Administracinė byla Nr. A-1336-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00863-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. birželio 16 d. buvo nežmoniškomis sąlygomis laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje. Tvirtino, jog areštinės kamerose buvo šalta, drėgna, bloga ventiliacija, vienam asmeniui tekdavo mažesnis nei nustatyta teisės aktuose plotas, nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, rūkantieji laikomi su nerūkančiais. Kamerose nebuvo karšto vandens, be to, areštinės stogas iš kenksmingo asbesto. Pareiškėjas taip pat skundėsi per maža maisto energetine verte, per trumpu pasivaikščiojimų laiku. Teigė, kad dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė didelius dvasinius skausmus, depresiją, sveikatos sužalojimą.

Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose įrengtas apšvietimas, lempučių skaičius, langų dydis atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2002 reikalavimus. Pažymėjo, jog visiems nerūkantiems asmenims, kurie pageidauja būti atskirai nuo rūkančių asmenų yra sudaromos sąlygos ir tokie asmenys būna laikomi atskirai. Tvirtino, kad pažeidimų, susijusių su netinkama oro temperatūra, ventiliacija ar drėgme nėra nustatyta. Rėmėsi Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių nuostatomis ir teigė, jog sulaikytų ir suimtų asmenų pasivaikščiojimai policijos areštinėje kiekvieną dieną yra užtikrinami. Nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl asbesto stogo kenksmingumo, kadangi policijos komisariato stogo danga yra iš molio čerpių. Atkreipė dėmesį, jog areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai taip pat atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 reikalavimus. Paaiškino, kad asmenims, laikomiems areštinėje, maistą ruošią ir tiekia UAB „Rasytė“ pagal paslaugų pirkimo-pardavimo 2014 m. sausio 6 d. sutartį Nr. 30-4-ST2-14-3 vadovaujantis Skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekiais asmenims, laikomiems policijos komisariatų areštinėse, patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems policijos komisariatų areštinėse patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos higienos norma HN 15:2005 „Maisto higiena“ ir kitais teisės aktais. Pripažino, kad pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose ginčo laikotarpiu pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam žmogui (3,54 kv. m. vietoj 3,6 kv. m.) buvo laikomas tik vieną dieną – 2015 m. kovo 5 d., todėl prašė pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2015 m. kovo 5 d. pareiškėją laikant Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 4, jam teko mažesnis plotas, nei nustatytas minimalus.

Rašytiniai bylos įrodymai – Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2014 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. (10.37)V4-3432 ir 2015 m. balandžio 16 d. raštas Nr. (10.37)V4-1170 patvirtina, jog nurodyta institucija 2014 m. spalio 28 d. ir 2015 m. kovo 30 d. atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės operatyviąją valstybinę visuomeninės sveikatos saugos kontrolę. 2014 m. spalio 28 d. buvo užfiksuoti dirbtinės apšvietos bei oro temperatūros, o 2015 m. kovo 30 d. tik dirbtinės apšvietos neatitikimai Lietuvos Respublikos higienos normos 37:2009 reikalavimams, tačiau pažeidimai nustatyti areštinės kamerose, kuriuose patikrinimų metu pareiškėjas nebuvo laikomas, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų remdamasis prielaidomis.

Pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo taip pat paneigė bylos rašytiniai įrodymai – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015 m. balandžio 16 d. raštas Nr. 37V7-(37.5)-252, kuriame nurodyta, kad 2015 m. kovo 30 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, jog laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims skirto dienos raciono faktinis kaloringumas pagal valgiaraštį atitiko fiziologines mitybos normas ir buvo netgi didesnis, negu gamintojas (UAB „Rasytė“ pagal 2014 m. sausio 6 d. paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 30-4-ST2-14-3) deklaruoja (2803,2 kcal, kai norma nuo 2017 kcal iki 2647 kcal).

Administracinėje byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas, atvykęs į pataisos namus, būtų pateikęs prašymą dėl jo laikymo kameroje kartu su nerūkančiaisiais, todėl teismas neturėjo pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Klaipėdos AVPK neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų konvojavimo sąlygų paneigti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Konvojaus būrio vado J. D. 2014 m. birželio 25 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR5-363, kuriame išaiškinta, jog pareiškėjo ir kitų asmenų konvojavimas vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl mažo kiemelio ploto ir netinkamų pasivaikščiojimo sąlygų.

III.

