Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-01-14][nuasmeninta nutartis byloje][e2-74-516-2016].docx
Bylos nr.: e2-74-516/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Bankrutuojanti "Vilniaus taupomoji kasa" 112040690 Ieškovas
"Verslo konsultantai" 300107165 ieškovo atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Civilinė byla Nr

 

Civilinė byla Nr. e2-74-516/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01610-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. sausio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1786-577/2016 pagal ieškovo bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovui V. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

Ieškovas bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2013 m. gegužės 28 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Rovanta“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia bei taikyti restituciją.

Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pagal juridinių asmenų registro informaciją atsakovui V. V. priklausančias BUAB „Rovanta“ akcijas, uždraudžiant jomis disponuoti, jas įkeisti ar kitaip suvaržyti. Ieškovas nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar apskritai tapti neįmanomas, nes atsakovas, siekdamas išvengti prievolės grąžinti akcijas ieškovui, gali skubėti jas perleisti ar kitaip suvaržyti savo turtą ar turtines teises. Tokiu atveju ieškovas nebeturės teisinių galimybių apginti savo pažeistas teises.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi prašymą tenkino ir ieškovo reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovui V. V. priklausančias BUAB „Rovanta“ akcijas, uždrausdamas jomis disponuoti, jas įkeisti ar kitaip suvaržyti.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovas neturėjo teisės perimti bankrutavusios kredito unijos turto, prašė pripažinti BUAB „Rovanta“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia bei taikyti restituciją, todėl, atsakovui perleidus akcijas tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržius teises į jas, restitucijos taikymas palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju būtų apsunkintas. Be to, teismas akcentavo, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, t. y. ieškiniu ginami įmonės kreditorių interesai, todėl, teismo vertinimu, siekiant apsaugoti bankrutavusios kredito unijos ir jos kreditorių interesus, būtina taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atsakovas V. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas perleido visas BUAB „Rovanta“ akcijas V. M.. V. M. 2015 m. balandžio 9 d. pranešimu informavo BUAB „Rovanta“ bankroto administratorių apie akcijų perleidimą ir prašė įregistruoti registre naują vienintelį akcininką. Tačiau 2015 m. birželio 29 d. BUAB „Rovanta“ bankroto administratorius informavo V. M., kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3798-467/2015 buvo areštuotas V. V. turtas bendrai 663 263,42 Eur sumai, be kita ko, įregistruotas areštas ir BUAB „Rovanta“ vardinėms paprastosioms akcijoms, kurių savininku nurodytas V. V. Apelianto įsitikinimu, kadangi visos ginčo akcijos nuo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosavybės teise priklauso V. M. ir naujas akcininkas tik formaliai neįregistruotas registre, V. V. laikytinas netinkamu atsakovu šioje byloje, o skundžiama nutartis naikintina. Apeliantas pažymėjo, kad teismas turėtų priimti naują nutartį ir areštuoti V. M. priklausančias BUAB „Rovanta“ akcijas.

 

Ieškovas bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Atsakovo atskirajame skunde nurodomi teiginiai yra melagingi ir klaidinantys. Kitoje byloje, kurioje ieškovas taip pat yra pareiškęs ieškinį atsakovui (civilinės bylos Nr. e2-3798-467/2015) ir atsakovo turtui pritaikytas areštas 663 263,42 Eur sumai, atsakovas antstoliui R. V. 2015 m. kovo 2 d. pateikė informaciją apie savo turtą, be kita ko nurodydamas, kad nuosavybės teise valdo ir BUAB „Rovanta“ akcijas. Vadovaudamasis atsakovo pateiktais duomenimis, antstolis šias akcijas areštavo. Taigi atsakovo pateikta, su V. M. neva 2014 m. gruodžio 19 d. sudaryta sutartis, sudaryta atgaline data, kadangi dar 2015 m. kovo 2 d. atsakovas antstoliui nurodė, kad akcijos priklauso jam (atsakovui).  Be to, pats V. M. apie neva sudarytą sutartį su V. V. BUAB „Rovanta“ administratoriui pranešė tik 2015 m. birželio 10 d., t. y. beveik po šešių mėnesių nuo sutarties sudarymo. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo skundą ir jo reikalavimas (panaikinti nutartį) turi būti atmestas.
  2. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad akcijų nuosavybės teisė V. M. nebuvo perleista, kadangi, nors ir neva buvo sudaryta rašytinės formos sutartis, tačiau akcijų perleidimo faktas nėra ir negalėjo būti užfiksuotas atsakovo bei V. M. vertybinių popierių sąskaitose.
  3. V. M. šuo metu nėra įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu, taigi atsakovo atskirajame skunde nurodytas reikalavimas areštuoti tariamai V. M. priklausančias akcijas yra nepagrįstas ne tik todėl, kad nuosavybės teisė į akcijas jam nėra perleista, bet ir dėl to, jog atsakovas teismo prašo spręsti klausimą dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apelianto įsitikinimu, skundžiama nutartis, kuria areštuotos pagal registro duomenis apeliantui priklausančios BUAB „Rovanta“ akcijos, turėtų būti panaikinta, kadangi apeliantas dar 2014 m. gruodžio 19 d. pardavė minėtas akcijas kitam asmeniui ir šis akcijų pirkėjas, kuris, apelianto teigimu, tik formaliai nenurodytas registre kaip akcijų savininkas, yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje ir būtent jam priklausančios akcijos turėtų būti areštuotos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir išnagrinėjęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, neturi teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su apelianto pozicija bei naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija paties ieškovo ir apelianto V. V. sudarytą 2013 m. gegužės 28 d. UAB „Rovanta“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, jis, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Remiantis nustatytu teisiniu reguliavimu, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai ieškovas siekia tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, t. y. sandorių šalių grąžinimo į tokią padėtį, kokia buvo iki ginčijamo sandorio sudarymo, sandorio pagrindu perleisto objekto išsaugojimas yra itin svarbus užtikrinant restitucijos, taigi ir ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo realią galimybę.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, ginčydamas su atsakovu sudarytą UAB „Rovanta“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, siekia restitucijos taikymo ir akcijų grąžinimo ieškovui, todėl akivaizdu, kad minėtų ginčo akcijų areštas (siekiant užkirsti kelią jų tolimesniam perleidimui ar kitokiems jų suvaržymams) yra būtina ir adekvati priemonė siekiamam tikslui – ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui – užtikrinti. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), vieninteliu BUAB „Rovanta“ akcininku (taigi ir visų jos akcijų turėtoju) yra nurodytas V. V., jokia 2014 m. gruodžio 19 d. sutartis nėra minima, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimo pobūdį ir pirmiau nurodytą aplinkybę, visiškai pagrįstai ieškinio reikalavimui užtikrinti areštavo pagal registro duomenis būtent V. V. priklausančias akcijas.

Apelianto nurodomos aplinkybės apie neva su V. M. sudarytą sutartį dėl akcijų pardavimo, kai registre vieninteliu akcininku vis dar nurodytas atsakovas, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, tuo labiau, kad V. M. nėra dalyvaujantis šioje byloje asmuo, o apeliantas nėra įgaliotas jį atstovauti teisme ir, kaip teisingai akcentavo ieškovas, pats atsakovas 2015 m. kovo 2 d. rašte antstoliui dėl informacijos apie jo turtą pateikimo nedviprasmiškai nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso ir BUAB „Rovanta“ akcijos (nors šiuo metu teigia, kad akcijos buvo parduotos dar 2014 m. gruodžio 19 d., t. y. iki minėto rašto antstoliui išsiuntimo).

 

Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėja                                                                      Rasa Gudžiūnienė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • e2-1155-467/2020
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės