(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,

nuteistosios gynėjui advokatui Olegui Šibkovui,

nuteistajai L. B. (L. B.),

vertėjai Ingridai Petrulienei,

nuteistajai A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. B., pripažinus ją recidyviste, buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir L. B. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir L. B. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams ir devyniems mėnesiams, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendis buvo priimtas ir O. P. bei A. V., tačiau dėl šių nuteistųjų apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       L. B. nuteista už tai, kad ji neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 20 d. 15.35 val., įgijo didelį kiekį – 0,013881 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kurios 0,000483 g sufasavo į 18 folijos lankstinukų, 4 folijos lankstinukus, kuriuose buvo 0,000126 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, 2024 m. vasario 20 d., apie 15.35 val., ties viešojo transporto stotele „Rugiagėlių“, Vilniuje, skolon išplatino A. V., o kitą dalį – 0,000286 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, supakuotos į 10 folijos lankstinukų, tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 20 d. 16.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 20 Eur pardavė O. P., 3 folijos lankstinukus, kuriuose buvo 0,000071 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, neteisėtai laikė savo liemenėlėje, o likusius 0,013398 g narkotinės medžiagos – karfentanilio laikė rankoje maišelyje iki tol, kol 2024 m. vasario 20 d. 15.35 val. buvo sulaikyta ir minėtą kiekį narkotinės medžiagos rado bei paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniame skunde prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir L. B. paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti trečdaliu ir nuteistajai paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir keturiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

3.       Prokurorė pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad L. B., skiriant bausmę už jos padarytą sunkų nusikaltimą, nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Skundžiamame nuosprendyje tokia išvada yra tinkamai pagrįsta baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

4.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu L. B. buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Paminėtos normos sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų. Vis tik skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai buvo paskirta bausmė kaip asmeniui, kuris padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad L. B. skirtina BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, parenkant jos dydį didesnį už sankcijoje numatytą minimumą, bet mažesnį už sankcijos vidurkį.

5.       Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

6.       Šioje baudžiamojoje byloje nekyla ginčų, kad nuteistoji L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, nes ji disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, t. y. 0,013881 g karfentanilio, turėdama tikslą šią medžiagą platinti ir dalį jos išplatino. BK 54 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad asmuo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių metų iki dešimties metų. Skundžiame nuosprendyje, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, buvo konstatuota, kad L. B. už padarytą nusikalstamą veiką nėra pagrindo skirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės ar skiriamos bausmės vykdymą atidėti. Vis tik nuteistajai buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra daugiau nei dvigubai mažesnis už minimalią laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo, kodėl L. B. paskyrė švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme, taip pat nenurodė pagrindo, kuriuo remdamasis nuteistajai paskyrė tokią bausmę. Priešingai, kaip jau buvo minėta, skundžiamame nuosprendyje yra išdėstyti motyvai, kodėl nuteistajai nėra pagrindo taikyti BK 62 ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, konstatuoja, kad L. B. bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta nesilaikant baudžiamojo įstatymo nuostatų. Šioje byloje nėra nustatyta baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų, kurios leistų nuteistajai skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

8.       L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe visiškai pagrįstai buvo pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9.       L. B. padarė nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, kuris yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų platinimu, įprastai lemia įvairių problemų, kurias bendriausia prasme galima skirstyti į socialines, medicinines, teisines, ekonomines ir politines, kilimą. Su šių problemų sprendimu susiduria tiek atskiri privatūs asmenys, tiek visa visuomenė, tiek valstybės institucijos, jų išsprendimui yra naudojami įvairūs ištekliai (pavyzdžiui, žmogiškieji, finansiniai ir kt.), kurie iš tikrųjų galėtų būti panaudoti individo, šeimos, bendruomenės ir t. t. raidai skatinti, gerovei užtikrinti. Apie nuteistosios padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį galima spręsti ir iš to, kad BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis, t. y. laisvės atėmimas nuo aštuonerių metų iki dešimties metų. Nuteistosios padaryto nusikaltimo pavojingumas atitinka rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį.

