Civilinė byla Nr. 2-444-467/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02679-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.5.1; 3.4.4.5.5; 3.3.2.6.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nikosparta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ finansinis reikalavimas atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ bankroto byloje,

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2868-258/2018 (dabar Nr. B2-1-794/2025) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Finiens“ (toliau – ir atsakovė, ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Finiens“ pradinis kreditorių sąrašas, kuris vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. gegužės 11 d., 2020 m. birželio 12 d., 2020 m. gruodžio 7 d., 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. balandžio 20 d., 2021 m. gruodžio 20 d., 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. birželio 21 d., 2022 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. lapkričio 21 d., 2023 m. sausio 2 d., 2023 m. sausio 19 d., 2023 m. balandžio 17 d.. 2023 m. spalio 19 d., 2024 m. vasario 9 d. ir 2024 m. gegužės 3 d. nutartimis buvo tikslinamas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi BUAB „Finiens“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gruodžio 27 d. priimtas pareiškėjos UAB „Krestan“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Finiens“ bankroto byloje, kuriame prašoma: atnaujinti kreditorei UAB „Krestan“ terminą 2 765 921,82 Eur finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti kreditorės UAB „Krestan“ 2 765 921,82 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Finiens“ bankroto byloje. Nurodoma, kad Respublikinio komercinio arbitražo teismas (toliau – Arbitražo teismas) 2024 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą arbitražo byloje Nr. 2021-04-27/1, kuriuo nusprendė: ieškovei UAB ,,Globersa“ iš atsakovės LUAB ,,Finiens“ priteisti 2 765 871,17 Eur ir 50,65 Eur administravimo mokesčio išlaidas. Pradinė kreditorė UAB „Globersa“ reikalavimo teisių perleidimo sutartimi 2 765 921,82 Eur finansinį reikalavimą į bendrovę perleido naujajai kreditorei UAB „Krestan“. Terminas pareikšti finansinį reikalavimą šiuo atveju buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes Arbitražo teisme vyko šalių ginčo nagrinėjimas ir tik Arbitražo teismui 2024 m. lapkričio 26 d. priėmus sprendimą atsakovė buvo pripažinta skolinga kreditorei 2 765 921,82 Eur.

3.       LUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ 2025 m. sausio 14 d. pateikė prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, kuriuo prašė sustabdyti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-1440-794/2025 nagrinėjimą iki įsiteisėjusia teismo nutartimi bus išnagrinėta Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-123-798/2025. Nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2A-123-798/2025 tenkinus nemokumo administratorės 2024 m. gruodžio 23 d. skundą ir panaikinus Arbitražo teismo sprendimą, pareiškėja neturėtų teisės reikšti prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, nes būtų panaikintas (nebegaliotų) prašymo pagrindas – Arbitražo teismo sprendimas.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės UAB „Reniva“ prašymą ir civilinę bylą Nr. B2-1440-794/2025 sustabdė iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-123-798/2025.

5.       Pareiškėja UAB „Krestan“ 2025 m. kovo 5 d. pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Finiens“ bankroto byloje. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-123-798/2025 Arbitražo teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir 2024 m. gruodžio 19 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus. Byla turi būti atnaujinta, išnykus sustabdymo pagrindui, ir pareiškėja UAB „Krestan“ patvirtinta kreditore su 2 765 921,82 Eur finansiniu reikalavimu LUAB „Finiens“ bankroto byloje.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir pareiškėjos UAB „Krestan“ prašymą patenkino – atnaujino pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtino kreditorės UAB „Krestan“ 2 765 921,82 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Finiens“ bankroto byloje.

