Civilinė byla Nr. e2A-657-180/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00500-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienė ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „JS Baltic“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-475-368/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JS Baltic“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai „Kelmės kultūros centras“ dėl viešųjų pirkimų sprendimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „JS Baltic“ prašė panaikinti atsakovės 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą atmesti jos (ieškovės) pasiūlymą, pateiktą 2017 m. lapkričio 2 d. paskelbtam supaprastintam viešojo pirkimo konkursui ,,Didžiosios salės kėdžių pirkimas“, grąžinti šalis į viešojo pirkimo procedūras.

2. Ieškinio (patikslinto ieškinio) argumentai:

1. Atsakovė atmetė pasiūlymą tuo pagrindu, kad ji (ieškovė) su kitais tiekėjais yra sudariusi susitarimų, siekiant iškreipti konkurenciją pirkime. Tai nepagrįsta, nes tokių duomenų byloje nėra: neturi jokių duomenų apie kita spirkime dalyvaujančias įmones, nežino jų pasiūlymų kainų. Įmonė nėra susijusi jokiais susitarimais nei su viena pirkime dalyvaujančia įmone. Atsakovės sprendimai atmesti pasiūlymą ir pretenzija yra formalūs, nemotyvuoti. Atsiliepime į ieškinį atsakovė konkretizavo savo sprendimą atmesti pasiūlymą, nurodžiusi, kad ieškovė ir UAB „Virkida“ pateikė identiškus pasiūlymus su vienoda pasiūlymų kaina

2. Tai, kad kelių pasiūlymų kaina sutampa, nereiškia, kad tiekėjai yra susitarę ir siekia nesąžiningais būdais laimėti ginčo konkursą. Kainų sutapimas – visiškas atsitiktinumas.

3. Tai, kad abiejų tiekėjų pasiūlymuose vieneto kaina (be PVM ir suma (be PVM) pažymėtos geltonai, yra atsakovės veiksmų pasekmė – atsakovė buvo iš ankstu suprogramavusi, kad konkurso sąlygų 1 priede, lentelės langelių vietose, kur reikėjo tiekėjams įrašyti vieneto kainą ir sumą, įrašius kainas, jos su langeliu automatiškai pageltonuoja. Atsakovė tai turėjo žinoti.

4. Kreipdamasi į Konkurencijos tarybą atsakovė tendencingai suformulavo klausimus, neprašydamas aiškaus tyrimo, reikalaudamas atsakymo ar tiekėjai pagal nurodytus požymius „galimai nederino“ savo pasiūlymų.

Dėl ieškinio senaties termino

5. 2017 m. lapkričio 24 d. per CVP buvo gautas atsakovo pranešimas su tekstu „<...> Informuojame, kad vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu Jūsų pateiktas pasiūlymas atmestas.“ Tokio turinio pranešimas neatitinka VPĮ reikalavimų, tačiau tą pačią dieną buvo išsiųsta pretenzija, nurodžius ir papildomus pagrindus dėl sprendimo atmesti pasiūlymą. 2017 m. lapkričio 28 d. atsakovė vėl atsiuntė identišką atsakymą į pretenziją, kuriame nebuvo nurodyti sprendimo atmesti pasiūlymą priežastys ir motyvai, išskyrus Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) straipsnį. Negavus duomenų apie pasiūlymo atmetimo priežastis, 2017 m. lapkričio 28 d. ir2017 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į atsakovę pakartotinai, dėl to, kad pagal VPĮ 103 straipsnį perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ir apie tai pranešti pretenziją patiekusiam tiekėjui, suinteresuotiems dalyviams ir kandidatams ne vėliau kaip per 6 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos. Į išsiųstas pretenzijas atsakyta nebuvo, nors turėjo būti atsakyta iki 2017 m. gruodžio 7 d. Negavus atsakymo į pretenzijas, kreiptasi į Kelmės rajono apylinkės teismą su ieškiniu 2017 m. gruodžio 11 d., tačiau 2017 m. gruodžio 15 d. šis teismas atsisakė priimti ieškinį. Tą pačią dieną ieškinys buvo paduotas Šiaulių apygardos teismui.

6. Teismui nusprendus, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti, nes praleistas dėl šių priežasčių: 1) terminas praleistas itin nežymiai; 2) siekį ne formaliais pagrindais apriboti pirkimo dalyviui teisę pasinaudoti savo teisių gynimo priemone; 3) sprendimo byloje nepriėmimas būtų laikomas ieškovės veiksmais pateikiant melagingą informaciją perkančiajai organizacijai pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir sąlygotų neproporcingą ieškovės atsakomybę, t. y negalėjimą vienerius metus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; d) į tai, kad teismo sprendimas gali būti priimtas ir papildomų nurodytų aplinkybių, susijusių su galimu vieno iš dalyvių (laimėtojo) protegavimu ir tikėtina atsakovo nusikalstama veika (viešojo intereso gynimas), pagrindu.

