Civilinė byla Nr. e2A-364-567/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00276-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.2.1; 2.6.6.2; 2.6.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės SIA „Fima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės energetika“ ieškinį atsakovei SIA „Fima“ dėl skolos priteisimo ir SIA „Fima“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės energetika“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tauragės energetika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės SIA „Fima“ 345 865 Eur skolą už atliktus darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2023 m. birželio 12 d. SIA „Fima“ sudarė subrangos sutartį (toliau – ir sutartis) su UAB „Tauragės energetika“. Sutartimi ieškovė įsipareigojo sutartyje ir jos priede Nr. 1 nustatyta tvarka bei sąlygomis atlikti nurodytus darbus, o atsakovė įsipareigojo tinkamai, laiku ir kokybiškai atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka priimti bei už priimtus darbus sumokėti. Ieškovė pateikė atsakovei 2024 m. sausio 31 d. atliktų darbų aktus Nr. 24/01/31 ir Nr. 24/01/31.1 (toliau – ir kartu aktai, arba aktai Nr. 24/01/31 ir Nr. 24/01/31.1) ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras TES2013 Nr. 0304 ir TES2013 Nr. 0305 (toliau – ir kartu sąskaitos arba sąskaitos Nr. 0304 ir Nr. 0305) už atliktus darbus. Pagal sutarties sąlygas atsakovė privalėjo apmokėti pateiktas sąskaitas per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos priėmimo. Ieškovės sąskaitą Nr. 0304 atsakovė priėmė 2024 m. vasario 12 d., o sąskaitą Nr. 0305 – 2024 m. vasario 14 d. 2023 m. vasario 13 d. šalys sudarė papildomą susitarimą (toliau – ir susitarimas) dėl kontaktinio tinklų montavimo darbų ruože Lielvarde–Skriveri. Tačiau, nepaisant prisiimtų įsipareigojimų, atsakovė minėtų sąskaitų per numatytą laikotarpį neapmokėjo. Taigi, susidarė 345 865 Eur įsiskolinimas.

3.       Atsakovė SIA „Fima“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:

3.1.                      pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Tauragės energetika“ 2024 m. gegužės 9 d. pranešimu atliktą 25 000 Eur įskaitymą;

3.2.                      priteisti iš UAB „Tauragės energetika“ ieškovei SIA „Fima“ 71 315,73 Eur ir 12,25 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą;

3.3.                      sumažinti 40 000 Eur dydžio baudą iki nulio Eur dydžio, atleidžiant SIA „Fima“ nuo civilinės atsakomybės.

4.       Priešieškinyje nurodė, kad ieškovės reikalavimas grindžiamas pagal 2 atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas Nr. 0304 bei Nr. 0305. Atsakovė nesutiko su ieškovės nurodytomis sumomis, kadangi sąskaita Nr. 0305 buvo apskaičiuota, neatsižvelgiant į sutartyje numatytas įskaitymo taisykles. Iš minėtos sąskaitos turėjo būti išskaitytas 25 000 Eur sumokėtas avansas už demontavimo darbus. Taip pat sąskaitoje Nr. 0305 nurodyta 40 000 Eur bauda už prastovas negalėjo būti įtraukta į aktą ir į šią sąskaitą, o jei galėtų būti įtraukta – turėtų būti mažinama. Be to, atsakovė nesutiko su sąskaitoje Nr. 0304 nurodytais 197 865 Eur, iš kurių turėjo būti išskaitytos atsakovės turėtos 63 010,31 Eur išlaidos ir nuostoliai. Atsakovė teigia, kad ieškovė nepagrįstai atliko sumokėtų sumų įskaitymą. Atliekant demontavimo darbus buvusiose kabelio tvirtinimo vietose, ieškovė paliko tvirtinimo laido likučius, ne visas kontaktinio tinklo gembes pritvirtino tinkamai, todėl šiuos darbus savo resursais turėjo perdaryti atsakovė. Atsilaisvinusi naujai sumontuota kontaktinio tinklo gembė kliudė pravažiuojančio elektrinio traukinio pantografą, kurio atstatymo išlaidas atlygino atsakovė.

                              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas, atlikęs priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, priteisė iš atsakovės SIA „Fima“ 326 354,69 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 677,51 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Tauragės energetika“. 

6.       Byloje nėra ginčo dėl darbų kainos ir aplinkybės, jog ieškovė aktuose nurodytus darbus atliko. Teismas konstatavo, kad atsakovės teiginiai dėl ieškovės pareigos grąžinti (išskaityti iš sąskaitų Nr. 0304 ir Nr. 0305) avansą yra nepagrįsti. Pagal sutarties 4.3 punktą ir susitarimo 3.2 punktą nustatytas atsakovės įsipareigojimas dėl avanso sumokėjimo. Įskaitymu ieškovė nesumažino atsakovės teisių apimties išskaičiuoti už defektus mokėtinas sumas. Sutartis yra nutraukta, darbai perduoti, visos sąskaitos atsakovei išrašytos. Atsakovė nėra apmokėjusi nei ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros TES2013 Nr. 0304, nei PVM sąskaitos faktūros TES2013 Nr. 0305, nei PVM sąskaitos faktūros TES2013 Nr. 0314, kuriai ieškovė 2024 m. gegužės 9 d. pareiškimu taikė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.

7.       Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, nusprendė, kad atsakovė nepagrįstai teigė dėl sutartyje numatytos prievolės sumokėti baudą pasibaigimo po to, kai šalys sudarė papildomą susitarimą dėl montavimo darbų ir ieškovė gavo galimybę vykdyti montavimo darbus, atsižvelgiant į tai, jog bauda turėjo užtikrinti minėto susitarimo sudarymą. Teismas konstatavo, kad pagal sutarties 5.2 punktą bauda buvo siekiama užtikrinti ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą tuo atveju, jeigu ne dėl ieškovės kaltės demontavimo darbai negalės būti vykdomi.

8.       Teismas nustatė, kad atsakovė apmokėjo Latvijos keleivių pervežimo geležinkeliais operatoriaus AS „Pasažieru vilciens“ patirtus 19 510,31 Eur nuostolius, atsiradusius dėl ieškovės netinkamai sumontuotos kontaktinio tinklo gembės, kuri kliudė pravažiuojančio elektrinio traukinio Nr. 6202M (16EV-0009, Latvijos keleivių pervežimo geležinkeliais operatorius AS „Pasažieru vilciens“) pantografą. Teismas nenustatė, kad kontaktinio tinklo konsolė (gembės sudėtinė dalis) atsilaisvino dėl kitų priežasčių – trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų (nuotraukų, vaizdo medžiagos ir pan.), kurie patvirtintų, jog ji realiai patikrino visas gembių konsoles ruože Lielvarde–Skriveri ir papildomai nustatė dar 12 vienetų netinkamai sutvirtintų gembių konsolių. Teismas įvertino, kad pačios atsakovės sudarytos menamų išlaidų lentelės pagrįstumo patikrinti neįmanoma. Atsižvelgdamas į sutarties nuostatas, kurios nustato ieškovės pareigą operatyviai įvykdyti garantinius įsipareigojimus, nedarant įtakos nei traukinių eismui, nei kokioms nors kitoms aplinkybėms, teismas priėjo išvadą, kad nebuvo objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovė negalėjo kreiptis į ieškovę dėl sutartyje nurodytų garantinių įsipareigojimų įvykdymo.

10.       Teismas pripažino nepagrįstu atsakovės reikalavimą atlyginti jos patirtus 33 743,51 Eur nuostolius, atliekant perkėlimo darbus dėl to, kad ieškovė turėjo demontuoti esamą kabelį ir sumontuoti jį kitoje vietoje, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog senose 6–10 kV oro linijos kabelio tvirtinimo vietose buvo palikti tvirtinimo laido likučiai.