10.       Nuteistoji L. B. darydama nusikaltimą veikė tiesiogine tyčia. Baudžiamojoje byloje yra nustatyti du narkotinės medžiagos išplatinimo faktai. Pažymėtina, kad nuteistosios ketintos išplatinti bendras narkotinės medžiagos kiekis yra ženkliai didesnis nei Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose numatytas mažiausias narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekis, t. y. daugiau kaip 0,0006 g, kurį rekomenduojama vertinti kaip didelį šios medžiagos kiekį. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu L. B. buvo nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, šis teistumas, priimant vėlesnius nuosprendžius, buvo išnykęs, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu ji buvo nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu ji buvo nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, kad L. B. nusikalstamų veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio.

11.       Nuteistoji pirmosios instancijos teisme aiškino, kad ji narkotines medžiagas platino, nes susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau čia būtina įvertinti tai, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo (t. 1, b. l. 90), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pradėjo registruotis tik 2024 m. balandžio 23 d. (t. 1, b. l. 92), t. y. po nusikalstamos veikos padarymo. Teigtina, kad L. B. yra pakankamai brandaus amžiaus asmuo, be jokių abejonių, jos gyvenimiška patirtis leido jai įvertinti savo elgesio pavojingumą bei priešingumą teisei, ji aiškiai suprato, kokia gali būti valstybės reakcija į jos nusikalstamus veiksmus, tačiau vis tiek pasirinko nusikalstamą elgesio variantą. Jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų esmingai paveikusios nuteistosios valią pasirenkant neteisėtą veikimo būdą, pateisintų jos nusikalstamus veiksmus, nėra nustatyta.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio procesinio sprendimo 8-11 pastraipose aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad L. B. už jos padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, turi būti skiriama sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bausmė, t. y. laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis (baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka), mažintina vienu trečdaliu ir nuteistajai skirtinas laisvės atėmimas penkeriems metams ir keturiems mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokia bausmė yra tinkama įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir kt.).

13.       Taikyti L. B. BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, leidžiančių asmeniui paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme, nėra pagrindo. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti išvadą apie mažesnį nuteistosios asmenybės ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Aplinkybė, kad L. B. turi mažamečių vaikų (pagal asmens duomenis turi du mažamečius vaikus (t. 1, b. l. 89), o pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus turi tris mažamečius vaikus (t. 1, b. l. 94)), nėra pagrindas nuteistajai skirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme. Tuo labiau, kad nuteistoji 2024 m. birželio 18 d. buvo nubausta pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį, nes ji nevykdė pareigos rūpintis, jog vaikui iki 16 metų būtų sudarytos sąlygos mokytis, ji nesidomėjo vaikų ugdymu, jų pažangumu, neužtikrino, kad vaikai reguliariai lankytų ugdymo įstaigą (t. 1, b. l. 94). Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad nuteistoji tinkamai nesirūpina savo vaikais.

14.       Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, L. B. paskirtoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nuteistajai skirtinas laisvės atėmimas šešeriems metams. Pridedamos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į šio procesinio sprendimo 8-11 pastraipose aptartas aplinkybes bei aplinkybes nustatytas įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas.

15.       Apeliacinės instancijos teisme nuteistosios gynėjas tvirtino, kad L. B. nusikalstami veiksmai, nustatyti šioje baudžiamojoje byloje, ir nusikalstami veiksmai, kurie buvo nustatyti baudžiamojoje byloje, kurioje buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 7 d. nuosprendis, turėtų būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Nuteistosios gynėjas kėlė hipotezę, kad būtent dėl šios priežasties L. B. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta švelnesnė bausmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia nuteistosios gynėjo pozicija, nes skundžiamame nuosprendyje bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendyje gynėjo nurodomos aplinkybės nebuvo nustatytos.