7. Su atsakove buvo siekiama bendradarbiauti. Ji (ieškovė), negavusi atsakymo į paskutines dvi pretenzijas, telefonu kreipėsi į konkrečius komisijos asmenis, prašant paaiškinti, ar bus atsakyta į pretenzijas, tačiau sulaukė tik grasinimų padaryti pokalbių įrašus –nurodė visus klausimus teikti per CVP IS sistemą ir jie atsakys. Pirkimo aplinkybės leidžia teigti, kad konkursas buvo neskaidrus – proteguota viena bendrovė. 

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Ginčui spręsti teismas taikė VPĮ 32, 46, 102, 103 straipsnių (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, CK 1.124, 1.131 straipsnių nuostatas, vadovavosi teismų praktika, suformuota viešųjų pirkimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2014), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika (2010 m. sausio 28 d. sprendimas Uniplex, C-406/08, Rink. 2010, p. I-817).

Dėl ieškinio senaties termino

5. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija 2017 m. lapkričio 28 d. atmetė ieškovės pretenziją, todėl ieškovė privalėjo pateikti ieškinį iki 2017 m. gruodžio 5 d. (VPĮ 102 str. 1 d. 1 p.). Pateikusi ieškinį tik 2017 m. gruodžio 18 d., ieškovė praleido 5 darbo dienų terminą ieškiniui paduoti ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas. Ieškovės paklausimo Nr. 1 (raštas dėl atsakymo į pretenziją) ir atsiliepimo dėl atmestos pretenzijos teismas nelaikė pretenzijomis (VPĮ 102 str.), nes šiuose raštuose nebuvo keliami reikalavimai panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus. Perkančioji organizacija, remdamasi VPĮ 103 straipsnio nuostatomis, jų (paminėtų ieškovės raštų) neprivalėjo nagrinėti.

6. Teismas sprendė, kad ieškinys pateiktas pavėluotai, ieškovė netinkamai įgyvendino savo procesines teises, dėl ko yra pagrindas ieškinį atmesti, praleidus ieškinio senaties terminą.

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą pagrįstumo ir teisėtumo

7. Pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų. Teismas aiškino, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo prielaida yra perkančiosios organizacijos įtikinamų duomenų dėl tiekėjų sudarytų susitarimų turėjimas, bet ne šių duomenų atskleidimas tiekėjui.

8. Teismas įvertino 2017 m. lapkričio 14 d. perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. 32, kuriuo metu buvo vertinamas ieškovės ir UAB „Virkida“ pasiūlymas, nustačius, kad šie du tiekėjai pateikė identiškus pasiūlymus ir vienodą pasiūlymų kainą, taip pat tai, kad ieškovės pasiūlyme „Vieneto kaina (be PVM)“ ir „Suma (be PVM)“ pažymėtos geltonai; 2017 m. lapkričio 14 d. perkančiosios organizacijos kreipimąsi į Konkurencijos tarybą dėl ieškovės ir UAB „Virkida“ pirkimo dokumentų vertinimo; 2017 m. lapkričio 22 d. Konkurencijos tarybos paaiškinimus (buvo nustatyti galimi pasiūlymų derinimo pažymiai: visi nurodytų tiekėjų pasiūlymai pateikti tą pačią, paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną, vidutiniškai 30 min. intervalais; visuose pasiūlymuose skiriasi tiekėjų kontaktinių duomenų rašymo šriftas, tačiau sutampa skaitinės ir žodinės pasiūlymo sumos išraiškos rašymo šriftas ir būdas; vienetų tikslumu sutampa tiekėjų UAB „Virkida“ ir UAB „JS Baltic“ pasiūlymų kainos, be to, UAB „JS Baltic“ pasiūlyme pastebimos ir kainos redagavimo ranka žymės. Tiekėjai UAB „JS Baltic“ ir UAB „Ruksa“ pasiūlymus parengė, nepakeisdami perkančiosios organizacijos pasiūlymo formoje (pirkimo sąlygų 1 priedas) nurodytų perkančiosios organizacijos rekvizitų. Iš to teismas sprendė, kad ieškovė ir kiti pirkime dalyvaujantys tiekėjai tikėtina tarpusavyje derino teikiamus pasiūlymus. Ieškovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė UAB „JS Baltic“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos 2018 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl ieškinio senaties termino