7.       Teismas nustatė, kad bendrovės bankroto byloje terminas kreditoriams pareikšti finansinius reikalavimus suėjo 2018 m. gruodžio 22 d., pareiškėja reikalavimą pareiškė 2024 m. gruodžio 27 d. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja ne tik iki kreipimosi į Arbitražo teismą (2021 m. balandžio 21 d.), bet ir nuo 2018 m. gruodžio 19 d. siekė, jog teismas patvirtintų finansinį reikalavimą, įvertinęs, kad Arbitražo teisme vyko šalių ginčo nagrinėjimas ir tik Arbitražo teismui 2024 m. lapkričio 26 d. priėmus sprendimą, bendrovė buvo pripažinta skolinga kreditorei 2 765 921,82 Eur, teismas nusprendė, jog terminas pareikšti finansinį reikalavimą buvo praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Byloje nesant duomenų, kad dėl pareiškėjos praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti bus užvilkintos bankroto procedūros ir teismui nenustačius pareiškėjos akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, taip pat siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę savo teises ir teisėtus interesus ginti teismine tvarka, teismas atnaujino pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pareikšti (CPK 78 straipsnis, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 4 dalis).

8.       Teismas nurodė, kad Arbitražo teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovei UAB ,,Globersa“ iš atsakovės LUAB ,,Finiens“ buvo priteista 2 765 871,17 Eur ir 50,65 Eur administravimo mokesčio išlaidos. Reikalavimo perleidimo 2024 m. liepos 18 d. sutartimi UAB ,,Globersa“ (pradinė kreditorė) perleido UAB „Krestan“ (naujajai kreditorei) 2 765 871,17 Eur dydžio reikalavimo teisę į LUAB „Finiens“. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-123-798/2025 Arbitražo teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir 2024 m. gruodžio 19 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus.

9.       Nors kreditorė UAB „Nikosparta“ nurodė, kad Arbitražo teismo sprendimas yra neteisėtas ir prieštarauja viešajai tvarkai, tačiau, teismo nuomone, toks vertinimas prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje nustatytiems faktams ir išvadoms, todėl neturi teisinės galios. Teismas pažymėjo, kad toks sprendimas nėra privalomas bendrovės bankroto byloje, nes priimtas nedalyvaujant atsakovės kreditoriams, tačiau Arbitražo teismas nusprendė, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020 buvo nustatyti faktai, kurie nėra prejudiciniai arbitražo byloje ir dėl to, kad nesudarė arbitražo bylos nagrinėjimo dalyko.

10.       Teismas nurodė, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas negali revizuoti kitoje byloje priimto ir įsiteisėjusio procesinio sprendimo nei dėl skolos fakto, nei dėl skolos dydžio bei su tuo susijusių kitų sumų (palūkanų, delspinigių ir pan.) priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos prašymą tenkino ir patvirtino kreditorės UAB „Krestan“ 2 765 921,82 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Kreditorė UAB ,,Nikosparta“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti UAB „Krestan“ prašymą atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir UAB „Krestan“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       Pareiškėjos ieškinys Arbitražo teisme pareikštas 2021 m. balandžio 21 d., t. y. po to, kai bendrovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas išnagrinėjo ir 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 atsisakė tvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą. Minėtoje byloje buvo nustatytas prejudicinis faktas dėl bendrovės skolos pagal pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjai nebuvimo, t. y. teismas padarė išvadą, kad LUAB „Finiens“ yra atsiskaičiusi už įsigytą pastatą pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Šis sprendimas įsiteisėjo 2020 m. balandžio 30 d., Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020 netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo. Teismas nepagrįstai atsisakė ginti atsakovę ir jos kreditorius nuo neteisėto ir viešajai tvarkai prieštaraujančio bandymo arbitražo tvarka paneigti atsakovės bankroto byloje teismo anksčiau priimtą nutartį, t. y. teismo nutartis patvirtinti finansinį reikalavimą prieštarauja bendrovės bankroto byloje nustatytam prejudiciniam faktui dėl bendrovės skolos pareiškėjai nebuvimo. Teismas nepagrįstai vadovavosi Arbitražo teismo sprendimu, kuris priimtas po to, kai bendrovės bankroto byloje jau buvo išspręstas pareiškėjos finansinio reikalavimo netvirtinimo klausimas.

