Civilinė byla Nr. e2A-584-1120/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01025-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.6.4.10

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal AAS BTA Baltic Insurance Company filialo Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamos nemokumo administratorės Jurgitos Karalevičienės, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Verslo konsultantai“, AAS BTA Insurance Company Lietuvos filialui, Aegis 1225, LLoyd‘s Syndicate dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Verslo konsultantai“, AAS BTA Insurance Company Lietuvos filialui (toliau – ir BTA draudikas), Aegis 1225, LLoyd‘s Syndicate (toliau – ir Aegis draudikas) kuriuo prašė: 1) priteisti ieškovei 101 132,16 Eur žalos atlyginimą, šią sumą iš atsakovų paskirstant tokia tvarka – 96 321,228 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų UAB „Verslo konsultantai“ ir BTA draudiko; 546,22 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų UAB „Verslo konsultantai“, BTA draudiko ir Aegis draudiko; 4 264,71 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų UAB „Verslo konsultantai“ ir Aegis draudiko; 2) priteisti ieškovei iš atsakovų 6 procentų dydžio metines kompensacines palūkanas, t. y. 2 800,87 Eur nuo pretenzijų pateikimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos, skaičiuojant nuo pareikštų reikalavimų dydžio, šias sumas tarp atsakovų paskirstant tokia tvarka – iš atsakovų UAB „Verslo konsultantai“ ir BTA draudiko solidariai priteisti 2 675,13 Eur kompensacinių palūkanų (6 proc. nuo 96 867,448 Eur x 168 d.); iš atsakovų UAB „Verslo konsultantai“ ir Aegis draudiko solidariai  priteisti 125,74 Eur kompensacinių palūkanų (6 proc. nuo 4 810,932 Eur x 159 d.); 3) priteisti ieškovei iš atsakovų 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje paaiškino, kad atsakovė UAB „Verslo konsultantai“ ieškovės bankroto administratorės pareigas ėjo nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2018 m. spalio 11 d. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir kreditorių komiteto nutarimais nustatyta, kad UAB „Verslo konsultantai“ neteisėtai ir nepagrįstai viršijo administravimo išlaidų sąmatą ir tokiu būdu padarė ieškovei 101 132,16 Eur dydžio žalą.

3.       Ieškovė nurodė, kad draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo apdraudęs bankroto administratorės profesinę civilinę atsakomybę nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2018 m. kovo 10 d., o draudikas Aegis 1225, LLoyd‘s Syndicate buvo apdraudęs bankroto administratorės profesinę civilinę atsakomybę nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2019 m. kovo 9 d.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei 96 321,22 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų UAB „Verslo konsultantai“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje; priteisė ieškovei 546,22 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų UAB „Verslo konsultantai“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ir Aegis 1225, LLoyd‘s Syndicate; priteisė ieškovei 4 264,71 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų UAB „Verslo konsultantai“ ir Aegis 1225, LLoyd‘s Syndicate; priteisė ieškovei 2 800,87 Eur kompensacines palūkanas, šią sumą tarp atsakovų paskirstydamas tokia tvarka – iš atsakovų UAB „Verslo konsultantai“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje solidariai 2 675,13 Eur, iš atsakovų UAB „Verslo konsultantai“, Aegis 1225, LLoyd‘s Syndicate solidariai 125,74 Eur; priteisė ieškovei iš atsakovų UAB „Verslo konsultantai“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ir Aegis 1225, LLoyd‘s Syndicate 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tokia tvarka – iš atsakovų UAB „Verslo konsultantai“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje už priteistą 99 542,57 Eur sumą, o iš atsakovų UAB „Verslo konsultantai“, Aegis 1225, LLoyd‘s Syndicate už priteistą 4 936,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta atsakovė UAB „Verslo konsultantai“. 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-345-781/2018 Vilniaus apygardos teismas atstatydino atsakovę UAB „Verslo konsultantai“ iš ieškovės bankroto administratorės pareigų ir nauja ieškovės bankroto administratore paskyrė Jurgitą Karalevičienę. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį nepakeistą.

