. 10:27 val. kaltinamieji buvo sustoję Gabių k., ir ką jie veikė yra nustatyta iš liudytojų parodymų, kad jie ten paėmė kyšį. Nustatytos aplinkybės atitiko pagal sistemos užfiksuotą automobilio važiavimo kryptį ir pagal liudytojų parodymus. Radijo ryšio garso įrašius gavo iš Policijos departamento, kur yra nurodyta, kad reikia pritaikyti dviejų valandų paklaidą (1 t., 113 b. l.).

Liudytojas D. G. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio viršininku pagal kompetenciją jam priklauso kuruoti visas bylas, tiek kriminalinės žvalgybos, tiek ikiteisminio tyrimo. Šiuo atveju dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi kyšio davėjas. Buvo gautas pranešimas dėl kyšio, t.y. buvo gautas skambutis, kad yra paimtas kyšis, buvo nurodyta, kad tam tikras pilietis davė kyšį tam tikram pareigūnui. Pagal minėtą informaciją buvo sureaguota. Buvo atlikti informacijos patikrinimo veiksmai. Kyšo davėjas buvo pristatytas į policijos komisariatą, kadangi pranešimas apie įvykį, buvo iš paties piliečio ar iš jo artimųjų, kad kyšis buvo duotas galimai už vairavimą neblaiviam. Kadangi vairuotojas gali būti neblaivus ir negalėjo jo paties prašyti atvykti, todėl buvo pasiūlyta patruliams pristatyti jį į policijos komisariatą, kad su kyšio davėju galėtų patikrinti gautą informaciją. Su kyšio davėju bendravo tiek jis, tiek pareigūnas G. N., patikslino aplinkybes, pamatė, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika, pradėjo ikiteisminį tyrimą ir buvo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Kadangi kyšio davėjas tokios pinigų sumos, kurios prašė policijos pareigūnai, neturėjo, tai pinigus kyšiui rinko keli kaimo žmonės. Jeigu gerai atsimena, tai buvo žmonės, kurie surinko tą kyšį, apie įvykį pranešė kažkuris iš jų. Pats kyšio davėjas pas juos atvykęs ir suteikė visą informaciją. Jis visą informaciją suteikė labai maloniai ir jo žodžiais nebuvo galima abejoti. Jis norėjo, kad kyšio davėjas pats nevyktų, nes suprato, kad jis galimai galėjo būti neblaivus. Negalėjo prašyti jo paties, kad atvyktų su mašina. Kyšio davėjas labai nuoširdžiai viską pasakojo. Jam atrodė, kad žmogus buvo blaivus, kai jį pristatė į policijos komisariatą. Jo girtumas buvo patikrintas. Jokių veiksmų kaip su akivaizdžiai neblaiviu asmeniu neatliko. Žmogus, atėjęs į policijos komisariatą pranešė apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, jo tiek veiksmai, tiek žodžiai, tiek pati išvaizda jam nekėlė jokių abejonių, kad jis gali būti išgėręs. Jam atrodė, kad jis bendrauja su blaiviu asmeniu. Žmogus ėjo tiesiai, sąmonė blaivi, akys šviesios, kalba rišli, įvykio aplinkybes dėstė labai aiškiai, nesipainiojo, buvo mandagus, taktiškas, nuoširdus. Į visus klausimus atsakinėjo mandagiai, rišliai, jis buvo labai pilietiškas. Neatsimena ar jis sakė ką nors apie tai, jog prieš atvykstant vartojo alkoholinius gėrimus. S. P. papasakojo, jog jam gėda ir gaila, kad taip atsitiko. Jis aiškino, kad padėjo traukti mašiną ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai kalbėjo apie kyšio sumą, žmogus pasakė, jos pinigų neturi, tada jam leido važiuoti į kaimą surinkti pinigų kyšio davimui, žmogus pasakė kur gyvena, pareigūnai pažadėjo atvažiuoti. Žmogus aiškino, kad jis vienintelis tame kaime turėjo teises ir labai bijojo jas prarasti. Aiškino, kad nuvažiavęs susirinko reikiamą sumą pinigų, žmonės susidėjo pinigus, galvojo, kad pareigūnai neatvažiuos, bet jie atvažiavo. Nunešė žmogus ir padavė tą kyšį. Jis nurodė, kad mergina buvo įžūlesnė, nes konkrečiai pasakė pinigų sumą. Sakė, kad jam iš merginos pusės buvo daromas toks spaudimas, kad jį net įtikino, kad jis yra neblaivus. Asmuo buvo įsitikinęs, kad jis yra blaivus. Ta suma tam žmogui buvo labai didelė. Grįžo namo ir padavė kyšį. Žinojo jis, kad padarė nusikalstamą veiką, bet nusprendė, kad kitaip negalėjo elgtis. Žmogus buvo pasipiktinęs ir išsigandęs. Žmogaus klausinėjome, kodėl jis pats neskambino, bet ką jis atsakė, tiksliai neatsimena. Kyšio davėjo apklausos jis nedarė. Kadangi tyrėjas jį apklausinėjo jų patalpose, jis buvo šalia ir viską girdėjo. G. N. jo neapklausinėjo, o paėmė iš jo pareiškimą. Pas juos yra vienas biuras ir viena patalpa. Šiuo atveju, kadangi asmuo, pagal pirminę informaciją galėjo būti neblaivus, tai jo tikslas buvo kuo greičiau su juo susitikti ir pristatyti asmenį į policijos komisariatą. Pas kyšio davėją nuvyko kiti dirbantys patruliai, ir iš namų tą asmenį pristatė. Ne komisariato patalpose jokie procesiniai veiksmai su asmeniu atlikit nebuvo. Asmuo tikrai turėjo galimybę pasirinkti vykti į policijos komisariatą, ar nevykti ir jis atvyko savanoriškai. Nustatytos aplinkybės ir faktai parodė, jog nėra jokių abejonių dėl įvykio, kad reikia pradėti ikiteisminį tyrimą. Jokių asmeniškumų tiek prieš R. B., tiek prieš Ž. B. jis neturi.