11.2.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 priimta pagal pareiškėjos pareiškimą, todėl pareiškėjai ir atsakovei turi galutinio teismo sprendimo res judicata (teismo išspręsta byla) galią. 

11.3.       Arbitražo teismo sprendimas neįpareigoja bankroto bylą nagrinėjančio teismo, neatleidžia teismo nuo pareigos vadovautis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesuteikia teisės nevertinti kreditorės argumentų dėl Arbitražo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

11.4.       Teismas neturi pareigos vadovautis Arbitražo teismo sprendimu, nes 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, atsisakė arbitražinės išlygos (jeigu tokia buvo sudaryta iki bankroto bylos iškėlimo). Pareiškėjai pareiškus finansinį reikalavimą, baigė galioti jos teisė spręsti ginčą alternatyvia tvarka.

11.5.       Arbitražo teismo vertinimas dėl skolos pagal vekselį priteisimo prieštarauja viešajai tvarkai, kadangi ginčo vekseliui neteisėtai suteikta abstrakčios besąlyginės prievolės teisinė reikšmė, kurios ginčo vekselis neturi. Arbitražo teismo sprendimas yra grindžiamas ne skolos fakto nustatymu, bet materialiosios teisės taikymo klaida dėl vekselio apmokėjimo įrodymų nepateikimo. Vekselis netenka vertybinio popieriaus sukuriamo abstraktumo, kai nebuvo pateiktas apmokėti įstatyme nustatyta tvarka ir terminu. Tokiu atveju vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Tai reiškia, kad Arbitražo teismo sprendimas priimtas ne pagal vekselį, o pagal paprastą skolos rašytinį įrodymą. Tai padaryta dėl prievolės pagal pirkimo–pardavimo sutartį, neteisėtai nesivadovaujant prejudiciniu faktu dėl skolos pagal šią sutartį nebuvimo. Arbitražo teisme nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, kurios paneigtų teismo nustatytą faktą dėl skolos nebuvimo.

11.6.       Teismo nutartis atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti yra neteisėta, nes terminas atnaujintas nesant subjektyvių ir objektyvių pagrindų pripažinti terminą praleistą dėl svarbių priežasčių. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pareiškėja žinojo apie poreikį reikšti finansinį reikalavimą ir šia galimybe pasinaudojo dar 2018 m. gruodžio 19 d.

11.7.       Teismas nepagrįstai termino atnaujinimą siejo su bendrovės bankroto byloje pareikštu finansiniu reikalavimu. Pareiškimas grindžiamas Arbitražo teismo sprendimu. Termino atnaujinimo motyvavimas tuo, kad pareiškėja nuo 2018 m. gruodžio 19 d. siekė, jog teismas patvirtintų finansinį reikalavimą, reiškia, kad nutartimi teismas pagal analogiją taikė anksčiau reikštų byloje finansinių reikalavimų tikslinimo institutą. Tokios analogijos taikymui nėra pagrindo ir tikslinimo sąlygų.

12.       Atsakovės LUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ atsiliepime prašo tenkinti apeliantės UAB „Nikosparta“ atskirąjį skundą, jeigu tam yra teisėtas ir pagrįstas pagrindas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį nėra, prašo sustabdyti pareiškėjos UAB „Krestan“ prašymo dėl 2 765 921,82 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje nagrinėjimą iki įsiteisėjusia teismo nutartimi bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1369-392/2025. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.       Bendrovės nemokumo administratorė sutinka su apeliantės pozicija, kad bendrovė nėra ir negali būti skolinga BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o taip pat ir pareiškėjai (BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisių ir pareigų perėmėjai). Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020, kurioje buvo nagrinėjamas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareikštas 11 610 077,04 Eur finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje, įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo pasisakyta, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neturi reikalavimo teisės į bendrovę.

