Kopija

Pranešėja J. Badaugienė                                              Civilinė byla Nr. 2A - 556 - 194/2010

Teisėja V.  Kazlauskienė                                                        Procesinio sprendimo kategorija 121.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 12 d.

Šiauliai 

          Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

kolegijos teisėjų: Danutės Matiukienės ir Laisvės Aleknevičienės,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui G. Ž.,

atsakovo atstovui advokatui A. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-207-207/2010 pagal ieškovo H. M. ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

        Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas H. M. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 21 100,00 Lt skolos, 674,00 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 2008-07-04 įgaliojo atsakovą R. G. parduoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) ir atlikti visus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus. Šį įgaliojimą 2008-07-04 patvirtino Šiaulių miesto Vl-ojo notarų biuro notaras D. J. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2008-07-29 buvo sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria pardavėjas H. M., atstovaujamas R. G., pardavė pardavėjui nuosavybės teise priklausantį, o pirkėja V. S. pirko asmeninės nuosavybės teise 0,5300 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas parduotas už 22 000 Lt. Atsakovas patvirtino, kad prieš sudarant sutartį už parduotą žemės sklypą iš pirkėjos V. S. gavo 22 000 Lt. Iš gautos sumos atsakovas iki šiol ieškovui yra sumokėjęs tik 900 Lt sumą. Pinigus atsakovas perduodavo dalimis, pinigų perdavimą patvirtinantys dokumentai nebuvo pasirašomi. Atsakovas šiai dienai yra skolingas ieškovui 21 100 Lt sumą. Ieškovui kreipusis į teismą, atsakovas teismui pateikė 2008-06-30 avansinę sutartį, 2008-07-15 atsiskaitymo sutartį, kuriose nurodoma, jog atsakovas sumokėjo ieškovui 15 000 Lt.

Atsakovas R. G. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis su ieškovu susipažino prie parduotuvės ir iš jo sužinojo, kad ieškovas nori parduoti savo 53 arų žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Atsakovas žemės pirkti sau neketino, bet nutarė tarpininkauti pardavime ir taip kažkiek užsidirbti. Su ieškovu sutarė parduodamo žemės sklypo kainą - 15000 litų. Tuo metu pirkėjo žemei jis neturėjo ir todėl, kad ieškovas prašė pinigų, jis parengė avansinę sutartį ir sumokėjo ieškovui dalį kainos - 5000 litų. Ieškovas pinigus paėmė ir sutartyje pasirašė. Po avanso sumokėjimo, 2008-07-04 abu nuvyko pas notarą, kur ieškovas parašė jam įgaliojimą žemės pardavimui. Ieškovui ir toliau reikėjo pinigų, jis skubino atsakovą greičiau parduoti žemę, bet realaus pirkėjo nebuvo, todėl jis, 2008-07-15 sumokėjo ieškovui likusius 10000 litų ir abu pasirašė atsiskaitymo sutartį 15000 litų už visą žemės sklypo kainą. Sutartis rašė atsakovas, nes ieškovas savo ranka rašyti nenorėjo. Ieškovo žemės sklypą jis pardavė už 22000 litų, iš perpardavimo uždirbo 7000 litų. Mano, kad su ieškovu jis atsiskaitė teisingai, iš anksto sutarė dėl kainos ir visą ją sumokėjo iki žemės pardavimo, o kad užsidirbo papildomai, tai ir yra jo uždarbis už tarpininkavimą. Ieškovas po žemės pardavimo pas jį buvo atvažiavęs gal 5 kartus, ateidavo drebančiom rankom, vis norėjo išgerti, sakė, kad jam reikia pinigų, grasino. Matyti tokį ieškovą jam buvo gaila, todėl iš uždirbtų pinigų davė ir jam per kelis kartus, bet kiek iš viso, nežino, sutinka, kad galėjo būti ir 900 litų, kaip nurodė ieškovas. Žemė buvo parduota tuo metu realia kaina, ieškovas išsigalvoja, kad jo žemės aro kaina buvo 5000 litų, nes jo žemė buvo kaime ir žemės ūkio paskirties.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovo H. M. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. G. ieškovui H. M. 6100 litų skolos; priteisė iš atsakovo R. G. ieškovui H. M. penkių procentų palūkanas nuo priteistos sumos 6100,00 Lt už laikotarpį nuo 2008-07-29 iki 2009-03-16 194,86 Lt; priteisė iš atsakovo R. G. ieškovui H. M. penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 6294,86 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra, nuo 2009-03-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovo R. G. ieškovui H. M. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidas: 189,00 Lt žyminio mokesčio ir 1800,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo R. G. į valstybės biudžetą 17,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų  įteikimu. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 2.150 straipsnis numato, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Byloje nėra duomenų, kad vykdant ieškovo pavedimą, atstovas turėjo išlaidų ar šalys buvo sutarusius dėl atlyginimo už atstovo darbą (CK 2.151 str.). Teismas, įvertinęs įrodymų visumą sprendė, kad atsakovas neatsiskaitė atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti skolą tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteisė ieškovui 6100 Lt ( 22000 Lt -15000 Lt – 900 Lt) dėl neatsiskaitymo vykdant pavedimą (CK 2.150 str.).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str.1d.). Atsakovas ieškovo vardu nekilnojamąjį daiktą pardavė 2008-07-29 ir su juo visiškai neatsiskaitė. Atsakovo skola ieškovui yra 6100 litų, nuo turto pardavimo dienos, tai yra 2008-07-29 iki ieškinio į teismą padavimo dienos, tai yra 2009-03-16, atsakovas uždelsė atsiskaityti 230 dienų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 194,86 Lt palūkanų (6100 x 5 : 360 x 230 ). Bei įstatymas numato pareigą skolininkui mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.2d., 6.210 str. 1d.), todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos penkių procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 6294,86 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra, nuo 2009-03-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