1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvacija yra atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktų teiginių pažodinis atkartojimas. Atsakovės poziciją pristatant kaip teismo, o pačiam teismui neatliekant tinkamo bylos medžiagos bei ieškovės argumentų išanalizavimo bei įvertinimo, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą vertinti kritiškai. Teismas neišsamiai ir netinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė joje visapusiškai neištirtomis aplinkybėmis neparemtą sprendimą (CPK 185 str.); nevertino ir nepasisakė dėl apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.
2. Apeliantė terminą ieškiniui pateikti skaičiavo remdamasi VPĮ 102 straipsnio 2 dalimi, kurioje reglamentuojama, kad, jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui. 2017 m. lapkričio 24 d. jai (ieškovei) buvo pranešta, kad jos pasiūlymas atmestas, todėl terminas pretenzijai pateikti turėjo pasibaigti 2017 m. gruodžio 1 d. Ieškovė 2017 m. lapkričio 24 d. pateikė pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo, siekdama išsiaiškinti dėl kokių konkrečių priežasčių buvo atmestas jos pasiūlymas. Ši pretenzija 2017 m. lapkričio 28 d. buvo atmesta. Ieškovė, negavusi atsakymo dėl pasiūlymo atmetimo, pateikė 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. atskiras pretenzijas dėl 2017 m. lapkričio 24 d. atsakovės sprendimo, tačiau į šias pretenzijas nebuvo atsakyta. Todėl apeliantės teigimu, terminas ieškiniui pateikti skaičiuojamas remiantis VPĮ 102 straipsnio 2 dalimi.
3. Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 103 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nepateikė motyvuoto atsakymo į apeliantės teikiamas pretenzijas. 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. apeliantės pretenzijos nelaikytinos pakartotinėmis, nes: 1) nebuvo gautas tinkamas atsakymas į 2017 m. lapkričio 24 d. pretenziją; 2) šiose pretenzijose išdėstyti kiti argumentai ir pagrindai nei 2017 m. lapkričio 24 d. pretenzijoje; 3) pretenzijos pateiktos nepraleidus VPĮ nustatyto termino. Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad atsakovė atsakymą į pretenzijas turėjo pateikti 2017 m. gruodžio 7 d., ieškinio senaties terminas pasibaigė 2017 m. gruodžio 22 d.
4. Ieškinį teismui pateikė 2017 m. gruodžio 15 d., tačiau dėl suklydimo jį pateikė Kelmės apylinkės teismui, kuris 2017 m. gruodžio 15 d, nutartimi išaiškino, kad apeliantė turi į kreiptis į Šiaulių apygardos teismą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, kad terminas ieškiniui pareikšti pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktą hipotetiškai buvo praleistas, tačiau jis gali būti atnaujinamas atsižvelgiant į tai, kad yra tam svarbių priežasčių.