11.       Teismas kritiškai vertino teismo posėdžio dieną atsakovės pateiktas tris nuotraukas, kurios buvo be vaizdo fiksavimo datos duomenų, kuriose, atsakovės teigimu, matyti raudonai apibrėžti nepašalinti tvirtinimo laido likučiai. Teismas pažymėjo, kad raudona spalva pažymėtos detalės yra ne senose montavimo vietose ant tamsios atramos, o ant pačių laidų. Be to, tos pačios detalės yra ir ant laidų, pritvirtintų prie naujų atramų. Teismas priėjo išvadą, kad tai yra laidų jungtys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniame skunde atsakovė SIA „Fima“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir iš dalies atmestas priešieškinis, priimti naują sprendimą (arba pakeisti sprendimą): atmesti ieškinį, o atsakovės priešieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Ieškovė neatliko darbų, nurodytų sąskaitoje Nr. 0304 visa apimtimi, t. y. atlikdama esamo 6–10 kV oro linijos kabelio perjungimo (perkėlimo) ant naujai sumontuotų gembių darbus, ieškovė senose 6–10 kV oro linijos kabelio tvirtinimo vietose paliko tvirtinimo laido likučius. Atsižvelgiant į sutarties 9.2.2.2 punktą, kuris nustato, kad rangovas turi teisę nemokėti už nekokybiškai atliktus subrangovo darbus, atsakovė neturėjo pareigos atsiskaityti pagal minėtą sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių neatliktų darbų faktą.

12.2.                      Atsakovė nesutinka su teismo atsisakymu mažinti delspinigius, nurodytus sąskaitoje Nr. 0305, iki realaus nuostolių dydžio. Po susitarimo sudarymo sutartyje numatyta bauda negali būti taikoma, kadangi atsakovė įvykdė savo pareigą. Baudos dydis yra neadekvatus ir aiškiai per didelis, todėl teismas turėjo sumažinti netesybas iki realaus nuostolių dydžio.

12.3.                      Jokios aplinkybės nesudarė pagrindo ir nepateisino ieškovės atlikto įskaitymo į už montavimo darbus mokėtinas sumas, ignoruojant sutartą įskaitymo tvarką. Be to, atlikusi įskaitymą tik į už montavimo darbus mokėtinas sumas, ieškovė savavališkai sumažino teisę ir galimybę ieškovei mažinti už montavimo darbus mokėtiną sumą jų (šių darbų) defektų suma.

12.4.                      Teismo sprendimas tenkinti tik dalį atsakovės reikalavimų yra nepagrįstas. Atsakovė ištaisė nekokybiškai atliktus darbus, todėl ji negalėjo pateikti kito įrodymo, kaip savo pačios parengtą atliktų darbų pažymą. Nors teismas nusprendė, kad priešieškinyje pateiktos atliktų darbų pažymos yra menamos ir jų patikrinti negalima, tačiau tokios išvados iš esmės paneigia atsakovės teisę įrodinėti turėtus nuostolius. Bet kuriuo atveju, jeigu pati atsakovė savo jėgomis atliko darbus, pagal teismo išvadą ji niekaip negalėtų įrodyti turėtų išlaidų. Atsakovė pažymėjo, kad montavimo darbų kokybės trūkumų šalinimo metu sutartis ir susitarimas jau buvo laikomi pasibaigusiais, atsakovei juos nutraukus, ieškovei nebevykdant darbų. Taigi, dėl šių aplinkybių pačiai  atsakovei teko tikrinti ieškovės sumontuotas gembių konsoles.

13.       Ieškovė UAB „Tauragės energetika“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

13.1.                      Apeliacinio skundo argumentai apie ieškovės neatliktus ar netinkamai atliktus oro linijos kabelio perjungimo darbus yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Minėti darbai buvo patvirtinti atsakovės atstovo ir atsakovė neinformavo ieškovės apie darbų netinkamą atlikimą. Šis faktas reiškia, kad apeliantė po darbų priėmimo jo nepatikrinusi neteko teisės atsisakyti apmokėti už priimtus darbus. Be to, atsakovės į bylą pateiktų nuotraukų, neva patvirtinančių netinkamą darbų atlikimą, datos negalima nustatyti.

13.2.                      Nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl baudos nustatymo sutartyje, siekiant užtikrinti būsimo susitarimo sudarymą. Sutartyje nebuvo nustatytas aiškus terminas susitarimui sudaryti, todėl nesuprantama, kaip galima būtų objektyviai pritaikyti sutartyje nurodytą baudą už susitarimo nesudarymą, nes nėra aišku, nuo kada ji turėtų būti skaičiuojama. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir anksčiau įtraukdavo baudas už prastovas pagal sutartį į atliktų darbų aktus, kuriuos atsakovė priimdavo bei apmokėdavo, nereikšdama dėl to ieškovei pretenzijų.

13.3.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais dėl sumokėto avanso užskaitymo tvarkos nesilaikymo. Teismas teisingai nurodė, kad vienintelis sutartinis įsipareigojimas yra atsakovės įsipareigojimas dėl avanso sumokėjimo. Taip pat priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Nepriklausomai nuo to, kokia galimybė taikyti įskaitymą būtų numatyta sutartyje ir susitarime, tai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė negalėjo atlikti įskaitymo.

13.4.                      Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų (o tik pačios atsakovės parengtos atliktų darbų pažymos), kurie patvirtintų atsakovės teiginius, kad ji realiai patikrino visas gembių konsoles ruože Lielvarde–Skriveri ir papildomai nustatė dar 12 vienetų netinkamai sutvirtintų gembių konsolių. Atsakovė neįrodė, kad ji realiai savo jėgomis atliko priešieškinyje deklaruojamus darbus ir nustatė trūkumus. Atsakovės darbuotojams mokėtinos sumos, kurios įtrauktos į reikalautus iš ieškovės priteisti nuostolius, negali būti laikomos jos patirtais nuostoliais, kadangi darbo užmokestį atsakovė, kaip darbdavė, privalo mokėti darbuotojams nepriklausomai nuo to, kokius darbus jie atlieka vykdydami darbo sutartyse nurodytas darbines funkcijas.

13.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl 33 743,51 Eur nuostolių atlyginimo, nes jie nėra pagrįsti pakankamais įrodymais. Atsakovė nepateikė įrodymų apie ieškovės netinkamai ar nepilnai atliktus darbus, taip pat nepateikė dokumentų, įrodančių, jog atsakovė realiai patyrė 33 743,51 Eur nuostolius, be to, nepasinaudojo sutartyje nustatyta ieškovės pareiga pašalinti trūkumus, paaiškėjusius garantinio termino metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

14.        Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

15.       Atsakovė kartu su jungtinės veiklos partneriais SIA „BMGS“ ir SA „ALSTOM Transport“ vykdė projektavimo bei statybos rangos darbus geležinkelių ruožuose „Riga–Jelgava ir Lielvarde–Skriveri modernizavimas greičio didinimui“. Darbų tikslas: nurodytuose geležinkelio ruožuose demontuoti senąjį elektrinių traukinių kontaktinį tinklą; vietoje demontuoto kontaktinio tinklo sumontuoti naują kontaktinį tinklą, siekiant padidinti elektrinių traukinių greitį. Senojo kontaktinio tinklo demontavimui ir dalies naujo kontaktinio tinklo montavimui ieškovė pasitelkė subrangovę UAB „Tauragės energetika”.

16.       Subrangos darbų atlikimui šalys sudarė: 2023 m. birželio 12 d. subrangos sutartį dėl inžinerinių bei bendrųjų statybos darbų atlikimo dviejų ruožų Riga–Jelgava ir Lielvarde–Skriveri modernizavimo projekte greičio didinimui. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti sutarties priede Nr. 1 nurodytus senojo kontaktinio tinklo demontavimo darbus Riga–Jelgava ruože. Šalys taip pat susitarė ateityje sudaryti susitarimą dėl papildomų kontaktinio tinklo montavimo darbų atlikimo (sutarties 1.11 ir 3.4 punktai).