           Atsakovas R. G. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas privalo ieškovui sumokėti viską, ką yra gavęs pagal žemės sklypo pardavimo sutartį, tai yra,- 6100 Lt, kad ši pinigų suma negali būti traktuojama kaip atlyginiams atsakovui už darbą, nes atlyginimo nebuvo numatyta surašant įgaliojimą. Šalia įgaliojimo, teismas privalėjo vertinti ir kitus rašytinius dokumentus, sudarytus tarp šalių.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių sudarytą pavedimo sutartį laiko neatlygintina. Faktinės bylos aplinkybės aiškiai leidžia daryti išvadą, kad šalys nuo pat pradžių susitarė, kad sutartis bus atlygintina. Apeliantas pasisiūlė tarpininkauti parduodant minėtą sklypą, o ieškovas sutiko. Suprantama, kad tarpininkauti apeliantas pasisiūlė ne už dyką, o ieškovas puikiai tai suprato. Dėl šios priežasties buvo susitarta dėl pinigų sumos, kuri už sklypą bus perduota ieškovui, t.y. 15 000 Lt. Tuo tarpu įgaliojime nuspręsta įrašyti, kad kainą nustato apeliantas, taip jam suteikiant galimybę pačiam užsidirbti už tarpininkavimą tiek, kiek sugebės gauti už žemės sklypą. Tokiu būdu toks susitarimas atitiko abiejų šalių interesus, nes ieškovas surado tarpininką, kuris įsipareigojo parduoti žemės sklypą ir perduoti pinigus, tuo tarpu apeliantas už tarpininkavimą siekė užsidirbti pinigų. Tokie buvo tikrieji šalių ketinimai.
3. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybes bei ieškovo nesąžiningumą

ir siekį bet kokia kaina išreikalauti pinigus iš apelianto patenkindamas ieškovo ieškinį iš

dalies.

Ieškovas H. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. (b.l. 119-120).

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro  apeliacinio skundo faktinis ir teisinis  pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( LR CPK 320 str. 1d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Apeliantas neskundžia sprendimo dalies dėl procesinių palūkanų ir palūkanų dėl netinkamo prievolės vykdymo, todėl dėl jų taikymo kolegija nepasisako.