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą pagrįstumo ir teisėtumo

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos, kurios pagrindu atsakovė pašalino apeliantę iš viešojo pirkimo, taikymui pakankama prielaida yra perkančiosios organizacijos įtikinamų duomenų dėl tiekėjų sudarytų susitarimų turėjimas, tačiau ne šių duomenų atskleidimas tiekėjui.
6. Vien „įtikinamų duomenų“ turėjimas, jų nepateikiant ir su jais nesupažindinant tiekėjo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl pašalinimo iš viešojo pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, nesudaro pagrindo taikyti paminėtos VPĮ nuostatos, nes susiklostytų teisiškai ydinga situacija, kai iš esmės kiekvienu atveju perkančioji organizacija dėl tam tikrų priežasčių norėdama iš viešojo pirkimo pašalinti tam tikrą tiekėją, galėtų formaliai paskelbti apie tariamą „įtikinamų duomenų“ prieš jį turėjimą ir to visiškai pakaktų tokio tiekėjo pašalinimui iš viešojo pirkimo, o pats tiekėjas, neturėdamas jokių duomenų, apie tai, kuo jis konkrečiai kaltinamas, neturėtų galimybės apsiginti. Tokia situacija prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, bei nepagrįstai būtų išplečiamos ir perkančiosios organizacijos teisės sau palankiai veikti inicijuojant viešojo pirkimo eigą.
7. Teisingas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto aiškinimas aktualiu aspektu būtų toks, kad nurodyto straipsnio taikymo pakankama prielaida yra įtikinamų duomenų turėjimas ir pateikimas tiekėjui, kuris paminėtos nuostatos pagrindu šalinamas iš viešojo pirkimo.
8. Apeliantė nesutinka su Konkurencijos tarybos rašte pateiktais tikėtinai tiekėjų tarpusavyje derintais pasiūlymo požymiais, kadangi visi pasiūlymų panašumai yra visiškas atsitiktinumas ir logiškai paaiškinami. Jeigu tiekėjai būtų norėję tartis dėl vienodų pasiūlymo kainų, tai vienodų kainų pateikimas pagal Konkurso sąlygas joms nebūtų suteikusios jokio pranašumo. Apeliantės vertinimu, vienodų kainų pasiūlymuose nurodymas kaip tik parodo, kad nebuvo jokio susitarimo tarp tiekėjų.
9. Aplinkybė, kad jos (apeliantės) ir kito tiekėjo pateiktuose pasiūlymuose „Vieneto kaina (be PVM)“ bei „Suma (be PVM)“ pažymėtos geltonai niekaip neįrodo, kad šie tiekėjai būtų derinę savo pasiūlymus. Atsakovė pati ruošė „Konkurso sąlygų 1 priedas“ dokumentą, esantį neatsiejama konkurso sąlygų dalimi, ir pati „Konkurso sąlygų 1 priedas“, lentelės langelių vietose, kur reikėjo tiekėjams įrašyti „Vieneto kaina, Eur (be PVM)“ bei „Suma (be PVM)“, buvo padariusi taip, kad tiekėjams įrašant kainas, tose nurodytuose langelių vietos, kainos kartu su langeliu automatiškai pageltonuotų.
10. Konkurencijos tarybos rašte nustatyti tiekėjų UAB „Virkida“, UAB „Ruksa“ ir apeliantės pasiūlymuose galimi pasiūlymo derinimo požymiai nesudaro pagrindo spręsti, kad tarp tiekėjų buvo kokie nors susitarimai VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme. Visi nustatyti Konkurencijos tarybos galimi pasiūlymo derinimo požymiai yra teisiškai nereikšmingi ir paaiškinami.
11. Atsakovė, siekdama pašalinti apeliantę iš viešojo pirkimo, turi pareigą įrodyti, kad tarp apeliantės ir kitų tiekėjų buvo tam tikrų nesąžiningų susitarimų, tačiau atsakovė to nepadarė.
12. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį, jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo. Tuo tarpu, atsakovė visiškai neatsižvelgė į ieškovės pastangas išsiaiškinti, kokiu būdu ji padarė tariamą pažeidimą, nevertino ir neprašė ieškovės papildomos informacijos ar paaiškinimų, o tiesiog paprasčiausiu būdu be pagrindo pašalino ieškovę iš viešojo pirkimo.
5. Atsakovė BĮ „Kelmės kultūros centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantės 2017 m. lapkričio 28-29 d. raštai perkančiajai organizacijai, kurie yra įvardijami kaip pretenzijos, nelaikytini pretenzijomis VPĮ 102 straipsnio prasme. 2017 m. lapkričio 28 d. raštas yra vertinamas kaip tiekėjo paklausimas, o 2017 m. lapkričio 29 d. raštas – tiekėjo atsiliepimas į pretenzijos atmetimą. Paminėtuose raštuose tiekėjas nekelia reikalavimo panaikinti vienokius ar kitokius perkančiosios organizacijos sprendimus, o priešingai – dėsto savo poziciją dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pretenziją.
2. Apeliantės 2017 m. lapkričio 28 d. paklausime bei 2017 m. lapkričio 29 d. atsiliepime į pretenzijos atmetimą nėra jokių naujų argumentų. Jeigu būtų vertinama, kad apeliantės paklausimas ir atsiliepimas į pretenzijos atmetimą gali būti laikomi pretenzijomis, jos (pretenzijos) būtų pripažįstamos pakartotinėmis ir nenagrinėtomis. Apeliantė skunde nepateikė nei vieno argumento, kodėl paklausimas bei atsiliepimas į pretenzijos atmetimą yra laikomi naujomis pretenzijomis ir kokie nauji argumentai jose pateikti.
3. Remiantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata ieškinio senaties terminas – 5 darbo dienos nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą (nuo perkančiosios organizacijos atsakymo į pretenziją). Kadangi atsakymas į pretenziją pateiktas 2017 m. lapkričio 28 d. apeliantė, siekdama ginčyti šį sprendimą, privalėjo ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 5 d. pateikti ieškinį teismui. Ieškinys buvo pateiktas tik 2017 m. gruodžio 15 d., t. y. ieškinio senaties terminą praleidus 10 dienų.
4. Ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas tik esant svarbioms priežastims, kurių šiuo atveju objektyviai nėra nustatyta. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis, dėl kurių ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas.
5. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo prielaida yra perkančiosios organizacijos įtikinamų duomenų dėl tiekėjų sudarytų susitarimų turėjimas, bet ne šių duomenų atskleidimas tiekėjui. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentu, kad perkančioji organizacija turėjo kreiptis į ją (apeliantę) dėl papildomos informacijos pateikimo, kadangi VPĮ tokios pareigos perkančiajai organizacijai nenumato. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimą dėl apeliantės pasiūlymo atmetimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, visapusiškai, tinkamai ir objektyviai įvertino jos (apeliantės) pateiktą pasiūlymą, palygino jį su kitų tiekėjų pasiūlymais ir, remdamasi surinktais duomenimis, pagrįstai vertino, jog egzistuoja VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo pagrindas.
6. Apeliantė pateikė subjektyvius atskirų aplinkybių paaiškinimus. Ji (atsakovė), vertindama apeliantės pasiūlymą, vertino ne atskirus dokumentus ar atskirus epizodus, o aplinkybių visumą, t. y. buvo vertinama ne atskirai pasiūlymo pateikimo terminas, pasiūlymo forma, šrifto dydis, geltoni laukeliai, o šių aplinkybių visuma, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas atmesti apeliantės pasiūlymą.
7. Apeliantė siekia iškreipti situacijos esmę ir nukrypti nuo bylos esmės, pateikdama argumentus dėl to, kad atsakovė tikėtina iš anksto ruošėsi šalinti visus tiekėjus iš konkurso, išskyrus laimėtoją UAB „Vertika“. Ginčas yra dėl sprendimo atmesti pasiūlymą, tačiau ne dėl perkančiosios organizacijos sprendimo sudaryti sutartį su pirkimo laimėtoja UAB „Vertika“. Apeliantė pateikė nepagrįstus bei subjektyvius samprotavimus, kurie nėra susiję su byla.
8. 2017 m. lapkričio 22 d. Konkurencijos tarybos rašte pateikti paaiškinimai buvo įvertinti, ir priimtas galutinis sprendimas. Buvo nustatyta, kad egzistuoja akivaizdūs požymiai, kurie rodo apeliantės ir UAB „Virkida“ galimą susitarimą, todėl atmetė abiejų tiekėjų pasiūlymus VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu.
9. Aplinkybę, jog atsakovė ne tik formaliai kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl išaiškinimo pateikimo, patvirtina ir tai, kad 2018 m. vasario 5 d. atsakovė kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu ištirti, ar apeliantės, UAB „Virkida“ ir UAB „Ruksa“ savo veiksmais, dalyvaudami atsakovės organizuotame Pirkime, nepažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad atsakovė siekia visapusiškai išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad atsakovė tariamai kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl išaiškinimo pateikimo.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 4238 str. 2 d.).