17.       2023 m. gruodžio 13 d. šalys sudarė papildomą susitarimą dėl kontaktinio tinklų montavimo darbų ruože Lielvarde–Skriveri. Kontaktinio tinklo montavimo darbai ir jų vykdymo sąlygos buvo apibrėžti tiek sutartyje, tiek susitarime.

18.       Ieškovė pateikė atsakovei 2024 m. sausio 31 d. atliktų darbų aktus Nr. 24/01/31 ir Nr. 24/01/31.1 bei 345 865 Eur sąskaitas Nr. 0304 bei Nr. 0305 už atliktus darbus. Ieškovės pateiktą sąskaitą Nr. 0304 atsakovė priėmė 2024 m. vasario 12 d., o sąskaitą Nr. 0305 – 2024 m. vasario 14 d., abi sąskaitas pasirašydama elektroniniu (toliau – el.) parašu. Pagal sutarties sąlygas atsakovė privalėjo apmokėti pateiktas sąskaitas per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos priėmimo.

19.       Sutartis ir susitarimas buvo nutraukti vienašališkai atsakovės atitinkamai 2024 m. vasario 19 d. bei 2024 m. kovo 15 d. pranešimais dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių bei nenugalimos jėgos. Ieškovė nebevykdo darbų nuo 2024 m. kovo 15 d.

20.       2024 m. gegužės 9 d. pranešimu dėl vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ieškovė informavo atsakovę apie jos sumokėto 55 000 Eur avanso įskaitymą į atsakovės neapmokėtą ieškovės 2024 m. kovo 28 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą TES2013 Nr. 0314 dėl 60 381,50 Eur pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 24/03/22. Po įskaitymo likusi atsakovės mokėtina suma pagal minėtą sąskaitą sudarė 5 381,50 Eur. 

Dėl skolos ir nuostolių

21.       Byloje kilo ginčas tarp generalinės rangovės (atsakovės) ir subrangovės (ieškovės) dėl tarpusavio sumų (skolų, nuostolių, įskaitymo atlikimo) priteisimo, ieškovei vykdant kontaktinio tinklo montavimo bei demontavimo darbus pagal šalių sudarytą sutartį ir susitarimą.

22.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

23.       Bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose CK nuostatose yra įtvirtina rangovo teisė pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymuose arba rangos sutartyje nenustatyta, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas, ir nurodyta, kad tuo atveju, jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). Šiose nuostatose taip pat aptarti ir su generalinio rangovo, subrangovo ir užsakovo tarpusavio santykiais bei atsakomybe susiję klausimai: CK 6.650 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu rangovas sutarčiai įvykdyti pasitelkė subrangovus pažeisdamas įstatymuose ar sutartyje nustatytas taisykles, jis atsako užsakovui už nuostolius, kuriuos padarė vykdydami sutartį subrangovai; pagal aptariamos nuostatos 3 dalį, generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; CK 6.650 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jei kitaip nėra nustatyta sutartyje ar įstatymuose, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.

24.       Kasacinis teismas išaiškino, kad generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu. Nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus generaliniam rangovui, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą. Subrangovas, kaip verslininkas ir savo srities profesionalas, prisiimdamas pareigą atlikti tam tikrus darbus, suteikia generaliniam rangovui, kuris yra atsakingas užsakovui, teisėtus lūkesčius, kad jis atliks darbus profesionaliai, kokybiškai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Taigi, iš esmės subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui, tik skiriasi jų pareigų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015).

25.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos dvi tarpusavyje susijusios užsakovo pareigos – priimti rangovo darbų rezultatą ir jį apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas, pirmiau išdėstytų teisės normų nuostatų visuma bei šias nuostatas aiškinanti teismų praktika suponuoja išvadą, jog užsakovas, neginčydamas pareigos priimti rangovo faktiškai atliktus darbus, sudarančius dalį sutarto galutinio rezultato, juolab priėmęs šiuos darbus, turi pareigą už juos atsiskaityti. Toks aiškinimas užtikrina šalių interesų pusiausvyrą – užsakovas, iš rangovo įgijęs teises į tam tikrą rangovo sukurtą turtą, privalo jam už šias teises atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021).

26.       Įstatyme nustatyti ir kasacinio teismo praktikoje aptariami išimtiniai atvejai, kai užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą bei atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013).

27.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

28.       Specialieji užsakovo teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

29.       Taigi, užsakovas (generalinis rangovas ginče su subrangovu) gali rinktis kelis teisių gynimo būdus tiek, kiek specialiųjų nuostatų, įtvirtintų CK 6.665 straipsnyje, nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

30.       Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).

31.       Apeliantė (generalinė rangovė) apeliaciniame skunde, nesutikdama apmokėti ieškovės (subrangovės) sąskaitą Nr. 0304, nurodė, kad ieškovė, atlikdama montavimo darbus, turėjo atlikti 6–10 kV oro linijos polimerinių gembių montavimą ant kontaktinio tinklo stulpų ir esamo 6–10 kV kabelio perjungimą (perkėlimą) ant naujai sumontuotų gembių, tačiau darbų visa apimtimi neatliko arba juos atliko netinkamai, nes senose 6–10 kV kabelio tvirtinimo vietose paliko tvirtinimo laido likučius. Dėl nurodytų priežasčių apeliantė nesutiko su ieškovės 2024 m. sausio 31 d. atliktų darbų akto Nr. 24/01/31.1 (ginčijama akto pozicija Nr. 2 dėl 24 206 Eur) pagrindu išrašyta sąskaita Nr. 0304 dėl 197 865 Eur. Apeliantė nurodė, kad, šalindama savo jėgomis tvirtinimo laido likučius, patyrė 33 743,51 Eur išlaidų, todėl neprivalo apmokėti minėtos sąskaitos, o atsakovės patirtus nuostolius privalo atlyginti ieškovė.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės apeliaciniame skunde minima ieškovės sąskaita Nr. 0304 yra išrašyta ne ieškovės 2024 m. sausio 31 d. atliktų darbų akto Nr. 24/01/31.1 pagrindu, o 2024 m. sausio 31 d. atliktų darbų akto Nr. 24/01/31 pagrindu dėl 148 000 Eur. 2024 m. sausio 31 d. atliktų darbų akto Nr. 24/01/31.1 pagrindu dėl 197 865 Eur išrašyta sąskaita, kurios Nr. 0305, įskaitant dėl ginčijamų esamo 6–10 kV kabelio perjungimo (perkėlimo) ant naujai sumontuotų gembių darbų (ne)atlikimo. Taigi, apeliantė iš esmės ginčija savo prievolę atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus pagal 2024 m. sausio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 24/01/31.1 ir jo pagrindu išrašytą sąskaitą Nr. 0305. Be to, apeliantė ginčija ne visus minėtame atliktų darbų akte ir sąskaitoje nurodytus darbus (iš viso 12 pozicijų), o tik minėtus esamo 6–10 kV kabelio perjungimo (perkėlimo) ant naujai sumontuotų gembių darbus.

33.       CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

34.       CK 6.662 straipsnio 1–4 dalyse nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti bei priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.

35.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

36.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

37.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

38.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

39.       Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus pagal 2024 m. sausio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 24/01/31.1 ir jo pagrindu išrašytą sąskaitą Nr. 0305, t. y. konkrečiai už esamo 6–10 kV kabelio perjungimo (perkėlimo) ant naujai sumontuotų gembių darbus.

