Civilinė byla Nr. 2-371-538/2013

              (Proceso Nr. 2-57-3-00658-2011-0)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

             

21.4.1.2; 21.4.2.6; 21.4.2.7; 116.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 27 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Olegui Drobitko, atsakovės ir trečiojo asmens atstovui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

              n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovas ieškiniu prašo pripažinti 2003-02-17 sutartį Nr. 16-88 dėl infrastruktūros plėtojimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją, sumokant ieškovui ekvivalentą pinigais, t. y. 128 858,91 Lt; priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2003-02-03 Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba sprendimu Nr. 50 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, pritarė sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektui. Sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo buvo sudaryta 2003-02-17. Ieškovas yra sukūręs vertingą turtą, kuris turi būti perduotas į savivaldybės balansą, darbai yra atlikti, bet atsakovė iki šiol darbų rezultato nepriėmė, o tai yra viešo intereso pažeidimas. Nurodo, kad atsakovė šios sutarties nevykdo, suklaidino ieškovą. Teigia, kad 2003-02-17 sutartis Nr. 16-88 dėl infrastruktūros plėtojimo prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl naikintina CK 1.81 str. 1 d. pagrindu. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė ir tai jam kainavo apie 100 000 Lt, o atsakovei tai praktiškai nieko nekainavo, todėl sutartis akivaizdžiai neatitinka geros moralės nuostatų ir pažeidžia viešąją tvarką. Pagal sutarties sudarymo metu Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 p. galiojančią redakciją ne atsakovė, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija galėjo parduoti ieškovui papildomą žemės sklypą, o atsakovė turėjo tik pritarti. Kita vertus, pagal minėtą punktą iš pradžių turėjo būti sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, o po to per 6 mėnesius sujungti sklypai (pagrindinis ir papildomas). Teigia, kad visiškai nesuprantama, kokius būtent dokumentus turėjo rengti atsakovė pagal ginčijamos sutarties 2 punktą. Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ir CK 1.90 str. 1 d. pagrindu, kaip sudaryta dėl suklydimo. Ieškovas nurodo, kad sandorio sudarymo metu atsakovės atstovai įtikino, jog vienintelė galimybė likviduoti nelegalų sąvartyną – detaliojo plano parengimas ir infrastruktūros darbų atlikimas. Be to, ieškovas nežinojo, kad papildomo žemės sklypo įsigijimo, kuris tuo metu jam buvo visiškai nereikalingas, procedūra buvo visiškai kitokia, t. y. atsakovė neturėjo rengti jokių dokumentų dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo, o turėjo vykdyti Vyriausybės 1999-06-02 nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. Mano, kad sutartis pripažintina negaliojančia ir dėl to, kad dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ieškovas buvo priverstas ją sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis. Faktiškai ši sutartis yra neatlygintinė, t. y. ieškovas negavo jokių gėrybių mainais už atliktus pakankamai brangius statybos darbus. Prie ieškovo sklypo buvo įrengtas nelegalus buitinių atliekų ir statybinių medžiagų sąvartynas, kuris gadino miesto vaizdą ir kenkė gyventojų sveikatai. Nuo 2000 metų ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės atstovus su prašymais likviduoti minėtą sąvartyną ir sutvarkyti (duomenys neskelbtini). Sąvartynas buvo visai šalia ieškovo namo, sąvartyne lankėsi asocialūs asmenys, kadangi jie turėjo galimybę susipažinti su ieškovo šeimos įpročiais, mano, kad tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovo šeimos namas buvo keletą kartų apvogtas. Šios aplinkybės, ieškovo teigimu, patvirtina, kad sandoris sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių labai nenaudingomis sąlygomis ir suklydus. Pripažinus sutartį negaliojančia prašo taikyti restituciją. Kadangi ieškovas negali atsiimti darbų rezultato, t. y. viešojo naudojimo infrastruktūros, ieškovui turi būti atlyginta šio rezultato vertė pinigais. Ieškovas atliko darbų ir turėjo išlaidų už 128 858,91 Lt.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

              Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad infrastruktūros plėtojimo sutarties sudarymo galimybė buvo specialiai numatyta tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (2001-04-19 redakcija) 20 str. 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003-02-03 sprendimu buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, taip pat nustatyta, kad sprendimas įsigalioja tik abiem pusėms pasirašius sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo, todėl šis sprendimas įsigaliojo iš karto po to, kai buvo pasirašyta sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo, t. y. 2003-02-17. Nurodo, kad 2003-02-17 sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo 3.7 punkte numatyta, jog ieškovas pripažintą tinkamu naudoti, inventorizuotą privažiavimo kelią su aikštele ir šaligatvį įsipareigoja perduoti į savivaldybės balansą. Duomenų apie tai, kad minėti objektai yra užbaigti, pripažinti naudoti ir inventorizuoti, taip pat apie tai, kad ieškovas kreipėsi į savivaldybę dėl darbų perdavimo, nėra. Ieškovas teigia, kad sudarydamas sandorį suklydo, tačiau nenurodo, kurias sutarties nuostatas suvokė klaidingai. Sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo paremta oficialiu dokumentu – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu, šio plano sprendinių ieškovas neginčija. 2003-02-17 sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo nuostatos tik pakartoja (duomenys neskelbtini) detaliajame plane nustatytas ieškovo pareigas ir nustato jų įvykdymo tvarką, be to, ši sutartis buvo sudaryta iš karto po detalaus plano patvirtinimo, todėl nemano, kad ieškovas, veikdamas kaip apdairus, protingas ir atidus žmogus, klydo dėl sandorio esminių sąlygų. Duomenų apie ieškovo kreipimąsi į savivaldybę dėl sąvartyno sutvarkymo savivaldybė neturi. Be to, neaišku, koks priežastinis ryšys tarp nuotekų vamzdyno įrengimo, kitų sutartyje dėl infrastruktūros plėtojimo numatytų darbų ir vagystės iš ieškovo namų bei asocialių asmenų lankymosi šalia ieškovo sklypo. Nesutinka, kad sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Sutartyje nėra ir negali būti savivaldybės įsipareigojimų parduoti valstybinės žemės sklypą. Prisiimdama įsipareigojimus dėl dokumentų parengimo, savivaldybė vadovavosi galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės pardavimą, Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktu. Sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo 2 punkto nuostata nesukuria naujų pareigų savivaldybei, o tik nustato (duomenys neskelbtini), detaliajame plane ir kituose teisės aktuose nustatytų savivaldybės pareigų įgyvendinimo eiliškumą. Mano, kad sutarties esmė atitinka pagrindinius civilinės teisės principus, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad iki šiol neperdavus daiktų savivaldybei sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo 3.7 punkte nustatyta tvarka, nebūtų CK 6.145 str. 1 d. numatytų pagrindų iš savivaldybės reikalauti atlyginti už atliktus darbus.

              Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko.

Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Klaipėdos savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti. Nesutinka, kad egzistuoja CK 190 str. 1 d., 1.91 str. 1 d., 1.81 str. 1 d. numatyti sandorio negaliojimo pagrindai.

Ieškinys netenkinamas.

Byloje keliamas klausimas dėl šalių sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.81 str. 1 d., 1.90 str. 1 d., 1.91 str. 1 d. numatytais pagrindais ir restitucijos taikymo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas R. C. yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas (t. 1, b. l. 42–43). Taip pat nustatyta, kad 2002-10-10 pradėtas ir 2002-12-10 baigtas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, planavimo organizatorius R. C. (t. 1, b. l. 15). Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba 2003-02-03 sprendimu Nr. 50 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ nusprendė patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, taip pat nusprendė pritarti sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektui tarp savivaldybės ir planavimo organizatoriaus (t. 1, b. l. 12). 2003-02-17 Klaipėdos miesto savivaldybė ir R. C. sudarė sutartį Nr. 16-88 dėl infrastruktūros plėtojimo (t. 1, b. l. 69). Šios sutarties 2 punktu Klaipėdos miesto savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktu, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo, kai bus įgyvendinti šios sutarties 3 punkto įsipareigojimai. Minėta sutartimi detaliojo planavimo organizatorius R. C. įsipareigojo savo lėšomis atlikti ginčijamos sutarties 3 punkte nurodytus infrastruktūros plėtojimo (buitinių nuotėkų tinklų atšakos paklojimo, kelio demontavimo ir tiesimo, vejos įrengimo, šaligatvio klojimo) darbus ir atlikti kitus veiksmus. 2003-04-28 R. C. išduotas statybos leidimas Nr. 10- NS/03 (t. 1, b. l. 70).

Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Remiantis CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 str. apibrėžta įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo tvarka, bylai reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti tas proceso dalyvis, kuris atitinkamomis aplinkybėmis grindžia savo procesinę poziciją.

Ieškovas teigia, kad 2003-02-17 sutartis Nr. 16-88 dėl infrastruktūros plėtojimo prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl prašo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia CK 1.81 str. 1 d. pagrindu. Šį reikalavimą ieškovas argumentuoja neproporcinga sandorio šalių įsipareigojimų verte. Ieškovas nurodo, kad sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti jis iš viso atliko darbų ir turėjo išlaidų už 128 858,91 Lt, tuo tarpu atsakovei įsipareigojimas parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo, kai bus įgyvendinti ginčijamos sutarties 3 punkto įsipareigojimai, praktiškai nieko nekainavo, be to, neaišku, kokius dokumentus atsakovė turėjo rengti. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė nurodo, kad prisiimdama įsipareigojimus dėl dokumentų parengimo, savivaldybė vadovavosi galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės pardavimą, Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktu.

CK 1.81 str. 1 d. numato, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Įstatyme neįtvirtintos „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratos, šių teisinių vertybinių kategorijų turinys gali būti kintantis. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o šie principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi.

Sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo sudarymo galimybė numatyta įstatyme. Ginčo sutarties sudarymo metu galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 7 d. numatė, kad atvejais, kai detaliojo plano programos ir sprendinio neįmanoma įgyvendinti neplėtojant vietos savivaldos institucijai priklausančios infrastruktūros, detalusis planas tvirtinamas tik tuomet, kai tarp savivaldybės valdybos ir planavimo organizatoriaus sudaroma sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo. Iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pagrindinių sprendinių nustatyta, kad planuojamojoje teritorijoje, be kitų pakeitimų, keičiamos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas laisvo valstybinės žemės fondo sąskaita – nustatomas (planuojamas) žemės sklypo plotas – 0,1312 ha, esamas žemės sklypas padidinamas prie jo pridedant 0,0399 ha ploto įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą, pažymėtą indeksu S2. Iš detaliojo plano pagrindinių sprendinių ir jų įgyvendinimo etapiškumo matyti, kad detaliojo plano sprendiniai susiję su esamos infrastruktūros keitimu ir plėtojimu (buitinių nuotėkų tinklų atšakos prijungimo, privažiavimo ir automobilių apsisukimo aikštelės įrengimo, esamo privažiavimo panaikinimo, vejos įrengimo, pėsčiųjų tako klojimo). Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimą inicijavo ieškovas, su nustatytais sprendiniais susipažino ir jiems pritarė, detaliojo plano teisėtumo neginčijo. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo etapiškumo dalyje numatyta, kad 20, 24 punktuose numatyti darbai atliekami žemės sklypo savininko lėšomis. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pagrindinių sprendinių 19–25 punktuose yra numatytos žemės sklypų savininkų pareigos įgyvendinant plano sprendinius, o minėto detaliojo plano pagrindinių sprendinių 20.1, 20.2, 24, 25 punktai yra pakartoti 2003-02-17 sutarties Nr. 16-88 dėl infrastruktūros plėtojimo 3.1–3.4 punktuose. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio sutarties sudarymas numatytas įstatyme, sutartis sudaryta dėl darbų, numatytų detaliojo plano sprendiniuose, dėl kurių nėra ginčo, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad 2003-02-17 sutartis Nr. 16-88 dėl infrastruktūros plėtojimo prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl reikalavimas šiuo pagrindu pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu atmetamas kaip nepagrįstas.