12.2.       Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1369-392/2025 yra nagrinėjamas ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinys atsakovėms UAB „NT paslaugos“, UAB „Globersa“ ir UAB „Krestan“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kuriuo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ siekia iš atsakovių susigrąžinti reikalavimo teises, įskaitant ir 2 765 921,82 Eur reikalavimo teisę į bendrovę. Arbitražo teismo byla buvo pradėta pagal ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį, kuri vėliau ieškovės teises ir pareigas perleido UAB „NT paslaugos“, o ši – UAB „Globersa“. Pastaroji pagal 2024 m. liepos 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį ieškovės teises ir pareigas Arbitražo teismo byloje perleido pareiškėjai UAB „Krestan“, o ši pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje. Jeigu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1369-392/2025 bus patenkintas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinys, tuomet BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sugrįš 2 765 921,82 Eur reikalavimo teisė į bendrovę. Taigi, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, tuomet yra pagrindas sustabdyti pareiškėjos prašymo nagrinėjimą iki įsiteisėjusia teismo nutartimi bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1369-392/2025.

13.       Pareiškėja UAB „Krestan“ atsiliepime prašo kreditorės UAB „Nikosparta“ atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.       Arbitražo teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimas ir 2024 m. gruodžio 19 d. papildomas sprendimas, kuriais UAB „Krestan“ iš LUAB „Finiens“ priteista 2 765 871,17 Eur skola, yra įsiteisėję, galiojantys ir turintys res judicata galią, privalomi visiems asmenims. Teismas patvirtino UAB „Krestan“ 2 765 871,17 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Finiens“ bankroto byloje įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu.

13.2.       Arbitražo teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo bylose aktyviai dalyvavo ir tapačius apeliantei UAB „Nikosparta“ argumentus teikė LUAB „Finiens“ nemokumo administratorė. Visi šie argumentai buvo atmesti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi, Arbitražo teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu ir 2024 m. gruodžio 19 d. papildomu sprendimu. LUAB „Finiens“ nemokumo administratorė veikė visų kreditorių (ir UAB „Nikosparta“) interesais. Todėl įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai turi prejudicinę ir res judicata galią, yra privalomi visiems bendrovės kreditoriams. UAB „Nikosparta“ atskiruoju skundu iš naujo kelia tuos pačius klausimus, kurie jau yra paneigti galutiniais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

13.3.       LUAB „Finiens“ ir UAB „Krestan“ buvo sutarę visus ginčus nagrinėti Arbitražo teisme. Todėl UAB „Krestan“ pagrįstai pasirinko savo reikalavimo teises į LUAB „Finiens“ realizuoti ir skolą prisiteisti per Arbitražo teismą. LUAB „Finiens“ aktyviai dalyvavo arbitražiniame procese, teikė atsiliepimus, dalyvavo teismo posėdžiuose, Arbitražo teismo sprendimus skundė Lietuvos apeliaciniam teismui. UAB „Krestan“ teisė kreiptis į LUAB „Finiens“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl 2 765 871,17 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atsirado Arbitražo teismui priėmus 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą. Pareiškėja laiku pateikė bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Senaties terminas praleistas nebuvo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų ir esminių faktinių aplinkybių

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Arbitražo teismui 2024 m. lapkričio 26 d. priėmus sprendimą, bendrovė buvo pripažinta skolinga UAB „Globersa“ (jos teisių perėmėjai pareiškėjai UAB „Krestan“) 2 765 921,82 Eur.

16.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. vasario 25 d. nutartimi išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-123-798/2025 pagal pareiškėjos LUAB ,,Finiens“ skundą dėl Arbitražo teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo ir 2024 m. gruodžio 19 d. papildomo sprendimo arbitražo byloje Nr. 2021-04-27/1. Apeliacinės instancijos teismas nutarė Arbitražo teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir 2024 m. gruodžio 19 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus (civilinė byla Nr. 2A-123-798/2025).

17.       UAB „Globersa“ 2024 m. liepos 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi 2 765 921,82 Eur finansinį reikalavimą į bendrovę perleido naujajai kreditorei UAB „Krestan“.

18.       Pareiškėja UAB „Krestan“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti jai terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti jos 2 765 921,82 Eur dydžio finansinį reikalavimą LUAB „Finiens“ bankroto byloje.

