Civilinė byla Nr. 2-12504-512/2013
(Proceso Nr. 2-06-3-08528-2013-0)
Procesinio sprendimo kategorija: 42.1.; 42.8.; 42.11.2.; 63.1.; 116.1.; 116.4.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 31 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Remigijui Bukėnui, atsakovo atstovei advokato padėjėjai Agnei Rakauskienei, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų E. D. ir Ž. D. ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl vienašališko sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir palūkanų dydžio nustatymu,
n u s t a t ė:
ieškovai prašo pripažinti AB SEB banko (toliau – Bankas) 2012-09-25 sprendimą nustatyti pagal Kredito sutartį Nr. 0460728094524-34 (toliau – Kredito sutartis) 5 metams fiksuotą palūkanų normą 5,2880 EUR negaliojančiu, pakeisti nustatytas fiksuotas palūkanas į kintamasias – 2,337% EUR maržą +3 mėn. LIBOR EUR ir tokias palūkanas taikyti 5 metams pradedant nuo 2012-09-25, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovams permoką už sumokėtas palūkanas nuo 2012-09-25 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nurodė, kad 2007-11-25 su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį, ieškovams buvo suteiktas kreditas būsto statybai. Kredito sutarties Specialiosios dalies 6.1. punktu šalys susitarė dėl fiksuotų palūkanų, o pagal 6.3.3. punktą kita fiksuotų palūkanų nustatymo diena buvo 2012-09-25. Aptariant šio susitarimo sąlygas individualiai, banke buvo paaiškinta, jog pasibaigus fiksuotų palūkanų nustatymo periodui – penkeriems metams, ieškovai galės pakeisti fiksuotų palūkanų rūšį į kintamas, keisti palūkanų ir maržos dydį, o šis susitarimas yra tik laikinas ir galioja penkerius metus. 2012-08-16 iš atsakovo gavo siūlymą dėl teisės tartis su Banku dėl Sutarties sąlygų pakeitimo. Susitarti dėl abiems šalims priimtinų Sutartimi nustatytų palūkanų formos ir dydžio nepavyko. 2012-10-05 ieškovai gavo AB SEB banko sprendimą, kuriame nurodyta, jog Bankas vienašališkai pritaikė fiksuotas palūkanas, kurių norma yra 5,2880 EUR nuo 2012-09-25 penkeriems metams iki 2017-09-25. Sprendimą taikyti fiksuotas palūkanas Bankas priėmė vienašališkai ir nepaisydamas prašymų. Sudarytoje Kredito sutartyje nėra numatyta nuostatų, iš kurių galėtų suprasti ar numatyti, jog Bankas vienašališkai, praėjus susitarimo laikui, iš naujo keis pagrindinės kredito sutarties nuostatas ir bus sprendžiamas klausimas dėl naujo fiksuotų palūkanų dydžio. Palūkanų forma ir dydis yra esminės kredito sutarties sąlygos, apie kurią buvo paaiškinta taip, kaip įrašyta pagrindinės kredito sutarties tekste. Sudarius Kreditavimo sutartį su komerciniu banku tarp ieškovų, kaip kredito gavėjų, ir Banko susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, todėl ji yra ekonomiškai silpnesnė sutarties šalis – vartotojas ir turi būti taikomos CK 6.188 str. nuostatos. Atsakovas, vienašališkai keisdamas Sutartį, elgiasi nesąžiningai, neatsižvelgia į ieškovų, kaip vartotojų, interesus, nustatyta palūkanų norma yra aiškiai per didelė, nes tarpbankinių palūkanų, būsto palūkanų normos yra žymiai mažesnės.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad kad niekada neginčijo ir neneigė, jog ieškovai turi teisę fiksuotas palūkanas pakeisti į kintamas, tačiau ieškovai tokia galimybe nepasinaudojo. Pažymi, kad kintamos arba fiksuotos palūkanų normos alternatyvų buvimas, sudarant Kredito sutartį ar ją keičiant, savaime nereiškia, kad tuo pačiu metu kredito gavėjui galioja abi palūkanų rūšys. Skirtingai nei kintamų palūkanų atveju, susitarimo dėl fiksuotų palūkanų esmė yra bendras jų dydis. Taigi, Kredito sutarties Specialiosios dalies 6.1 punkte nustačius, kad palūkanų rūšis – fiksuotos palūkanos, Kredito sutarties Specialiosios dalies 6.3. punktas apskritai nėra taikomas, įskaitant visus jo papunkčius. Tokia formuluotė traktuotina kaip minėtų punktų (įskaitant ir jų papunkčius) dėstymas nauja redakcija, keičiant juos kompleksiškai – visa apimtimi. Kredito sutarties kainos apskaičiavimo formulė sudaro Banko komercinę paslaptį. Šalys sudarant Kredito sutartį susitarė dėl palūkanų formos ir dydžio. Atsakovas atgaline data jokių sprendimų nepriėmė, fiksuotų palūkanų normos keitimo data ieškovams buvo žinoma nuo pat Sutarties pasirašymo dienos.
Teismo posėdyje ieškovų atstovas prašo ieškinį tenkinti. Jo nuomone atsakovas Kredito sutarties tekstą interpretuoja per plačiai ir neturėjo teisės vienašališkai keisti esminių sutarties sąlygų.
Atsakovo atstovė prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovai dėl padidėjusios finansinės rizikos – per 5 metus du kartus buvo atidėtas kredito grąžinimo terminas, neįvykdė reikalavimo įregistruoti finansuojamo namo statybos baigtumo ir kitų faktorių, patenka į didesnės rizikos grupę, todėl geresnių Sutarties sąlygų (mažesnės palūkanų normos) bankas negali nustatyti, t.y. ieškovai nepagrįstai nori tokios palūkanų normos, kuri nustatoma naujiems klientams.
Ieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu šalių atstovų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2007-09-25 Ž. D., E. D. ir AB SEB bankas sudarė Kredito sutartį, skirtą būsto statybai finansuoti. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovams 116 137,28 EUR kreditą būsto statybai, o ieškovai įsipareigojo Kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis paimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas Kredito sutartyje nustatytas prievoles (b. l. 13-21). Kredito sutarties Specialiosios dalies 6. punkte šalys susitarė dėl fiksuotų palūkanų, o 6.3. punkte dėl jų dydžio (5,5780 %) ir nustatymo periodiškumo (5 metai). Šios Kredito sutarties bendrosios dalies 8. Punkte nurodyta, kad Sutartis gali būti pakeista ir/ar papildyta tik raštišku visų sutarties šalių susitarimu. 2010-11-24 ir 2011-04-20 šalys sudarė papildomus susitarimus (b.l. 22-29) dėl papildomo 2007-09-25 Kredito sutarties finansavimo (dėl šių susitarimų ginčo nėra). Pasibaigus fiksuotų palūkanų laikotarpiui atsakovas nustatė 5,2880 fiksuotų palūkanų normą ateinančiam penkerių metų laikotarpiui.
Minėta, kad Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 8 punkte numatyta, kad sutartis gali būti pakeista ir/arba papildyta tik raštišku abiejų šalių susitarimu. Tačiau sutarties šalys nenumatė šio susitarimo galiojimo termino, taip pat nenumatė, kad praėjus 5 metų laikotarpiui, kurį bus taikomos fiksuotos palūkanos, už kreditą mokamų palūkanų rūšis ar dydis bus pakeisti. Priešingai, Kredito sutarties Specialiosios dalies 6.3 punkte šalys nustatė fiksuotų palūkanų normą, fiksuotų palūkanų nustatymo periodiškumą – 5 metai, ir kitą fiksuotų palūkanų nustatymo datą – 2012-09-25.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Kredito sutartis gali būti keičiama rašytiniu abiejų šalių sutarimu (Kredito sutarties Bendrosios dalies 8 p., CK 6.192 str. 4 d., 6.882 str.).
Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu arba vienos šalies prašymu teismine tvarka. Kai šalys savo susitarimu (gera valia) nesusitaria dėl esamos sudarytos sutarties pakeitimo, suinteresuota sutarties pakeitimu šalis turi teisę, jos manymu, ginčijamos sutarties sąlygų pažeidžiamas savo teises ginti pateikdama ieškinį teisme ir prašydama pakeisti susiformavusį teisinį santykį (CK 1.138 straipsnio 5 punktas). Vienašalis sutarties pakeitimas reiškia intervenciją į sutartinius santykius, todėl ši įstatyme įtvirtinta vienos šalies teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės normose nustatytų sąlygų ir tvarkos. Pripažįstant favor contractus principo svarbumą sutartiniuose santykiuose, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę. Sutarčių privalomumo principas nėra absoliutus, teismo sprendimu sutarties sąlyga gali būti pakeista tik tokiu atveju, jeigu iš esmės pasikeitė aplinkybės, egzistavusios sutarties sudarymo metu, o sutarties vykdymas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Ieškovams turėjo būti buvo žinoma, kad šalims nesusitarus dėl kitokios palūkanų rūšies, 2012-09-25 bus nustatoma fiksuotų palūkanų norma naujam laikotarpiui.
Tarp šalių vyko derybos dėl fiksuotų ar kintamų palūkanų normos nustatymo naujam laikotarpiui (b.l. 30-43), tačiau šalims nepavyko pasiekti bendro susitarimo. Kadangi Kredito sutartis nebuvo šalių suderinta valia pakeista, ji liko galioti toliau. Darytina išvada, kad pagal galiojančias Kredito sutarties sąlygas fiksuotų palūkanų nustatymo dieną atsakovas, nesant kitokio šalių susitarimo dėl palūkanų (fiksuotos ar kintamos) ar jų dydžio, turėjo pagrindą užfiksuoti naują fiksuotų palūkanų normą (6.3.3 papunktis).
Vadovaujantis CK 188 str. 2 d. 10 p., nesąžiningomis laikomos tos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas. Kredito sutarties sąlygos buvo šalių individualiai aptartos ir išaiškintos, ieškovai patvirtinto, kad jas suprato, su jomis susipažino ir sutiko bei tai, kad jos išreiškia tikrąją ieškovų valią (Kredito sutarties Bendrosios dalies 19.3 punktas).
2012-09-25 nustatant naują fiksuotų palūkanų normą Kredito sutartis keičiama nebuvo. Pagrindas atsakovui periodiškai nustatyti fiksuotų palūkanų normą numatytas Kredito sutartyje, nustatant fiksuotas palūkanas už naudojimąsi kredito suma, palūkanų fiksavimo periodiškumą, bei vėlesnę fiksavimo datą. Atsižvelgiant kreditavimo sutarties esmę, šalių susitarimą bei tai, kad dėl kito palūkanų apskaičiavimo būdo ar dydžio šalys nesusitarė laikytina, kad atsakovė nepadarė CK 6.188 str. 2 d. 10 p. ar kitų minėtų nuostatų pažeidimų.
Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju atsakovas sumažino šalių 2007-09-25 Kredito sutartimi nustatytą palūkanų normą, todėl negalima teigti, kad jis elgiasi nesąžiningai. Darant tokią išvadą, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Finansinio tvarumo įstatymo nuostatas finansų sistemos (kuriai priklauso atsakovas) stabilumas yra viešas interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-2012).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, plėtodamas konstitucinę doktriną, 2007 m. spalio 22 d. nutarime pabrėžė kad jurisprudencijos tęstinumą turi užtikrinti ne tik bendrosios kompetencijos, bet ir specializuoti teismai. Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nurodyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Iš esmės analogiškose bylose kredito gavėjų reikalavimai pripažinti neteisėtais vienašališkus bankų sprendimus pakeisti sutartis buvo atmetami (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; LApT nutartis civilinėje byloje Nr.2A-148/2013; KLAT nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1356-253/2013 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas yra saistomas šių sprendimų.
Atmetus ieškinį iš ieškovų priteistinos atsakovės turėtos advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovė dalyvavo tik viename teismo posėdyje, bylos apimtis nėra didelė ir nepareikalavo didelių advokato laiko ir darbo sąnaudų, atsakovei priteistina dalis – 500,00 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš Ž. D., a.k(duomenys neskelbtini) ir E. D., a.k(duomenys neskelbtini) po 250,00 Lt advokato pagalbos išlaidų AB SEB bankas, į.k.112021238.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Egidijus Mickevičius