40.       Sutarties 6.2–6.3 punktuose nurodyta, kad darbų perdavimas vyksta subrangovui pateikiant generaliniam rangovui subrangovo parengtas pažymas apie faktiškai dirbtų dienų skaičių ir darbų priėmimo–perdavimo aktus. Generalinis rangovas per 5 kalendorines dienas privalo patvirtinti subrangovo pateiktus darbų priėmimo–perdavimo aktus. Generalinis rangovas gali motyvuotai atsisakyti patvirtinti subrangovo atliktų darbų aktus tik tuo atveju, jeigu juose nurodyta informacija yra akivaizdžiai nepagrįsta, nedelsiant informuodamas apie tai subrangovą ir paprašydamas pateikti atitinkamai pakoreguotą darbų perdavimo–priėmimo aktą. Sutarties 9.1.2 punkte taip pat nurodyta, kad generalinis rangovas, pastebėjęs darbų trūkumus, nedelsiant apie tai informuoja subrangovą.

41.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė patvirtino (pasirašė el. parašu) tiek 2024 m. sausio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 24/01/31.1, tiek jo pagrindu išrašytą sąskaitą Nr. 0305 ir pretenzijų dėl netinkamai atliktų darbų ar jų pašalinimo iki ginčo šioje byloje kilimo nereiškė, taip pat, kad sutartis bei susitarimas atsakovės buvo nutraukti ne dėl ieškovės kaltės, o dėl ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių ir nenugalimos jėgos, kaip tai nurodyta atsakovės 2024 m. vasario 19 d. ir 2024 m. kovo 15 d. pranešimuose. Minėti ieškovės atliktų darbų aktas ir sąskaita atsakovės atstovo patvirtinti el. parašu 2024 m. vasario 14 d., t. y. praėjus dviem savaitėms nuo jų pateikimo. Vadinasi, ieškovės atlikti darbai atsakovės buvo patikrinti ir priimti, ieškovė apie atliktų darbų trūkumus nebuvo informuota. Apeliantės argumentai savaime nepatvirtina nekokybiško ieškovės atliktų darbų rezultato ir atitinkamai atsakovės teisės neatsiskaityti, juolab kad nėra ginčo dėl minėtame atliktų darbų akte bei jo pagrindu išrašytoje sąskaitoje nurodytų darbų kokybės.

42.       Šiame kontekste, atsakovei teigiant buvus ieškovės atliktų darbų trūkumų, kurių ji ieškovei nenurodė kelis mėnesius, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti sutarties vykdymo metu. CK 6.658 straipsnio nuostatos numato užsakovui ne tik teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, bet ir nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir (arba) reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita (CK 6.658 straipsnio 1, 3 dalys). Be to, pagal CK 6.658 straipsnio 5 dalį, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai. Tačiau užsakovas neturi tokios teisės, jeigu rangovas pakankamai užtikrina savo prievolės įvykdymą.

43.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos normos aktualios nagrinėjamu atveju, nes atsakovė, teigdama, kad pastebėjo ieškovės atliktų darbų trūkumus (nepašalinti laidų likučiai senose montavimo vietose), nepateikė įrodymų, jog apie juos sutartyje nustatyta tvarka būtų pranešusi ieškovei nedelsiant iki arba iš karto po darbų priėmimo, o ne kilus ginčui dėl atsiskaitymo. Taigi, atsakovė neturi teisės remtis aplinkybe, kad jos įrodinėjami ieškovės atliktų darbų trūkumai atsirado jų perdavimo metu ar vėliau, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė, jos teigimu, ieškovės atliktų darbų trūkumus ištaisė savo jėgomis, apie trūkumų faktą neinformavusi ieškovės ir nesuteikusi galimybės pašalinti atliktų darbų trūkumus, jei tokie iš tiesų egzistavo.

44.       Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu atsakovės pateiktų įrodymų (nuotraukų, nuostolių apskaičiavimo lentelės) įvertinimu pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, kad CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kaip minėta, CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

45.       Nagrinėjamu atveju atsakovės pateiktos nuotraukos yra be datos, nuotraukose raudona spalva pažymėtos detalės yra ne senose montavimo vietose ant tamsios atramos, o ant pačių laidų, be to, tos pačios detalės yra ir ant prie naujų atramų pritvirtintų laidų. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė senose montavimo vietose paliko sutvirtinimo laidų likučius, nes akivaizdu, jog tokiu atveju ant naujų atramų nebūtų tokių pačių atsakovės pažymėtų detalių.

46.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalis, pareiškusi reikalavimą taikyti civilinę atsakomybę, kartu turi procesinę pareigą įrodyti visas būtinąsias antrosios sutarties šalies civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalos, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, faktą bei jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę, kuri, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, yra preziumuojama (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad sąlygos taikyti žalos atlyginimo institutą nesusiklostė, apeliantei neįrodžius ieškovės civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų visumos.

47.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

48.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga, gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindas. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023).

49.       Taigi, apeliantė turėjo procesinę pareigą įrodyti ieškovės neteisėtus veiksmus, t. y. konkrečių įstatymo ar sutarties nuostatų arba bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimą. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai atlikusi ginčui aktualius rangos darbus, dėl to apeliantė patyrė žalą, stokoja pagrįstumo ir neatitinka įrodymų turinio.

50.       Kaip minėta, atsakovė ginčijamus ieškovės darbus priėmė ir pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės bei trūkumų nereiškė iki ginčo šioje byloje kilimo, todėl atsakovės pateikta nuostolių apskaičiavimo lentelė (jos pavadinimas: „2-asis skaičiavimas – 6–10 kV įtampos oro linijų tvirtinimo detalių išmontavimas, 10 naktinių pamainų“) savaime nepatvirtina nei ieškovės atliktų darbų trūkumų, nei atsakovės patirtų nuostolių, šalinant trūkumus, fakto. Minėta atsakovės nuostolių apskaičiavimo lentelė yra ne tik be datos, bet ir be duomenų, jog atsakovė savo jėgomis šalino būtent laidų likučius, kurių nepašalino ieškovė, senose montavimo vietose. Atsakovės įrodinėjamų nuostolių vertė sudaro 33 743,51 Eur, t. y. daugiau nei ginčijama ieškovės atliktų darbų akte nurodyta konkreti atliktų darbų vertė (24 206 Eur), todėl akivaizdu, kad jei ieškovė iš tiesų būtų atlikusi darbus nekokybiškai, tai atsakovė, laikydamasi minėtų sutarties nuostatų, būtų nedelsiant apie tai informavusi ieškovę, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad atsakovė neįrodė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų ir nuostolių priežastinio ryšio su ieškovės atliktų rangos darbų kokybe.

51.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti 18 061,19 Eur nuostolių atlyginimą už papildomą gembių patikrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors minėtas atsakovės priešieškinio reikalavimas yra susijęs su atsakovės reikalavimu, kurį pirmosios instancijos teismas patenkino, priteisdamas 19 510,31 Eur nuostolių atlyginimą už elektrinio traukinio apgadinimą, tačiau vien ši aplinkybė nesudarė pagrindo savaime tenkinti minėtą priešieškinio reikalavimą už papildomą gembių patikrą.

52.       Nustatyta, kad po ieškovės atliktų montavimo darbų Lielvarde–Skriveri geležinkelio ruože atnaujinus elektrinių traukinių eismą, 2024 m. balandžio 15 d. geležinkelio ruožo pikete (54 + 745 km) atsilaisvinusi naujai sumontuota kontaktinio tinklo gembė kliudė pravažiuojančio elektrinio traukinio Nr. 6202M pantografą, kuris buvo sugadintas. Prie atsakovės priešieškinio pateikti įrodymai (Latvijos geležinkelio infrastruktūros valdytojo VAS „Latvijas dzelzcelš“ protokolai, tarnybiniai pranešimai, aktai, išvados, apgadinto traukinio ir atsilaisvinusios gembės nuotraukos) patvirtina, kad ieškovės netinkamai pritvirtinta kontaktinio tinklo atramos konsolė, buvusi ne savo projektinėje padėtyje, nulėmė traukinio elektros srovės imtuvo sugadinimą, dėl to Latvijos keleivių pervežimo geležinkeliais operatorius AS „Pasažieru vilciens“ patyrė 19 510,31 Eur nuostolių, kuriuos atsakovė atlygino Latvijos geležinkelio infrastruktūros valdytojui VAS „Latvijas dzelzcelš“. Po minėto incidento atsakovė buvo įpareigota patikrinti visus minėtame objekte atliktus darbus.

