Nr. DOK-5432                                                         Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01799-2015-9(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. lapkričio 23 d. gautu pareiškėjų S. B. ir S. J. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atrankos kolegija pažymi tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 347 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kasacinį skundą surašo advokatas. Kasacinį skundą turi teisę surašyti ir jį paduodantis fizinis asmuo, jeigu jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys jį surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją (CPK 347 straipsnio 4 dalis). Be to, CPK 347 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kasacinis skundas turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis).

Pareiškėjų kasacinis skundas vertintinas kaip neatitinkantis CPK 347 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl nepriimtinas CPK 350 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes kasacinį skundą surašę pareiškėjai neturi aukštojo universitetinio teisinio  išsilavinimo, apie tai jie nurodo kasaciniame skunde, kuriame, be kita ko, prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl CPK 347 straipsnio 3 dalies ir CPK 354 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). 

CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

Pareiškėjai kreipimosi į Konstitucinį Teismą būtinumą argumentuoja tuo, kad kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi atsisakius priimti pareiškimą dėl BUAB „Natural North Caviar“ bankroto pripažinimo tyčiniu, akcininkui padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo, teismas apribojo akcininko ir kreditorių galimybes atgauti pinigines lėšas bankroto metu, nustatyti tikruosius tyčinio bankroto kaltininkus ir įvykdyti teisingumą; teismas pažeidė teisę į efektyvią gynybą, galimybę apginti pažeistas teises ir laisves; teismo nutartis griauna pasitikėjimą Lietuvos Respublikos teisine sistema.

Atrankos kolegijai pareiškėjų argumentai nesuteikia pagrindo kilti pagrįstoms abejonėms dėl CPK 347 straipsnio 3 dalies ir CPK 354 straipsnio konstitucingumo.

Atrankos kolegija atkreipia pareiškėjų dėmesį į tai, kad teisės nuostatose gali būti nustatyti tam tikri reikalavimai, kurie asmeniui taikomi, jam norint įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Nors jie vertintini kaip teisės į teismą ribojimai, tačiau yra nustatyti įstatymu, siekiant užtikrinti ir efektyviai įgyvendinti vieną iš viešosios tvarkos elementų – teisės viršenybę, teisinį tikrumą bei aiškumą. Taip pat pabrėžtina, kad šie ribojimai nepaneigia asmens teisės į teisminę gynybą, nes ji yra užtikrinama bylos nagrinėjimu pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, o bylos nagrinėjimas kasacinėje instancijoje nėra būtina ir neišvengiama civilinio proceso dalis, neatsiejama nuo asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Pareiškėjams paaiškinama, kad kasacinis procesas galimas tik tais atvejais, kai iškyla poreikis gauti tam tikrus išaiškinimus išimtinai teisės klausimais, kurie dėl savo pobūdžio aktualūs ir kitiems asmenims taikant tas pačias teisės normas. Tuo tarpu faktinių aplinkybių klausimai yra išnagrinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurie išsprendžia vien konkrečios bylos šalims rūpimus jų tarpusavio santykių fakto klausimus. Atsižvelgiant į tai, itin svarbu ne vien tik šalių, bet ir viešojo intereso požiūriu, kad teisės taikymo ir aiškinimo klausimai kasaciniame skunde būtų iškelti, suformuluoti ir argumentuoti atsakingai, kvalifikuotai, išsamiai. Tai padaryti gali ne kiekvienas, todėl pagrįsta reikalauti, kad tokio procesinio dokumento surašymui būtų suteikta teisė profesinių teisinių žinių turintiems asmenims. Jų paslaugos gali pareikalauti papildomų išlaidų, tačiau valstybėje yra sukurta valstybės teisinės pagalbos sistema (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba), kuri padeda sunkioje finansinėje padėtyje esantiems asmenims pasinaudoti nemokamomis ar iš dalies nemokamomis teisinėmis advokato paslaugomis. Dėl to reikalavimas, kad kasaciniam teismui teisės klausimus keliantį kasacinį skundą surašytų advokatas ar kiti CPK 347 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, atrankos kolegijos vertinamas kaip pagrįsta ir proporcinga priemonė, nepaneigianti asmens teisės kreiptis į teismą.

Atrankos kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų nurodyti ir pirmiau šioje nutartyje išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo kilti pagrįstoms abejonėms dėl CPK 347 straipsnio 3 dalies konstitucingumo.

Dėl CPK 354 straipsnio pažymėtina, kad jis reglamentuoja atstovavimo santykius kasaciniame procese nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje, tuo tarpu atrankos kolegija atrankos procedūrose bylos iš esmės nenagrinėja. Šioje stadijoje atrankos kolegija taiko nustatytas specialias atstovavimo taisykles, reglamentuojančias atstovavimą surašant kasacinius skundus, atsiliepimus ir kitus atrankai teikiamus procesinius dokumentus. Dėl to atrankos kolegija neturi taikyti CPK 354 straipsnio, atitinkamai, ji neturi teisinio pagrindo svarstyti dėl šios nuostatos konstitucingumo ar kreiptis dėl to į Konstitucinį Teismą (CPK 3 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Netenkinti prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Alė Bukavinienė

Algis Norkūnas

                                                                        Donatas Šernas