16.       Nuteistosios gynėjas teigė, kad visa narkotinė medžiaga, kuria disponavo jo ginamoji, buvo įgyta tuo pačiu metu ir ja nuteistoji disponavo pagal savo valią iki tol, kol ji buvo sulaikyta bei medžiaga buvo paimta policijos pareigūnų. Tokia nuteistosios gynėjo pozicija neatitinka pirmosios instancijos teismų nustatytų aplinkybių, kurios nebuvo ginčijamos, t. y. abiejuose baudžiamosiose bylose buvo padarytos išvados, kad narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės nebuvo nustatytos. Be to, šioje byloje L. B. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad ji narkotines medžiagas rado dvi savaites iki sulaikymo (t. 1, b. l. 75) (sulaikyta buvo 2024 m. vasario 20 d.). Pirmosios instancijos teisme nuteistoji nurodė, kad viskas buvo taip, kaip ji sakė anksčiau (t. 3 , b. l. 121). Tokie nuteistosios teiginiai leidžia daryti išvadą, kad ji narkotinėmis medžiagomis, kurių dalį išplatino O. P. bei A. V. ir kurių dalį laikė su savimi bei savo gyvenamojoje vietoje, pradėjo disponuoti jau po to, kai padarė nusikalstamą veiką, už kurią ji buvo nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, t. y. po 2024 m. vasario 1 d. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendyje aptartų L. B. parodymų matyti, jog narkotine medžiaga, kuri buvo išplatinta kitam asmeniui, ji disponavo 2024 m. sausio mėnesį. Nurodytos nuteistosios aplinkybės atitinka ir aptariamame nuosprendyje aprašytus asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta mirus, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog L. B. platinti narkotines medžiagas pasiūlė 2024 m. sausio mėnesio pradžioje. Taigi vien aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad narkotinė medžiaga, kuria nuteistoji disponavo 2024 m. vasario 20 d., nėra narkotinės medžiagos, kurią ji išplatino 2024 m. vasario 1 d., dalis. Tuo pačiu nėra pagrindo tvirtinti, kad abi nusikalstamas veikas siejo viena tyčia.

17.       BK 260 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 2 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal aptariamą normą. Pripažįstant asmenį kaltu ir nuteisiant jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, privalu nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Kurios nors iš baudžiamajame įstatyme numatytų alternatyvių veikų padarymo faktas negali būti preziumuojamas (išvedamas) iš neginčijamai įrodytos vėlesnės veikos (veikų) (pavyzdžiui, narkotinės medžiagos įgijimas negali būti preziumuojamas vien remiantis nustatytu tokios medžiagos laikymo faktu ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K- 35-1073/2019 ir kt.).

18.       Įvertinus tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 17 pastraipoje, konstatuotina, kad inkriminuojant asmeniui BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius – narkotinės medžiagos įgijimą bei gabenimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo bei gabenimo aplinkybes. Tokių medžiagų įgijimas bei gabenimas negali būti preziumuojamas vien remiantis nustatytu narkotinės medžiagos laikymo ir išplatinimo faktu. Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių L. B. draudžiamų medžiagų įgijimo bei gabenimo faktus, byloje nėra nustatytos nei narkotinės medžiagos įgijimo, nei gabenimo esminės aplinkybės. Dėl šios priežasties iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinos aplinkybės, kad L. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 20 d. 15.35 val., įgijo didelį kiekį – 0,013881 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paminėtų aplinkybių pašalinimas neturi reikšmės nuteistosios teisinei padėčiai ir nėra pagrindas skirti jai švelnesnę bausmę nei numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

19.       Teigtina, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog L. B. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2024 m. vasario 20 d. 15.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį – 0,013881 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurios 0,000483 g sufasavo į 18 folijos lankstinukų, 4 folijos lankstinukus, kuriuose buvo 0,000126 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, L. B. 2024 m. vasario 20 d., apie 15.35 val., ties viešojo transporto stotele „Rugiagėlių“, Vilniuje, skolon išplatino A. V., o kitą dalį – 0,000286 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, supakuotos į 10 folijos lankstinukų, tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 20 d. 16.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 20 Eur pardavė O. P., 3 folijos lankstinukus, kuriuose buvo 0,000071 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ji neteisėtai laikė savo liemenėlėje, o likusius 0,013398 g narkotinės medžiagos – karfentanilio laikė rankoje maišelyje iki tol, kol 2024 m. vasario 20 d. 15.35 val. buvo sulaikyta ir minėtą kiekį narkotinės medžiagos rado bei paėmė policijos pareigūnai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajai L. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, nuteistajai paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir L. B. paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams, į paskirtą bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią L. B. skaičiuoti nuo 2025 m. rugsėjo 30 d.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad L. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 20 d. 15.35 val., įgijo didelį kiekį – 0,013881 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                 Julita Dabulskytė-Raizgienė

                                                              Marijus Kursevičius

                                                                                                                        Ugnius Trumpulis