Pranešėjas A. Saulėnas                                                               Civilinė byla Nr.2A-151-622/2011

Teisėja D. Žukauskienė                                                              Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                                   42.9.; 114.4.; 121.21.

 (S)

                                                                    

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2011 m. kovo 31 d.

Klaipėda

 

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „Vilturta“ atstovui advokatui Albertui Kručkauskui, atsakovo UAB „Delagida“ atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilturta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilturta“ ieškinį atsakovui UAB „Delagida“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 26126,65 Lt skolą, 11868,27 Lt delspinigius, 1140 Lt bylinėjimosi išlaidas, 6 procentų dydžio palūkanas nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovui išnuomojo ekskavatorių, už kurio naudojimą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2008 m. spalio mėnesio pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras atsakovas neapmokėjo, todėl vadovaujantis sudaryta sutartimi atsakovas yra skolingas ieškovui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad ieškovo nebuvo pateikti įrodymai, kad su nuomojama technika buvo dirbama atitinkamomis dienomis po tris valandas bei buvo sunaudotas konkretus kuro kiekis, atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad šis mechanizmas buvo naudojamas. Atsakovas neįvykdė sutarties, todėl neturi pagrindo reikalauti prašomų priteisti sumų (b. l. 86).

Ieškovas UAB „Vilturta“  apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nenuosekli buvo atsakovo pozicija dėl PVM sąskaitų-faktūrų už nuomą gavimo, o atsiliepime į ieškinį atsakovas ekskavatoriaus naudojimo fakto neginčijo. Taip pat nurodo, kad sutarties galiojimo metu ginčo šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė sutarties 4.1 ir 4.2 punktus taip, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštis nebūtų pildomas. Beveik metus atsakovas mokėdavo už ekskavatoriaus nuomą tik pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, neprieštaravo susiklosčiusiai apmokėjimo pagal nuomos sutartį praktikai. Susidūręs su sunkumais atsakovas pradėjo remtis sutarties punktu, įpareigojančiu ieškovą pateikti atsakovui darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Ieškovas įrodė aplinkybę, jog nuo sutarties sudarymo pradžios darbo laiko apskaitos žiniaraštis nebuvo pildomas. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo paaiškinamasis raštas ir darbininkų paaiškinimai negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai, pagrindžiantys faktinį mechanizmo darbo laiką. Teigia, kad teismas vadovavosi spėjimais bei prielaidomis, kurios prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. 

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ginčo šalių 2007-06-23 buvo sudaryta transporto priemonių – mechanizmų nuomos sutartis, kuria ieškovas išnuomojo ekskavatorių atsakovui neribotam laikotarpiui už sutartą valandinį atlygį, skaičiuojamą pagal faktiškai išdirbtą laiką (b. l. 14-15). Tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos sutarties vykdymo.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Ta aplinkybė, kad atsakovas neįrodė atsikirtimą sudarančių aplinkybių, yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas sprendžia, ar yra įrodytas faktinis pagrindas ieškovo reikalavimams. Tokios pozicijos laikosi kasacinis teismas. Antai jis yra nurodęs, kad ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį. Jeigu atsakovas įrodo atsikirtimą į ieškinį, tai jis paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes. Jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo į ieškinį, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas. Ši išvada grindžiama tuo, kad CPK 179, 185 straipsniuose tokios nuostatos nėra. Priešingai, pripažinus, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės vertinamos kaip įrodytos dėl to, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, atsirastų galimybė pripažinti įrodytomis aplinkybes, kurios niekuo nepagrįstos ir niekuo nepatvirtintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-644/2006).

Teismo veiksmus įrodinėjimo procese reglamentuoja CPK 179 straipsnis, kuris nepakeičia CPK 178 straipsnyje nustatytų teismo pareigų dispozityviose bylose, kuriose nėra viešojo intereso ir visa apimtimi galioja rungimosi bei dispozityvumo principai. Antai kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 179 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip atimanti teismui galimybę konstatuoti, jog tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-99/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-7-540/2009, publikuota Teismų praktikoje Nr. 32).

Konkrečiu nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudarytas sandoris. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad pateiktuose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytu laiku jis naudojosi ekskavatoriumi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra įrodyta, jog ieškovo nurodytu laiku atsakovas naudojosi ekskavatoriumi. Ieškovas pripažįsta aplinkybę, kad ekskavatoriaus darbo laiko apskaitos žiniaraštis nebuvo pildomas. Tai reiškia, kad ieškovas nesilaikė minimos sutarties 4.1 ir 4.2. punktų reikalavimų. Tačiau tai nepatvirtina apeliacinio skundo teiginių, kad sutartis buvo pakeista abiejų šalių suderinta valia konkliudentiniais veiksmais ir atsakovas turėjo pareigą atsiskaityti tik pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras.  

Ieškovo teiginiai apie tai, jog šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė nuomos sutartį, neatleidžia ieškovo nuo pareigos, kilus ginčui dėl nuomos sutarties vykdymo, įrodyti, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nuomojo ekskavatorių.

Byloje pateikti ieškovo paaiškinimai bei kiti rašytinai dokumentai nepatvirtina faktinio ekskavatoriaus išdirbto laiko ginčo laikotarpiu, todėl pagrįstai nelaikytini tinkamais ir pakankamais ieškiniui pagrįsti. Nei V. Ž., nei V. T. savo paaiškinimuose nenurodė nuomojamo ekskavatoriaus išdirbto laiko pagal ginčo šalių sudarytą sutartį (b. l. 50, 51). Ieškovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nesutampa su apskaitytu ekskavatoriaus darbo laiku, todėl taip pat nepatvirtina PVM sąskaitose-faktūrose nurodyto nuomojamo ekskavatoriaus faktiškai dirbto laiko (b. l. 57-62). Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad V. T. ginčo laikotarpiu UAB „Vilturta“ dirbo traktoristu, o UAB „Delagida“ – vamzdžių klojėju (b. l. 52-56, 64-67). Be to, šie paminėti asmenys nebuvo apklausti byloje kaip liudytojai, jų rašytiniai paaiškinimai nepatvirtina ieškinyje išdėstytų aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių sudaryta transporto priemonių – mechanizmų nuomos sutartis yra galiojanti, nėra jokių įrodymų, kad tokia sutartis būtų neteisėta ir šalims negaliotų, byloje esantys įrodymai nepagrindžia ieškovo nurodytų aplinkybių, todėl nėra pagrindo daryti priešingos išvados, nei tai padarė apylinkės teismas.  

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vilturta“ 1140 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                          Audrius Saulėnas

 

Teisėjai                                                                                                                 Erika Misiūnienė

 

                                                                                                                 Žydrūnas Bertašius