Specialistas A. K., dirbantis Marijampolės AVPK Operatyvaus valdymo viršininku parodė, kad jis surašė tarnybinį pranešimą kokia įranga buvo sumontuota tarnybiniame automobilyje ir kokia sistema buvo naudota. Nurodė, kad kaltinamųjų naudotame tarnybiniame automobilyje buvo naudota Vieninga pajėgų valdymo sistema (VPVS). Iš šio automobilio buvo siunčiami tik jo vietos nustatymo duomenys, data, laikas, judėjimo kryptis, sustojimai, judėjimo greitis. Paklaidų dėl automobilio buvimo vietos sistemos gamintojas nenumato. Sistemos lange matomas automobilio judėjimo taškas. Rutuliukas žymimas, kai yra pranešimai apie įvykius, arba sustojimai. Papildomai apklausus specialistą, jis nurodė, kad Vieninga pajėgų valdymo sistema siunčia duomenis į Policijos departamente esantį serverį, iš to serverio paskui duomenis mato savo ekranuose, kad budėtojas, kuris siunčia pajėgas, matytų, kur kuris ekipažas yra. Ši sistema idealiausiomis sąlygomis atsiunčia duomenis per 45 s. Idealiausios sąlygos tai tokios, jei yra pakankamas palydovinis ryšys, kai yra sukaupta pakankamai duomenų siuntimui, kad sistema perduotų tam tikrą duomenų kiekį į serverį ir po to jį atvaizduotų. Realiai su šia sistema yra apie 1 min. duomenų perdavimo atsilikimas, tai yra šio prietaiso tokie techniniai parametrai. Į klausimą ar pagal Vieningos pajėgų valdymo sistemos užfiksuotą informaciją, kad policijos ekipažas stovėjo 72 s, nes toks laikas yra nurodytas su 0 km/h greičiu (3 t., 49 b. l.), galima laikyti, kad tai tikslūs duomenys, nurodantys sustojimo pradžios ir pajudėjimo pradžios laiką, specialistas nurodė, kad sistema perduoda duomenis į serverį kai sukaupia tam tikrą kiekį informacijos, tam tikrą megabaitų skaičių. Gali būti taip, jei informacija buvo išsiųsta dar važiuojant automobiliui, automobilis atvažiavo ir sustojo, tačiau tos informacijos dar nepakanka jos perdavimui, o atėjus informacijos periodo atnaujinimui, kuris yra 1 min., galimas informacijos apie automobilio sustojimą perdavimas vėlesnis, negu faktinis sustojimas. Tai yra galėjo būti tokia faktinė situacija, kad policijos ekipažas jau stovėjo kurį laiką, ir tik susikaupus pakankamam duomenų kiekiui buvo nusiųsta informacija į serverį, kad jie tik dabar sustojo, nors jie jau stovėjo kurį laiką. Yra nustatyta, kad tik esant tam tikram kiekiui informacijos ta informacija yra perduodama. Informacijos kiekis susikaupia, kai parametrai keičiasi, kai vyksta judėjimas, kai automobilis pajuda, jis turėjo greičiau išsiųsti tuos duomenis, nes keičiasi koordinatorės, keičiasi vietos. Pajudėjimo metu informacijos perdavimas gali būti operatyvesnis, nei sustojimo metu. Sustojus tai yra paskutinė jo koordinatė ir jis neturi daugiau duomenų ką siųsti. Jei yra užfiksuotas 72 s stovėjimo duomenys, tai galima pridėti dar 60 s, kad jie stovėjo, nes duomenų atsinaujinimas turėjo būti siunčiamas po 1 min. Tai yra gamykliniai parametrų nustatymai, kurie nėra keičiami. Jeigu nesurenka tam tikrų duomenų, tai jie yra siunčiami kas minutę. Gali būti greitesnis duomenų perdavimas, jei yra surenkamas tam tikras duomenų kiekis, jei nėra surinktas duomenų kiekis tų pačių duomenų nesiunčia kas 10 s, ji išsiunčia tik kartą per 1 min., kadangi duomenys nėra pasikeitę. Sistemoje fiksuojamas automobilio judėjimo greitis, kuris apskaičiuojamas pagal tos vietos nustatymo duomenis, kiek pasikeitė nuvažiuotas laikas nuo vieno taško iki kito. Šita sistema tiesioginės sąsajos su automobilio greičio pamatavimu neturi, čia greitis yra gerokai apytikslis pagal konkrečią automobilio buvimo vietą ir pagal laiką kiek jis nuvažiavo nuo vieno taško iki kito. Pareigūnų apsisukimo metu užfiksuotas greitis yra paskaičiuotas pagal vidurkį tam tikru atstumu kur buvo gauti koordinačių taškai iš vieno taško į kitą. Jei apsisukant automobilis sulėtėjo iki 2 km/h, tai šita sistema tokio greičio net neparodo. Šios sistemos veikimas yra pagrįstas vietos nustatymo duomenimis. Į klausimą kas kiek laiko buvo siunčiama informacija nuo pareigūnų automobilio apsisukimo iki sustojimo (3 t., 44-49 b. l.), specialistas atsakė, kad paskutinį kartą iki sustojimo informacija buvo siųsta 10.24.01 ir po to 10.27.01 min., tai yra informacija išsiųsta tik po 3 min. iki sustojimo. Kodėl ne kas 1 min. buvo siunčiami duomenys, o yra 3 min. tarpas, atsakė, kad tai galėjo atsitikti pavyzdžiui dėl ryšio su palydovais problemų.

2014-02-09 protokole – pareiškime S. P. pranešė, kad 2014-02-09 apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, netoli sankryžos į (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie iš jo reikalavo ir priėmė 200 litų kyšį už tai, kad nebūtų pradėta administracinė teisena, nes vairavo automobilį neblaivus (1 t., 2 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad S. P. atpažino patrulį Ž. B., kuris 2014-02-09 sustabdė jo automobilį, tikrino jo dokumentus, bei vėliau prie jo namų priėmė iš jo 200 litų kyšį, kaip dalį reikalauto kyšio (1 t., 10-12 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad S. P. atpažino pareigūnę R. B., kuri 2014-02-09 buvo kartu su jį sustabdžiusiu patruliu, tikrino jo blaivumą alkoholio matuokliu, reikalavo iš jo 400 litų kyšio, bei vėliau policijos automobiliu atvyko prie jo namų, kur Ž. B. iš jo priėmė 200 litų kyšį (1 t., 14-16 b. l.).

Akistatos tarp S. P. ir Ž. B. metu tiek S. P., tiek Ž. B. pasiliko prie savo parodymų (1 t., 24-26 b. l.).

Akistatos tarp S. P. ir R. B. metu tiek S. P., tiek R. B. pasiliko prie savo parodymų (1 t., 27-33 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo              nuotrauką metu N. C. atpažino Ž. B., kaip pareigūną, kuris 2014-02-09 sustabdė S. P. automobilį, kuris vėliau prie S. P. namų priėmė iš S. P. 200 litų kyšį (1 t., 52-54 b. l.).

Akistatos tarp N. C. ir Ž. B. metu tiek N. C., tiek Ž. B. pasiliko prie savo parodymų (1 t., 56-58 b. l.).

Akistatos tarp N. C. ir R. B. metu tiek N. C., tiek R. B. pasiliko prie savo parodymų (1 t., 59-63 b. l.).

Liudytojo S. C. parodymų patikrinimo vietoje protokole, liudytojas parodė vietą, kurioje buvo sustabdytas S. P. vairuojamas automobilis, kuriuo S. P. vilko jo žmonos N. C. vairuojamą automobilį, parodė Marijampolės miesto kryptį, paaiškindamas, kad šita, kryptimi nuvažiavo policijos pareigūnų automobilis, kai paleido S. P., taip pat paaiškino, kad prie to paties kelio yra S. P. gyvenamoji sodyba. Taip pat parodė vietą S. P. sodyboje, kur N. C. paskolino S. P. 190 litų, paaiškindamas, kad šioje vietoje jie ir pamatė nuo Marijampolės miesto pusės atvažiuojantį tą patį patrulių automobilį, kuris pravažiavęs S. P. sodybą šiek tiek toliau sustojo, S. P. į tą vietą nunešė pareigūnams surinkus 200 litų, tikslią sustojimo vietą žino iš S. P. (1 t., 66-67 b. l.).

2014-02-11 apžiūros protokole, užfiksuota, kad buvo apžiūrėti 70 litų (penkiasdešimties ir dvidešimties litų kupiūros) paimtos iš Ž. B. asmens kratos metu. (1 t., 81-82 b. l.).

2014-02-13 apžiūros protokole, užfiksuota alkoholio matuoklio „Lion Alcometer 500“ apžiūra, kurios metu nustatyta, kad paskutinis alkoholio matuokliu tikrinimas yra atliktas 2014-02-09 10:12:33 0,27 promilės (1 t., 88-89 b. l.).

2014-02-14 apžiūros protokole, nurodyta, kad buvo apžiūrėta Vieninga pajėgų valdymo sistema. Nustatyta, kad patrulių ekipažas (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini)sustoja 10:07:25, iš ten pajuda 10:14:49, po to keliu (duomenys neskelbtini) važiuoja Marijampolės miesto kryptimi, pravažiuoja (duomenys neskelbtini) kaimą, tame pačiame kelyje apsisuka, ir tuo pačiu keliu (duomenys neskelbtini) važiuoja (duomenys neskelbtini) kaimo link. 10:27:01 užfiksuotas sustojimas, žemėlapyje matyti artimiausios nuorodos dešinėje kelio pusėje (duomenys neskelbtini), kairėje kelio pusėje (duomenys neskelbtini). Ekipažas pajuda 10:28:13 (1 t., 94-95, 96 b. l.).

2014-03-14 apžiūros protokole apžiūrėtas radijo ryšio garso įrašas, kuriame nurodyta, kad į budėtojo klausimą policijos ekipaže esantis vyriškas balsas nurodė, kad 10:21:31 yra (duomenys neskelbtini) kaime. 10:22:10 ekipažo moteriškas balsas paprašo atvykusių į policijos komisariatą pranešėjų telefono numerio. 10:26:33 val. ekipažo moteriškas balsas praneša budėtojui, kad jų pranešėjas nelauks kol jie grįš, sakė jis ateis rytoj (1 t., 114-115 b. l.).

2014-02-24 Policijos departamento rašte dėl informacijos pateikimo, nurodyta, kad atskirai išsaugotų pokalbių įrašų failų pavadinimuose nurodytas laikas neatitinka realiai vykusių pokalbių laiko, nes reikia pridėti dvi valandas, todėl pridėtas Komandų kontrolės centro pokalbių perklausymo programinės įrangos išsaugotas ekrano atvaizdas, kuriame matomas realus pokalbių vykimo laikas, trukmė bei konkrečios radijo stotelės ID (1 t., 113 b. l.).

2014-03-18 Marijampolės apsk. VPK Imuniteto poskyrio vyriausiosios tyrėjos E. P. tarnybiniame pranešime buvo analizuoti duomenys gauti iš: radijo ryšio garso įrašų, R. B. įvykio metu turėto tarnybinio mobiliojo ryšio telefono išklotinės, respublikinių operatyvių įvykio registrų, vieningos pajėgų valdymo sistemos. Išanalizavus gautus duomenis nustatyta, kad tuo metu kai R. B. ir Ž. B. gavo pranešimą iš Marijampolės apsk. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus apie asmenį atvykusį į Kazlų Rūdos PK buvo 10:21:35, Ž. B. radijo ryšiu pranešė, kad jie yra (duomenys neskelbtini) kaime, nors realiai pagal Vieningos pajėgų valdymo sistemos (toliau-VPVS) duomenis jie tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) kaime, tarp šių kaimų 7 km atstumas. Pagal radijo ryšio garso įrašų duomenis 10:22:53 R. B. buvo padiktuotas asmens, kuris kreipėsi į Kazlų Rūdos PK telefono numeris. Pagal mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) duomenis numeriu (duomenys neskelbtini) buvo skambinta 10:23 val., pokalbis truko 177 s (2.57 min). 10:26:33 R. B. radijo ryšiu praneša, kad susisiekė su asmeniu ir jis atvyks kitą dieną į Kazlų Rūdos PK. Pagal VPVS duomenis R. B. vairuojamas tarnybinis automobilis „Nissan Navaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. kalbant radijo ryšiu su Marijampolės apsk. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojais ir kalbant telefono su asmeniu, sustojęs nebuvo. Automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) kaime 10:27:01 ir stovėjo iki 10:28:13 (1 t., 120-122 b. l.)