Pareiškėjas V. M. su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjo kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpį. Teigia, kad jam turėjo būti taikoma 4 kv. m kameros ploto vienam asmeniui norma. Mano, kad Lietuvos teisė prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai, todėl konkrečiu atveju netaikytina. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pareiškėjo vertinimu, pažeidimo pripažinimas konkrečiu atveju nėra tinkama ir pakankama satisfakcija.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus, visapusiškais ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl palaiko jame išdėstytus motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui už kalinimą laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. birželio 16 d., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygas buvo pažeista, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka pabrėždamas, kad teismas neteisingai įvertino Klaipėdos AVPK areštinėje vienam asmeniui tenkantį plotą ir dėl to neteisingai apskaičiavo pažeidimo dienų skaičių.

Suėmimo vykdymo sąlygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (nuo 2015 m. lapkričio 1 d. neteko galios). Higienos norma HN 37:2009 nustatė, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 5-V-177 2 punktą, teritorinių policijos įstaigų areštinėms galioja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 5-V-382 redakcija).

Higienos normoje HN 37:2009 minimali gyvenamosios patalpos norma vienam asmeniui nebuvo nustatyta. Šią normą ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Taisyklės, pagal kurių 80 punktą policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m.

Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, kaip ir atsakovo atstovas, dėl minimalios gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui nepagrįstai vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, kuris nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124yra skirtas Kalėjimų departamentui pavaldžioms įstaigoms (pvz., tardymo izoliatoriams), o teritorinių policijos įstaigų areštinės Kalėjimų departamentui nepavaldžios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai sprendžiama dėl suėmimo vykdymo teritorinėse policijos areštinėse sąlygų atitikties teisės aktams poįstatyminių teisės aktų lygmenyje turi būti atsižvelgiama ne į Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124, o į Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje priimtą norminį teisės aktą – Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintas Taisykles, taip pat į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Higienos normą HN 37:2009 (žr. 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1189-822/2015, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2250-662/2015, 2016 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1669-575/2016, 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-615-146/2016 ir kt.).

Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys esą jam turėjo būti taikoma 4 kv. m kameros ploto vienam asmeniui norma atmestinas kaip nepagrįstas, nes tokio reikalavimo nenustatė nė vienas ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs teisės aktas. Pastebėtina, jog pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą buvo numatyta didesnė minimalaus ploto vienam asmeniui policijos areštinėse norma nei nurodo apeliantas. Šiame kontekste pažymėtina, kad EŽTT atsisako nustatyti, kiek minimalaus gyvenamojo ploto turi tekti kaliniui ir kada erdvės trūkumas gali būti traktuojamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr. EŽTT 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Logothetis ir kt. prieš Graikiją), nes vertinant kalinimo sąlygas, turi būti atsižvelgiama į jų visumos kumuliacinį poveikį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016, 2016 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-221-858/2016 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, netinkamai taikė materialinės teisės normas (Įsakymą Nr. V-124) ir nepagrįstai nurodė, kad policijos areštinės kameroje ginčui aktualiu laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui turėjo būti 3,6 kv. m, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas neteisingai nustatė pažeidimo šiuo aspektu apimtį. Iš atsakovo atstovo pateiktų į bylą duomenų apie pareiškėjo suėmimo vykdymo sąlygas Klaipėdos AVPK areštinėje nustatyta, kad ginčui aktualaus laikotarpio periodais, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje, Taisyklių 80 punkte numatytas vienam asmeniui gyvenamasis plotas (ne mažiau kaip 5 kv. m) nebuvo užtikrintas 11 parų (2014 m. balandžio 1 d., 2014 m. liepos 22 d., 2014 m. liepos 23 d., 2015 m. vasario 3 d., 2015 m. vasario 4 d., 2015 m. kovo 5 d., nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 9 d., 2015 m. gegužės 12 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įstatyme (CK 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nustatytas pažeidimo aplinkybes, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija ir sprendžia, kad pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia pozicija atitinka naujausią EŽTT praktiką (žr. 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Mironovas ir kiti prieš Lietuvą).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 11 parų buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažiau nei 5 kv. m gyvenamojo ploto, tačiau nėra duomenų, jog pareiškėjui būtent dėl kalinimo sąlygų būtų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos ypač neigiamos pasekmės; jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Klaipėdos AVPK areštinės administraciją ar kitas institucijas dėl kalinimo sąlygų. Be to, nors šiuo atveju buvo nustatytas pažeidimas, susijęs su Taisyklėse nustatyto vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto neužtikrinimu, tačiau kiti pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai nepasitvirtino. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į areštinės specifiką, t. y. kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus, pareiškėjas ne visą laiką, kurį praleido Klaipėdos AVPK areštinėje, buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, ir nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip neturtinė žala pasireiškė būtent jam. Minėtų individualių aplinkybių pareiškėjas nedetalizuoja ir apeliaciniame skunde.

Atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos manymu, nurodyta suma yra adekvati pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtą žalą.

Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia – pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, priteisia 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjui V. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 100 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                      Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė