Civilinė byla Nr. e2-16251-868/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36535-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

sekretoriaujant Agnei Ūzaitei,

dalyvaujant ieškovės UAB „A9 Vilnius“ atstovui advokatui Tomui Lukoševičiui,

atsakovės „Ergo Insurance SE“, veikiančios per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą atstovui G. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A9 Vilnius“ ieškinį pareikštą atsakovei „Ergo Insurance SE“, veikiančiai per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo M. M..

        Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „A9 Vilnius“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau ieškinį tikslino, paskutiniu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti jam iš atsakovo 12 715,56 Eur draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teikia automobilių nuomos paslaugas. 2020 m. balandžio 1 d. ieškovė su atsakove sudarė transporto priemonių grupinę kasko draudimo sutartį Nr. 710-850-G-1388, pagal kurią buvo apdraustas krovininis automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. 13.20 val. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. 11.00 val. krovininis automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas M. M.. M. M. automobilio nustatytu laiku negrąžino. 2020 m. rugsėjo 22 d. automobilis buvo rastas automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo apgadintas. Ieškovė nurodė, kad dėl įvykio fiksavimo kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, taip pat kreipėsi į atsakovę dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimo, pateikė visus turimus dokumentus ir informaciją apie įvykį, įskaitant ir vaizdo medžiagą. 2020 m. spalio 16 d. ieškovė gavo iš atsakovės pranešimą dėl priimto sprendimo žalos administravimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog draudimo taisyklių prasme aptariamas eismo įvykis negali būti pripažįstamas draudžiamuoju ir draudimo išmoka dėl transporto priemonei padarytos žalos negali būti mokama. Atsakovė nurodė, kad transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030, kurių pagrindu buvo sudaryta automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartis, 5.1.3 punktas įtvirtina draudėjo pareigą apie kiekvieną draudžiamąjį įvykį pranešti policijai, jeigu eismo įvykio metu padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ir šių asmenų eismo įvykio vietoje nėra. Pagal 5.1.4 punktą, draudėjas privalo nepalikti eismo įvykio vietos iki policijos ar kitų kompetentingų institucijų atvykimo. Draudimo taisyklių 4.2.1 punktas nustato, kad draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, jeigu draudėjas nevykdė 5.1.4 punkte numatytų pareigų. Draudikas nurodė, kad įvertinus nurodytas draudimo taisyklių nuostatas, o taip pat į tai, kad automobilį išsinuomojęs M. M. pasišalino iš įvykio vietos, eismo įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju, o draudimo išmoka negali būti mokama. 2020 m. gruodžio 28 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, prašydama pakartotinai atlikti žalos administravimo procedūrą ir draudimo sutartyje nustatytais terminais išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. sausio 6 d. atsakovė pateikė atsakymą kuriame nurodė, kad su eismo įvykiu susijusio asmens tyčiniai veiksmai sąlygojo, jog įvykis nebuvo ištirtas visa apimtimi ir nebuvo objektyviai nustatytos visos su įvykiu susijusios aplinkybės. Draudimo sutartyje nurodytos pareigos buvo sąmoningai pažeistos, dėl ko draudikas turi pagrindą taikyti griežčiausią draudimo sutarties sąlygų sankciją – atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Pažymėjo, jog 2020 m. spalio 16 d. sprendimas nebus keičiamas ir draudimo išmoka dėl 2020 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbtini), įvykio metu padarytos žalos transporto priemonei „Fiat Ducato“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebus mokama.

Atsakovė „Ergo Insurance SE“, veikianti per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad atsisakė sumokėti draudimo išmoką ieškovei, motyvuodamas Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030, 5.1.3. ir 5.1.4. punktuose numatytų pareigų pažeidimu. Atsakovė teigia, kad „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas sukėlė eismo įvykį, dėl to buvo pradėta administracinė teisena ir 2020 m. spalio 27 d. administracinio nusižengimo protokole buvo nustatyta, kad „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus. Taip pat protokole buvo nurodyta, kad „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pažeidė (duomenys neskelbtini) straipsnį, įpareigojantį vairuotoją minėtame punkte nurodytais atvejais pranešti apie eismo įvykį policijai. Atsakovė pažymėjo, jog eismo įvykis atsitiko savaitgalį ir tamsiu paros metu. Atsakovė teigia, kad ieškovės įgaliotas asmuo, eismo įvykio metu vairavęs „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio veiksmus draudimo sutarties kontekste buvo atsakinga ieškovė, ne tik, kad, atsitikus eismo įvykiui, nepranešė apie eismo įvykį policijai, bet ir, remiantis policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, apskritai net neketino apie įvykį informuoti policijos, nes policijos pareigūnai ieškovės pareiškimo pagrindu pradėjo administracinę teiseną. Atsakovės teigimu, ieškovės įgalioto atstovo tyčiniais veiksmais buvo sunaikinti objektyvūs įrodymai apie eismo įvykio aplinkybes, o Taisyklių 5.1.3. ir 5.1.4. punktuose nurodytos pareigos buvo pažeistos sąmoningai, siekiant nuslėpti eismo įvykio aplinkybes ir sukliudyti atsakovei išsamiai ištirti eismo įvykį nedraudžiamųjų įvykių kontekste. Atsakovė pažymėjo, kad būtent dėl tokių tyčinių veiksmų ji tokią galimybę prarado negrįžtamai ir tai sudarė pagrindą atsisakyti sumokėti draudimo išmoką ieškovei visa apimtimi. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė, atsisakydama sumokėti draudimo išmoką, buvo nenuosekli. Atsakovė pažymėjo, kad tiek 2020 m. spalio 16 d., tiek 2021 m. sausio 6 d., raštuose, kuriais buvo atsisakoma sumokėti draudimo išmoką, atsakovė rėmėsi Taisyklių 5.1.3. ir 5.1.4. punktų sąlygomis, motyvuodama minėtuose punktuose numatytų pareigų pažeidimu. Taigi atsakovė abiejuose pranešimuose atsisakė sumokėti draudimo išmoką, remdamasi analogiškomis Taisyklių nuostatomis.