2014-03-12 Marijampolės apsk. VPK tarnybinio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-02-09 išklotinėje nurodyta, kad iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) numeriu (duomenys neskelbtini) buvo skambinta 10:23 val., pokalbis truko 177 s (2.57 min) (1 t., 128 b. l.).

Iš 2014-03-25 R. P. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad ji į savo brolio V. B. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino skolintis pinigų 10:17:37 (1 t., 136 b. l.).

Iš 2014-04-14 R. T. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad N. C. iš savo vyro S. C. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skolintis pinigų skambino 10:22 (1 t., 151 b. l.).

Nors kaltinamieji R. B. ir Ž. B. kaltais neprisipažino, tačiau jų kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 225 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-390/2014).

Taigi pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai reikalavęs arba provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi kyšininkavimo objektyvieji požymiai – reikalavimas arba provokavimas duoti kyšį, arba kyšio priėmimas – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų. Teismų praktikoje reikalavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio reikalaujama ar net grasinama, jei nebus duotas kyšis, atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti žalą teisėtiems asmens interesams arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos kaltininkas gali ir turi atlikti vykdydamas įgaliojimus. Kyšio taip pat gali būti reikalaujama grasinant jo negavus atlikti teisėtus veiksmus (pvz., esant pagrindui pradėti ikiteisminį tyrimą, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pranešti apie nusikalstamą veiką). Kyšio reikalavimo formos gali būti įvairios, jo gali būti reikalaujama atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. Pažymėtina, kad kyšio reikalavimas gali būti inkriminuojamas tik tais atvejais, kai iniciatyva gauti (duoti) kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo. Provokavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai kaltininkas kyšio nereikalauja atvirai, o tai daro užmaskuota forma ir savo elgesiu sudaro tokią padėtį, kad teisėtiems asmenų interesams kyla realios žalos pavojus ir asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus ar užtikrinti jų įgyvendinimą, yra priverstas duoti kyšį. Provokavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami ir tokie kaltininko veiksmai ar kalbos, kuriomis asmeniui aiškiai leidžiama suprasti, kad jeigu nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama (ar neveikiama), bet priešingai asmens interesams. Tuo tarpu kyšis laikomas priimtu tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio. Kada kyšis priimtas, t. y. iki ar po kokių nors kyšio davėjo interesais veiksmų atlikimo (ar neatlikimo), kur ir kaip (atvirai ar užmaskuotai) jis priimtas, ar, priėmus kyšį, buvo patenkinti kyšio davėjo interesai, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Kyšininkavimas yra tyčinis nusikaltimas. Asmuo turi suvokti, kad materialinė nauda, kurią jis gauna iš kyšio davėjo, yra neteisėtas atlyginimas už kokių nors su tarnybine padėtimi susijusių veiksmų atlikimą ar neatlikimą duodančio kyšį asmens interesais. Kyšininkavimas – tai veikos, kuriomis valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neteisėtai gauna ar siekia naudos, t.y. bet kokio turto ar turtinių paslaugų už jo, kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, teisėtą ar neteisėtą veikimą (neveikimą) vykdant tarnybinius įgaliojimus duodančiojo kyšį ar kito asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231/2007, 2K-153/2008, 2K-507/2008, 2K-535/2008, 2K-89/2009).

Neteisėtas neveikimas kyšininkavimo atveju teismų praktikoje suprantamas kaip sąmoningas susilaikymas nuo veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus, o neteisėtas veikimas – kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas). Inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-390/2014, 2K-566/2014).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009). BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarta gali būti ir nusikalstamos veikos darymo metu. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi teismų praktikoje nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008).

Kaltinamieji R. B. ir Ž. B. patvirtino, kad 2014-02-09 apie 9 val. išvyko patruliuoti pagal nustatytą maršrutą ir užduotį. Netoli (duomenys neskelbtini) jie sustabdė automobilį, kuris tempė kitą. Ž. B. priėjo prie tempiančio automobilio, o R. B. prie tempiamo. Ž. B. atsivedė prie tarnybinio vairuotoją S. P. patikrinti jo neblaivumo. Vairuotojo neblaivumą prie tarnybinio automobilio alkotesteriu patikrino R. B. ir nustatė 0,27 prom. leistiną normą. Po patikrinimo vairuotojas pasirašė į žurnalą, atidavė jam dokumentus ir paleido. R. B. tikrinant S. P. neblaivumą Ž. B. buvo šalia. Jie nuvažiavo į vieną pusę, link Marijampolės, o S. P. su tempiamu automobiliu į priešingą pusę, tai yra nuvažiavo toliau kur jie ir vyko. Išvažiavęs iš maršruto jie nebuvo. Patruliuojant gavo pranešimą iš budėtojo dėl sužaloto žmogaus, todėl apsisuko ir buvo sustoję užsirašyti reikiamą informaciją. Vėliau gavo nurodymą grįžti į komisariatą, kur budėtojas paprašė nusiginkluoti, o po to iš karto bendravo su Imuniteto poskyrio pareigūnais. Prie S. P. namų jie nevažiavo, nežino kur jis gyvena, iš jo kyšio nei reikalavo, nei paėmė.