Apylinkės teismas, spręsdamas teisinį ginčą tarp šalių, padarė pagrįstą išvadą, kurią pripažino ir abi bylos šalys, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė pavedimo teisiniai santykiai arba atstovavimo  santykiai. I instancijos teismas nurodė, jog   šiems teisiniams santykiams taikytinos LR CK 2.150  str. ir CK 2.151 str. nuostatos. Tokiems atstovavimo santykiams pagrįsti ir buvo sudarytas 2008-07-04 įgaliojimas, kurį patvirtino notaras. Ieškovas įgaliojo atsakovą  parduoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą - žemės sklypą ir atlikti kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus.  Atskira pavedimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. 2008-07-04 įgaliojime atlyginimas už atstovavimo darbą nėra numatytas. Toks atlygintinumas už pavedimo vykdymą nebuvo numatytas ir kituose rašytiniuose įrodymuose, kurie buvo pateikti byloje.  Kadangi šalys jokiu rašytiniu įrodymu atlyginimo nenumatė ir dėl jo nesusitarė, tai taikomas įstatymas.  Pagal įstatymą – pavedimas – neatlygintinas sandoris. Atsakovas, įrodinėdamas, jog buvo tartąsi dėl atlyginimo, privalėjo paneigti atlygintinumo prezumpciją, tačiau to tinkamais įrodymais nepadarė ( LR CPK 178 str., LR CK 2.150 str.). Šalys byloje yra fiziniai asmenys, o sutartimi ir įgaliojime atlygis atsakovui nebuvo nustatytas ir jo nenurodo įstatymas, todėl minėta prezumpcija galioja. Atsakovui neįrodžius ir patikimais įrodymais nepatvirtinus  susitarimo dėl atlygintinumo ir jo dydžio, minėta prezumpcija negali būti atmesta vien atsakovo paaiškinimu. I instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog toks atlyginimas už atstovavimą turi būti šalių aptartas ir sutartas bei nurodytas įgaliojime. Kadangi tokio susitarimo nėra, nėra pagrindo daryti išvadai dėl atlygintinumo.

Kolegija sutinka su I instancijos teismo išvada, jog 15 000 Lt pinigų ir 900,lt pinigų gavimas ieškovui iš atsakovo yra patvirtintas atsiskaitymo sutartimi( 15 000,- Lt) ( b.l. 22) ir ieškovo pripažinimu, jog gavo iš atsakovo už parduotą žemės sklypą dar 900,- Lt. Žemės sklypo 2008-07-29 pirkimo- pardavimo sutartis, kaip rašytinis įrodymas nurodo, jog už parduotą žemės sklypą atsakovo gauti pinigai yra 22 000 Lt. Taigi, pagrįsta yra I instancijos teismo išvada, jog likusi skolos suma, kurią atsakovas liko skolingas ieškovui, vykdydamas jo duotą pavedimą yra 6100,- Lt.

I instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo vertino ne tik įgaliojimą, bet vertino ir pirkimo- pradavimo sutartį, ir avansinę, ir atsiskaitymo sutartį, jų sudarymo seką ir aplinkybes bei šalių veiksmus, vykdant pavedimo veiksmus, todėl apelianto argumentai, jog buvo vertintas tik įgaliojimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Naujų ir tinkamais įrodymais pagrįstų argumentų dėl atlygintino pavedimo vykdymo, dėl šalių buvusio susitarimo mokėti atlyginimą už pavedimo vykdymą, atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.( LR CPK 178 str.).

Ieškinio reikalavimai patenkinti ta apimtimi, kokias išvadas  I instancijos teismas padarė  pagal išaiškintas visas bylos aplinkybes ir šalių veiksmus, vykdant žemės sklypo pardavimą, todėl  apelianto argumentai apie ieškovo nesąžiningumą yra niekuo nepagrįsti ir atmestini.

Kolegija daro išvadą, jog, pagal pareikštą reikalavimą ir taikytas teisės normas ginčo santykiams reguliuoti, I instancijos teismas nustatė būtinas faktines bylos aplinkybes ir tinkamai išsprendė teisinį ginčą tarp šalių, todėl naikinti teismo sprendimą  pagal apelianto nurodytus argumentus, nėra teisinio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasis LR CPK 326 str. 1dalies 1punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 metų gegužės 27 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                Jolanta Badaugienė

Teisėjai                                                                                                  Danutė Matiukienė             

                                                                                                                                  Laisvė Aleknavičienė 

Kopija tikra

Teisėja

Jolanta Badaugienė