Trečiasis asmuo M. M. (toliau – trečiasis asmuo) nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 1 d. ieškovas su atsakovu sudarė transporto priemonių grupinę kasko draudimo sutartį 710-850-G-1388, pagal kurią buvo apdrausti ieškovo automobiliai, įskaitant ir „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartis galiojo nuo 2020 m. balandžio 5 d. iki 2021 m. balandžio 5 d. Ieškovas pagal 2020 m. rugsėjo 18 d. nuomos sutartį automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. 13 val. 20 min. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. 11 val. , t. y. trims dienom, išnuomavo trečiajam asmeniui M. M.. 2020 m. rugsėjo 20 d. , naktį, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) padarė autoįvykį, kuriuo metu buvo stipriai apgadintas automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino komunikacijos ženklo stovą. Iš įvykio vietos trečiasis asmuo pasišalino. Apie eismo įvykį ieškovas atsakovui pranešė tik 2020 m. rugsėjo 23 d. 18.20 val. Policijos pareigūnai įvykio vietą ir sugadintą transporto priemonę bei komunikacijos ženklo stovą (metalinį stulpelį) apžiūrėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. Trečiajam asmeniui už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalies (Kelių eismo taisyklių pažeidimai) bei už 426 straipsnio 1 dalies (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) pažeidimus paskyrė baudas. 2020 m. spalio 16 d. ir 2021 m. sausio 06 d. raštais atsakovai atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmokas. Atsisakymą grindė Sutarties taisyklių 5.1.3 p. ir 5.1.4 neįvykdymu. Ieškovas, nesukdamas su atsakovės atsisakymu sumokėti draudimo išmoką, kreipėsi į teismą.

Tarp šalių yra ginčas ar eismo įvykis, kuris įvyko 2020 m. rugsėjo 20 d., naktį, pripažintinas draudžiamuoju.

Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 11 punktas). Draudimo įstatymo 82 str. 6 dalyje numatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką; to paties straipsnio 7 d. numatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

               Transporto priemonių draudimo taisyklių (toliau – taisyklės) Nr. 030 4.2.1. numato, kad draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu draudėjas nevykdė 5.1.2.-5.1.13 punktuose numatytų pareigų ar nesilaikė sutarties tvarkos. Taisyklių 5.1.3. punktas numato, kad apie kiekvieną draudžiamąjį įvykį draudėjas privalo nedelsdamas pranešti policijai, jei eismo įvykio metu padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, o šių asmenų eismo įvykio vietoje nėra. Taisyklių 5.1.4. punkto reikalavimai įpareigoja draudėją nepalikti eismo įvykio vietos iki policijos ar kitų kompetentingų institucijų atvykimo, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Taisyklių 18.3. punktas nustato, kad draudėjas laikomas atsakingu už draudimo sutarties pažeidimą ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš draudimo sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo įgalioti asmenys (transporto priemonės teisėtas valdytojas, naudotojas ir pan.) ar kiti asmenys, su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia turėję teisę naudotis transporto priemone.

               Dėl eismo įvykio aplinkybių

               Iš byloje esančių įrodymų bei šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko 2021 m. rugsėjo 20 d., naktį. Autoįvykio metu buvo stipriai sugadinta minėta transporto priemonė: lūžo kairės pusės veidrodis, nubraukta visa kairė automobilio pusė. Taip pat buvo nulaužtas metalinis stulpelis ir kliudytas apšvietimo stulpas. Kadangi policija apie eismo įvykį buvo informuota tik 2020 m. rugsėjo 22 d., tai yra po dviejų dienų po įvykio, o atsakovas buvo informuotas tris dienas po autoįvykio, akivaizdu, kad jau nebegalima nustatyti visų įvykio aplinkybių. O būtent, neįmanoma nustatyti, kas vairavo transporto priemonę, ar turėjo teisę vairuoti šią transporto priemonę, ar nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, vaistų, narkotikų ar kitų svaigiųjų medžiagų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad transporto priemonės vairuotas pasišalino iš eismo įvykio, o tai laikytina tik tyčiniais veiksmais. Ir šiuo atveju teisiškai nėra svarbu, kas pasišalino ir laiku nepranešė ir policijai ir atsakovui. Atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą keliama ieškovei, kaip sutarties šaliai.

            Dėl ieškovės reikalavimo dalyje dėl žalos dydžio

           Ieškovas žalos dydį grindžia pateikta sąmata. Teigia, kad ją parengė UAB „Autobrava motors“, ir tai yra įmonė, su kuria atsakovas bendradarbiauja nustatant žalos dydį. Tačiau byloje nustatyta, kad faktiškai automobilis jau yra suremontuotas. Ieškovas nurodo, kad jis suremontavo ūkio būdu. Atsakovas prašė į bylą pateikti įrodymus, patvirtinančius faktinio remonto darbus, kaštus, tačiau ieškovė dokumentus pateikti atsisakė. Teigė, kad ieškovas automobilio dalis galėjo pirkti ir iš fizinių asmenų ir įrodymų gali ir turi teisę neturėti. Dėl šių aplinkybių teismas nustato, kad ieškovė pažeidžia šalių Sutarties sąlygas, pagal kurias ji prieš remontuodama transporto priemonę privalėjo iš anksto gauti draudimo nurodymus bei pateikti transporto priemonės remonto sąmatas (Sutarties 5.2. punktas). Nepateikiant nei atsakovui, nei teismui įrodymų apie faktines remonto išlaidas, ieškovė pažeidžia šalių fiduciarinę pareigą. Ieškovė neatskleidžia visų aplinkybių, susijusių su automobilio remontu.

              Dėl ieškovo ir trečiojo asmens Automobilio nuomos sutarties

Iš į bylą pateiktos nuomos sutarties aiškiai matyti, kad trečiasis asmuo M. M. buvo pasirašytinai įsipareigojęs įvykus autoavarijai kuo skubiau apie įvykį pranešti nuomotojui ir policijai (Sutarties 3.1. punktas). Pagal Nuomos sutarties sąlygas trečiasis asmuo žinojo, kad jis yra atsakingas už nuostolių atlyginimą, jeigu draudimo kompanija neatlygina padarytų nuostolių (Sutarties 6.1.). Todėl darytina išvada, kad ieškovė aiškiai suprato Draudimo sutarties sąlygas, nes ji sudarydama su nuomininku Sutartį, esant nuomininko kaltei, aiškiai ir nedviprasmiškai visas pareigas dėl nuostolių atlyginimo perkelia nuomininkui, t. y. trečiajam asmeniui.

Iš įrodymų viseto teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo pripažinti įvykį draudžiamuoju, kadangi tokią teisę turi atsakovas pagal Sutarties 4.2.1 punktą, nes ieškovė apie eismo įvykį nedelsiant nepranešė policijai (Sutarties 5.1.3). Teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, kad eismo įvykį sukėlė ne asmeniškai ieškovas. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad faktiškai juridinis asmuo ir negalėjo vairuoti transporto priemones, o akivaizdu, kad teisę vairuoti transporto priemonę perduotina kitiems tretiesiems fiziniams asmenims. Tačiau tai neatleidžia nuo pareigos ieškovo, kaip Sutarties šalies, nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, transporto priemonė buvo stipriai apgadinta, faktiškai byloje nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis ji buvo taip stipriai sugadinta. Nes tai, kas yra nurodyta atskiruose pateiktuose į bylą įrodymuose, neatspindi, kur tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis.

Iš nurodytų taisyklių punktų aiškiai matyti, kad ieškovei buvo žinoma, kad ji asmeniškai yra atsakinga už taisyklių nuostatų pažeidimą. Šiuo atveju vertintina, kad ieškovė po įvykio, kai buvo sugadintas trečiųjų asmenų turtas (metalinis stulpelis), nedelsiant nepranešė policijai, bei neteisėtai pasišalino iki policijos pareigūnų atvykimo.

              Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovas turėjo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl taisyklių 5.1.3. ir 5.1.4. punktų pažeidimų, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dėl draudimo išmokos priteisimo, todėl ieškinys netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus ieškinio iš ieškovės valstybės naudai priteistina 12,74 Eur pašto išlaidų (CPK 96 stranspis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

 n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A9 Vilnius“, j. a. k. 126159822, 12,74 Eur (dvylika eurų 74 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                         Vanda Višnevska