6.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2018 m. gegužės 28 d. nepriklausomas auditorius UAB „Audito tikslas“ atsakovės UAB „Verslo konsultantai“ prašymu atliko ieškovės 2016 m. auditą, kurio metu konstatuota, jog faktiškai patirtos administravimo išlaidos per 2016 m. yra 23 288 Eur didesnės nei kreditorių komiteto nutarimais patvirtintos išlaidos. Be to, teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad 2017 m. atsakovė UAB „Verslo konsultantai“ kreditorių komiteto patvirtintas išlaidas viršijo 60 834,27 Eur (2018 m. liepos 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-972-553/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5-381/2019), o 2018 m. atsakovė UAB „Verslo konsultantai“ išlaidas viršijo 17 009,89 Eur, kurios nebuvo patvirtintos ieškovės kreditorių komiteto (2020 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-274-881/2020).

7.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tiek Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-345-781/2018, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1661-823/2018 dėl administratoriaus atstatydinimo, taip pat ir 2018 m. gegužės 28 d. UAB „Audito tikslas“ išvada bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V4-234 patvirtinta 2017 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. D4-1628 leidžia konstatuoti atsakovės UAB „Verslo konsultantai“ veiksmų neteisėtumą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Verslo konsultantai“ neturėjo teisinio pagrindo naudoti ieškovės lėšas ir atlikti atitinkamus 101 132,16 Eur mokėjimus (23 228 Eur + 60 834,27 Eur + 17 009,89 Eur = 101 132,16 Eur), neturėdama kreditorių komiteto pritarimo. Teismo vertinimu, UAB „Verslo konsultantai“ neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuo, kad ji veikė priešingai ieškovės ir jos kreditorių interesams, pažeidė savo kaip bankroto administratorės pareigas elgtis sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams.

8.       Teismas sprendė, kad administravimo išlaidų sąmata viršyta 101 132,16 Eur suma, kuri galėjo būti naudojama ieškovės kreditorių reikalavimų tenkinimui.

9.       Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei nebūtų atsakovės UAB „Verslo konsultantai“ neteisėtų veiksmų, šios išlaidos nebūtų buvusios patirtos ir ieškovei nebūtų sukelta 101 132,16 Eur žala.

10.       Pasisakydamas dėl atsakovės UAB „Verslo konsultantai“ kaltės, teismas nurodė, kad bankroto administratoriaus kaltė preziumuojama, o atsakovė savo kaltės nepaneigė.

11.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas skaičiuotinas tik nuo 2018 m. spalio 11 d., t. y. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties atstatydinti UAB „Verslo konsultantai“ iš ieškovės bankroto administratorės pareigų įsiteisėjimo dienos. Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 11 d., tad ieškinio senaties dėl žalos atlyginimo terminas nėra praleistas. Teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovei atstovaujanti bankroto administratorė Jurgita Karalevičienė neturėjo objektyvių galimybių kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo anksčiau nei kad ji buvo paskirta, todėl net ir nusprendus, kad ieškinio senaties terminas praleistas, būtų pagrindas jį atnaujinti.

12.       Teismo vertinimu, atsakovas BTA draudikas pernelyg susiaurina sąlygas, kurioms esant bankroto administratoriaus profesinės privalomos civilinės atsakomybės draudimo laikotarpiu atsiradusi žala laikoma draudžiamuoju įvykiu. UAB „Verslo konsultantai“ neteisėti veiksmai atlikti privalomojo profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimo metu, reikalavimas draudėjui ir draudikams pareikštas dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo, bankroto administratoriui vykdant bankrutavusios įmonės bankroto procedūras. Teismo nuomone, įvykis atitiko draudžiamojo įvykio sąlygas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu „Dėl administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse (toliau – 2008 m. Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu „Dėl bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ patvirtintose bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklėse (toliau – 2016 m. Taisyklės).

13.       Teismas vertino, kad administravimo išlaidų sąmatos viršijimas nesudaro pagrindo konstatuoti sąmoningo bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ siekio padaryti žalą ir nėra pagrindo konstatuoti tyčios. Pagal 2008 m. Taisyklių 11.3 punktą nedraudžiamuoju įvykiu laikomi tik tyčiniai bankroto administratoriaus ir (ar) jo darbuotojo veiksmai, kuriais padaryta žala. Kita vertus, žala, padaryta dėl bankroto administratoriaus ir (ar) jo darbuotojo veiksmų didelio neatsargumo, patenka į draudžiamojo įvykio apibrėžimą.

14.       Teismas nustatė, kad piniginės prievolės įvykdymo terminas praleistas – pretenzija atsakovams pateikta atitinkamai 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. kovo 6 d., todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo – 2 675,13 Eur iš BTA draudiko ir 125,74 Eur iš Aegis draudiko.

15.       Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Verslo konsultantai“ profesinę civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (ir vėliau iki 2018 m. kovo 11 d.) buvo apdraudęs BTA draudikas. Atsakovei UAB „Verslo konsultantai“ neteisėtai ir nepagrįstai viršijus 2016-2017 m. administravimo išlaidų sąmatą sukelta 84 122,27 Eur žala, o vėlesniu laikotarpiu – 12 198,958 Eur žala, šią žalą ieškovei turi atlyginti draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

16.       Teismas taip pat nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo profesinę civilinę atsakomybę 2018 m. II ketvirtį buvo apdraudęs Aegis draudikas, o ieškovei šiuo laikotarpiu sukelta 623,23 Eur žala, todėl šią žalą ieškovei turi atlyginti draudikas Aegis 1225, LLoyd‘s Syndicate, taip pat ir 3 641,48 Eur žalą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2020 m. kovo 31 d., viso 4 264,71 Eur.

17.       Teismas sprendė, kad 2018 m. I ketvirčio laikotarpyje nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 11 d. ieškovei sukeltą žalą – 546,22 Eur atsakovei UAB „Verslo konsultantai“ viršijus administravimo išlaidų sąmatą solidariai turi atlyginti abu draudikai Aegis 1225, LLoyd‘s Syndicate ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Apeliaciniame skunde AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą dalyje, kurioje iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteistas 96 321,22 Eur žalos atlyginimas, kompensacinės palūkanos ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pažeidžiant vieną iš pagrindinių civilinio proceso principų – teisę būti išklausytam.

18.2.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apelianto byloje pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakė, todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

18.3.                      Ieškovės ir atsakovės UAB „Verslo konsultantai“ santykiai negali būti kvalifikuojami kaip profesinės civilinės atsakomybės, kuri draudžiama privalomuoju draudimu. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 36 straipsnio 2 dalimi UAB „Verslo konsultantai“ privalo grąžinti lėšas ieškovei, o reikalavimas dėl lėšų grąžinimo turi būti nukreiptas ne į draudiką, o į UAB „Verslo konsultantai“ kaip tinkamą atsakovę šioje byloje.

18.4.                      Teisinis santykis nagrinėjamoje byloje turi būti kvalifikuotinas ne kaip deliktinė civilinė atsakomybė, kurai taikoma draudimo apsauga pagal BTA draudiko išduotus draudimo polisus, o kaip bankroto administratoriaus asmeninė prievolė grąžinti lėšas, kuri kyla ir iš pavedimo sutarties (atstovavimo). Kadangi bankroto administratoriaus pareiga dėl lėšų grąžinimo nėra kildinama iš civilinės atsakomybės instituto, atitinkamai jai nėra suteikiama draudimo apsauga.

18.5.                      Tam, kad būtų konstatuotas draudžiamojo įvykio faktas, nukentėjusio asmens pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo atitikti 2008 m. Taisyklių 8 punkte nurodytas sąlygas. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, grindžiamą bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ civiline atsakomybe, pareiškė ne draudimo liudijimų galiojimo metu, praėjus daugiau nei 2008 m. Taisyklėse nustatytas 1 metų terminas nuo draudimo liudijimų galiojimo pasibaigimo. Todėl ieškovės reikalavimas neatitiko 2008 m. Taisyklių 8.3 punkto.

18.6.                      Atsakovė UAB „Verslo konsultantai“ pažeidė Taisyklių 34 punkte nustatytą reikalavimą dėl savalaikio draudiko informavimo apie draudžiamąjį įvykį.

18.7.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių motyvų, kokiu pagrindu nusprendė taikyti solidariąją atsakomybę.

19.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo atmesti apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

19.1.                      Byloje rašytinis teismo posėdis buvo paskirtas atsižvelgiant į sparčiai blogėjančią Covid-19 situaciją ir į Teisėjų tarybos rekomendacijas dėl teismų darbo organizavimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartimi skirdamas bylą nagrinėti rašytinio posėdžio tvarka šalims išaiškino, kad byla gali būti nagrinėjama ir žodinio proceso tvarka, jeigu bent viena bylos šalis pateiktų prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliantas tokio prašymo pirmosios instancijos teismui neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

19.2.                      UAB „Verslo konsultantai“ netinkamai ir pažeisdama Įmonių bankroto įstatymo nuostatas vykdė ieškovės bankroto procedūras. UAB „Verslo konsultantai“ nepagrįstas administravimo išlaidų sąmatos viršijimas yra neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala turi būti atlyginama.

19.3.                      Tarp ieškovės ir atsakovų yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų, bet CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

19.4.                      Nei 2008 m. Taisyklės, nei draudimo sutartys nenumato, kad, kiek tai susiję su draudiko informavimu apie draudžiamąjį įvykį, pareigos pažeidimas, būtų pagrindas įvykį laikyti nedraudžiamuoju.

19.5.                      Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). 

21.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas ar absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

22.       Apeliaciniame skunde atsakovas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, buvo pažeista atsakovo teisė būti išklausytam, todėl žodinis bylos nagrinėjimas skirtinas apeliacinės instancijos teisme.

23.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi teisė nuspręsti, ar toks procesas iš tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

24.       Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko žodinio proceso tvarka (2020 m. spalio 7 d. teismo posėdis). Pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu pereita į teismo posėdį, o posėdžio data nustatyta 2020 m. lapkričio 11 d. Prastėjant epidemiologinei Covid-19 situacijai, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti 2020 m. lapkričio 6 d. rašytinio proceso tvarka. Nutarties rezoliucinėje dalyje teismas šalims išaiškino, kad byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka tik tuo atveju, jei dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Teisme gavus patikslintą ieškovės ieškinį posėdis atidėtas į 2021 m. lapkričio 27 d., šalims išsiųstas pranešimas apie paskirtą posėdžio datą, išaiškinta, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Iki nustatytos teismo posėdžio datos nebuvo gauta šalių prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į tai, 2021 m. lapkričio 27 d. teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, atidėjo sprendimo (nutarties) paskelbimą.

25.       Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad šalys buvo tinkamai ir ne vieną kartą informuotos apie tai, kad teismo posėdžiai pirmosios instancijos teisme dėl prastėjančios Covid-19 situacijos vyks rašytinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartyje nurodyta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra galimas, tačiau tokia tvarka bus taikoma tik vienai iš šalių pateikus prašymą. Kaip minėta, prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo pateikta.

26.       Sutiktina, kad šalies teisė būti išklausytai yra viena iš fundamentalių ir pamatinių civilinio proceso teisių, užtikrinančių teisę į sąžiningą teismo procesą. Vis dėlto, šalies teisė būti išklausytai gali būti įgyvendinama ne tik žodiniame teismo posėdyje, tačiau taip pat ir savo poziciją dėstant raštu, teikiant teismui rašytinius paaiškinimus ir atsiliepimus į priešingos šalies poziciją. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės nekelia faktinio pobūdžio klausimų, o teikia argumentus tik dėl netinkamo teisės pritaikymo nagrinėjamoje byloje. Byloje nėra poreikio apklausti liudytojus ar ekspertus, o vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nesant šalių prieštaravimo (CPK 235 straipsnio 4 dalis) savaime neįpareigoja apeliacinės instancijos teismo tokį procesą organizuoti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nenustačiusi poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija atmeta atsakovo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos esmės

27.       Pirmosios instancijos teismas nustatė visas UAB „Verslo konsultantai“ civilinės atsakomybės sąlygas, sprendė, kad įvykis atitinka draudžiamojo įvykio sąvoką, įtvirtintą 2008 m. ir 2016 m. Taisyklėse. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai kvalifikavo UAB „Verslo konsultantai“ ir ieškovės teisinius santykius – pasak apelianto juos sieja ne civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, o pavedimo teisiniai santykiai, todėl bankroto administratoriaus prievolė grąžinti lėšas yra asmeninio pobūdžio ir kyla iš pavedimo sutarties (atstovavimo) ir ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies normos. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju.

28.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmuoju apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamos teisinių santykių kvalifikacijos. Kita vertus, sutiktina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apelianto atžvilgiu nepagrįstai konstatavo draudžiamojo įvykio faktą.

Dėl UAB „Verslo konsultantai“ neteisėtų veiksmų

29.       Įmonių bankroto įstatymo (čia ir toliau – redakcijos, galiojusios neteisėtų veiksmų atlikimo metu – nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2019 m. birželio 13 d.) 11 straipsnio 8 dalyje buvo įtvirtinta, kad įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šiuos nuostolius turi atlyginti ir asmuo, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. 

30.       Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu (ĮBĮ 11 straipsnio 15 dalis). Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą (ĮBĮ 11 straipsnio 16 dalis).  

31.       Taigi nustačius bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygas, bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės draudikui gali kilti pareiga nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmokėti draudimo išmoką. Dėl minėtos priežasties, sprendžiant dėl draudimo išmokos priteisimo, visų pirma analizuotinos bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygos.

32.       Pasisakydamas dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015). Bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).

33.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021).

34.       Kadangi bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei. Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020).

35.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas UAB „Verslo konsultantai“ veiksmų neteisėtumą konstatavo atsižvelgęs į tai, kad bankroto administratorė viršijo administravimo sąmatos lėšas, taip pat nurodė, kad UAB „Verslo konsultantai“ pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nurodoma, kad administravimo išlaidų sąmatos viršijimas nėra neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės prasme, o tik prievolė grąžinti lėšas pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį, ši prievolė, pasak apelianto, kyla iš bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės pavedimo sutarties (atstovavimo teisinių santykių).

36.       ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. Jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Jeigu kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų.

37.       Kaip minėta, bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė kyla CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje būtent ir yra nustatyta administratoriaus pareiga neviršyti administravimo išlaidų sąmatos, o veikimas priešingai nei nurodyta laikomas administratoriaus neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės prasme. Pažymėtina, kad toks aiškinimas jau buvo pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-173/2013, kurioje konstatuota, kad bankroto administratoriaus neteisėti veiksmai, priėmus į darbą bankrutuojančioje įmonėje savo sutuoktinę ir nustačius jai darbo užmokestį, viršijantį administravimo išlaidų sąmatą, pasireiškė ĮBĮ normų, reglamentuojančių administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus dėl disponavimo administravimo išlaidomis, pažeidimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog minėtame straipsnyje nurodyta, kad sąmatą viršijanti lėšų suma yra dengiama iš administratoriaus asmeninių lėšų nekeičia teisinio santykio kvalifikacijos. Pažymėtina, kad pareiga atlyginti viršytą administravimo išlaidų sumą yra kompensuojamojo pobūdžio, t. y. skirta užtikrinti nuostolių atlyginimą dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų (neteisėto administravimo išlaidų sąmatos viršijimo), todėl iš esmės atitinka civilinės atsakomybės instituto tikslą. Dėl nurodytų priežasčių kaip nepagrįstas atmestinas apelianto aiškinimas, kad ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje numatyta asmeninio pobūdžio bankroto administratoriaus prievolė grąžinti lėšas bankrutuojančiai įmonei, kuri nėra draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

