Administracinė byla Nr. I-4272-561/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02812-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Igoriui Smirnovui,
atsakovo atstovui Dariui Juodeliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. S. ir A. K., atstovaujamos N. S., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjos N. S. ir A. K., atstovaujama N. S. (toliau – ir pareiškėjos), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (15/5-7) 11U-929(00975;00976) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Rusijos Federacijos pilietėms N. S. ir A. K. panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) palikti galioti (atkurti) Departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjoms buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2019 m. rugsėjo 13 d.
Skunde pareiškėja N. S. nurodė, kad 2017 m. liepos 13 d. pateikė prašymą Departamentui pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje kaip uždarosios akcinės bendrovės „Juridinių paslaugų biuras“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkė. Kartu su prašymu pateikė visus dokumentus, įrodančius Bendrovės veiklos teisėtumą, informaciją apie darbuotojus, mokesčių sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Departamentas pareiškėjų atžvilgiu priėmė sprendimą, kuriuo jų prašymas buvo patenkintas. Tikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių Bendrovės fiktyvumo požymių.
Paaiškino, kad nuosavybės teise jai priklauso namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, o kita namo dalis priklauso pareiškėjos N. S. tėvams. Name gyvenamoji vieta deklaruota pareiškėjos, jos dukters A. K., dukters M. S. su vyru ir vaiku. Taip pat kartu su jais gyvena ir pareiškėjos sesuo J. N.. Bendrovė priklauso N. S., M. S. ir J. N.. Pabrėžė, jog visos akcininkės yra teisininkės, o Bendrovė užsiima teisinių paslaugų teikimu. Bendrovė tame pačiame name nuomoja nedidelį kambarį, nuomos mokesčiai yra mokami laiku ir reguliariai.
Atkreipė dėmesį į tai, kad Departamentas Sprendime klaidingai nurodė, jog ant pastato nėra iškabos ir šiuos savo argumentus grindė kartu su skundu pateikta nuotrauka. Pažymėjo, kad Bendrovės vadovė J. N. susisiekė telefonu su Departamento atstovu, kuris atliko patikrinimą ir informavo, jog Bendrovės darbuotojai atostogose, todėl sprendė, kad šie faktai paneigia Departamento argumentą, jog Bendrovės direktorė nežinojo, kur yra darbuotojai.
Pabrėžė, kad Bendrovė dinamiškai vystosi pagal pateiktą verslo planą ir vykdo realią teisėtą veiklą. Pareiškėjos teigimu, tai, kad dukra A. K. nelanko mokyklos Lietuvoje, negali būti laikoma priežastimi panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pažymėjo, kad dukra Rusijoje mokosi savarankiškai (eksternu) ir tai patvirtinančius dokumentus pateikė Departamentui. Nei pareiškėja, nei jos dukra nesinaudoja laikinu leidimu gyventi Lietuvoje tam, kad keliauti po Europos Sąjungą, išskyrus atostogas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjų skundą tenkinti visą. Papildomai pareiškėjų atstovas paaiškino, kad iš Departamento pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atliekant patikrinimą buvo patikrintas ne pareiškėjoms priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., tačiau namas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. Tokius savo argumentus grindė Departamento pateikta nuotrauka (2 t., b. l. 40).
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjų skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad 2017 m. liepos 13 d. pareiškėja pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas) bei dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą Leidimo pagrindą. Tą pačią dieną buvo gautas ir N. S. dukters A. K. prašymas pakeisti Leidimą tuo pagrindu, kad ji ketina gyventi su savo motina N. S..
Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti duomenys, įrodantys, jog pareiškėjos atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, pareiškėjoms buvo išduoti Leidimai.
Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjai ir jos nepilnametei dukrai A. K. buvo panaikinti Leidimai. Pareiškėja, pateikdama prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (UAB „Juridinių paslaugų biuras“). Departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, Sprendime konstatavo, kad Bendrovė deklaruota veikla neužsiima, o Bendrovėje įdarbinti darbuotojai joje faktiškai nedirba (veiklos vykdymo vietoje Bendrovės veikla nebuvo nustatyta, darbuotojai nerasti, įmonės darbuotoja negali nurodyti, kur yra kiti įmonės darbuotojai), pareiškėja Lietuvos Respublikoje negyvena (Lietuvos Respublikoje pareiškėja buvo tik 15 dienų, pareiškėjos dukra Lietuvos Respublikoje nelanko mokymo įstaigos), todėl sprendė, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Kilus įtarimams, kad Bendrovė užsiima kita negu deklaruota veikla, o pareiškėja dėl Leidimo kreipėsi kitu negu deklaruota tikslu, buvo atliktas patikrinimas įmonės veiklos vykdymo vietos adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. Minėtą adresą, kaip veiklos vykdymo vietą, nurodė pareiškėja dokumentuose pateiktuose kartu su prašymu pakeisti Leidimą. 2017 m. spalio 18 d. atlikus patikrinimą minėtu adresu buvo nustatyta, kad šiuo adresu yra gyvenamasis namas, įmonės iškabos nėra. Pabandžius užeiti, durų niekas neatidarė. Pabendravus su šalimais gyvenančiu V. Š., šis paaiškino, kad pažįsta pareiškėją, tačiau ji yra išvykusi į Rusiją, taip pat nurodė, kad nežino, ar adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., yra vykdoma kokia nors veikla.
2018 m. gegužės 8 d. Departamento Kontrolės skyrius kreipėsi į Švietimo informacinių technologijų centrą ir prašė informuoti, ar mokyklinio amžiaus pareiškėjos dukra A. K. mokosi Lietuvos Respublikoje. Švietimo informacinių technologijų centras informavo, kad 2018 m. birželio 18 d. duomenimis A. K. Mokinių registre nėra registruota. Tai reiškia, kad ji Lietuvos Respublikoje nesimoko.
2018 m. liepos 26 dieną buvo atliktas pakartotinis patikrinimas adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. Patikrinimo metu durų niekas neatidarė, įmonės iškaba nerasta. Pasiteiravus šalimais gyvenančio V. Š., ar kas nors gyvena nurodytame name ir ar jame vykdoma kokia nors veikla, jis nurodė, kad šiame name niekas kurį laiką negyvena ir jokia ūkinė–komercinė veikla nevykdoma. Susisiekus su Bendrovės darbuotoja Y. N. ji paaiškino, kad yra Rusijoje, kur yra kiti įmonės darbuotojai – nežino.
Pareiškėja savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. Tuo pačiu adresu, kuris yra nurodytas kaip Bendrovės veiklos vykdymo vieta, tačiau atliktų patikrinimų metu namuose ji rasta nebuvo. Patikrinus duomenis apie N. S. sienos kirtimus buvo nustatyta, kad nuo leidimo laikinai gyventi įsiforminimo dienos iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos pareiškėja Lietuvos Respublikoje lankėsi tik 15 dienų.
Atkreipė dėmesį, jog Sprendimas priimtas ne įmonės fiktyvumo, o kitu savarankišku leidimo gyventi panaikinimo pagrindu – nustačius, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti Leidimą, neatitinka tikrovės.
Pareiškėjos pateiktas nuotraukas, kuriose matyti, kad ant lango yra pridėtas lapas su Bendrovės kontaktais, vertino kaip nepatvirtinančius Bendrovės veiklos požymių, nes vykdytų patikrinimų metu jokių iškabų nebuvo nustatyta.
Teismo posėdžio metu Departamento atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundo netenkinti. Atsakydamas į pareiškėjų atstovo klausimus dėl nuotraukos (2 t., b. l. 40) nurodė, kad pareigūnai pateikė ne pareiškėjų namo nuotrauką dėl klaidos, kadangi tikrinimo metu būna tikrinamas ne vienas objektas, tačiau akcentavo, jog tarnybiniame pranešime aiškiai nurodyta, kad buvo tikrinamas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. Sprendė, jog ši klaida negali lemti Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Teismas
konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 13 d. pareiškėja pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą Leidimo pagrindą (1 t., b. l. 69–78). Tą pačią dieną buvo gautas ir N. S. dukters A. K. prašymas pakeisti Leidimą tuo pagrindu, kad ji ketina gyventi su savo motina N. S. (2 t., b. l. 175–184) .
Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti duomenys, įrodantys, jog pareiškėjos atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, 2017 m. rugsėjo 5 d. Departamentas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjoms leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti pareiškėjoms naujus leidimus laikinai gyventi, galiojančius 2 metus (2 t., b. l. 33).
Departamentui, esant įtarimų, kad Bendrovė užsiima kita negu deklaruota veikla, o pareiškėja N. S. dėl leidimo laikinai gyventi kreipėsi kitu negu deklaruota tikslu, atliko patikrinimą Bendrovės veiklos adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., t. y. 2017 m. spalio 18 d. atlikus patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., nustatė, kad šiuo adresu yra gyvenamasis namas, įmonės iškabos nėra. Pabandžius užeiti, durų niekas neatidarė. Pabendravus su kaimynu V. Š., šis paaiškino, kad kaimynai šiuo metu yra Rusijoje, tačiau jie atvyksta į Lietuvą ir gyvena ten pat, kur registruota Bendrovė. Kaimynas paaiškino, kad Bendrovės iškaba minėtu adresu yra, tačiau, ar teikiamos kažkokios paslaugos, jis nežinojo (2 t., b. l. 35).
Departamentas 2018 m. birželio 8 d. raštu Nr. (15/5-7)10K-24118 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Švietimo informacinių technologijų centro Mokinių, studentų, pedagogų registro skyrių, prašydamas patikrinti, ar A. K. mokosi Lietuvos Respublikoje (2 t., b. l. 36).
2018 m. birželio 14 d. Švietimo informacinių technologijų centras pranešė, kad minėtas asmuo Mokinių registre neregistruotas (2 t., b. l. 37).
2018 m. liepos 26 d. buvo atliktas pakartotinis patikrinimas adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., kurio metu minėtu adresu durų niekas neatidarė, įmonės iškabos nebuvo. Pabendravus su kaimynu V. Š. paaiškėjo, kad minėtame name kurį laiką niekas negyvena, jokia ūkinė–komercinė veikla nevyksta (2 t., b. l. 39, 40).
Departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, 2018 m. rugpjūčio 2 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjoms išduotus leidimus laikinai gyventi, galiojančius iki 2019 m. rugsėjo 13 d. Departamentas konstatavo, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (1 t., b. l. 10–11).
Pareiškėjos, nesutikdamos su Departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir palikti galioti (atkurti) Departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjoms buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2019 m. rugsėjo 13 d.
Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo buvo panaikinti pareiškėjoms išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2019 m. rugsėjo 13 d., teisėtumo bei pagrįstumo.
Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas jeigu yra pagrindai, nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
Departamentas pareiškėjų Leidimus panaikino, nes pareiškėjų nurodomu adresu, esančiu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., kuriame yra jų deklaruotos gyvenamosios vietos bei Bendrovės vykdoma veikla, pareiškėjos patikrinimu metu nebuvo rastos, kad nuo Leidimo išdavimo dienos iki Sprendimo priėmimo dienos pareiškėja Lietuvoje lankėsi tik 15 dienų, pareiškėja A. K. Lietuvoje nelanko mokyklos. Pareiškėjos teigė, kad Departamento atliktas tyrimas netikslus, nes tikrinimo metu buvo tikrintas namas, esantis ne (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., tačiau namas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., kad pareiškėjos dukra Lietuvoje nesimoko, nes ji mokosi nuotoliniu būdu Rusijoje (eksternu), todėl sprendė, kad surinkti duomenys nėra tikslūs.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju buvo apklaustas V. Š., kuris teismui paaiškino, jog pareiškėjos yra jos kaimynės, kad pareigūnai buvo atvykę du kartus ir bendravo su juo. Nurodė, kad pareigūnams pasakė, jog pareiškėjų namas yra anoje pusėje, kad apie pareiškėjų vykdomą veiklą nekalbėjo. Atsakydamas į pareiškėjų atstovo klausimą dėl Departamento fotonuotraukos patvirtino, jog pateikta nuotrauka (3 t., b. l. 181) nėra pareiškėjų namo nuotrauka.
Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareigūnai, 2018 m. liepos 26 d. atlikę patikrinimą, surašė tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-31036 (2 t., b. l. 39), kuriame nurodė, kad buvo nuvykta Bendrovės veiklos adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., ir nustatė, jog minėtu adresu yra gyvenamasis namas, durų niekas neatidarė, įmonės iškabos nėra. Kartu su minėtu tarnybiniu pranešimu pridėjo fotonuotrauką (2 t., b. l. 40) su prierašu, jog užfiksuotas Bendrovės veiklos vykdymo adresas Vilniuje, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Tačiau teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos pateikė teismui fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad pareigūnų užfiksuota Bendrovės ir pareiškėjų gyvenamoji vieta yra ne pareiškėjų namas, tačiau namas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. Šias aplinkybes teismui patvirtino ir liudytojas V. Š., nurodydamas, jog pareigūnų pateiktoje fotonuotraukoje nufotografuotas namas yra ne pareiškėjų, o kitų kaimynų. Pažymėtina, jog šių faktinių aplinkybių neneigė ir Departamento atstovas, tačiau pažymėjo, jog pareigūnai vienu metu atlieka daug patikrinimų, todėl šis netikslumas galėjo atsirasti. Atstovo teigimu, reiktų vadovautis pareigūnų tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad buvo tikrinamas namas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r.
Teismas su šiais atstovo argumentais sutikti negali. Atkreiptinas dėmesys, jog šių savo paaiškinimų dėl fotonuotraukų netikslumo Departamentas nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais, t. y. teismui nėra pateikta, kiek tą dieną patikrinimų buvo atlikta, kiek ir kokios fotonuotraukos buvo padarytos, nėra pateikti pareigūnų paaiškinimai, kad pateikta nuotrauka netiksli, tačiau buvo nuvykta teisingu tikrinime nurodytu adresu ir kt. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad fotonuotrauka yra pateikta ne iš kito tikrinimo (kitos vietovės), tačiau iš tos pačios vietovės, visiškai šalia pareiškėjų namo. Minėtomis nustatytomis faktinėmis aplinkybės Departamentas rėmėsi priimdamas ginčijamą sprendimą, t. y. Sprendime nurodyta, kad atlikus Bendrovės patikrinimą buvo nustatyta, kad iškabos nėra, kad gyvenamojo namo durų niekas neatidarė. Taigi, remiantis galimai surinktais netiksliais ir byloje esančiais prieštaringais rašytiniais įrodymais teismas negali konstatuoti Sprendimo teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Departamentas, panaikindamas Leidimus, vertino ir aplinkybę, jog pareiškėjos dukra Lietuvoje nesimoko, tačiau į bylą pateikta 2017 m. liepos 3 d. Maskvos miesto Švietimo departamento pažyma Nr. 139 patvirtina, kad pareiškėjos dukra mokosi Rusijos mokykloje eksternu (nuotoliniu būdu), kuri nebuvo įvertinta, kaip ir nebuvo įvertinta, kokios aplinkybės lėmė, kad pareiškėja tikrinimo laikotarpiu Lietuvoje buvo tik 15 dienų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi netiksliais ir prieštaringais surinktais rašytiniais įrodymais, kurie sąlygojo neteisėto Sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, Departamento Sprendimas turi būti panaikintas. Tačiau teismas pažymi, jog šis teismo sprendimas neeliminuoja atsakovo, kaip vieno iš užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuojančios institucijos pareigos, turint įtarimų, jog užsienietis, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, atlikti patikrinimą, tačiau šis patikrinimas turi būti atliktas, laikantis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Pareiškėjos antruoju skundo reikalavimu prašė teismo palikti galioti Departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjoms buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2019 m. rugsėjo 13 d. Teismo vertinimu, šis reikalavimas yra perteklinis, nes teismui panaikinus Sprendimą, pareiškėjoms išduoti leidimai laikinai gyventi LT7418355 ir LT7418356, galiojantys iki 2019 m. rugsėjo 13 d., lieka galioti.
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, Įstatymo 1401 straipsnio 3 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjų N. S. ir A. K., atstovaujamos N. S., skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (15/5-7) 11U-929(00975;00976) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Rusijos Federacijos pilietėms N. S. ir A. K. panaikinimo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Mefodija Povilaitienė
Margarita Stambrauskaitė