19.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad terminas finansiniam reikalavimui pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių, ir įvertinęs, jog negali revizuoti kitoje byloje priimto ir įsiteisėjusio procesinio sprendimo dėl skolos fakto, jos dydžio bei su tuo susijusių kitų sumų (palūkanų, delspinigių ir pan.) priteisimo, pareiškėjos prašymą patenkino. Apeliantė (atsakovės kreditorė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad terminas pareiškėjos finansiniam reikalavimui pateikti atnaujintas nesant subjektyvių ir objektyvių pagrindų, o skundžiama teismo nutartis prieštarauja bendrovės bankroto byloje nustatytam prejudiciniam faktui dėl bendrovės skolos pareiškėjai nebuvimo. Arbitražo teismo sprendimas neįpareigoja bankroto bylą nagrinėjančio teismo, neatleidžia teismo nuo pareigos vadovautis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesuteikia teisės nevertinti suinteresuoto asmens argumentų dėl Arbitražo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

20.       Taigi apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas patenkintas – atnaujintas praleistas terminas finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtintas pareiškėjos 2 765 921,82 Eur finansinis reikalavimas atsakovės LUAB „Finiens“ bankroto byloje – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti (ne)atnaujinimo

21.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ).

22.       LUAB „FINIENS“ bankroto byla iškelta 2018 m. rugsėjo 10 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, tačiau 2024 m. gruodžio 27 d. paduotas pareiškėjos UAB „Krestan“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Finiens“ bankroto byloje nagrinėjamas pagal kilusio ginčo metu galiojantį JANĮ.

23.       JANĮ

24.       Kreditoriaus reikalavimas nemokumo procese gali būti perleidžiamas: teisę į bankroto byloje patvirtintą kreditoriaus reikalavimą įgijęs asmuo bet kurioje proceso stadijoje, t. y. iki teismo sprendimo dėl įmonės likvidavimo įvykdymo, turi procesinę teisę kreiptis tiesiogiai į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl procesinių teisių perėmimo, turėdamas procesinę pareigą pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 1 ir 3 dalys) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1330-585/2020).

25.       Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Aiškinant šią nuostatą, pripažįstama, kad reikia remtis teismų praktika, suformuota aiškinant ĮBĮ normas, kadangi analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1865-881/2020; 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1022-781/2021). Taip pat sprendžiant dėl termino pareikšti finansinį reikalavimą, nurodoma, kad kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-553/2020; 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-240-798/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-229-553/2022).

26.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei CPK, nei JANĮ nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys pareiškimui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikti atnaujinimo laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Pažymėtina, kad įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis); sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391-2012; 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014; 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1022-781/2021). 

27.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Šia nutartimi teismas, be kita ko, nustatė 45 dienų terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti (galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Taigi nustatytas terminas baigėsi 2018 m. gruodžio 22 d. Pareiškėja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. gruodžio 19 d. nemokumo administratoriui pateikė prašymą patvirtinti bendrovės bankroto byloje 11 610 077,04 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo netenkino, pripažinęs, kad atsakovė nėra skolinga BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 30 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020 atmetė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą.

28.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį Arbitražo teisme pareiškė 2021 m. balandžio 21 d., t. y. po to, kai bendrovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas išnagrinėjo ir 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 atsisakė tvirtinti pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinį reikalavimą. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškovės teises ir pareigas Arbitražo teismo byloje 2021 m. balandžio 30 d. perleido UAB „NT paslaugos“, kuri savo teises ir pareigas perleido UAB „Globersa“, o pastaroji – 2024 m. liepos 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pareiškėjai UAB „Krestan“.

29.       Pareiškėja UAB „Krestan“ 2024 m. gruodžio 27 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje, nurodė, kad terminas pareikšti finansinį reikalavimą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes Arbitražo teisme vyko šalių ginčo nagrinėjimas ir tik Arbitražo teismui 2024 m. lapkričio 26 d. priėmus sprendimą, atsakovė buvo pripažinta skolinga kreditorei 2 765 921,82 Eur.