              Tačiau kaltinamųjų parodymus paneigia kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas. Liudytojas S. P. išsamiai ir kategoriškai patvirtino, kad savo automobiliu tempė C. automobilį į degalinę užpildyti dujų. Jie buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Įtarus jam esant neblaiviu, jis pareigūno buvo pakviestas prie tarnybinio automobilio, kur pareigūnė jam padavė pūsti į alkotesterį. Įpūtęs 0,27 prom. tikrai suprato, kad viršijo leistiną normą ir, kad jis baudžiamas, gali prarasti teises vairuoti. Tą jam patvirtino ir pareigūnė, kuri paėmusi dokumentus, parodė alkotesterio rodmenis ir pasakė, kad labai blogai ir pasiūlė jam užeiti už mašinos. S. P. paklausus ką daryti, kad jam būtų blogai, jeigu jis prarastų teises, pareigūnė jam pasakė „keturi“, S. P. paklausus ar „keturi tūkstančiai“, ji pasakė, kad „keturi šimtai“. Jiems kalbantis už tarnybinio automobilio galo, šalia buvo ir pareigūnas, kuris jų pokalbyje nedalyvavo, tačiau tikrai jį girdėjo. Abiems pareigūnams S. P. paaiškino, kad sutinka su „keturiais šimtais“, kad bandys jų ieškoti. Pareigūnei paklausus, kur jis gyvena, S. P. parodė kryptį, ir su jais sutarė, kad pareigūnai grįždami užsuks prie jo namų, o jis per tą laiką bandys surinkti pinigus. Jam pareigūnai toliau važiuoti neleido, jis turėjo grįžti namo. Apie pokalbį su pareigūnais, kad įpūtė 0,27 prom. ir, kad pareigūnams reikia susimokėti keturis šimtus litų, jis iš karto pasakė, grįžęs prie savo automobilio N. C. ir S. C.. S. P. parodymus, kad buvo sustabdyti policijos pareigūnų, kad S. P. pūtė į alkotesterį, kad su abiem pareigūnais buvo nuėjęs už tarnybinio automobilio ir, kad grįžęs pasakė, kad įpūtė 0,27 prom., ir iš S. P., pareigūnai reikalauja keturių šimtų litų, patvirtino ir liudytojai S. C. bei N. C.. Liudytoja N. C. nurodė, kad grįžtant namo, ji skambino S. P. žmonai R. P., kuri taip pat šį faktą patvirtino, ir papasakojo apie šį įvykį, kad policijos pareigūnams reikia surinkti keturis šimtus litų. Liudytojai S. P., N. C. ir S. C. nurodė, kad grįžtant atgal į namus, kur gyvena P., jie priešais atvažiuojančių policininkų nesutiko ir jie jų neaplenkė, nes policininkai į Marijampolės pusę nuvažiavo pirmi. Grįžus namo kieme bandė rinkti pareigūnams pinigus. S. P. turėjo 10 Lt ir iš N. C. pasiskolino 190 Lt. Kad S. P. ieškojo iš viso 400 Lt, kuriuos jis turėjo nunešti policijos pareigūnams už tariamą neblaivumą, kad jam nebūtų atimta teisė vairuoti, patvirtino ne tik kartu buvę liudytojai N. C., S. C., R. P., tačiau ir liudytojai V. B., D. K., R. K., bei R. T., kurio N. C. prašė paskolinti 200 Lt, tačiau tikrųjų priežasčių kam pinigų reikia, N. C. jam nenurodė. Pinigų paieškos telefonu aplinkybes patvirtina R. P., R. T. telefono išklotinės (1 t., 128, 136 b. l.). S. P., su kitų pagalba, pavykus surinkti tik 200 Lt, pamačius nuo Marijampolės pusės grįžtantį tą patį policijos automobilį, kurio pareigūnai buvo jį sustabdę, S. P. su surinktais 200 Lt greitų žingsniu nuėjo, dalį kelio bėgdamas, link už sodybos sustojusio policijos tarnybinio automobilio. S. P. nurodė, kad pinigus policininkams nešė iš išgąsčio, tiesiog žinodamas, kad policininkams pinigus nunešti reikia. Priėjus S. P. prie policijos automobilio šono, jį pasitiko, iš keleivio vietos išlipęs pareigūnas Ž. B., kuriam S. P. pasakė, kad pavyko surinkti tik 200 Lt. Policininkas paėmė pinigus ir pasakė, kad užteks. Už tarnybinio automobilio vairo sėdėjo R. B., ir kadangi S. P. akivaizdžiais padavė pinigus Ž. B., tai tikrai R. B. matė šį faktą. Ž. B. S. P. paklausė, „ar niekas nesužinos, ar nebus problemų“, pastarasis užtikrino, kad niekas nesužinos. S. P. padavus pinigus, pareigūnai išvažiavo link (duomenys neskelbtini), o S. P. grįžo atgal į kiemą, kuriame jo laukė N. C. ir S. C.. S. P. grįžęs į kiemą tiek liudytojams C., tiek žmonai R. P. nurodė, kad su pareigūnais susitarė, pinigus padavė policininkui ir jiems užteko jų surinktų 200 litų. Apie šį įvykį bendruoju pagalbos telefonu ir policijos budėtojui pranešė liudytoja R. K.. Pagal pranešimą policijos pareigūnams atvykus pas S. P. į sodybą ir jam su jais nuvykus į policijos komisariatą, jis nurodė visas aplinkybes Imuniteto poskyrio pareigūnams, kurie apie byloje atliktus procesinius veiksmus ir jų sužinotas bylos aplinkybes buvo taip pat apklausti ir teisiamajame posėdyje. Byloje apklaustų Imuniteto poskyrio pareigūnų D. G., G. N., E. P. suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Šias įvykio aplinkybes byloje apklausti liudytojai S. P., N. C., S. C. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. S. P. ir N. C. taip pat atpažino R. B. ir Ž. B. iš pateiktų jiems nuotraukų, bei jie savo parodymus patvirtino akistatų su kaltinamaisiais metu.

