Administracinė byla Nr. eI3-204-320/2024
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01609-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.7; 15.8; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 11 d.
Panevėžys
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės ir Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,
dalyvaujant pareiškėjo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei I. Z.,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Plungės ir Rietavo skyriaus, Ignalinos ir Visagino skyriaus, Kaišiadorių skyriaus, atstovei L. M.,
atsakovei Z. O. T., jos atstovui advokatui Zigmui Burbai,
atsakovui M. P.,
atsakovei J. P.,
atsakovei M. G., atstovaujančiai ir atsakovą A. G.,
trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Z.,
trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. (V. M.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Plungės ir Rietavo skyriaus, Ignalinos ir Visagino skyriaus, Kaišiadorių skyriaus, Z. O. T., J. P., M. P., G. P., M. V., A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Sevenways Group“ (pakeistas pavadinimas iš uždarosios akcinės bendrovės „Renagro“), uždarajai akcinei bendrovei „Kita linija“, A. G., M. G., tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. R., G. Z., V. M. (V. M.), Plungės rajono 3-ojo notaro biuro notarei A. V., Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarei J. R., Ignalinos rajono 2-jo notaro biuro notarei D. Š. dėl sandorių panaikinimo, restitucijos taikymo, turto iš neteisėto valdymo išreikalavimo ir vindikacijos taikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas Generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir Prokuroras), teismui paduotu pareiškimu, kurį patikslino, prašė:
1) panaikinti 2010-05-18 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5304, patvirtintą Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarės J. R., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens G. Z. ir uždarosios akcinės bendrovės „Renagro“ (šiuo metu uždaroji akcinė bendrovė „Sevenways Group“), atstovaujamos įgalioto asmens K. G.;
2) panaikinti 2014-01-02 žemės nuomos sutartį Nr. ZN/RA-KL 14/1, sudarytą tarp UAB „Renagro” ir UAB „Kita linija”, dalyje dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškime klaidingai nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos;
3) panaikinti 2013-02-08 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo– pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 459, patvirtintą Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. Š., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens V. M., ir A. G.;
4) panaikinti 2013-11-18 žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7631, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens R. R., ir J. P.;
5) panaikinti 2014-05-28 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 3898, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp J. P., M. P. ir G. P.;
6) panaikinti 2013-10-17 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7028, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens R. R. ir J. P.;
7) panaikinti 2015-12-16 žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7057, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp J. P., M. P. ir M. V., A. V.;
8) išreikalauti iš UAB „Sevenways Group” (buvusi UAB „Renagro“) neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
9) išreikalauti iš A. G. ir M. G. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
10) išreikalauti iš G. P. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
11) išreikalauti iš M. V. ir A. V. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn šiuos žemės sklypus:
a) žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
b) žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
12) taikyti restituciją ir iš Z. O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti:
a) 23623,18 Eur (81500 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2010-05-18 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (registracijos Nr. 5304), UAB „Sevenways Group“ (buvusi UAB „Renagro”) naudai;
b) 5507,24 Eur (19000 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013-02-08 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (registracijos Nr. 459), A. G. ir M. G. naudai;
c) 5347,82 Eur (18450 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013-11-18 žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį (registracijos Nr. 7631), J. P. naudai;
d) 3478,26 Eur (12000 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013-10-17 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (registracijos Nr. 7028), J. P. naudai;
13) taikyti restituciją ir įpareigoti J. P. ir M. P. grąžinti M.
V. ir A. V. 5700 Eur, kuriuos jie gavo pagal 2015-12-16 žemės
sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (registracijos Nr. 7057).
Prokuroras pareiškime nurodė ir teismo posėdžių metu jo atstovė paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-697-492/2018 (toliau – ir LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis), paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-2879-342/2016 2016-11-16 (teismo sprendimas byloje Nr. eI-2879-342/2016) priimtą sprendimą dalyje, kuria panaikinti administraciniai aktai dėl Z. O. T. (toliau – ir Z. O. T.) nuosavybės teisės į F. G. (toliau – ir F. G.) iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo; kitą šio sprendimo dalį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei retitucijos/vindikacijos taikymo panaikino ir grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas vindikaciją, turėjo vertinti, ar nagrinėjamoje byloje savininko turtas turėjo būti išreikalaujamas taikant vindikacijos taisykles, ar nekilnojamojo daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo netaps jam neproporcinga vindikacijos padarinių našta; būtina nustatyti nekilnojamojo turto valdytojo sąžiningumą, sudarytų sandorių skaidrumą ir jų faktinį atlygintinumą.