38.       Nustačius neteisėtus UAB „Verslo konsultantai“ veiksmus, kylančius iš ĮBĮ nustatytos bankroto administratoriaus pareigos neviršyti bankroto administravimo išlaidų sąmatos, atsižvelgiant į tai, kad į nagrinėjama bylą nebuvo pateikta UAB „Verslo konsultantai“ ir ieškovės sudaryta pavedimo sutartis, o apeliantas neprašė šių įrodymų išreikalauti, teisėjų kolegija plačiau dėl ieškovę ir UAB „Verslo konsultantai“ siejusių pavedimo teisinių santykių ir jų vykdymo bei santykio su draudimo teisiniais santykiais, nepasisako. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Verslo konsultantai“ neteisėtus veiksmus konstatavo ne tik dėl ĮBĮ nustatytos pareigos neviršyti administravimo išlaidų sąmatos pažeidimo, tačiau taip pat ir dėl bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimo, o ši teismo išvada apeliaciniame skunde nėra kvestionuojama.

39.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Verslo konsultantai“ veiksmus viršijant administravimo išlaidų sąmatą įvertino kaip neteisėtus veiksmus CK prasme, pažeidus ĮBĮ įtvirtintą bankroto administratoriaus pareigą neviršyti administravimo išlaidų sąmatos. Kadangi apeliaciniame skunde neteikiami argumentai dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų klaidingo nustatymo pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako, o pirmosios instancijos teismo išvadas dėl likusių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo laiko pagrįstomis.

Dėl draudžiamojo įvykio

40.       ĮBĮ 11 straipsnio 17 dalyje buvo nustatyta, kad draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas.

41.       Kaip minėta, UAB „Verslo konsultantai“ neteisėtų veiksmų atlikimo metu (2016-2018 m.) galiojo 2008 m. Taisyklės ir 2016 m. Taisyklės.

42.       2008 m. Taisyklių 8 punktas nustatė, kad draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti draudėjo civilinei atsakomybei, ir draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, atitinkantis visas šias sąlygas: pareikštas dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos (8.1 punktas); pareikštas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio dėl žalos, padarytos neteisėtais administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmais, atlyginimo pateikimas teismui) (8.2 punktas); pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą ne trumpesnį kaip vienerių metų terminą po sutarties galiojimo pabaigos (8.3 punktas); pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu dėl neteisėtų administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmų atliekant bankroto procedūras (8.4 punktas); pareikštas dėl administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų, vykdant Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens bankroto procedūras (8.5 punktas).

43.       2016 m. Taisyklių 4 punktas nustatė, kad draudėjui – administratoriui, sudariusiam draudimo sutartį, – ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas tinkamu, jeigu atitinka visas šias sąlygas: pareikštas dėl asmens, kuris Įmonių bankroto įstatyme nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką dėl jam draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo ir (ar) jo darbuotojo neteisėtais veiksmais (veikimu, neveikimu), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytos žalos (4.1 punktas); pareikštas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio dėl draudėjo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pateikimas teismui) (4.2 punktas); pareikštas dėl žalos, kuri padaryta draudėjo neteisėtais veiksmais draudimo sutarties galiojimo metu, net jei žala atsirado pasibaigus draudimo sutarties galiojimui (4.3 punktas); pareikštas dėl draudėjo neteisėtų veiksmų, atliktų vykdant Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens bankroto procedūras (4.4 punktas); 4.5. pareikštas draudimo laikotarpiu (draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą ne trumpesnį kaip vienų metų terminą po sutarties galiojimo pabaigos) (4.5 punktas).

44.       Taigi matyti, kad tiek pagal 2008 m. Taisyklių 8.3 punktą, tiek pagal 2016 m. Taisyklių 4.5 punktą įvykis pripažintinas draudžiamuoju (reikalavimas atlyginti žalą pripažįstamas tinkamu), kai buvo pareikštas draudimo laikotarpiu (draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą ne trumpesnį kaip vienų metų terminą po sutarties galiojimo pabaigos).

45.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš esmės analogiškas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu „Dėl notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisykles (toliau – Notarų Taisyklės) jau yra aiškinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-7-143-684/2018 (nutarties 85-90 punktai), o vėlesnėje 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-3-281-2075/2020 (nutarties 27-29 punktai) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, aiškindama 2008 m. Taisykles, rėmėsi ir draudžiamojo įvykio aiškinimu, pateiktu notarų profesinės civilinės atsakomybės byloje (nutarties 28 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia nagrinėjamoje byloje vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu išaiškinimu 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-7-143-684/2018 ir analogiškai aiškinti bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės taisykles.