Kaltinamųjų parodymus paneigia ir jų kaltę patvirtina taip pat byloje surinkti ir teisme ištirti objektyvūs duomenys, gauti iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos (VPVS) ir techninėmis priemonėmis užfiksuoti pokalbiai, išklotinės. Iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų matyti, kad 2014-02-09 policijos pareigūnai Ž. B. ir R. B. tarnybiniu automobiliu 10 val. 07 min. 25 sek. sustoja ties (duomenys neskelbtini) sankryža, ten sustabdo S. P.; 10 val. 14 min. 49 sek. (maždaug po 7 minučių) tarnybinis automobilis pradeda judėti ta pačia Kryptimi link Marijampolės, važiavimo greitis apie 13-21 km/h. Tarnybinis automobilis pravažiuoja pro S. P. sodybą, iš viso pravažiuoja apie 6,5 km ir 10 val. 20 min. 43 sek. apsisuka ir važiuoja tuo pačiu keliu atgal, S. P. namų link. 10 val. 21 min. 24 sek. policijos budėtojas paklausia kur jie yra. 10 val. 21 min. 35 sek. Ž. B. radijo ryšiu praneša, kad jie yra S. kaime, nors realiai jie tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) kaime (tarp šių kaimų yra apie 7 km. atstumas) 10 val. 22 min. 53 sek. R. B. policijos budėtojas padiktavo asmens, kuris kreipėsi į Kazlų Rūdos PK telefono numerį. Tuo metu 10 val. 22 min. 47 sek. jie yra tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų, važiuoja S. P. sodybos kryptimi. 10 val. 23 min. R. B. paskambina asmeniui, kurio numerį padiktavo budėtojas, pokalbis truko 177 sek. Pagal VPVS tarnybinis automobilis užfiksuotas judantis 5 km/h greičiu 10 val. 24 min 01 sek. Po to, 10 val. 26 min. 33 sek. R. B. radijo ryšiu budėtojui praneša, kad susisiekė su asmeniu ir jis atvyks kitą dieną į Kazlų Rūdos PK. 10 val. 26 min. 43 sek. radio ryšiu budėtojas atsako, kad suprato. Pagal VPVS užfiksuota, kad 10 val. 27 min. 01 sek. policijos automobilio greitis yra 0 km/h greitis. Byloje S. P. iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 3, b. l. 112-115) matyti, kad tarnybinis automobilis sustojo maždaug 180 metrų atstumu už S. P. namų. Pagal VPVS 10 val. 28 min. 13 sek. policijos automobilio greitis jau 24 km/h, jis juda link Plutiškių kaimo.

Teisminio nagrinėjimo metu prokurorui atlikus S. P. papildomą parodymų patikrinimą, S. P. parodė kaip jis pamatęs pro sodybą, kurioje jis gyvena, atvažiuojantį ir pro sodybą pravažiuojantį policijos automobilį, išėjo iš kiemo ir išlindęs per krūmus išėjo į kelią. Būdamas jau ant kelio ir eidamas link policijos automobilio matė, kad policijos automobilis stabdydamas dar šiek tiek judėjo ir sustojo. S. P. parodė, kad sparčiai ėjo link sustojusio policijos automobilio, nustatyta, kad S. P. 180 m atstumą, nuo sustojusio policijos automobilio galo iki kelio vietos, ties kuria pro krūmus išėjo S. P., nuėjo per 1,24 s, o kaip vėliau apklausos metu jis patikslino, kad dalį kelio bėgo. S. P. nurodė, kad prie policijos automobilio jį pasitiko tas pats policijos pareigūnas, kuriam jis perdavė pinigus ir išsiskyrė (3 t., 112-117 b. l.).

Teisme apklaustas specialistas A. K. paaiškino, kad VPVS istorijoje kelias atvaizduotas tiksliai, be paklaidų. Galima paklaida darbuotojui žiūrint tiesiogiai stebint objektą, galimas tik nedidelis vaizdo vėlavimas, o istorijoje atvaizduojama be jokių paklaidų. Tačiau realus sustojimo ir stovėjimo laikas galimas su tam tikra paklaida, sudarančia iki 1 minutės laiko.

Taigi vertinat VPVS duomenis, kaltinamųjų radijo ryšio pokalbio duomenis, liudytojų ir specialisto parodymus matyti, kad 10 val. 24 min 01 sek. judantį policijos pareigūnų automobilį užfiksuoja VPVS, kitas jo užfiksavimas nustatytas tik lygiai po trijų minučių - 10 val. 27 min. 01 sek., jau kaip stovintis, nors pagal specialisto paaiškinimą, duomenys apie kontroliuojamo automobilio būseną turėjo būti atsiųsti greičiau, paprastai jie siunčiami kas viena minutė, o tai galėjo atsitikti dėl ryšio trukdžių. Pasak specialisto A. K., jau po 10 val. 24 min 01 sek. automobilio užfiksavimo VPVS, jis galėjo sustoti ir informacija apie jo būsena nebuvo išsiųsta į serverį, nesukaupus pakankamam duomenų kiekio, o tik išsiuntimui reikiamam duomenų kiekiui susikaupus, duomenys buvo perduoti į serverį tik po trijų minučių, tai yra 10 val. 27 min. 01 sek., nurodant, kad policijos automobilis stovi ar sustojo, nors realiai jis jau galėjo sustoti ir stovėti anksčiau, kad ir iš kart po nustatyto VPVS laiko - 10 val. 24 min 01 sek. Kaip paaiškino specialistas, automobiliui pradėjus judėt reikiamas duomenų kiekis susikaupia žymiai greičiau, nei jam nejudant, todėl policijos automobilio pajudėjimo faktas VPVS ir buvo užfiksuotas - 10 val. 28 min. 13 sek.

Atsižvelgiant į tai matyti, kad kaltinamieji R. B. ir Ž. B. policijos automobiliu sąmoningai nukrypę nuo nustatyto maršruto (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai meluodami savo buvimo vietą budėtojui, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), kuri nepateko į jų patruliuojamą maršrutą, privažiavę prie S. P. gyvenamos sodybos, apie 180 m atstumu nuo sodybos buvo sustoję pakankamą laiką (virš keturių minučių), kad prie jų, iš sodybos per 1,24 sek. buvo atėjęs S. P., nurodęs, kad dalį kelio bėgo, ir priėjęs prie sustojusio tarnybinio automobilio jis padavė, o Ž. B. savo ir R. B. naudai paėmė 200 Lt / 57,92 EUR, kaip dalį reikalauto 400 Lt / 115,84 EUR kyšio. Nors S. P. parodymai, kad jis dalį kelio nuo sodybos iki sustojusios policijos automobilio bėgo, nebuvo paneigti, tačiau iš byloje pateiktų techninių duomenų matyti, kad ir nebėgant S. P. buvo pakankamai laiko, ateiti prie sustojusio policijos pareigūnų automobilio, perduoti pinigus ir pasakyti pareigūnui kelis sakinius apie tai, kad daugiau pinigų surinkti nepavyko ir atsakyti į pareigūno klausimą patvirtinant, kad apie pinigų perdavimo faktą niekas nesužinos.

Taigi įvertinus visą bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamųjų R. B. ir Ž. B. parodymų, kurie net tarpusavyje yra prieštaringi (pvz. dėl važiavimo maršrutu ar ne, dėl apsisukimo fakto, dėl kelių, kuriais jie važiavo dangų), ir kad jie nei reikalavo, nei paėmė kyšį, nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai, o priešingai – yra paneigti, todėl jų parodymai laikytini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ar bandymas palengvinti savo teisinę padėtį ir todėl jie atmestini.

Įvertinus byloje surinktų ir teisme išnagrinėtų įrodymų visumą nustatyta, kad R. B., Ž. B. akivaizdoje, melagingai įtikino S. P., kad šis padarė teisės pažeidimą ir už jo nefiksavimą pareikalavo 400 litų / 115,84 eurų kyšį, o netrukus reikalauto kyšio dalį – 200 litų / 57,92 eurų bendrininkas Ž. B. iš S. P. paėmė. Nors formaliai pažeidimas ir nebuvo padarytas, tačiau S. P. patikėjo ir suvokė, kad transporto priemonę jis vairavo būdamas apsvaigęs virš nustatytos leistinos normos, ir už tai jis gali būti nubaustas ir teisės vairuoti atėmimu, o už tai jam reikia duoti kyšį, nes kvalifikuojant veiką kaip nusikalstamą už teisėtą ar neteisėtą veikimą bei neveikimą vykdant įgaliojimus, turi būti atsižvelgiama į kyšio davėjo suvokimą – ko jis siekia siūlydamas ar duodamas kyšį. 

Taigi byloje visiškai įrodyta, kad R. B. ir Ž. B., būdami statutiniais valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupe, S. P. nustačius 0,27 prom. neblaivumą, R. B. melagingai įtikino, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, ir girdint Ž. B., už tariamo teisės pažeidimo nefiksavimą, tyčia savo ir bendrininko Ž. B. naudai pareikalavo iš S. P. 400 Lt / 115,84 EUR kyšio, už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tai yra už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, bei vėliau nurodytoje vietoje iš S. P. už tariamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus Ž. B. bendru su R. B. susitarimu paėmė 200 Lt / 57,92 EUR kaip dalį reikalauto 400 Lt / 115,84 EUR kyšio. Tokie veiksmai atitinka kyšio reikalavimo ir priėmimo už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus požymius, todėl jie kvalifikuotini pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatytos aplinkybės, kaltinamųjų veiksmų bendrumas, vienas kito veiksmų papildymas, ir neprieštaravimas vienas kito veiksmams, leidžia konstatuoti, kad kaltinamieji suvokė, jog jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme veikia kartu bendrininkų grupe ir norėjo taip veikti. Be to, jau minėta, kad teismų praktikoje nereikalaujama, jog visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymius. Pažymėtina, jog, vadovaujantis teismų praktika, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 225 straipsnio 2 dalį taikymui jokios reikšmės neturi tai, kaip būtų pasibaigusi kyšį davusio asmens byla dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo, jei kyšį davusiam asmeniui būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Tai, kad šiuo atveju kyšio davimo metu perduoti pinigai nebuvo surasti ir nepaimti netrukdo daryti išvadų dėl kaltumo padarius BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką. Tokios išvados atitinką ir suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-P-178/2012.

Bylos nagrinėjimo teisme metu dėl procesiniuose dokumentuose nustatytų laiko dubliavimosi, liudytoja E. P. paaiškino, kad dėl akistatos tarp N. C. ir Ž. B. protokolo, kad akistata (1 t., 56-58 b. l.) buvo pradėta 11.30 val., o baigta 11.50 val., o asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokole (1 t., 52-54 b. l.) atpažinimas pradėtas 11.28 val., o baigtas 11.45 val., kada N. C. atpažįsta Ž. B., ji atliko akistatą, o parodymų patikrinimą atliko G. N., procesinius veiksmus atlikinėjo skirtingu laiku, bet tame pačiame kabinete, ir šiuo atveju yra padaryta klaida, nes buvo netiksliai užfiksuotas laikas. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, kad šiuose procesiniuose dokumentuose nustatyti procesinių veiksmų laiko neatitikimai nelaikytini esminiais, dėl kurių teismas negalėtų remtis jų turiniu. Be to, šiais procesiniais veiksmais buvo siekiama patikrinti anksčiau duotus byloje apklaustų asmenų parodymus, asmenų, kurie betarpiškai buvo apklausti ir teisiamajame posėdyje, kurio metu N. C. nuosekliai ir išsamiai, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė jai žinomas bylai reikšmingas aplinkybes, kurias patvirtina ir kiti byloje ištirti ir įvertinti įrodymai.

