Baudžiamoji byla Nr. 1A-224-898/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41236-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.1; 2.4.7.

          (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m.         balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gabijai Alsytei,

dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T. A., jo gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Rūtos Pečkaitytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo                             2023 m. vasario 1 d. nuosprendžio (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis), kuriuo T. A., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį laiduotojo V. A. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, T. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 6000 (šešis tūkstančius) Eur.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. A. automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinas. 

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du CD su „body“ kamerų vaizdo įrašais ir BPC pranešimo įrašu – palikti saugoti byloje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1.       T. A. 2022 m. spalio 29 d., apie 19.39 val., Vilniuje, Laisvės pr., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šie T. A. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė R. Pečkaitytė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo                                    2023 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos dalies (6000 Eur) išieškojimo iš T. A. ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti T. A. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

2.1.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog T. A. yra pagrindas taikyti turto konfiskavimo institutą, tačiau netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėta, kad apylinkės teismas, taikydamas dalinį turto konfiskavimą, o ne automobilio konfiskavimą natūra, nepagrįstai išimtinę reikšmę suteikė nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, jo turimiems finansiniams įsipareigojimams, didelei automobilio vertei (12 880 Eur), dėl ko padarė klaidingą išvadą, jog T. A. priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad T. A. veikos padarymo metu buvo neteistas, pirmą kartą gyvenime padarė šiurkštų KET pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo, automobilį pirko paėmęs banko paskolą, automobilio vertė yra didelė, todėl automobilio konfiskavimas natūra būtų neproporcingas ir neatitiktų šios priemonės prevencinės paskirties. Tačiau, prokurorės vertinimu, šių aplinkybių negalima laikyti išimtinėmis, nes apylinkės teismas neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir padarymo aplinkybes bei į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo T. A. patyrė minimalias neigiamas pasekmes.

2.2.       Teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka apeliaciniame skunde minėtos teismų praktikos. Pažymėta, kad nors apylinkės teismas mini, jog automobilį „Audi A6“ T. A. pirko su paskola ir dar 8 metus turės finansinių įsipareigojimų, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad automobilis nuosavybės teise priklauso T. A. Taipogi, nurodoma, jog automobilio didelė vertė ar įgijimas su paskola negali būti laikoma išimtine aplinkybe, sudarančia situaciją, kai asmens su kreditiniais įsipareigojimais ar mažesnės vertės automobiliu padėtis, padarius nusikalstamą veiką, taptų geresnė nei tą patį nusikaltimą padariusio asmens be kreditinių įsipareigojimų ir mažesnės vertės automobilį nusipirkusiam iš santaupų. Skunde nurodoma, jog darbingo amžiaus asmuo turi galimybę įvykdyti savo kreditinius įsipareigojimus ir tai negali turėti lemiamos įtakos jam priklausančio automobilio nekonfiskavimui.

2.3.       Skunde pabrėžiama, jog, vertinant T. A. asmenybę, būtina atsižvelgti į tai, kad nors nusikalstamos veikos padarymo metu jis pirmą kartą padarė šiurkštų KET pažeidimą, tačiau anksčiau buvo baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, tarp jų ir už KET pažeidimus (davė vairuoti automobilį draugei, kuri neturi teisės vairuoti; pasistatė automobilį neleistinoje vietoje). Paskirtos baudos sumokėtos, tačiau yra galiojančios. Taip pat jis ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau ir neturėdamas tam teisės (teisė vairuoti jam buvo apribota dėl sveikatos problemų), už ką buvo nubaustas administracine tvarka.

2.4.       Skunde nurodoma, kad T. A. veikos pavojingumą patvirtina tai, jog jis būdamas neblaivus vežėsi keleivį, važiavo Vilniaus mieste, kai eismas yra intensyvus ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti žmonės. Pažymėta, kad apie T. A. vairavimą esant neblaiviam pranešė moteris, kuriai įtarimą sukėlė netvarkingas automobilio pastatymas neleistinoje vietoje bei lėti, nekoordinuoti vaikino judesiai, dėl ko buvo kreiptasi į policiją. Vėliau policijos pareigūnai, važiuodami Laisvės pr., pastebėjo įtartinai vinguriuojantį automobilį „Audi“, kurį sustabdžius buvo nustatyti vairuotojo T. A. neblaivumo požymiai. Tikrinimo metu T. A. buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, ženkliai viršijantis ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (1,51 promilės). Taigi T. A. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. A. nurodė, jog jis nuvažiavo trumpą atstumą, t. y. atkarpa nuo namų iki bankomato nesiekia net kilometro, tačiau, prokurorės vertinimu, tokį trumpą atstumą buvo galima įveikti pėsčiomis, net ir esant neblaiviam. Tai rodo T. A. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką. Taigi, net ir atleidus T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