Dėl bylos esmės

13. Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovė BĮ Kelmės kultūros centras paskelbė supaprastintą viešąjį pirkimą „Didžiosios salės kėdžių pirkimas“ ir patvirtino konkurso sąlygas. 2017 m. lapkričio 8 d. ieškovė UAB „JS Baltic“ priėmė atsakovės kvietimą teikti pasiūlymus. 2017 m. lapkričio 13 d. ieškovė pateikė pasiūlymą. 2017 m. lapkričio 24 d. atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą remiantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu. 2017 m. lapkričio 24 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją, nurodydama, kad ji (ieškovė) nėra susijusi nei su viena iš Pirkime dalyvaujančia įmone. 2017 m. lapkričio 28 d. atsakovė atmetė 2017 m. lapkričio 24 d. pretenziją. Ieškovė 2017 m. lapkričio 28 d. pateikė raštą dėl atsakymo į pretenziją, prašydama pateikti turimus įtikinamus duomenis, kuriais remiantis buvo atmestas jos pasiūlymas. 2017 m. lapkričio 29 d. ieškovė pateikė atsakovei atsiliepimą apie atsakymą į pateiktą pretenziją. Atsakovė į 2017 m. lapkričio 28 d. raštą dėl atsakymo į pretenziją ir 2017 m. lapkričio 29 d. atsiliepimą apie atsakymą į pateiktą pretenziją atsakymų nepateikė.
14. Byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar pagrįstas perkančiosios organizacijos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimas atmesti apeliantės pasiūlymą ir 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas atmesti apeliantės pretenziją. Apeliantė teigia, kad atsakovės paminėti sprendimai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti, nes apeliantės pasiūlymas buvo atmestas formaliais pagrindais, nurodant tik VPĮ nuostatas (VPĮ 46 str. 4 d. 1 p.), kuriomis remiantis buvo priimti sprendimai.

Dėl ieškinio senaties termino

15. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai (VPĮ 101 str. 3 d.). Pretenzija, supaprastintų pirkimų atveju, turi būti pateikta per 5 darbo dienas nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos (VPĮ 102 str. 1 d. 1 p.).
16. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 101,102 str.) ir jų aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Uniplex, C-406/08, ECLI:EU:C:2010:45).
17. Tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu, jo sąlygomis ir eiga bei operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-615-302/2018).
18. Nagrinėjamu atveju pretenzija dėl 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo atmesti apeliantės pasiūlymą pateikta 2017 m. lapkričio 24 d., t. y. įstatymo nustatytu terminu (VPĮ 102 str. 1 d. 1 p.). Ši pretenzija buvo atmesta 2017 m. lapkričio 28 d. Apeliantės nurodomos kitos dvi pretenzijos (raštas dėl atsakymo į pretenziją ir atsiliepimas apie atsakymą į pateiktą pretenziją) buvo pateiktos 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d., į kurias atsakovė nepateikė jokio atsakymo. Kaip matyti iš procesinių dokumentų, atsakovė šiuos raštus laikė pakartotinėmis pretenzijomis, todėl jų nenagrinėjo.
19. 2017 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas ieškinys, kuriuo ieškovė prašė panaikinti atsakovės 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą 2017 m. lapkričio 2 d. paskelbtame supaprastinto viešojo pirkimo konkurse ,,Didžiosios salės kėdžių pirkimas“.
20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad perkančioji organizacija 2017 m. lapkričio 28 d. atmetė ieškovės pretenziją ir konstatavęs, kad apeliantės (ieškovės) paklausimas Nr. 1 (raštas dėl atsakymo į pretenziją) ir atsiliepimas į pretenzijos atmetimą nėra laikytini pretenzijomis (VPĮ 102 str.), kadangi šiuose raštuose apeliantė (ieškovė) nekėlė reikalavimų panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus ir perkančioji organizacija jų nagrinėti neprivalėjo (VPĮ 103 str.), sprendė, kad apeliantė (ieškovė) privalėjo iki 2017 m. gruodžio 5 d. pateikti ieškinį teismui (VPĮ 102 str. 1 d. 1 p.), tačiau to nepadarydama praleido ieškinio senaties terminą.
21. VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, vėliau teikti ieškinį teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrinėta, o perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas. Tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012). Tačiau kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, dėl to pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis. Pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų atskirtis turinio atžvilgiu (pvz., atskiromis pretenzijomis ginčijamos skirtingos pirkimo sąlygos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016).
22. Pirmosios pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pateikimas nenutraukia VPĮ nustatyto termino pretenzijai pateikti, todėl terminas kitai pretenzijai pateikti skaičiuojamas ne nuo perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pirmąją pretenziją priėmimo dienos, bet nuo perkančiosios organizacijos sprendimo, kuris skundžiamas vėlesnėje pretenzijoje, priėmimo dienos. Analogiškai ir su ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimu – ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą dienos ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta, bet ne nuo sužinojimo apie paskesnių pretenzijų išnagrinėjimą dienos. Aiškinant šias teisės nuostatas priešingai, netektų prasmės ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka ir įstatyme nustatyti trumpi terminai pasinaudoti veiksminga perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo peržiūros procedūra (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-615-302/2018).
23. Atsižvelgiant į visų apeliantės teiktų pretenzijų dėl 2017 m. lapkričio 24 d. atsakovės sprendimo atmesti pasiūlymą (2017 m. lapkričio 24 d.; 2017 m. lapkričio 28 d.; 2017 m. lapkričio 29 d.) turinį, prieinama išvados, kad jose yra prašoma pateikti perkančiosios organizacijos turimus „įtikinamus duomenis“ dėl apeliantės tikėtina sudarytų susitarimų, kuriais siekia iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime bei nėra prašoma panaikinti perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų.
24. Atsakovei atmetus pirmąją 2017 m. lapkričio 24 d. pretenziją, apeliantė per 5 darbo dienas nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos turėjo kreiptis į teismą, tačiau vietoj to kreipėsi į perkančiąją organizaciją su pakartotinėmis pretenzijomis (2017 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d.), į kurias atsakovė neatsakė. Ieškinys teisme buvo gautas tik 2017 m. gruodžio 18 d.
25. Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą dienos ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta, bet ne nuo sužinojimo apie paskesnių pretenzijų išnagrinėjimą dienos. Kaip jau ir minėta, tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu, jo sąlygomis ir eiga bei operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 24 d. sprendime atmesti apeliantės pasiūlymą formaliai nurodė tik VPĮ nuostatą, kuria remiantis yra atmetamas pasiūlymas (nenurodė argumentų ir motyvų) bei atsakovės 2017 m. lapkričio 28 d. atsakymą į apeliantės pretenziją, kuriame taip nėra nurodoma kuo konkrečiai remiantis buvo atmestas apeliantės pasiūlymas, t. y. neatsakė kokius įtikinamus duomenis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme turi perkančioji organizacija, taip pat, kad nebuvo pateikti atsakymai į kitas apeliantės pretenzijas (2017 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. raštus), sprendžia, kad atsakovė (perkančioji organizacija) savo neteisėtais veiksmais, nenurodžiusi pasiūlymo atmetimo motyvų, sudarė sąlygas apeliantei klaidingai vertinti situaciją, taip apribojus apeliantės galimybę tinkamai pasinaudoti jos (apeliantės) teisėmis – žinoti pasiūlymo atmetimo priežastis ir tinkamai pasinaudoti teisminės gynybos teise, t. y. apeliantė dėl atsakovės sudarytos situacijos praleido VPĮ nustatytą terminą apskųsti perkančiosios organizacijos sprendimą.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad atsakovė, atsakydama į apeliantės 2017 m. lapkričio 24 d. pretenziją, pažeidė VPĮ 103 straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje reikalaujama ne tik išnagrinėti pretenziją, bet ir priimti motyvuotą sprendimą ir apie jį, taip pat apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams ne vėliau kaip per 6 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad vien tiktai teisinio pagrindo (įstatymo straipsnio) nurodymas negali būti laikytinas tinkamu pretenzijos motyvavimu. Tokiais atsakovės veiksmais apeliantei buvo apribota teisė ginti savo pažeistas teises. Apeliantė, nežinodama kokį konkretų pažeidimą padarė, neturėjo galimybės pateikti įrodymus dėl jo (pažeidimo) nebuvimo, dėl ko vėlesniais prašymais tokios informacijos buvo siekiama gauti. Apeliantės pretenzija buvo atmesta formaliai, nenurodant išsamių motyvų, pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai turi teisę žinoti kodėl jų pasiūlymai pripažintini netinkamais. Atsakovė apribojo apeliantės teisę žinoti konkrečius ginčo sprendimo motyvus, taip sukliudydama apeliantei laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atskirai neišdėstė motyvų, kurių pagrindu netenkino apeliantės prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, grindžiamo apeliantės suklaidinimu bei itin nežymiu jo (termino) praleidimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paminėtos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, sudarant galimybę apeliantei ginti savo tariamai pažeistą teisę (CK 1.131 str. 2 d.).

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą pagrįstumo ir teisėtumo

29. VPĮ 17 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti, kad, vykdant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant tam skirtas lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai.
30. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų.
31. Atsakovė 2017 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą atmesti apeliantės pasiūlymą, apie jį informuoja tiekėją (apeliantę) lakonišku pranešimu, t. y., kad vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu jos pateiktas pasiūlymas atmetamas. Paminėta, kad apie pasiūlymo atmetimo priežastis tiekėjas nebuvo informuotas nei atsakyme į pretenziją, nei į kitus prašymus. Atsakovė tik atsiliepime į ieškinį konkretizavo ginčo sprendimo argumentus, nurodydama, kad, priimant 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą atmesti apeliantės pasiūlymą, ji vadovavosi Konkurencijos tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (2.16-33) 6V-2804, kuriame buvo nustatyti tiekėjų UAB „Virkida“, UAB „JS Baltic“ ir UAB „Ruksa“ pasiūlymuose pastebėti galimi pasiūlymo derinimo požymiai: 1) visi nurodytų tiekėjų pasiūlymai pateikti tą pačią, paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną, vidutiniškai 30 min. intervalais; 2) visuose pasiūlymuose skiriasi tiekėjų kontaktinių duomenų rašymo šriftas, tačiau sutampa skaitinės ir žodinės pasiūlymo sumos išraiškos rašymo šriftas ir būdas; 3) vienetų tikslumu sutampa tiekėjų UAB „Virkida“ ir UAB „JS Baltic“ pasiūlymų kainos, be to UAB „JS Baltic“ pasiūlyme pastebimos ir kainos redagavimo ranka žymės; 4) tiekėjai UAB „JS Baltic“ ir UAB „Ruksa“ pasiūlymus parengė, nepakeisdami perkančiosios organizacijos pasiūlymo formoje (pirkimo sąlygų 1 priedas) nurodytų perkančiosios organizacijos rekvizitų.
32. Atsakovės pateiktame teismui Konkurencijos tarybos raštas nėra išvada. Tai įvardyta kaip nuomonė, kuri neįvardinta kaip konfidenciali, nebuvo pripažinti konfidencialia informacija nei pirkime, nei nagrinėjamoje civilinėje byloje. Taigi apie tokį dokumentą apeliantė turėjo būti informuota ir su jo turiniu supažindinta, kad galėtų tinkamai pasiruošti gynybai, ginčyti rašte, kartu ir ginčo sprendime nurodytas aplinkybes. Atsakovės atsisakymas pateikti apeliantei ginčo sprendimo priežastis pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo principą (VPĮ 17 str.).
33. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata turėti „įtikinamų duomenų“ tam, kad pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, reikalauja ne abejotinų prielaidų, nuomonių, o aiškių ir konkrečių, teisingų duomenų, paneigiančių galimybę dviprasmiškai vertinti situaciją. Konkurencijos tarybos nuomonėje, išdėstytoje 2017 m. lapkričio 22 d. rašte, aiškiai nurodyta, kad šiame rašte patiekiama tik preliminari Konkurencijos tarybos specialistų nuomonė, kuri nebūtinai gali sutapti su Konkurencijos tarybos, kaip kolegialaus sprendimų priėmimo organo sprendimais konkrečiose bylose taikant Konkurencijos įstatymo nuostatas. Atsakydami į atsakovės klausimus dėl keturių tiekėjų pateiktų pasiūlymų kainų vienodumo ir apeliantės pasiūlymo kainos paryškinimo geltonu Word teksto žymekliu, Konkurencijos tarybos specialistai pasiūlė atsakovei atkreipti dėmesį tiekėjų pasiūlymų galimo derinimo požymius, tačiau jokių konkrečių išvadų dėl to nepadarė. Taigi perkančioji organizacija neturėjo pagrindo prielaidų, nurodytų paminėtoje Konkurencijos tarybos nuomonėje, vertinti kaip įtikinamų duomenų, o imtis priemonių visapusiškai ištirti keliančią abejonių situaciją, net ir bendradarbiaujant su tiekėjais, prašant papildomų duomenų ir t.t. Nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti apelianto atžvilgiu VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos ir pašalinti jį iš pirkimo procedūros. Atsakovas netinkamai vykdė pirkimo procedūrą (VPĮ 45 str.), pažeisdamas lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus (VPĮ 17 str.).
34. Pirmosios instancijos teismas teismo sprendimą grindė iš esmės Konkurencijos tarybos specialistų nuomone, pakartojęs rašto turinį, priimdamas tai kaip neginčijamą ir įtikinamą įrodymą, besąlygiškai sutikdamas su atsakovės pozicija, neatlikdamas visapusiško ir objektyvaus bylos nagrinėjimo (CPK 2, 177, 4238, 185 str.).
35. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad ūkio subjektų veiklos kontrolės institucijos rašto vertinimas, neatsižvelgiant į jo turinį, nes šis raštas suformuotas kaip preliminari nuomonė, o ne sprendimas dėl įstatymų pažeidimo, laikytinas pernelyg formaliu ir nevisapusišku, nes tokia raštu pateikta valstybės įstaigos pozicija – rašytinis įrodymas, byloje vertintinas kartu su kitais; toks dokumentas, atsižvelgiant į jo turinį, nelaikytinas prima facie įrodymu (CPK 197 str. 2 d.), vis dėlto jis, kaip bet kuris kitas rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 1 d.), svarbus, sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl turi būti teismų tiriamas, vertinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).
36. Paminėta (33-34 p.), kad 2017 m. lapkričio 22 d. Konkurencijos tarybos rašte Nr. (2.16-33) 6V-2804 „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešajame pirkime „Didžiosios salės kėdės“  pateikiama tik preliminari Konkurencijos tarybos specialistų nuomonė, kuri negalėjo būti suabsoliutinta. Toks raštas turėjo būti vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, ko teismas nepadarė (CPK 185 str.).
37. Dėl nustatytų atsakovės padarytų viešojo pirkimų procedūros pažeidimų, susijusių su esminių viešųjų pirkimų principų pažeidimu, yra pagrindas ieškinį patenkinti iš dalies – panaikinti atsakovės 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą kaip niekinį.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad viešasis pirkimas yra pasibaigęs 2017 m. gruodžio 8 d. atsakovei sudarius viešojo pirkimo sutartį su konkurso laimėtoja UAB „Vertika“. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu viešasis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs (taigi jo metu priimti sprendimai nebesukelia teisinių padarinių) viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai, ex officio (pagal pareigas) pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir sprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

39. Pagal VPĮ 106 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas pirmiau nurodyto straipsnio 3 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines ginčo aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 106 straipsnio nuostatas – išsaugoti sudarytą sandorį, perkančiajai organizacijai skiriant vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – baudą (VPĮ 106 str. 3 d. 2 p.).

40. Įvertinusi perkančiosios organizacijos atlikto pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę (CVP IS duomenimis, sandorio vertė – 67 590,60 Eur), tai, kad sutartis įvykdyta, bei tai, kad VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bauda turi būti ne didesnė kaip 10 procentų pirkimo sutarties vertės, bei tai, kad skirtina bauda turi būti veiksminga, proporcinga ir turėti atgrasantį poveikį perkančiajai organizacijai (skatinti vengti VPĮ pažeidimų), teisėjų kolegija atsakovei skiria 5 procentų viešojo pirkimo sutarties vertės baudą (3 379,53 Eur), kuri priteistina valstybės naudai.

41. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, kiti nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išnagrinėjimui.
42. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas; jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Tenkinus apeliacinį skundą, apeliantė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai (sąskaita už teisines paslaugas, banko mokėjimo nurodymas) įrodo, kad apeliantė UAB „JS Baltic“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 662  Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidų. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius, todėl apeliantei UAB „JS Baltic“ priteistina bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma mažintina, priteisiant jai iš atsakovės BĮ „Kelmės kultūros centras“ 2 127 Eur (CPK 98 str.).
44. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir ieškinys tenkinamas, apeliantei (ieškovei) iš atsakovės yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro 750 Eur žyminio mokesčio ir 968 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 1 718 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – uždarosios akcinės bendrovės „JS Baltic“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti biudžetinės įstaigos „Kelmės kultūros centras“ 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JS Baltic“ pasiūlymą, pateiktą 2017 m. lapkričio 2 d. paskelbtam supaprastintam viešojo pirkimo konkursui ,,Didžiosios salės kėdžių pirkimas“.

Paskirti biudžetine įstaigai „Kelmės kultūros centras“ (j. a. k. 188209171) 3 379,53 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir penkiasdešimt trijų euro centų) baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Priteisti iš atsakovės biudžetinės įstaigos „Kelmės kultūros centras“ (j. a. k. 188209171) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „JS Baltic“ (j. a. k. 302780922) 1 718 (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniolika eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 2 127 (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt septynis eurus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso – 3 845 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus).

Teisėjos                                                                                                                              Rasa Gudžiūnienė

Dalia Kačinskienė

Nijolė Piškinaitė