53.       Atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovės 18 061,19 Eur nuostolių atlyginimą už papildomą gembių patikrą, nurodė, kad tiesiogiai pati patikrino visas gembių konsoles geležinkelio ruože Lielvarde–Skriveri ir nustatė dar 12 ieškovės netinkamai sutvirtintų gembių konsolių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nuostolių dydį grindė savo parengta nuostolių apskaičiavimo lentele (jos pavadinimas: „1-asis skaičiavimas – laikinųjų konsolių tvirtinimo įtaisų tikrinimas Lielvarde–Skriveri ruože, 5 naktinės pamainos“), kuri savaime nepatvirtina nei ieškovės atliktų darbų trūkumų, nei atsakovės patirtų nuostolių, šalinant trūkumus, fakto. Minėta atsakovės nuostolių apskaičiavimo lentelė yra ne tik be datos, bet ir be duomenų, jog atsakovė savo jėgomis tikrino ieškovės atliktų darbų, t. y. gembių konsolių įrengimo kokybę ir nustatė bei pašalino ieškovės atliktų darbų trūkumus. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė kitų įrodymų (pavyzdžiui, nuotraukų, filmuotos medžiagos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, su ieškove pasirašyto darbų patikrinimo akto ir pan.), iš kurių būtų galima nuspręsti, jog atsakovė iš tiesų savo jėgomis tikrino minėtus ieškovės atliktus darbus, rado trūkumus ir juos pašalino, dėl to patyrė 18 061,19 Eur nuostolių.

54.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys (savo iniciatyva šalinti ieškovės atliktų darbų galimus trūkumus) prieštarauja šalių sudarytos sutarties 12.1–12.4 punktuose įtvirtintoms ieškovės suteiktų kokybės garantijos nuostatoms, kurios taikomos ir ginčo montavimo darbams pagal sutarties šalių 2023 m. gruodžio 13 d. sudarytą susitarimą. Konkrečiai sutarties 12.2 punkte yra nurodyta, kad garantinio laikotarpio metu paaiškėjus darbų kokybės trūkumams subrangovas atstato funkcionalumą (taip, kad tai netrukdytų naudotis objektu) ne ilgiau kaip 1 kalendorinę dieną (jeigu įmanoma) ir juos visiškai pašalina ne ilgiau kaip per 15 kalendorinių dienų arba per kitą šalių suderintą protingą terminą. Subrangovui trūkumų nepradėjus šalinti per šiame punkte nustatytą terminą, generalinis rangovas turi teisę pats pašalinti trūkumus ar pasitelkti jų pašalinimui trečiuosius asmenis, o dėl to patirtas generalinio rangovo išlaidas atlygina subrangovas.

55.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė, laikydamasi sutarties 12.2 punkto nuostatų, būtų kreipusis į ieškovę dėl jos montuotų gembių konsolių geležinkelio ruože Lielvarde–Skriveri patikrinimo, arba kad, nustačiusi darbų trūkumus, būtų reikalavusi iš ieškovės juos pašalinti, juolab kad sutartis nustatė trumpą terminą, per kurį ieškovė operatyviai privalėtų vykdyti savo garantinius įsipareigojimus dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė atsisakė pašalinti atliktų darbų trūkumus, dėl to atsakovė būtų įgijusi teisę pati pašalinti ginčui aktualių darbų trūkumus ir reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš ieškovės. Kaip minėta, visi ieškovės atlikti darbai buvo priimti atsakovės ir atsakovė iki ginčo šioje byloje kilimo dėl atsiskaitymo už atliktus darbus nereiškė ieškovei pretenzijų, įskaitant dėl nuostolių už gembių konsolių patikrą atlyginimo. Atsakovės savo rizika patirtų gembių konsolių patikrinimo išlaidų atlyginimo prievolė, nesant ieškovės netinkamai atliktus darbus patvirtinančių įrodymų, negali būti perkeliama ieškovei. Taigi, atsakovė neįrodė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų ir gembių konsolių patikrinimo išlaidų priežastinio ryšio su ieškovės atliktų rangos darbų kokybe.

Dėl baudos už prastovas

56.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas sumažinti ieškovės 2024 m. sausio 31 d. atliktų darbų akte Nr. 24/01/31 ir jos pagrindu išrašytoje sąskaitoje Nr. 0304 apskaičiuotą 40 000 Eur baudą už prastovas iki realaus nuostolių dydžio. Atsakovės teigimu, teismas netinkamai įvertino sutarties ir susitarimo nuostatas, dėl to neįvertino, kad sutartyje numatyta 4 000 Eur bauda už prastovas buvo skirta užtikrinti, jog ateityje su ieškove bus sudarytas susitarimas dėl daug brangesnių kontaktinio tinklo montavimo darbų. Minėtas susitarimas buvo sudarytas, todėl ieškovė turėjo galimybę vykdyti ne tik demontavimo darbus pagal sutartį, bet ir montavimo darbus pagal susitarimą, todėl baudos tikslas iš esmės išnyko.

57.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Pagal CK 6.193 straipsnį: 1) sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; 2) visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; 3) jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; 4) kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 5) aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

58.       Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022).

59.       Šalių sudarytos sutarties 1.6 punkte nurodyta tokia darbų sąvoka – inžinerinių ar bendrųjų statybos darbų visuma, kuriuos įsipareigoja atlikti subrangovas ir kuri nurodyta sutarties priede Nr. 1 (demontavimo darbai). Sutarties 11.1 punkte šalys susitarė, kad šalys dėl papildomų darbų atlikimo sąlygų sudarys atskirą rašytinį susitarimą, kuris bus laikomas šios sutarties priedu nuo jo pasirašymo momento.

60.       Sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad generalinis rangovas patvirtina, jog jam yra žinoma, kad subrangovas sutiko sudaryti šią sutartį ir atlikti joje nurodytus darbus tik dėl to, jog generalinis rangovas iš anksto įsipareigojo pasitelkti subrangovą papildomų darbų atlikimui, todėl subrangovas, sudarydamas šią sutartį iš anksto rezervavo 7–12 mėnesiams savo pajėgumus papildomų darbų atlikimui, pagrįstai tikėdamasis juos atlikti ateityje. Atsižvelgdamos į tai, šalys susitarė, kad paaiškėjus papildomų darbų tikslioms apimtims ir darbų vykdymo terminams, subrangovas turės pirmenybę prieš kitus potencialius subrangovus jų atlikimui.

61.       Sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu subrangovas negali pradėti, tęsti ir (ar) užbaigti darbų dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių (generalinis rangovas nesudaro sąlygų subrangovui (jo personalui patekti į objektą, statybos aikštelę), nevykdo kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų ir pan.), bus laikoma, jog susidarė prastova ne dėl subrangovo kaltės. Šalys susitaria, kad už kiekvieną prastovos ne dėl subrangovo kaltės dieną, generalinis rangovas įsipareigoja mokėti subrangovui 5 500 Eur dydžio baudą, kuri laikoma minimaliais subrangovo nuostoliais, kurių nereikia papildomai įrodinėti. Apie prastovos ne dėl subrangovo kaltės pradžią subrangovas informuoja generalinį rangovą el. paštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos pradžios. Šiame punkte nurodyta bauda generalinio rangovo mokama už kiekvieną faktinę prastovos ne dėl subrangovo kaltės dieną ir turi būti subrangovui sumokėta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo subrangovo reikalavimo pateikimo generaliniam rangovui momento. Šiame punkte nurodytos baudos sumokėjimas neatleidžia generalinio rangovo nuo tinkamo sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo.

62.       Sutarties 13.5 punkte nurodyta, kad jei sutartį dėl generalinio rangovo kaltės nutraukia subrangovas, arba generalinis rangovas nutraukia sutartį nesant subrangovo kaltės, generalinis rangovas, subrangovo reikalavimu, privalo sumokėti subrangovui visą sutarties kainą, kuri būtų pastarajam sumokėta, jeigu sutartis nebūtų nutraukta, o taip pat atlyginti kitus subrangovo patirtus nuostolius. Ši esminė sutarties sąlyga yra šalių sutarta, atsižvelgiant į sutarties 3.4 punkte aprašytas aplinkybes.

63.       2023 m. gruodžio 13 d. sudarius susitarimą, šalys susitarimo 6.2 punktu susitarė nuo 2023 m. lapkričio 27 d. subrangos sutarties 5.2 punkte nurodytą 5 500 Eur baudos už prastovas dydį sumažinti iki 4 000 Eur. Susitarimo 6.1 punkte šalys sulygo subrangos sutarties 5.2 punktą taikyti tik sutarties priedui Nr. 1 ir šio punkto netaikyti šiam susitarimui, t. y. baudos už prastovas galėjo būti skaičiuojamos tik už demontavimo darbų pagal sutartį nevykdymą ne dėl ieškovės kaltės.

64.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtų sutarties ir susitarimo sąlygų turinį, nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė, sudariusi susitarimą dėl montavimo darbų, nebegalėjo skaičiuoti baudų už prastovas pagal sutartį dėl demontavimo darbų. Pažymėtina, kad nei iš sutarties ir susitarimo turinio, nei iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių įrodymų nenustatyta, jog šalys buvo susitarusios, jog sutartyje numatyta bauda už prastovas buvo skirta užtikrinti papildomo susitarimo dėl kontaktinio tinklo montavimo darbų sudarymą ateityje ir (ar) bauda už prastovas nebus taikoma nuo susitarimo pasirašymo. Juolab kad pačiu susitarimu buvo susitarta tik sumažinti sutartyje numatytą baudos dydį. Akivaizdu, kad jei, atsakovės teigimu, sutarties 5.2 punkto tikslas buvo susijęs su atsakovės įsipareigojimu ateityje sudaryti papildomą susitarimą dėl montavimo darbų, tai, sudarant tokį susitarimą, šalys į susitarimą būtų įtraukę nuostatas dėl sutarties 5.2 punkto netaikymo ar jo panaikinimo. Priešingai, kaip minėta, susitarimo 6.1–6.2 punktais šalys sulygo subrangos sutarties 5.2 punktą modifikuoti, t. y. sumažinti baudos už prastovas dydį, ir minėtą punktą taikyti tik sutarties priedui Nr. 1 (demontavimo darbams).

65.       Be to, minėtos sutarties ir susitarimo nuostatos patvirtina, kad, priešingai nei nurodo atsakovė, susitarimo dėl montavimo darbų užtikrinimui šalys į sutartį įtraukė ne 5.2 punktą, o 13.5 punktą, nesusijusį su baudų už prastovas taikymu. Taigi, atsakovė neįrodė, kad sutarties 5.2 punkte nurodytos baudos už prastovas dėl negalėjimo vykdyti demontavimo darbus taikymas buvo siejamas su atsakovės įsipareigojimu ateityje sudaryti papildomą susitarimą dėl montavimo darbų, po kurio sudarymo nebus taikoma bauda už sutartyje numatytų demontavimo darbų prastovas.  

66.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prieštaringą atsakovės poziciją dėl baudų už prastovas netaikymo patvirtina ir tai, jog atsakovė priėmė (patvirtino el. parašu) tiek ieškovės 2024 m. sausio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 24/01/31, tiek jo pagrindu išrašytą sąskaitą Nr. 0304, kuriuose buvo apskaičiuota 40 000 Eur bauda už demontavimo darbų prastovas 2024 m. sausio mėn. (už 10 dienų). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, patvirtinusi minėtą atliktų darbų aktą ir jo pagrindu išrašytą sąskaitą, iki ginčo šioje byloje kilimo dėl skolos priteisimo būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl baudų už prastovas 2024 m. sausio mėn. nepagrįsto apskaičiavimo. Priešingai, atsakovė 2024 m. vasario 29 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo informavo ieškovę, kad, susidarius nenugalimos jėgos ir nuo atsakovės nepriklausančioms aplinkybėms, nuo 2024 m. vasario 1 d. nevykdys sutarties 5.2 punkte numatytos prievolės mokėti ieškovei baudas už prastovas. Taigi, net nutraukiant sutartį ne dėl ieškovės kaltės, atsakovė nekvestionavo savo pareigos sumokėti ieškovei baudą už prastovas 2024 m. sausio mėn., t. y. atsakovė nelaikė, jog papildomo susitarimo dėl montavimo darbų sudarymas panaikino ieškovės teisę reikalauti baudų už prastovas, ieškovei dėl ne jos priklausančių priežasčių negalint vykdyti demontavimo darbus pagal sutartį. 

67.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių sudarytoje sutartyje ir jos prieduose nėra sąlygų dėl baudų už prastovas pateikimo formos, todėl vien tai, jog ieškovė baudas už prastovas nurodė atliktų darbų akte ir jo pagrindu išrašytoje sąskaitoje, kuriuos atsakovė priėmė ir nereiškė pretenzijų iki ginčo šioje byloje kilimo, nereiškia nei ieškovės nesąžiningumo, nei atitinkamai nepanaikina atsakovės prievolės vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Kita vertus, byloje esantys įrodymai (pavyzdžiui, 2023 m. liepos 31 d. atliktų darbų aktas Nr. 23/07/31 ir jo pagrindu išrašyta sąskaita TES2013 Nr. 0275) patvirtina, kad ieškovė ir anksčiau baudas už prastovas nurodydavo analogiškos formos dokumentuose, kuriuos atsakovė priimdavo ir juose nurodytas sumas, įskaitant baudas už prastovas, apmokėdavo. Taigi, baudų už prastovas numatymas atliktų darbų aktuose ir jų pagrindu išrašytose sąskaitose bei šių sąskaitų apmokėjimas buvo normali tarp šalių susiklosčiusi sutarties vykdymo praktika, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl baudų už prastovas numatymo atliktų darbų aktuose nepagrįstumo ir (ar) ieškovės nesąžiningumo atmestini, kaip nepagrįsti.

68.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti ieškovės apskaičiuotą 40 000 Eur (už 2024 m. sausio mėn. 10 dienų) baudos dydį iki realaus ieškovės patirtų nuostolių dydžio arba baudos nepriteisti. 

69.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.156 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021).

70.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybas nustatančios sutarčių sąlygos yra sutarties šalių plačiai naudojama tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma.

71.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, teismas turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės, ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, byloje dėl netesybų priteisimo sudaro įrodinėjimo dalyką. Netesybos gali būti priteisiamos, jeigu nustatoma, kad atsakovas netinkamai vykdė (įvykdė) sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

72.       Pažymėtina, kad ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).

73.       Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).

74.       Žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).

75.       Netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius, todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).

76.       Kaip minėta, sutartimi šalys susitarė dėl 5 500 Eur baudos už kiekvieną demontavimo darbų prastovos dieną ne dėl ieškovės kaltės, vėliau susitarimu baudos dydis buvo sumažintas iki 4 000 Eur ir baudos (ne)taikymas, priešingai nei nurodo atsakovė, nebuvo susietas su susitarimo dėl montavimo darbų sudarymo aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad subrangos sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, profesionaliai veikiančių statybos rangos sektoriuje, be to, sutartis sudaryta atsakovės iniciatyva, todėl akivaizdu, jog atsakovė turėjo sugebėti įvertinti prisiimtų prievolių pagal subrangos sutartį netinkamo įvykdymo riziką ir netesybų, susijusių su negalėjimu užtikrinti ieškovei darbų frontą, dydį.