2.5.       Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors apylinkės teismas turto konfiskavimo natūra netaikymą taip pat grindė ir tuo, jog šiuo atveju yra pagrindas atleisti T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti švelnesnes baudžiamojo poveikio priemones arba jų netaikyti iš viso. T. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą, tai reiškia, kad jo teisinė padėtis tapo ženkliai palengvinta, jis nepatyrė tokių neigiamų padarinių kaip bausmė, teistumas, atsirandančių asmenį pripažinus kaltu. Skundžiamame nuosprendyje akcentuota, jog dėl didelės vertės automobilio konfiskavimo T. A. patirtų neproporcingas neigiamas pasekmes, tačiau nagrinėjamu atveju dėl nusikaltimo padarymo jis jokių finansinių nepatogumų nepatiria, t. y. atleidus T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nepaskirta bauda, kurios dydis, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatomas nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur). Pažymėta, kad T. A. nustatytos laidavimo sąlygos yra švelnios, kadangi laidavimas skirtas be užstato, nustatytas laidavimo terminas yra minimalus. Be to, skiriant kitą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) teismas buvo palankus ir nustatė įstatymo numatyto vidurkio nesiekiantį terminą, t. y. 2 metus.

2.6.       Prokurorės įsitikinimu, tokie tyčinę nusikalstamą veiką padariusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui pritaikyti suvaržymai yra nepakankami, todėl turėtų būti taikomas automobilio konfiskavimas natūra. Iš bylos duomenų matyti, jog T. A. yra dirbantis, jo darbo užmokestis nėra minimalus, nenustatyta, kad jis turėtų šeimą, kurią reiktų išlaikyti ir, nors turi paskolą, tačiau yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), nenustatyta, kad turėtų sveikatos problemų, todėl turi visas galimybes įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Be to, sudarydamas kredito sutartį su banku, asmuo turi įvertinti visas galimas rizikas, susijusias su kredito grąžinimu bei savo finansinėmis galimybėmis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad iš T. A. konfiskuojant automobilį nebūtų įmanoma užtikrinti būtiniausių T. A. poreikių ir jis patirtų akivaizdžiai neproporcingas, neigiamas materialines pasekmes.

2.7.       Pažymėta, kad kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už jam kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Transporto priemonės konfiskavimas pats savaime proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidžia. Tai, kad automobilio netekimas kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Dalinis turto konfiskavimo taikymas, kuomet už vairavimą išgėrus T. A. faktiškai tik prarastų teisę vairuoti ir minimalius finansinius netekimus, yra ne tik neproporcingas padarytam nusikaltimui, bet ir neteisingas.

3.       Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. A. teismo posėdžio metu apygardos teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su prokurorės pateiktu apeliaciniu skundu bei prašė skundą atmesti. Jame pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskuoti ne visą, o dalį automobilio vertės atitinkančią sumą atsižvelgęs į pastarojo gyvenimo situaciją, į turimus neįvykdytus įsipareigojimus. Taip pat atsižvelgta į tai, kad jis pirmą kartą padarė sunkų KET pažeidimą. T. A. vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, konfiskavo beveik 60 procentų (6 000 Eur) automobilio vertės, kas atitinka proporcingumo ir teisingumo principus. Be to, nurodė, kad nors jis yra dirbantis, tačiau jo atlyginimo dydis yra tik 1400 Eur per mėnesį, o kreditorinių įsipareigojimų dydis sudaro: būsto nuoma ir mokestis už komunalines paslaugas – virš 500 Eur, taipogi jis moka ir mokesčių inspekcijai – 50 Eur pagal mokestinės paskolos sutartį, todėl jo asmeninių poreikių tenkinimui lieka tik apie 600 Eur.

4.       Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

5.       Nagrinėjamoje byloje T. A. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Nusprendęs atleisti T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato pirmosios instancijos teismas skyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) ir turto vertės dalies konfiskavimą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas teismo sprendimas taikyti laidavimą, taip pat sprendimas uždrausti T. A. naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Tačiau prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuoti tik dalį automobilio vertės, o ne patį automobilį, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

6.       Teisėjų kolegija, patikrinusi Skundžiamą nuosprendį, įvertinusi apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad Skundžiamame nuosprendyje tinkamai neįvertinos aplinkybės, reikšmingos turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimams išspręsti, dėl ko teismas, nuspręsdamas konfiskuoti kaltininkui priklausančios transporto priemonės dalies vertę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis keistinas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą, ir priimtinas naujas sprendimas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

7.       Nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 72 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Kartu pažymėtina, kad kitaip nei nusikalstamos veikos rezultato atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, vertinamas tokio konfiskavimo proporcingumas. Šiame kontekste pažymėta, kad konstatuodami, jog konkrečiu atveju turto konfiskavimas būtų netikslingas, teismai savo sprendimus turi motyvuoti, nurodydami konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip pažymėta pirmiau, nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti.

8.       Iš Skundžiamo nuosprendžio, matyti, kad T. A. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (vairavo jam priklausančią transporto priemonę (t. 1, b. l. 61), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas), panaudodamas automobilį „Audi A6“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl dalies T. A. transporto priemonės „Audi A6“ vertę atitinkančios pinigų sumos dalies, t. y. 6 000 Eur konfiskavimo. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, susijusios su T. A. asmenybe, jo turtine padėtimi, automobilio verte, bei pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leido teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, vertinant ir apeliaciniame skunde nurodytąsias, susidariusi situacija yra tokia, dėl kurios kaltininkui priklausančio konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos priemonės (automobilio „Audi A6“), konfiskavimas būtų netikslingas ir neproporcingas.

9.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

10.       Vertindama paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad T. A. iškvėptame ore buvo nustatyta 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija, kuri žymiai viršija baudžiamosios atsakomybės taikymui būtiną apsvaigimo nuo alkoholio ribą (1,51 promilės). Šiame kontekste pažymėtina, kad situacija, kai stipriai apgirtęs asmuo vairuoja transporto priemonę, rodo didelį vairuotojo neatsakingumą, todėl sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo tikslingumo ir proporcingumo net ir tuo atveju, kai toks asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, minėta aplinkybė neturi būti sumenkinama. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog apie neblaivius asmenis pranešė įvykio vietoje buvusi liudytoja A. D., kuri automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės, pastebėjo automobilį „Audi“ ir jame esančius du apsvaigusius vaikinus. Vaikinams išlipus iš mašinos, jie atrodė akivaizdžiai apsvaigę. „Vairuotojui kažkas iškrito iš rankų, daiktas, panašus į kortelę, jis keistai ir lėtai pasilenkė tos kortelės, o atsistodamas jis kaip ir susvyravo“ (t. 1, b. l. 49-52). Liudytojas D. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino, jog darbo metu gavo iškvietimą, kad prie PC „NORFA“, aikštelėje stovi lengvasis automobilis „Audi“, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo išlipo du vaikinai, kurie ėjo prie parduotuvės bankomato. Asmenys svirduliavo, gali vėl vairuoti automobilį neblaivūs. 2022 m. spalio 29 d., apie 19.35 val., važiuojant Laisvės pr., Vilniuje buvo pastebėtas įtartinai vinguriuojantis minėtas automobilis, todėl jį sustabdė. Priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo, T. A., kuris atitiko visus bendrus neblaivaus asmens požymius: jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Minėtame automobilyje buvo ir keleivis, kuris jiems atvykus pasišalino. Patikrinus alkotesteriu vairuotojo blaivumą 19.39 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,21 promilės girtumas, patikrinus antru pūtimu 19.58 val. buvo nustatytas 2,23 promilės girtumas. Apžiūrėjęs automobilį jo salone liudytojas pamatė tuščias 6 alaus skardines (t. 1, b. l. 36-39). Šie liudytojų parodymai bei kiti byloje surinkti duomenys, t. y. paties T. A. parodymai, tarnybinis pranešimas, policijos pareigūnų „body“ kameros vaizdo įrašas, apygardos teismui leidžia daryti išvadą, jog T. A. automobilį vairavo būdamas stipriai apsvaigęs. Nors T. A. ikiteisminio tyrimo metu pabrėžia, kad buvo nuvažiuotas mažas atstumas (iki vieno kilometro), tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė nepateisina padaryto nusikaltimo, kadangi sėsdamas už vairo asmuo suvokė, kad yra neblaivus. Sutinkama ir su prokurorės pozicija, kad T. A. priėmė pavojingą sprendimą važiuoti automobiliu, bet nesirinko alternatyvaus, saugaus keliavimo būdo (galėjo išsikviesti taksi, pavažiuoti autobusu, nueiti pėsčiomis).

