Baudžiamoji byla Nr. 1-3259-992/2016

Proceso Nr. 1-01-1-42261-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.; 2.10.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2010-05-26 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn.

2. 2010-06-01 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., 146 str. 2 d., 22 str. 1 d., 187 str. 2 d., 145 str. 2 d., galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 4 m. 10 mėn.,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

N. S. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: jis 2016-09-05, apie 19 val., bendrabučio koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini) , konflikto metu sudavė smūgius E. G. į veidą, dėl kurių jai lūžo nosies kaulai, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

K. N. Sp. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo N. S. duotais parodymais, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis su E. G. bendrauja jau apie metus laiko, ji yra jo sugyventinė. Jų santykiai artimi, bendro ūkio neveda, nes gyvena atskirai, bet ji dažnai lankosi pas jį bute. 2016-09-05, vakare, jis užėjo į bendrabutį, kuriame gyvena E., jos kambaryje nerado. Žinojo, kad ji gali būti pas vieną iš kaimynų, kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Užėjęs pas kaimyną pamatė, kad E. sėdi ant lovos ir geria alų. Jis buvo blaivus. Dėl to labai supyko, ištempė E. už peties į koridorių ir sudavė jai vieną kartą delnu per veidą. Po to apsisuko ir išėjo iš bendrabučio. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Tą patį vakarą E. jam paskambino, pasakė, kad buvo ligoninėje, po to atvažiavo pas jį namo. Jie susitaikė, pažada daugiau smurto nenaudoti (b.1. 32, 35).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios E. G. duotais parodymais, kad ji su N. S. draugauja apie metus, jis yra jos sugyventinis. Gyvena kol kas atskirai, bet dažnai susitinka, bendrauja, jų santykiai artimi. Ji gyvena bendrabutyje pas savo pažįstamą adresu (duomenys neskelbtini), nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. N. S. gyvena bute kartu su savo tėvais, (duomenys neskelbtini). 2016-09-05, vakare, jie užėjo į svečius pas kaimyną V., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). V. juos pavaišino alumi, kiekvienas išgėrė apie 2 litrus alaus. Pokalbio metu susipyko, kilo konfliktas dėl pavydo ir jos neištikimybės. N. labai supyko ir trenkė ranka jai vieną kartą per veidą, pataikė į nosį, jai pasipylė kraujas, pajuto skausmą, išbėgo į koridorių nusiprausti. Kaimynas iškvietė policiją. Atvyko greitoji pagalba. N. pasišalino. Ją greitoji pagalba nuvežė į ligoninę, kur jai suteikė pagalbą ir tą pačią dieną paleido namo. Daugiau niekur nesigydė, ji niekam pretenzijų neturi, nuo teismo medicininio tyrimo atsisako, pareiškimo nerašys. Tą patį vakarą N. jos atsiprašė, labai pergyveno dėl įvykusio ir ji jam atleido, jie vėl draugiškai bendrauja (b.1. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. P. parodymais, kad laikinai gyvena bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini). 2016-09-05, vakare, apie 19 val., jis buvo namuose, pas jį į svečius buvo užėjusi kaimynė E. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) (pas savo draugę). E. dažnai pas jį užeidavo pavalgyti arba parūkyti. Ji atėjo kartu su savo draugu N. S., pabuvo pas jį apie pusvalandį, jie visi kartu išgėrė apie 2 litrus alaus. Tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl pavydo, matė, kaip N. griebė E. už plaukų, išvedė ją į koridorių ir nuvedė į koridoriaus galą. Jie aiškinosi santykius, o jis pasiliko savo kambaryje, nenorėjo kištis. Netrukus išgirdo triukšmą ir E. šauksmus iš koridoriaus. E., įbėgusi į kambarį pasakė, kad N. ją apspardė kojomis, kiek kartų spyrė, jis nematė, tik girdėjo, kaip ji šaukė. E. veidas buvo sumuštas ir patinęs. Dėl šio įvykio iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę medikai išvežė E. į ligoninę (b.1. 26).

Kaltinamojo N. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 str. 1 d., taip pat grindžiama:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3037/16(01), kurioje nurodyta, kad E. G., nustatytas nosies kaulų lūžis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-09-05). Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulių lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Lūpų sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nevertinamas (b.1. 21).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės "Vytis" Ketvirtosios kuopos vyriausiojo patrulio 2016-09-05 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-09-05, apie 19.36 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , bute, pranešėjo kaimynę sumušė jos sugyventinis. Įvykio vietoje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), E. G. buvęs jos sugyventinis N. S. sudavė į veidą (b. 1. 3-6).

Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis N. S. nesunkiai sužalojo žmogų. Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis N. S. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 57-58).

K. N. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

K. N. S. teistas (b.l. 3940), baustas administracine tvarka (b.l. 41-46), VšĮ Vilniaus miesto psichikos centre nesigydė (b.l. 48), nuo 1989-01-23 iki 1989-02-24 gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Diagnozė: psichopatija, dirglioji forma. (b.l. 50) Į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. (b.l. 51). Byloje pateikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos tarnybos 2016-10-18 specialisto išvada Nr. 89TPK-552/2016, kurioje konstatuota, kad N. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. (b.l. 52) Teismas, įvertinęs visas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmė ir jos dydis N. S. parinkta tinkamai, juo bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., N. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje, bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio N. S. sulaikymo dienos.

N. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikinti.

I. N. S., kad:

1. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

3. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                      Viktorija Šelmienė