46.       Notarų Taisyklių 8 punktas nustatė, kad draudžiamasis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteisėti notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado žala, ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas: pareikštas dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos (8.1 punktas); pareikštas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio pateikimas teismui dėl žalos, padarytos neteisėtais notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmais, atlyginimo) (8.2 punktas); pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos (8.3. punktas); pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl neteisėtų notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmų vykdant notaro profesinę veiklą (8.4 punktas); pareikštas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje atliktų neteisėtų notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmų vykdant notaro profesinę veiklą (8.5 punktas).

47.       Taigi matyti, kad Notarų Taisyklių 8.3 punktas sutampa su 2008 m. Taisyklių 8.3 punktu ir 2016 m. Taisyklių 4.5 punktu; pagal visas šias nuostatas įvykis pripažintinas draudžiamuoju (reikalavimas atlyginti žalą pripažįstamas tinkamu), kai, be kitų sąlygų, buvo pareikštas draudimo laikotarpiu (draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą ne trumpesnį kaip vienų metų terminą po sutarties galiojimo pabaigos).

48.       Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sprendžiant, ar įvykis pripažintinas draudžiamuoju, aktualu nustatyti draudimo laikotarpio ribas (nutarties 87 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėta 2005 m. liepos 1 d. draudimo sutartis, galiojusi iki 2006 m. birželio 30 d., apibrėžė draudimo objektą kaip apdraustojo (notaro) civilinę atsakomybę už tretiesiems asmenims padarytą žalą, kuri atsirado šios sutarties galiojimo metu ir trejus metus nuo šios sutarties galiojimo termino pabaigos dėl šios draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmų, susijusių su notaro profesine veikla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tokia draudimo sutarties nuostata aiškintina kaip išplečianti Notarų Taisyklių 8.3 ir 8.4 punktuose nustatytus laikotarpius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatęs, kad draudimo laikotarpis nagrinėtoje byloje buvo nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. (draudimo sutarties galiojimo laikotarpis + treji metai nuo sutarties galiojimo termino pabaigos) konstatavo, kad ieškinį pareiškus 2015 m. kovo 27 d. įvykis nelaikytinas draudžiamuoju, nes neatitinka visų kumuliatyviųjų Notarų Taisyklėse įtvirtintų kriterijų – nors neteisėti notaro veiksmai atlikti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, tačiau dėl atsiradusios žalos kreiptasi praleidus Notarų Taisyklėse ir sutartyje nustatytą trejų metų terminą po sutarties pabaigos. Dėl minėtos priežasties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad reikalavimas priteisti draudimo išmoką atmestinas.

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas reiškia, kad analogiškai aiškintini ir 2008 m. Taisyklių 8.3 punktas ir 2016 m. Taisyklių 4.5 punktas; atitiktis šių punktų reikalavimams yra būtina (ir kumuliatyvi) sąlyga įvykio pripažinimui draudžiamuoju; siekiant tinkamai pritaikyti šias normas yra aktualu nustatyti draudimo laikotarpio ribas.

50.       Nustatyta, kad UAB „Verslo konsultantai“ ir apeliantas buvo sudarę tris draudimo sutartis. 2015 m. kovo 4 d. draudimo sutartyje (polise) Nr. PCAD 026133 draudimo objektas apibrėžtas kaip administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankroto procedūras, padarytą žalą. 2016 m. kovo 9 d. draudimo sutartyje (polise) Nr. 0004120 draudimo objektas apibrėžtas kaip draudėjo civilinė atsakomybė už turtinę žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir per vienerius metus nuo draudimo sutarties pabaigos dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo veiksmų atliekant bankroto procedūras. Analogiškas draudimo objektas nustatytas ir 2017 m. kovo 10 d. draudimo sutartyje (polise) Nr. 0004317. Taigi matyti, kad pagal 2015 m. draudimo sutartį draudimo laikotarpis apėmė tik draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, o pagal 2016 m. ir 2017 m. draudimo sutartis draudimo laikotarpis apėmė draudimo sutarties galiojimo laiką ir vienerius metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos.

51.       Kaip minėta, tiek 2008 m. Taisyklių 8.3 punktas, tiek 2016 m. Taisyklių 4.5 punktas nustatė, kad įvykis pripažintinas draudžiamuoju (reikalavimas atlyginti žalą pripažįstamas tinkamu), kai buvo pareikštas draudimo laikotarpiu (draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą ne trumpesnį kaip vienų metų terminą po sutarties galiojimo pabaigos). Nustatyta, kad pagal byloje pateiktas UAB „Verslo konsultantai“ ir apelianto sudarytas draudimo sutartis draudimo laikotarpis pagal paskutiniąją draudimo sutartį baigėsi 2019 m. kovo 11 d. (vieneri metai po paskutinės 2017 m. kovo 10 d. draudimo sutarties galiojimo pabaigos; sutartis galiojo vienerius metus), o ieškovė pretenziją apeliantui dėl žalos atlyginimo pateikė 2020 m. vasario 26 d. (2020 m. rugpjūčio 11 d. ieškinio priedas Nr. 9), ieškinį teisme pareiškė 2020 m. rugpjūčio 11 d., t. y. jau pasibaigus draudimo laikotarpiui.

52.       Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus teisinius išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo byloje esant nustatytą 2008 m. Taisyklėse bei 2016 m. Taisyklėse reglamentuotą draudžiamąjį įvykį. Atsižvelgdama į tai, kad nėra tenkinama 2008 m. Taisyklių 8.3 punkto sąlyga bei 2016 m. Taisyklių 4.5 punkto sąlyga, o jų išpildymas yra būtinas draudžiamojo įvykio konstatavimui (draudimo išmokos priteisimui), teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimas iš apelianto priteisti draudimo išmoką atmestinas. Nustačius šias aplinkybes, plačiau nepasisakoma dėl apelianto teikiamų argumentų dėl draudėjo netinkamai įgyvendintos informavimo pareigos, taip pat neteikiami išaiškinimai dėl solidariosios atsakomybės taikymo pagrindų.

Dėl procesinės bylos baigties

53.       Kadangi byloje nebuvo nustatytas draudžiamojo įvykio faktas (2008 m. Taisyklių 8.3 punktas ir 2016 m. Taisyklių 4.5 punktas), pirmosios instancijos teismo sprendimas apelianto atžvilgiu naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti. Kitiems atsakovams – UAB „Verslo konsultantai“ ir Aegis 1225, LLoyd‘s Syndicate pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundus, šis jų atžvilgiu paliekamas galioti.

54.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

55.       Nei ieškovė, nei apeliantas nepateikė įrodymų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl yra keičiamas tik žyminio mokesčio paskirstymas.

56.       Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, bankrutuojanti įmonė atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 1 754 Eur, todėl apelianto atžvilgiu ieškinį atmetus, žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo UAB „Verslo konsultantai“ ir atsakovo Aegis draudiko pagal pirmosios instancijos teismo šių atsakovų atžvilgiu tenkintą ieškinio reikalavimų proporciją, t. y. iš UAB „Verslo konsultantai“ valstybės naudai priteisiama 1 666 Eur (1 754 Eur x 0,95), o iš atsakovo Aegis draudiko 88 Eur (1 754 Eur x 0,05).

57.       Šalys duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios nėra skirstomos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą apelianto AAS BTA Baltic Insurance Company filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, atžvilgiu pakeisti – ieškinį AAS BTA Baltic Insurance Company filialui Lietuvoje atmesti.

Pakeisti žyminio mokesčio paskirstymą – priteisti valstybei iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ ir Aegis 1225, LLoyd‘s Syndicate 1 754 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį paskirstant jį tokia tvarka – iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“, juridinio asmens kodas 300107165, priteisti 1 666 Eur (viena tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus), iš atsakovo Aegis 1225, LLoyd‘s Syndicate  priteisti 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus).

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                     Dalia Kačinskienė

                                                                                     Agnė Tikniūtė

                                                                             Aldona Tilindienė