11.       Sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo proporcingumo, būtina įvertinti ir kitas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme T. A. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 1,5 valandos iki vairavimo. Jis gėrė alų ir vyną, tačiau kiek tiksliai nurodyti negali, gal vyno kokį 0,3 litro, alaus skardinę 0,5 litro talpos. Taip pat nurodė, kad jo draugas gyvena už miesto ir jis neturėjo grynųjų pinigų autobusui. Laiko eiti pėsčiomis iki bankomato nebuvo, nes pavėluotų į autobusą, todėl norėdamas draugui padėti nusprendė pavažiuoti iki bankomato bei išgryninti pinigus, po ko grįžti iki namų. Ši aplinkybė patvirtina, jog T. A., žinodamas, kad yra neblaivus ir turėdamas galimybę pasirinkti alternatyvų keliavimo būdą, iš esmės be jokios rimtos priežasties, galinčios turėti įtakos taikytinos atsakomybės griežtumui, padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, taip demonstruodamas abejingumą galimų neigiamų pasekmių jam ir (ar) aplinkiniams atžvilgiu. Tik liudytojos A. D. pranešimo dėka buvo užkirstas kelias tolesniam pavojingam vairavimui ir galimoms sunkioms ar net nepataisomoms pasekmėms. Pažymėtina ir tai, jog T. A. ne kartą buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus ? davęs vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturinčiam asmeniui, pats nusikalstamą veiką padarė taip pat neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės (t. 1, b. l. 166-169). Tokios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad automobilio „Audi A6“ palikimas T. A. kelia pagrįstą manymą, jog ši transporto priemonė gali būti panaudota nusikalstamais tikslais ir tai neatitinka BK 72 straipsnyje paminėtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų.

12.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius būtų galima vienareikšmiškai teigti, jog T. A. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas už padarytą nusikaltimą būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė. Pirmosios instancijos teismas, nekonfiskuodamas transporto priemonės, išskirtinai sureikšmino T. A. turtinę padėtį, t. y., kad automobilis įgytas su paskola, pagal kurią jis dar 8 metus turės finansinių įsipareigojimų, T. A. pirmą kartą gyvenime padarė šiurkštų KET pažeidimą, dėl ko, konfiskavus transporto priemonę, prevencinės priemonės taikymas nebus tinkamai individualizuotas ir proporcingas, neatitiks ja siekiamų tikslų, ypač įvertinus transporto priemonės kainą (12 880 Eur). Kaip jau paminėta, asmens turtinė padėtis, kaip ir kitos T. A. charakterizuojančios aplinkybės, sudarė pagrindą taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, be užstato, jam taip pat nebuvo paskirta kita finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė ? įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog konfiskavus tik automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos dalį, T. A. būtų finansiškai suvaržomas dar labiau, kadangi jis turėtų mokėti ne tik paskolą, bet ir 6 000 Eur konfiskuotą pinigų sumą.

13.       Nors apylinkės teismas padarė išvadą, jog T. A. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu netaikyti BK 72 straipsnyje reglamentuoto konfiskavimo instituto. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką, pagal kurią kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nėra pagrindas neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Teismo diskrecija dėl vertinamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo reiškia, kad toks sprendimas priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. 

14.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei dera su kita T. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios taikymo terminas 2 (dveji) metai nustatytas artimas minimaliam laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Įvertintina ir tai, kad T. A. šiuo metu yra dirbantis, todėl gali prisiimti atsakomybę už savo padarytus neteisėtus veiksmus bei toliau vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, išmokėti paskolą. Atkreiptinas dėmesys, kad Skundžiamame nuosprendyje padarytos nepagrįstos išvados dėl neįprastai didelės automobilio vertės, (iš byloje nustatytų duomenų matoma, kad transporto priemonės vertė su PVM – 12 880 Eur, o įgyta ji buvo už 11 300 Eur) bei dėl pavojingą nusikalstamą veiką padariusio ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto T. A., kuriam tuo pagrindu jokia bausmė nebuvo paskirta, patiriamų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui aiškiai neproporcingų finansinių nuostolių. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamojo asmenybė, jo ar šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų.

15.       2023 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T. A., kurią sudaro 86,67 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris buvo tenkintas. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti T. A. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgdama į T. A. aptartus turimus kitus finansinius įsipareigojimus, teisėjų kolegija spendžia, kad nėra tikslinga iš T. A. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Rūtos Pečkaitytės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 000 (šešis tūkstančius) Eur ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, T. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio, „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. 

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl šios transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavus transporto priemonę – panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. A. nepriteisti.

 Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai                                        Arūnas Budrys

                                        Eglė Gruodienė

                                                                                                     Jurgita Kolyčienė