Teisėja Vilma Dapkevičienė                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-665-175-2013

Pranešėjas Algerdas Urbšys                                                          (Proceso Nr. 1-76-1-00125-2012-8)

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, nuteistojo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 214 str.1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 215 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Taip pat iš E. B. priteista: nukentėjusiajai L. B. - 3200 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 787,16 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

E. B. nuteistas pagal BK 214 str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. vasario 20 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 17.13 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino L. B., gyv. (duomenys neskelbtini), į laidinį telefoną numeriu (duomenys neskelbtini) ir ją apgavo, dėl ko L. B. pokalbio metu sudiktavo savo elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, taip neteisėtai įgijo svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir juos laikė tikslu inicijuoti finansines operacijas.

Be to, E. B. nuteistas pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., už tai, kad jis 2012 m. vasario 20 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas neteisėtai įgytus L. B. vardu išduotus internetinės prieigos duomenis - elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 17.44 val., panaudojant dinaminį internetinės prieigos adresą (duomenys neskelbtini), kurį suteikė UAB „Bitė Lietuva“, apgaule, L. B. vardu inicijavo finansinę operaciją – prisijungė prie L. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, banke ir iš jos į E. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banke pervedė 3200 Lt, taip neteisėtai, panaudodami svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, atliko finansinę operaciją ir apgaule įgijo savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai svetimą turtą – L. B. priklausančius 3200 Lt, taip padarydamas L. B. 3200 Lt turtinę žalą,

toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2012 m. vasario 20 d., turėdamas neteisėtai įgytus L. B. vardu išduotus internetinės prieigos duomenis - elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 17.53 val., panaudojant dinaminį internetinės prieigos adresą (duomenys neskelbtini), kurį suteikė UAB „Bitė Lietuva“, apgaule, L. B. vardu inicijavo finansinę operaciją – L. B. vardu užsiregistravęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) iš L. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ pervedė registracijos mokestį 0,01 Lt ir sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt sumai, kurią, pervedus į L. B. sąskaitą, 18.11 val. 700 Lt pervedė į E. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ taip neteisėtai, panaudodami svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, atliko finansinę operaciją ir apgaule įgijo savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 1000 Lt, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 787,16 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodė, jog apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuo atveju, jei kaltinamojo kaltė įrodyta. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėliojimais, o visos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti, privalo būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šioje byloje apkaltinamasis nuosprendis nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, teismo išvados, kad jis įvykdė nusikaltimą, nepagrįstos. Byloje nėra įrodymų, kad jis pats skambimo telefonu L. B. ir sąmoningai išviliojo iš jos internetinės bankininkystės kodus, kad jis galėjo pats disponuoti šiais duomenimis, kad pats galėjo naudotis internetu ar prašyti ko nors tai padaryti, pokalbių išklotinės paneigia, jog jis naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosprendis grindžiamas klaidingais teiginiais, nes neįmanoma, kad vienu metu dinaminis IP adresas priklausytų dviem skirtingiems vartotojams. Jam nėra aišku, ką teismas laikė elektronine mokėjimo priemone inkriminuodamas jam BK 214, 215 str. Jokiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis jis nesinaudojo.

Apelianto nuomone, nuosprendis nėra aiškus dar ir todėl, jog jam nesuprantama, kokiu būdu UAB „4finance“ galėjo būti padaryta 787,16 Lt žala ir kodėl jis turi ją atlyginti. Sprendimas iš jo priteisti šią sumą, nepagrįstas ir prieštaraujantis LAT senato nutarimo Nr. 8 nuostatoms. Jam taip pat nesuprantami nuosprendžio teiginiai, jog neva su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta kažkokia tai sutartis. Jokia rašytinė sutartis, kaip tai numato CK 6.871 str. 2 d., su minėta bendrove nebuvo sudaryta, tai tik prasimanymas, kuriuo negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Jam nesuprantami teiginiai, neva buvo užpildyta paraiška kreditui gauti ir buvo gautas kreditas. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi kredito įstaigos statusą, taip pat nepateikta rašytinė kredito sutartis.

Apeliantas teigia, jog nuosprendžio rezoliucinė dalis prieštarauja motyvuojamai, nes rezoliucinėje dalyje bausmės sumuojamos, nors motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto E. B. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., teisingai bausmes subendrino ir paskyrė teisingą bausmę, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog E. B. kaltė įvykdžius nusikaltimus, numatytus BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., įrodyta nukentėjusiosios L. B., liudytojos E. P. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais: telefonų išklotinėmis, AB „Swedbank“, AB „SEB“ banko pateiktais sąskaitų išrašais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu bei kita rašytine medžiaga.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog E. B. 2012 m. vasario 20 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 17.13 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino L. B. į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgavo, dėl ko ji pokalbio metu sudiktavo savo elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius. Tokiu būdu E. B. neteisėtai įgijo L. B. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti ir juos laikė tikslu inicijuoti finansines operacijas. Vėliau pasinaudodamas jam padiktuotais duomenimis internetu atliko finansines operacijas ir apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. prisijungė prie L. B. sąskaitos ir iš jos į E. P. sąskaitą banke pervedė 3200 Lt, o taip pat iš L. B. sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedęs registracijos mokestį 0,01 Lt, sudarė paskolos sutartį, 1000 Lt sumai, kurią pervedus į L. B. sąskaitą, 18.11 val. 700 Lt pervedė į E. P. sąskaitą.