Dėl bylos nagrinėjimo teisme metu iškelto klausimo, kad pirmos apklauso metu liudytojas S. P. buvo neblaivus, teismas pažymi, kad teisingai, jog įvykio dieną apklaustas liudytojas S. P. buvo neblaivus (jam nustatytas lengvas 1,03 prom. neblaivumas), bet tai nesudaro pagrindo abejoti šių parodymų leistinumu (kasacinė nutartis Nr. 2K-592/2011). Šie S. P. pirminiai parodymai laikytina, kad buvo gauti teisėtais būdais, be to, jų patikimumas patikrintas BPK priemonėmis, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Be to, savanoriškai pristačius S. P. į policijos komisariatą ir jame atlikti teisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai supažindinant apklausiant jį apie žinomą padarytą nusikalstamą veiką bei išaiškinant jam galimą atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos, negali būti pripažinti neteisėtu poveikiu ar manipuliavimu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-114/2011). Konstatuotina, kad teisme apklausto liudytojo S. P. parodymus patvirtina ir kiti byloje ištirti ir aptarti įrodymai, todėl nesiremti ar abejoti jais, ar laikyti juos nepatikimais, teismas neturi jokio pagrindo.

Kyšininkavimo subjektyvioji pusė apibūdinama tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad: 1) jis yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo; 2) žino savo įgaliojimus, pareigas, kurias jį vykdyti įpareigoja įstatymai, kiti teisės aktai; 3) gaunama iš kyšio davėjo turtinė nauda yra neteisėtas atlygis už konkretų teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus; 4) kyšio davėjas irgi supranta, kad turtinę naudą suteikia neteisėtai; 5) tokią veiką atlieka kyšį duodančio asmens (ar jo giminaičių, artimųjų, draugų) interesais. Kaltininkas suvokia iš esmės visus subjektyviuosius ir objektyviuosius kyšininkavimo sudėties požymius (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-94-197/2015). Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad kaltinamieji R. B. ir Ž. B., būdami statutiniais valstybės tarnautojais, žinodami savo įgaliojimus, pareigas, suvokė, kad gaunama iš kyšio davėjo turtinė nauda (200 Lt / 57,92 EUR) yra neteisėtas atlygis už konkretų minėtą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o kyšio davėjas, melagingai įtikintas, kad padarė teisės pažeidimą, irgi suprato, kad turtinę naudą suteikia neteisėtai, už teisės pažeidimo nefiksavimą, ir tai kaltinamieji darė dėl melagingai įtikinto kyšį duodančio asmens interesų, kad nebūtų fiksuotas tariamas teisės pažeidimas, todėl jie veikė tiesiogine tyčia.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad R. B. ir Ž. B. bendrininkų grupe padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuo­ta pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d.

Kaltinamųjų R. B. ir Ž. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 str.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kad kaltinamieji tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, atsižvelgiama į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, ir, o taip pat į kaltinamųjų asmenybes. R. B. prieš jos nušalimą nuo pareigų, dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule, ji nesusituokusi, neteista, laikytina, kad administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai. Ž. B. prieš jo nušalinimą nuo pareigų dirbo (duomenys neskelbtini) patruliu, nesusituokęs, administracine tvarka nebaustas, neteistas, Kauno apygardos teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Ž. B. yra kaltinamas pagal BK 300 str. 1 d., 228 str. 2 d. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į paimto kyšio dydį, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad kaltinamiesiems R. B. ir Ž. B. bausmės tikslai bus pasiekti, jiems už nusikaltimą, numatytą BK 225 str. 2 d., paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, tačiau žymiai mažesnę negu sankcijoje numatytas jos vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta darbinės veiklos srityje, taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos korupcinį pobūdį, darytina išvada, kad R. B. ir Ž. B. negalima palikti teisės dirbti valstybės tarnyboje, todėl jiems skirtina BK 682 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas.

Be to, iš R. B. ir Ž. B., vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, konfiskuotina priimto kyšio vertę atitinkanti pinigų suma.

Ikiteisminio tyrimo metu iš Ž. B. kratos metu buvo paimti pinigai – 70 Lt / 20,27 EUR, kurie saugomi Marijampolės apskrities VPK Finansų skyriuje (1 t., 85-87 b. l.). Šie pinigai turi būti panaudoti konfiskuotino turto išieškojimui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena, ant kurios yra užrašas MAIOPOLICIJA 2014-02-09 10.00-15.00 ID 2247812; 22477K; 2248110; 224748, su radijo ryšio garso įrašais, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297-299, 301-305, 307-308 str. teismas

n u s p r e n d ž i a:

R. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai bausmę – 100 (vieno šimto) MGL dydžio, tai yra 3766 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, R. B. laikinai sulaikius nuo 2014-02-09 iki 2014-02-11 (2 dienas), vieną laikino sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę R. B. skirti 96 (devyniasdešimt šešių) MGL dydžio, tai yra 3615 (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiolikos) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 3 p., 682 str., taikyti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę, ir atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje 2 (dvejiems) metams.

Palikti galioti R. B. kardomąją priemonę ir procesinę prievartos priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir laikiną nušalinimą nuo užimamų pareigų iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 100 (vieno šimto) MGL dydžio, tai yra 3766 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, Ž. B. laikinai sulaikius nuo 2014-02-09 iki 2014-02-11 (2 dienas), vieną laikino sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę Ž. B. skirti 96 (devyniasdešimt šešių) MGL dydžio, tai yra 3615 (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiolikos) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 3 p., 682 str., taikyti Ž. B. baudžiamojo poveikio priemonę, ir atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje 2 (dvejiems) metams.

Palikti galioti Ž. B. kardomąją priemonę ir procesinę prievartos priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir laikiną nušalinimą nuo užimamų pareigų iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš R. B. ir Ž. B. konfiskuoti po 28,96 EUR (dvidešimt aštuonis eurus, 96 ct), gautus iš nusikalstamos veikos.

Asmens kratos metu pas Ž. B. rastus 70 Lt / 20,27 EUR (dvidešimt eurų 27 ct) nukreipti konfiskuotino turto išieškojimui.

Įpareigoti R. B. ir Ž. B. per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, ir banko kvitą ar kitus baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną, ant kurios yra užrašas MAIOPOLICIJA 2014-02-09 10.00-15.00 ID 2247812; 22477K; 2248110; 224748, su radijo ryšio garso įrašais, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                           Ramūnas Antanavičius