77.       Pažymėtina, kad per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad rangos sutartyje sulygtas netesybų dydis yra per didelis, neproporcingas, juolab, kaip minėta, atsakovė jau anksčiau pagal 2023 m. liepos 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 23/07/31 ir jo pagrindu išrašytą sąskaitą TES2013 Nr. 0275 buvo sumokėjusi ieškovei baudą už prastovas 2023 m. liepos mėn. bei pretenzijų dėl baudos dydžio nereiškė. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. liepos mėn. galiojo dar 2023 m. gruodžio 12 d. susitarimu nepakeista sutarties 5.2 punkto redakcija, pagal kurią baudos dydis sudarė 5 500 Eur, t. y. didesnis nei šiuo metu atsakovės ginčijimas baudos dydis (4 000 Eur už vieną prastovos dieną). Taigi, baudos dydis atsakovės buvo patvirtintas tiek sudarant sutartį, tiek susitarimą ir atsakovė iki ginčo šioje byloje kilimo nereiškė pretenzijų dėl sutartyje bei susitarime nustatyto baudos dydžio, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė teisinio pagrindo dar daugiau sumažinti šalių susitarimu ir taip sumažinto baudos dydžio ar baudos nepriteisti.

78.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad baudos dydis yra neproporcingas ir neadekvatus, nes sudaro 53 proc. demontavimo darbų dienos įkainio. Pažymėtina, kad pagal sutarties 4.1 punktą šalys susitarė, jog už vieną faktinę 8 darbo valandas trunkančią darbų vykdymo dieną generalinis rangovas mokės subrangovui 5 500 Eur dydžio atlyginimą, PVM pridedamas papildomai. Tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad pagal galiojančius teisės aktus PVM nuo šiame punkte nurodyto atlyginimo turi sumokėti subrangovas, generalinis rangovas privalo papildomai prie šiame punkte nurodyto atlyginimo papildomai sumokėti subrangovui ir nuo jos apskaičiuotą teisės aktuose nurodyto dydžio PVM. 2023 m. liepos 10 d. papildomu susitarimu Nr. 1 buvo pakeistas sutarties 4.1 punktas, pagal kurį atsakovė nuo susitarimo dėl montavimo darbų sudarymo už vieną faktinę 8 darbo valandas trunkančią darbų vykdymo dieną įsipareigojo mokėti ieškovei 7 500 Eur dydžio atlyginimą. Už naktinį darbą mokėtino atlyginimo sumai, kuri yra lygi 2 000 Eur, taikomas 1,5 koeficientas, nepriklausomai nuo naktinio darbo trukmės laikant, kad dirbama 8 darbo valandas. Po naktinio darbo ieškovė turi teisę kitą dieną vėlinti darbų atlikimo pradžią, trumpinti darbo laiką arba visai darbų nevykdyti dėl poilsio. Darbo laiko trumpinimo atveju atlyginimas proporcingai mažinamas.

79.       Taigi, 4 000 Eur baudos už prastovas dydis, palyginus su atsakovės įsipareigojimu mokėti ieškovei 7 500 Eur atlyginimą už vieną faktinę 8 darbo valandas trunkančią demontavimo darbų vykdymo dieną, yra adekvatus ir proporcingas, atsižvelgiant į tai, jog baudos dydis yra beveik dvigubai mažesnis už ieškovės gautiną atlyginimą, jei atsakovė užtikrintų ieškovei galimybę vykdyti demontavimo darbus. Be to, ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų apskaičiavimų apie objekte prastovos metu negalėjusių dirbti darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio duomenimis, įvertinant 2023 m. gautą pelną, ieškovė kiekvieną prastovos dieną patyrė 4 456,95 Eur nuostolių. Taigi, akivaizdu, kad sutartyje numatytas ir vėliau susitarimu pakeistas baudos už vieną prastovos dieną ne dėl ieškovės kaltės dydis atitinka realius ieškovės patirtus nuostolius ir yra už juos mažesnis.   

80.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė darbus (demontavimo, montavimo) atliko veikiančiame geležinkelyje, t. y. darbai negalėjo būti atliekami bet kuriuo ieškovės pageidaujamu metu, atsižvelgiant į traukinių eismą geležinkelyje, elektros energijos (ne)išjungimą. Todėl nesutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovė, negalėdama vykdyti demontavimo darbų, galėjo vykdyti montavimo darbus ar atvirkščiai, juolab kad byloje nėra ginčo, jog montavimo, demontavimo darbus atliko skirtingi (t. y. skirtingos kvalifikacijos) ieškovės darbuotojai. Akivaizdu, kad ieškovė turėjo iš anksto planuoti ir rezervuoti atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų buvimą objekte pagal atsakovės nurodymus dėl konkrečių darbų (montavimo, demontavimo) atlikimo galimybės. 

81.       Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad tam tikrų ginčui aktualių prastovų metu ieškovės darbuotojai fiziškai net nebuvo objekte, nepanaikina atsakovės atsakomybės mokėti baudą už prastovas, nes atsakovė neįrodinėjo ir byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, jog ji minėtomis prastovos dienomis buvo užtikrinusi galimybę ieškovės darbuotojams vykdyti demontavimo darbus, tačiau darbai buvo nevykdomi dėl ieškovės kaltės, t. y. darbuotojų neatvykimo į objektą. Sutarties nuostatose baudos už prastovas (ne)taikymas taip pat nėra susietas su atsakovės galimybėmis užtikrinti ieškovei darbų frontą, todėl apeliantės argumentai, kad tam tikros prastovos atsirado ne dėl atsakovės kaltės (užsakovo instrukcijų), atmestini, kaip nepagrįsti.

82.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad bauda už prastovas neturėjo būti apskaičiuojama, nes ieškovė pati savo darbuotojams galėjo skelbti prastovas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties nuostatose, įskaitant baudą už prastovas reglamentuojančiame 5.2 punkte, šalys nebuvo susitarusios, jog ieškovė, atsakovei negalint užtikrinti darbų fronto, privalėjo pati skelbti prastovas savo darbuotojams. Be to, pagal sutarties 10.1.2 punktą ieškovė įsipareigojo visą sutarties vykdymo laikotarpį darbuotojams, dirbantiems vykdant sutartį, tinkamai ir laiku apmokėti darbo užmokestį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, nurodant, kad ši pareiga laikytina esmine sutarties sąlyga. Sutarties 3.7 punkte numatyta ieškovės atsakomybė už minėto įsipareigojimo nevykdymą, t. y. 10 proc. baudos nuo bendros sutarties vertės mokėjimas. Taigi, ieškovė negalėjo ir neprivalėjo skelbti prastovas bei nemokėti savo darbuotojams darbo užmokesčio (jo dalies), juolab dėl atsakovės negalėjimo ieškovės darbuotojams užtikrinti demontavimo darbų frontą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė darbų atlikimui buvo pasitelkusi specialios kvalifikacijos darbuotojus (aukštalipius, su aukšta elektros energijos įtampa galinčius dirbti darbuotojus), todėl akivaizdu, jog prastovų skelbimas ieškovės iniciatyva galėjo neigiamai paveikti ieškovės galimybes tinkamai vykdyti sutartį (pavyzdžiui, ieškovės darbuotojai išeitų iš darbo, ieškovė operatyviai negalėtų pristatyti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų į objektą ir pan.).