Pažymėtina, jog atsakomybė pagal BK 214 str. kyla ne tik už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės įgijimą, laikymą, perdavimą ar realizavimą, o pagal BK 215 str. už tokios priemonės panaudojimą, tačiau ir už neteisėtą elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų, pakankamų finansinei operacijai atlikti, įgijimą, laikymą ar realizavimą, o pagal BK 215 str. tokių duomenų panaudojimą. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, jog nėra įrodymų dėl kaltės panaudojant elektroninę mokėjimo priemonę, laikytini visiškai nepagrįstais, nes skundžiamu nuosprendžiu E. B. nuteistas ne už elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtą įgijimą, laikymą ir panaudojimą, o už elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, t. y. elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodo, asmeninio prisijungimo slaptažodžio, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktų slaptažodžių, neteisėtą įgijimą, laikymą ir panaudojimą.

Nepagrįsti apelianto argumentai, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esančių telefonų išklotinių analizė leidžia teigti, jog abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. naudojosi ir šiuo numeriu skambino nukentėjusiajai (b.l. 139-145, 148-164, 1 tomas). Nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2012-02-15 iki 2012-06-04 abonento Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortelė sąmoningai buvo dedama į 10 telefonų, į kuriuos buvo dedamos dar ir skirtingos SIM kortelės. Tačiau į telefonus, į kuriuos buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau buvo įdėtos ir SIM kortelės, kurių abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šie abonentai priklauso E. P.. Taip pat nustatyta, jog abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-02-20 bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Šie abonentai su kuriais bendravo E. P. buvo įdėti į telefonus, į kuriuos buvo dėta būtent SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja E. P. patvirtino, jog bendravo su E. B., jo nurodymu atsidarė banko sąskaitą, į kurią jai buvo pervedami pinigai. E. B. nurodymu pervestus pinigus ji bankomate nuimdavo ir perduodavo kitiems asmenims.

Taip pat nustatyta, jog į telefoną, į kurį buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įdėta ir SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), šiam abonentui priklausė IP adresas (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo jungtasi užsakant kreditą L. B. vardu. Nustačius tai, argumentai, kad IP adresas priklauso ir kitiems asmenims, nebeturi teisinės reikšmės. Minėtu IP numeriu prisijungus prie internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) L. B. vardu buvo užpildyta paraiška kreditui gauti ir iš jos sąskaitos buvo pervestas mokestis, tuo pačiu pažymint, jog sutinkama su paskolos sutarties sąlygomis. Vartojimo kredito gavėjui patvirtinus vartojimo kredito sąlygas laikoma, kad Šalys susitarė dėl vartojimo kredito sąlygų ir jas patvirtino elektroniniais parašais. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, rašytinė paskolos sutartis buvo sudaryta. Skundo argumentai, jog byloje nėra įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi kredito įstaigos statusą, taip pat neturi teisinės reikšmės sprendžiant E. B. kaltės klausimą.

Nors apeliantas nesutinka su patenkintu UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu ir iš jo priteista 787,16 Lt suma, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minėtos bendrovės civilinis ieškinys pagrįstai patenkintas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. numato, jog teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta. Iš byloje pateikto civilio ieškinio (b.l. 111-112, 1 tomas) matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nusikalstamos veikos patyrė 787,16 Lt nuostolius. Pareiga atlyginti nuostolius numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose, apžvalga“, Teismų praktika Nr. 29). Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, E. B. pervedė dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos, t. y. 700 Lt į E. P. sąskaitą, šie pinigai bendrovei negrąžinti, o dėl laiku negrąžintos paskolos susidarė 87,16 Lt palūkanos, kurios taip pat įskaitytinos į nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kolegijos nuomone UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys pagrįstas, todėl pagrįstai ir patenkintas.

Nepagrįsti taip pat skundo argumentai, jog nuosprendžio motyvuojamoji dalis, kurioje pasisakoma dėl bausmių bendrinimo, prieštarauja rezoliucinei daliai. Pirmos instancijos nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teisingai konstatuota, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., sudaro idealią sutaptį, todėl bendrintinos apėmimo būdu, taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., nuostatas, o ši bausmė (t. y. apėmimo būdu subendrinta bausmė) subendrintina su bausme pagal BK 214 str. 1 d. dalinio sudėjimo būdu, taikant BK 63 str. 1 d., 4 d. Šios nuostatos perteiktos ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

                     Kolegijos pirmininkas                                                            Algerdas Urbšys

                     Teisėjai :                                                                                 Dmitrijus Korsakovas

                                                                                                  Jurgis Kiškis