Ieškovas nurodo, kad ginčijama sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo prieštarauja viešajai tvarkai, nustatytai Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punkte, kadangi ne atsakovė, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija galėjo parduoti ieškovui papildomą žemės sklypą. Remiantis minėto Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 punktu (ginčo sutarties sudarymo metu galiojusia redakcija), tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha – teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių valdyboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina. Iš 2003-02-17 sutarties Nr. 16-88 dėl infrastruktūros plėtojimo turinio matyti, kad atsakovė neprisiėmė įsipareigojimo parduoti ieškovui žemės sklypą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas minėtos viešosios teisės normos reglamentavimas.

Ieškinyje taip pat teigiama, kad 2003-02-17 sutartis Nr. 16-88 dėl infrastruktūros plėtojimo pripažintina negaliojančia CK 1.90 str. 1 d. pagrindu, kaip sudaryta dėl suklydimo. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 1 d.). Pagal CK 1.90 str. 1 d. dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimas laikomas esminiu, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris. Taigi suklydimas laikomas esminiu, kai buvo suklysta dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį.

Suklydimo faktą ieškovas grindžia aplinkybe, kad sandorio sudarymo metu atsakovės atstovai ieškovą įtikino, jog vienintelė galimybė likviduoti nelegalų sąvartyną – detaliojo plano parengimas ir infrastruktūros darbų atlikimas. Taigi, ieškovas teigia, kad suklydo dėl būtinybės sudaryti sandorį. Byloje nėra duomenų, kad iš ieškovo buvo reikalauta sudaryti ginčijamą sutartį. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl atsakovės galimo suklaidinimo ieškovas nusprendė rengti detaliųjų planą bei sudaryti ginčijamą sutartį. Be to, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano aiškinamojo rašto II dalies „Esamos padėties analizė“ 5 punkte „Aplinkos būklė (aplinkosauginis, higieninis aspektai)“ nustatyta, kad pramoninių, ūkinių, taršos objektų, tiesiogiai įtakojančių planuojamą teritoriją, artimiausiose gretimybėse nėra. Detaliojo plano byloje pateiktose teritorijos fotonuotraukose jokių nesutvarkytų teritorijų, sąvartynų neužfiksuota, o detaliojo plano sprendiniais nenumatyti ir tokio objekto šalinimo darbai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad minėtos aplinkybės ieškovas neįrodė (CPK 178 str.).

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis panašiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Ieškovas taip pat nurodo, kad jam nebuvo žinoma, jog papildomo žemės sklypo įsigijimo procedūra buvo visai kitokia, t. y. atsakovė neturėjo rengti jokių dokumentų dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo, o turėjo vykdyti Vyriausybės 1999-06-02 nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. Matyti, kad minėtu detaliuoju planu taip pat formuojamas naujas 0,0544 ha žemės sklypas pažymėtas Nr. 3. Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kol šis sklypas nėra įregistruotas, tol Nacionalinė žemės tarnyba negali suteikti ieškovui mažesnio sklypo prie ieškovo namo, kadangi netenkinama teisės aktų sąlyga, jog prijungiamas sklypas būtų „įsiterpęs“. Kaip minėta anksčiau, Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 7 d. numatė aplinkybę, kuriai esant sudaroma sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo, t. y. kai detaliojo plano programos ir sprendinio neįmanoma įgyvendinti neplėtojant vietos savivaldos institucijai priklausančios infrastruktūros. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003-02-03 sprendimo Nr. 50 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ 3 punkte nustatyta, kad sprendimas įsigalioja tik abiem pusėms pasirašius sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo. Taigi, laikantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 7 d. nuostatos, Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003-02-03 sprendimas Nr. 50, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, įsigaliojo 2003-02-17 šalims pasirašius ginčijamą sutartį Nr. 16-88 dėl infrastruktūros plėtojimo. Ginčijama sutartimi atsakovė įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos žemės sklypo dalies pardavimo. Tokių dokumentų parengimą ir numatė Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo 2.15 punktas ir šiuo nutarimu patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 7.3 punktas. Atsakovė nurodo, kad šiuos dokumentus ir įsipareigojo parengti, kai bus įgyvendinti ieškovo sutartiniai įsipareigojimai. Ieškovo įsipareigojimai pagal ginčijamą sutartį atitiko detaliojo plano pagrindinius sprendinius ir yra susiję su infrastruktūros perkėlimu iš planuojamo prijungti žemės sklypo ir jos plėtojimu. Apie tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimas patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą įsigalios tik abiems pusėms pasirašius sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo ieškovui turėjo būti žinoma iš Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003-02-03 sprendimo Nr. 50. Ieškovas yra vidutinio amžiaus, turi gyvenimiškos patirties, nurodo, kad aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, politikoje, todėl vertintina, kad būdamas pakankamai apdairus, atidus ir rūpestingas, ieškovas turėjo tinkamai suvokti sudaromos sutarties turinį ir iš tokio susitarimo kylančius teisinius padarinius. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad savivaldybės atstovai jam pasiūlė savo lėšomis padaryti detalųjį planą, atlikti (duomenys neskelbtini) statybos darbus, sutvarkyti tam tikrą dalį miesto teritorijos. Teismo vertinimu, ieškovui buvo žinomos tikrosios ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybės ir jis pats, sudarydamas ginčijamą sutartį, laisva valia pasirinko savo teisių ir interesų įgyvendinimo būdą, todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus esminį ieškovo suklydimą sudarant ginčijamą sandorį.

