Civilinė byla Nr. e2A-218-390/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07489-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.20; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1 (S)
Kauno apygardos teismas
Nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei D. N. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3 779,46 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palu?kanas nuo priteistos sumos nuo bylos is?kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visis?ko i?vykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 3 607,25 Eur, atsižvelgdama į iš UAB „TELE2“ gautus duomenis, jog J. S. atliko 172,21 Eur mokėjimus.
2. Nurodė, kad šalys buvo geros draugės ir 2014 m. sudarė žodinę sutartį, kuria susitarė, jog ieškovė savo vardu sudarys sutartį su UAB „TELE2“ dėl mobilaus telefono bei pokalbių plano bei šiuos įsipareigojimus apmokės, o atsakovė visas sumokėtas lėšas grąžins. Ieškovė nuo 2014 m. iki 2022 m. ryšio operatoriui UAB „TELE2“ už atsakovės naudojamas paslaugas sumokėjo 3 779,46 Eur. Atsakovė niekada nėra sumokėjusi grynais, o atsakovės teiktomis grožio paslaugomis praktiškai nepasinaudojo.
3. Atsakovė D. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad atsakovės darbinė veikla yra susijusi su grožio paslaugų teikimu ir iki 2017 metų lapkričio mėnesio tiek savo darbe, tiek ir asmeniškai naudojosi kitu, su ieškove visiškai nesusijusiu telefono numeriu. Ieškovės nurodytu telefono numeriu atsakovė naudojosi iki 2021 m. birželio mėnesio. Šalys susitarė, kad už naudojimąsi juo bus atsiskaitoma keliais būdais - atsakovė atsiskaitys su ieškove grynais pinigais pagal telekomunikacijos bendrovės išrašytą sąskaitą arba suteiks paslaugas (plaukų kirpimo, dažymo ir pan.) ieškovei bei jos dukrai. Šis susitarimas buvo vykdomas iki 2021 m. birželio mėnesio ir iki to laiko jokio įsiskolinimo nebuvo. Už laikotarpį nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2022 metų vasario mėnesio imtinai ieškovė nepateikė įrodymų apie telefono Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktų ryšio paslaugų kainą. Atsakovė negalėjo naudotis šiomis paslaugomis, nes laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. kovo 4 d. atsakovei buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, telefono aparatas iš jos buvo paimtas ir atjungtas. Jokio įsiskolinimo iki atsakovės suėmimo nebuvo. Reikalavimams priteisti ieškovės turėtas išlaidas už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 8 d. taikytinas ieškinio senaties terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės ieškovei 3 607,25 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 607,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nurodė, kad atsakovės skola nevertintina kaip periodiniai mokėjimai, nes šalys dėl atsakovės atliktinų periodinių mokėjimų ieškovei nesitarė, taip pat ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovės skolą, susidariusią atsakovei negrąžinus pinigų, sumokėtų pagal sąskaitas paslaugos tiekėjui, todėl ieškovės reikalavimas niekaip nesusijęs su jokiomis periodinėmis išmokomis ir sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties termino taikyti nėra pagrindo, o bendras ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
7. Pažymėjo, kad atsakovė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės išdėstytas aplinkybes apie atsakovės naudojimosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) laikotarpį, nepateikė. Taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovė bent iš dalies grąžino skolą ieškovei, o byloje esantys netiesioginiai įrodymai, nėra pakankami pripažinti, kad atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi perduodama grynuosius pinigus ar kokiu nors kitu būdu. Atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais grynųjų pinigų perdavimo (sumokėjimo) ar paslaugų teikimo ieškovei kaip atsiskaitymo būdo faktą. To nepadariusi, atsakovė prisiėmė prievolės įvykdymo įrodinėjimo riziką.
8. Kadangi atsakovė aplinkybės dėl atsiskaitymo su ieškove fakto neįrodė, teismas sprendė, kad atsakovė prievolės grąžinti ieškovei jos sumokėtas pinigines lėšas neįvykdė ir ieškovės reikalavimą dėl 3 607,25 Eur skolos priteisimo tenkino.