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę perleisti finansinius reikalavimus suteikia tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio nuostatos, tiek ĮBĮ ir JANĮ normos, nustatančios, kad bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui (ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis, JANĮ 94 straipsnio 5 dalis). Pagal bendrąją civilinio proceso taisyklę, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti bankroto procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Kreditorius visas įstatyme nustatytas teises įgyja tik nuo jo reikalavimo patvirtinimo (JANĮ 43 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė yra perleidžiama, kreditoriaus teisėmis iki teismo nutarties, kuria pakeičiamas senasis kreditorius naujuoju kreditoriumi, įsiteisėjimo, disponuoja senasis kreditorius, todėl naujajam kreditoriui, kaip teisių perėmėjui, yra privalomi visi jo pirmtako veiksmai, atlikti iki nutarties, kuria pakeistas kreditorius, įsiteisėjimo.

31.       Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai kreditoriaus finansinis reikalavimas yra perleidžiamas bankroto procese, nors formaliai ir atsiranda naujas kreditorius – kitas juridinis ar fizinis asmuo, tačiau iš tiesų jis tik perima senojo kreditoriaus teises ir pareigas bankroto procese, egzistuoja kreditoriaus teisių ir pareigų tąsa bankroto procese. Taigi kreditoriaus finansinio reikalavimo perleidimo atveju naujojo kreditoriaus teisių ir pareigų apimtis iš esmės priklauso nuo senojo kreditoriaus veiksmų bankroto procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-789-407/2023; 2024 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-788-450/2024).

32.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja UAB „Krestan“ pateikė teismui prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo praleidusi JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kurio atnaujinti pagrindo nėra. Minėta, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškovės teises ir pareigas perleido UAB „NT paslaugos“, kuri savo teises ir pareigas perleido UAB „Globersa“, o pastaroji ieškovės teises ir pareigas Arbitražo teismo byloje perleido pareiškėjai UAB „Krestan“. Pradinė kreditorė teise prašyti patvirtinti finansinį reikalavimą pasinaudojo, t. y. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi netenkino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo. Tai, kad pareiškėja UAB „Krestan“ perėmė reikalavimo teisę iš UAB „Globersa“, savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, nes pareiškėja (naujoji kreditorė), perimdama reikalavimo teises, turėjo žinoti (suprasti), jog pradinė kreditorė pasinaudojo galimybe prašyti pratvirtinti jos finansinį reikalavimą bankroto byloje ir tai, kad terminas tokiam reikalavimui pareikšti yra pasibaigęs.

33.       Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja ne tik iki kreipimosi į Arbitražo teismą (t. y. 2021 m. balandžio 21 d.), bet ir nuo 2018 m. gruodžio 19 d. siekė, kad teismas patvirtintų finansinį reikalavimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog terminas finansiniam reikalavimui pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad pradinė kreditorė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kreipdamasi į Arbitražo teismą, pasirinko tokį teisių gynimo būdą po to, kai LUAB „Finiens“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d.  nutartimi atmetė jos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, t. y. pradinė kreditorė įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarčiai, bendrovės bankroto byloje neteikė naujų prašymų ir (ar) netikslino savo finansinio reikalavimo, o kreipėsi su ieškiniu į Arbitražo teismą. Taigi pradinė kreditorė teise prašyti patvirtinti jos finansinį reikalavimą pasinaudojo, o tai, kad ji ir vėliau jos teisių perėmėjos (įskaitant ir pareiškėją) įvairiais būdais siekė priešingo sprendimo (finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje), nesudaro pagrindo terminą atnaujinti. 

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012).