Teismas kaip neįrodytą atmeta ieškovo argumentą, kad dėl susidėjusių aplinkybių ieškovas buvo priverstas ginčijamą sutartį sudaryti ieškovui labai nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 str. 1 d.). Ieškovas nurodo, kad ginčijamą sutartį sudarė dėl aplinkybių, jog šalia ieškovo sklypo buvo nelegalus buitinių atliekų ir statybinių medžiagų sąvartynas, kuriame lankėsi asocialūs asmenys ir, ieškovo teigimu, tai lėmė, kad ieškovo namas buvo keletą kartų apvogtas. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas E. U. paaiškino, kad šalia ieškovui priklausančio sklypo buvo didelis statybinio laužo, šiukšlių sąvartynas. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota, kad prie ieškovo sklypo buvo nelegalus buitinių atliekų ir statybinių medžiagų sąvartynas, kad buvo kreiptasi dėl tokio objekto pašalinimo. Iš byloje pateikto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2011-07-26 rašto nustatyta, kad 2004-01-02 gautas R. C. pareiškimas dėl vagystės iš namo bei pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 111). Duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytas priežastinis ryšys tarp įsilaužimo į ieškovo namus ir šalia namo galimai buvusio nelegalaus sąvartyno, byloje nėra. Be to, nustatyta, kad detaliojo plano byloje pateiktose teritorijos fotonuotraukose, detaliojo plano aiškinamajame rašte ir pagrindiniuose sprendiniuose neužfiksuotos nesutvarkytos teritorijos, sąvartynai, nenumatyti ir tokių objektų šalinimo darbai. Taip pat pažymėtina, kad sudarius ginčijamą sutartį įsigaliojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kurio tikslas – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų keitimas ir ploto padidinimas nenaudojamo laisvo valstybinės žemės fondo sąskaita. Atsižvelgiant į šiuos duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamą sandorį ieškovas būtų priverstas sudaryti dėl susidėjusių jam nepalankių aplinkybių ir nenaudingomis jam sąlygomis.

Ieškovas teigia, kad atsakovė nevykdo ginčijamos sutarties ir ieškovą suklaidino, iki šiol daro spaudimą. CPK 13 str. įtvirtintas dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškiniu ieškovas kėlė reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškinyje reikalavimų dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo ieškovas nereiškė, bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimų netikslino. Kadangi ieškinio argumentai, jog atsakovė nepriima atliktų darbų rezultato, paremti kitu pagrindu ir nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, teismas dėl jų plačiau nepasisako (CPK 13, 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.).

Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas (CK 1.81 str. 2 d., 1.90 str. 3 d. bei 1.91 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog egzistuoja CK 1.81 str. 1 d., 1.90 str. 1 d. bei 1.91 str. 1 d. numatyti pagrindai ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia. Kadangi nenustatyti restitucijos taikymo pagrindai, teismas nesprendžia restitucijos taikymo klausimo.

Ieškinio netenkinus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

              n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a :

              ieškinio netenkinti.

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                              Almantas Padvelskis