83.       Pažymėtina, kad šalių sutartimi ir vėliau susitarimu nustatytos baudos (netesybų) tikslas yra kompensuoti ieškovės galimus praradimus atsakovei neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, jog ieškovei nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais ieškovės nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad demontavimo darbų prastovos 2024 m. sausio mėn. atsirado ne dėl ieškovės kaltės, nes atsakovė neužtikrino ieškovei darbų fronto. Prašomos priteisti baudos dydis (4 000 Eur už prastovos dieną) atitinka realius ieškovės nuostolius dėl negalėjimo vykdyti sutartį ir yra mažesnis už buvusį iki susitarimo sudarymo. Kaip minėta, iki susitarimo sudarymo galiojo 5 500 Eur baudos dydis už vieną prastovos dieną ir atsakovė iki ginčo šioje byloje kilimo neginčijo baudos dydžio. Priešingai, už 2023 m. liepos mėn. atsakovė sumokėjo ieškovei baudą už prastovas pagal tuo metu galiojusį didesnį baudos dydį. Taigi, pirmosios instancijos teismo priteistas šalių susitarime įtvirtintas baudos dydis yra teisingas ir proporcingas, kompensuojant ieškovės patirtus nuostolius.

84.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, šalių sudarytos subrangos sutarties, susitarimo turinys ir šalių elgesys patvirtina, jog šalims buvo itin svarbus subrangos darbų tinkamas vykdymas dėl jų specifikos (darbai veikiančiame geležinkelyje, jo modernizavimas). Akivaizdu, kad subrangos sutartyje numatytu ir vėliau susitarimu pakeistu baudos dydžiu buvo siekiama ne tik minimalių ieškovės nuostolių atlyginimo, tačiau jos turėjo skatinti atsakovę laiku bei tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, t. y. užtikrinti ieškovei darbų frontą objekte, tačiau atsakovė 2024 m. sausio mėn. minėto įsipareigojimo neužtikrino. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovės priteistą baudos (netesybų) už prastovas dydį mažinti ar baudos nepriteisti.

Dėl įskaitymo atlikimo

85.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė pripažinti ieškovės 2024 m. gegužės 9 d. pranešimu atliktą 25 000 Eur įskaitymą negaliojančiu. Apeliantės teigimu, sutartimi ir susitarimu šalys susitarė, kokia tvarka ieškovė turi grąžinti avansą, todėl ieškovė turėjo išskaičiuoti atsakovės sumokėtą 25 000 Eur avansą iš ieškovės 2024 m. sausio 31 d. išrašytos sąskaitos Nr. 0304 už paskutinius demontavimo darbus, t. y. mokėtini 148 000 Eur turėjo būti sumažinti iki 123 000 Eur.

86.       CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo pagrindų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).

87.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam, jog prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

88.       Kadangi CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas ir šalims skirtingai aiškinant sutarties ir susitarimo nuostatas dėl avanso įskaitymo, teisėjų kolegija nagrinėja tikruosius sutarties ir susitarimo šalių ketinimus.

89.       Sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad generalinis rangovas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo įsipareigoja sumokėti subrangovui 25 000 Eur avansą, kuris šalių susitarimu bus užskaitomas kaip dalinis paskutiniojo subrangovo pateikto darbų perdavimo–priėmimo darbų akto sumos apmokėjimas. Šalys susitaria, kad šio įsipareigojimo tinkamas įvykdymas laikomas esmine šios sutarties sąlyga. Šalys susitaria, kad, jeigu sutartis nutraukiama dėl subrangovo kaltės, tokiu atveju subrangovas privalo grąžinti avansą generaliniam rangovui per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos. Nustatyta, kad atsakovė 2023 m. birželio 13 d. sumokėjo ieškovei 25 000 Eur avansą.

90.       Susitarimo 3.2 punkte nurodyta, kad generalinis rangovas ne vėliau kaip šio susitarimo pasirašymo dieną įsipareigoja sumokėti subrangovui 30 000 Eur avansą, kuris šalių susitarimu bus užskaitomas kaip dalinis paskutiniojo subrangovo pateikto darbų perdavimo–priėmimo darbų akto sumos apmokėjimas. Šalys susitaria, kad šio įsipareigojimo tinkamas įvykdymas laikomas esmine šio susitarimo sąlyga. Nustatyta, kad atsakovė 2023 m. gruodžio 15 d. sumokėjo ieškovei 30 000 Eur avansą.

91.       Kaip minėta, 2024 m. gegužės 9 d. pranešimu dėl vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ieškovė informavo atsakovę apie jos sumokėto 55 000 Eur avanso įskaitymą į atsakovės neapmokėtą ieškovės 2024 m. kovo 28 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą TES2013 Nr. 0314 dėl 60 381,50 Eur pagal 2024 m. kovo 22 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 24/03/22, po įskaitymo likusi atsakovės mokėtina suma pagal minėtą sąskaitą sudarė 5 381,50 Eur.

92.       Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė, minėtų sutarties ir susitarimo nuostatų turinys patvirtina, kad šalys esminę reikšmę suteikė ne avanso užskaitymo tvarkai, o atsakovės įsipareigojimui sumokėti ieškovei 25 000 Eur avansą pagal sutartį bei 30 000 Eur avansą pagal susitarimą.

93.       Kaip minėta, pagal CK priešpriešinių vienarūšių reikalavimus įskaitymo teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas, įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

94.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pranešė atsakovei apie įskaitymą, ieškovės atlikti darbai tiek pagal ginčo atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas, tiek pagal 2024 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą ir jo pagrindu išrašytą sąskaitą buvo perduoti bei atsakovės priimti, sutartis ir susitarimas nutrauktas ne dėl ieškovės kaltės. Taigi, vien aplinkybė, kad ieškovė nesumažino (neįskaitė avanso) atsakovės mokėtinos sumos pagal ieškovės 2024 m. sausio 31 d. išrašytą paskutinę sąskaitą už demontavimo darbus, nereiškia, jog įskaitymas atliktas neteisėtai. 

95.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovės atliktas įskaitymas sumažino atsakovei teisę išskaičiuoti už ieškovės atliktų darbų trūkumus mokėtinas sumas. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 19 510,31 Eur nuostolių atlyginimą už elektrinio traukinio apgadinimą ir minėtą sumą įskaitė į ieškovei iš atsakovės priteistą sumą (t. y. sumažino atsakovės ieškovei mokėtiną skolą), kitus priešieškinio reikalavimus dėl nuostolių priteisimo (18 061,91 Eur ir 33 743,51 Eur) atmetė pagrįstai, kitų nuostolių (ieškovės atliktų darbų trūkumų) atsakovė neįrodė. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad įskaitymas užkirto atsakovei galimybę sumokėto avanso lėšomis išskaičiuoti ieškovės atliktų darbų trūkumų taisymo vertę, nes trūkumų taisymo vertė buvo išskaičiuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl įskaitymo neteisėtumo ir teisingai pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, kuriai iš minėtų sąskaitų (t. y. 2024 m. sausio mėn. ar kovo mėn.) būtų pritaikytas įskaitymas, atsakovės skola už sutarties bei susitarimo pagrindu atliktus darbus ieškovei nuo to nepasikeistų, juolab kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė nėra apmokėjusi nei ginčo sąskaitų, nei paskutiniosios ieškovės sąskaitos už 2024 m. kovo mėn.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

96.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį ir iš dalies atmesdamas atsakovės priešieškinį, skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė bei teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims bei išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

97.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

98.       Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė UAB „Tauragės energetika“ 2025 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 3 659,04 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikta 2025 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas ir 2025 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė 2025 m. III ketvirtį apmokėjo 3 659,04 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 337,70 Eur. Taigi, maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 3 039,01 Eur (1,3 x 2 337,70 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Teisėjų kolegija ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį mažina, nes jis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 3 039,01 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės energetika“ (juridinio asmens kodas 303044994) iš atsakovės SIA „Fima“ (juridinio asmens kodas 40003880486) 3 039,01 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt devynių eurų ir 1 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.