35.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atnaujino terminą pareiškėjai UAB „Krestan“ finansiniam reikalavimui pareikšti remdamasis tik pareiškėjos argumentais, kurie neteikia pagrindo pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis. Įvertinusi pareiškėjos UAB „Krestan“ argumentus, kuriais grindžiamos termino praleidimo priežastys, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad įstatyme nustatytas terminas praleistas, o kreditorės nurodytos aplinkybės nepripažintinos pakankamomis konstatuoti, jog terminas finansiniam reikalavimui pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą faktinių bylos aplinkybių apie BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ elgesį ir aktyvius veiksmus iškeliant atsakovei bankroto bylą bei siekiant būti įtrauktai į šią bylą kreditore su atitinkamu finansiniu reikalavimu, kreipimąsi į Arbitražo teismą 2021 m. balandžio 21 d. (po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kuria nepatvirtintas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje, įsiteisėjimo), konstatuoja, kad nėra nei objektyvių, nei subjektyvių priežasčių ir prielaidų pripažinti, jog terminą finansiniam reikalavimui pareikšti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pradinės kreditorės BUAB „Nekilnojamo turto valdymas“ veiksmų bendrovės bankroto byloje, o pareiškėja (naujoji kreditorė), perimdama reikalavimo teises, negalėjo nežinoti, kad pradinė kreditorė pasinaudojo galimybe prašyti pratvirtinti jos finansinį reikalavimą bankroto byloje ir tai, kad terminas tokiam reikalavimui pareikšti yra pasibaigęs.

36.       Teisėjų kolegijai nustačius, kad terminas finansiniam reikalavimui pareikšti yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, konstatuoja, jog aplinkybės dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo teisiškai nėra reikšmingos ir byloje nevertinamos.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinio termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, vertindamas svarbių priežasčių buvimą šio termino atnaujinimui, nukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja terminą finansiniam reikalavimui LUAB „Finiens“ bankroto byloje pareikšti praleido dėl svarbiomis pripažintinų priežasčių ir nepagrįstai praleistą terminą atnaujino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimas yra savarankiškas pagrindas teismui atsisakyti tvirtinti šį reikalavimą. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos UAB „Krestan“ prašymas atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti bendrovės bankroto byloje atmetamas ir atsisakoma patvirtinti finansinį reikalavimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės UAB ,,Nikosparta“ atskirasis skundas patenkintas, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atnaujintas terminas ir patvirtintas pareiškėjos UAB „Krestan“ finansinis reikalavimas, panaikinta, apeliantė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą ir šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos.

39.       Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

40.       Apeliantė UAB „Nikosparta“ 2025 m. balandžio 28 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti 992,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą ir pateikimą. Šias išlaidas pagrįsti apeliantė teismui pateikė teisinių paslaugų suvestinę (pažymą apie kliento apmokėtas bylinėjimosi išlaidas); pažymoje nurodyta išlaidų apmokėjimo data – 2025 m. kovo 31 d.

41.       Remiantis Rekomendacijų 7 punktu ir 8.15 papunkčiu, maksimali rekomenduojama už atskirąjį skundą (išlaidų apmokėjimo dieną – 2025 m. kovo 31 d.) priteisiama suma sudarytų 895,16 Eur (2 237,90 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į rekomenduojamą maksimalų priteistiną už šį procesinį dokumentą dydį ir įvertinus, kad apeliantės prašomi priteisti 992,20 Eur jį viršija, iš pareiškėjos UAB „Krestan“ apeliantei UAB „Nikosparta“ priteistinas išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme dydis mažintinas iki 895,16 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42.       Patenkinus atskirąjį skundą, apeliantė įgijo teisę į žyminio mokesčio grąžinimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl apeliantei grąžinamas 56 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už atskirąjį skundą pagal 2025 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymą Nr. 56, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ prašymą atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir atsisakyti patvirtinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ 2 765 921,82 Eur finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ bankroto byloje.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ (juridinio asmens kodas 305662929) kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Nikosparta“ (juridinio asmens kodas 124517936) 895,16 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 16 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Nikosparta“ (juridinio asmens kodas 124517936) 56 Eur (penkiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą pagal 2025 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymą Nr. 56.

Teisėjos        Giedrė Čėsnienė

        Neringa Švedienė

        Alma Urbanavičienė