9. Patenkinus ieškinį, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 85 Eur sumokėtą žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė D. N. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto ieškinio senaties termino periodiniams mokėjimams. Byloje kilo ginčas ne dėl šalių sutartos atsiskaitymo tvarkos, o dėl to, ar atsakovė atsiskaitė už telefono ryšio paslaugas. Šalys apie sutartą atsiskaitymo tvarką, t. y. apie atsakovės pareigą atsiskaityti periodiškai kas mėnesį, iš esmės aiškino vienodai, toks jų aiškinimas yra logiškas ir gyvenimiškai pagrįstas. Todėl, priešingai nei nustatė teismas, šalių susitarimu atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti už suteiktas ryšio paslaugas periodiškai, t. y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, kurį apsprendė UAB „Tele2“ išrašytos ir ieškovės atsakovei pateiktos apmokėjimui sąskaitos, todėl šis mokestis atitinka periodinių išmokų, įtvirtintų CK 1.125 straipsnio 10 dalyje, požymius. Teismo sprendimas netaikyti šios įstatymo nuostatos yra nepagrįstas.
10.2. Teismas nepagrįstai laikė įrodytu faktą, jog atsakovė ryšio paslaugomis naudojosi nuo 2014 metų. Ieškovė savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais - nepateikė pradinės su UAB „Tele2“ sutarties, todėl nėra aišku, kada ji buvo sudaryta ir kokios sąlygos, nei vieno dokumento apie ieškovės nuo 2014 metų reikštas pretenzijas dėl skolos padengimo ir/arba sąskaitų pateikimą apmokėjimui.
10.3. Atsakovės vertinimu, į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina atsakovės atsikirtimus į ieškinį, jog atsakovė šalių susitarimu be mokėjimų grynais už ryšio paslaugas atsiskaitydavo suteikdama ieškovei ir jos dukrai grožio paslaugas. Atsakovė pažymi, kad nutraukiant ar pakeičiant sutartį su UAB „Tele2“ nedelsiant tuoj po atsakovės įkalinimo buvo galima išvengti išlaidų, tačiau ieškovė tai padarė tik 2022 metų vasario mėnesį, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pati ieškovė atsakovei faktiškai nesinaudojant ryšio paslaugomis prisiėmė visą riziką dėl papildomų išlaidų atsiradimo, todėl atsakovė šių išlaidų atlyginti neprivalo.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas pagrįstai ir teisėtai netaikė ieškinio senaties, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Ieškovė tik 2022 m. vasario mėn. suprato, kad atsakovė neketina grąžinti/sumokėti skolos, todėl ieškinio senaties termino pradžia yra 2022 m. vasario 16 d., atsakovė savo prievolę ieškovei iš esmės pripažino, nes 2021 m. lapkričio 24 d. atliko 122,21 Eur ir 2022 m. vasario 17 d. 50 Eur mokėjimus, taip iš dalies savo prievolę įvykdydama.
11.2. Pažymėtina, kad ieškovė savo reikalavimus įrodinėjo ne tik savo paaiškinimais, tačiau ir rašytiniais įrodymais (sąskaitomis, banko sąskaitos išrašais ir kt.), o atsakovė iš esmės savo įrodinėjimo pareigos nevykdė ir jokių tinkamų, leistinų ir patikimų įrodymų nepateikė. Teismui pasiūlius atsakovei asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti paaiškinimus, atsakovė atsisakė. Teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė pagal operatoriaus pateiktas sąskaitas už ryšio paslaugas naudojantis telefono numeriu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. sumokėjo 3 607,25 Eur, kuriuos tarp šalių buvusio žodinio susitarimo pagrindu atsakovė naudosis telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir grąžins ieškovei pinigus pagal apmokėtas sąskaitas. Pagal suformuluotą faktinį ieškinio pagrindą ( CPK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ieškovė prašė 3 779,46 Eur priteisti iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškinį. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu.
15. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo argumentus – teismas nepagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio 10 d. nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino bei netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl teismo išvados dėl atsakovės naudojimosi telefonu laikotarpio pradžią bei dėl atsiskaitymų su ieškove yra nepagrįstos.
16. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės 3 607,25 Eur skolos ieškovei sumokėjimo už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. Atsakovė teisminiame procese laikosi pozicijos, kad ieškovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą 2 433,93 Eur skolai, ieškovės sumokėtai iki 2018 m. gruodžio 8 d. Apeliaciniame skunde teigia, kad šalys buvo sutarę, jog atsakovė atsiskaitys su ieškove periodiškai pagal ieškovės pateiktas apmokėtas ryšio operatoriaus sąskaitas.
17. CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Atsakovės nuomone, mokėjimas kas mėnesį, t. y. prievolės apibrėžimas konkrečiu terminu, leidžia daryti išvadą, kad tai yra periodinės išmokos.
18. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje (dabartinė 10 dalis) įtvirtintą teisinį reguliavimą, nurodė, kad palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip ir palūkanoms. Bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Kitokioms periodinėms išmokoms gali būti priskiriami reikalavimai iš prievolių, kurioms yra būdingi periodiškumo požymiai, reikalavimams, susijusiems su išlaikymo priteisimu periodinėmis išmokomis, žalos atlyginimu, kai yra atlyginama periodinėmis terminuotomis išmokomis ir panašiais atvejais, kai iš esmės siekiama užkirsti skolų susikaupimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, nesutinka su atsakovės CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos nuostatos aiškinimu. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė apmokėdavo ryšio operatoriaus pateiktas sąskaitas už suteiktas paslaugas, tačiau šie mokėjimai nebuvo išreikšti konkrečia pinigų suma, jų dydis buvo kintantis. Tai, kad atsakovė turėjo mokėti ieškovei kas mėnesį, vien tai nėra pakankamas pagrindas kvalifikuoti mokėjimus periodinėmis išmokomis CK 1.125 straipsnio 10 dalies prasme. Tam, kad tam tikras mokėjimas būtų pripažintas periodine išmoka CK 1.125 straipsnio 10 dalies prasme, būtina konstatuoti kriterijų visumą, t. y. mokesčio konkretų dydį ir mokėjimo konkretų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009). Atsakovė nėra periodinių išmokų mokėtoja ieškovės atžvilgiu. Šiuo atveju atsakovės prievolė ieškovei traktuotina kaip skola, neturinti periodinio mokėjimo pobūdžio, todėl taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
20. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą.
21. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimu ir atitinkamai padarytomis išvadomis, jog atsakovė telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi nuo 2014 metų ir, kad nėra su ieškove atsiskaičiusi už ryšio paslaugas. Atsakovė, nesutikdama su teismo įrodymų vertinimu, pateikia savo nuomonę dėl įrodymo turinio ir jų reikšmės, siekia įrodyti jai reikšmingas aplinkybes.
22. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). ). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).
23. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės pateiktas UAB „TELE2“ išrašytas sąskaitas, banko sąskaitos išrašus, paskaičiavimus, teismo posėdžio metu duotus ieškovės paaiškinimus, taip pat atsakovės pateiktus įrodymus, kad atsakovė 2017 m. naudojosi dviem telefono numeriais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu duotus atsakovės atstovo paaiškinimus ir padarė išvadą, kad atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia ieškovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovės naudojimosi ginčo telefono numeriu laikotarpio. Apeliacinės instancijos teismas, net ir įvertinęs atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus grožio namų „E.GO“ 2017 m. rugsėjo 23 d., 2017 m. lapkričio 21 d. reklaminius skelbimus portale „Facebook“ , kuriuose nurodyti telefono numeriai, sprendžia, kad byloje pateiktų įrodymų konstatuoti faktą, jog atsakovė ginčo telefonu naudojosi nuo 2017 m. lapkričio mėn., nepakanka ( CPK 178 straipsnis).
24. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų skolos grąžinimo faktą, tik deklaratyvius teiginius, kad atsiskaitė su ieškove grynaisiais pinigais arba teiktomis grožio paslaugomis. Teismas vertino ir atsakovės pateiktą 2020 m. kovo 20-21 d. šalių susirašinėjimo turinį, pagal kurį nustatė, jog ieškovė klausė atsakovės grožio paslaugų kainų, be to, prašė, kad atsakovė teiktų grožio paslaugas už pinigus. Apeliaciniame skunde atsakovė šio susirašinėjimo turinį vertina priešingai, t. y. nurodytos aplinkybės įrodo, jog ieškovė atsakovei už iki 2021 m. kovo 21 d. teiktas grožio paslaugas nemokėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis netiesioginis įrodymas nepagrindžia atsakovės atsiskaitymo su ieškove fakto.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys atskleidžia, kad galutinės teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis).
26. Į esminius apeliacinio argumentus atsakyta, dėl kitų jo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl šis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Apeliacinį skundą atmetus ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 415 Eur bylinėjimosi išlaidas, apie tai įrodymus pateikė su atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo jas priteisti iš apeliantės. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių, todėl jos priteisiamos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo, Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikiantis Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 415 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Algimantas Kukalis