Nurodė, kad panaikintų administracinių aktų pagrindu Z. O. T. atkūrus nuosavybės teises, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Z. O. T. nuosavybės teisės į šiuos sklypus: žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)
Paaiškino, kad 2010-05-18 pirkimo–pardavimo sutartimi (reg. Nr. 5304) Z. O. T., atstovaujama G. Z. (toliau – ir G. Z.) pardavė UAB „Renagro“, atstovaujamai K. G. (toliau – ir K. G.), žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2014-01-02 nuomos sutartimi šis žemės sklypas išnuomotas UAB „Kita linija“ iki 2024-01-02; 2013-02-08 pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 459) Z. O. T., atstovaujama V. M. (toliau – ir V. M.), pardavė A. G. (toliau – ir A. G.) žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2013-11-18 pirkimo–pardavimo sutartimi (reg. Nr. 3898) Z. O. T., atstovaujama R. R. (toliau – ir R. R.), pardavė J. P. (toliau – ir J. P.) šiuos žemės sklypus: žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2013-10-17 pirkimo–pardavimo sutartimi (reg. Nr. 7028) Z. O. T., atstovaujama R. R. pardavė J. P., žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2014-05-28 dovanojimo sutartimi Nr. 3898 J. P. žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo G. P. (toliau – ir G. P.); 2015-12-16 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7057 J. P. ir M. P. (toliau – M. P.) žemės sklypus: sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pardavė A. V. (toliau – ir A. V.) ir M. V. M. V.).
Pareiškėjo įsitikinimu panaikinus ginčijamus administracinius aktus, turėtų būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. Šiam savo argumentui pagrįsti rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2012-04-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 ir mano, kad vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Teigė, kad administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius, kaip ir pripažinus sandorį niekiniu, todėl naikintino sprendimo pagrindu įgijusi nuosavybės teises į žemės sklypus Z. O. T. nelaikytina teisėta turto įgijėja bei savininke, galėjusia disponuoti žemės sklypais. Prokuroro teigimu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.48 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas Z. O. T., nebūdama teisėta žemės sklypų savininke, jų negalėjo parduoti A. G., J. P. ir UAB „Renagro“, o J. P. negalėjo iš Z. O. T. įgyto žemės sklypo padovanoti G. P. ir parduoti A. V. ir M. V., kaip ir UAB „Renagro“ neturėjo teisės išnuomoti neteisėtai parduoto žemės sklypo UAB „Kita linija“, todėl remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, 1.95 straipsnio 1 dalimi turi būti pripažintos negaliojančiomis kaip niekinės 2010-05-18 pirkimo–pardavimo sutartis (reg. Nr. 5304), 2013-02-08 pirkimo–pardavimo sutartis (reg. Nr. 459), 2013-11-18 pirkimo–pardavimo sutartis (reg. Nr. 7631), 2013-10-17 pirkimo–pardavimo sutartis (reg. Nr. 7028), 2014-05-28 dovanojimo sutartis (reg. Nr. 3898), 2015-12-16 pirkimo–pardavimo sutartis (reg. Nr. 7057), 2014-01-02 žemės nuomos sutartis (reg. Nr. ZN/RA-KL 14/1) ir taikytina restitucija. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypai yra perleisti kitiems asmenims, todėl valstybės prarastas turtas iš šiuo metu jį valdančių asmenų, nenustačius jų nesąžiningumo, gali būti išreikalautas pagal CK 4.96 straipsnyje įtvirtintas vindikacijos taisykles, kurioje numatytas ribotos vindikacijos institutas, kuomet iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį daiktą galima išreikalauti tik tuo atveju, jeigu savininkas prarado jo valdymą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Prokuroras pažymėjo, kad LVAT 2018-11-13 nutartyje konstatavo, jog valstybė ginčo sklypus prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šiems savo argumentams pagrįsti, Prokuroras rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis teismas) 2008 m. spalio 30 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimas), kuriame išaiškinta, kad valstybė civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnis); nuosavybės teisę pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį gali perduoti tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo; kai daiktas įgyjamas be savininko valios, daikto įgijimas savaime nereiškia ir nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo; asmuo, nors ir sąžiningai įgijęs turtą, kurį savininkas prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nėra prilyginamas to daikto savininkui; iš ko akivaizdu, kad savininko ir sąžiningo įgijėjo teisinis statusas pagal CK yra nevienodas. Prokuroro vertinimu, būtų paneigiamas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, jeigu, savininkui praradus turtą dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, savininko teisės nebūtų ginamos. Prokuroras nurodė ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarimu konstatavo, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nekilnojamasis daiktas iš sąžiningo įgijėjo yra paimamas tais atvejais, kai savininkas jį prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nenukrypstama nuo Konstitucijoje įtvirtintų imperatyvų. Paminėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir LAT, formuodamas kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu (2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011, 2011-05-24 nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2011).
Tvirtino, kad Z. O. T. giminystės ryšys su buvusia nekilnojamojo turto (žemės) savininke F. G. buvo grindžiamas aiškiai tikrovės neatitinkančių (melagingų) duomenų pagrindu. Nusikaltimo faktas, atkuriant nuosavybės teises Z. O. T. į buvusios savininkės F. G. žemę yra akivaizdus, todėl nepriklausomai nuo vėlesnių sklypų įgijėjų sąžiningumo, Z. O. T. parduoti sklypai turi būti grąžinti valstybei.
Teigė, kad nė vienas iš atsakovų, kuriems keliamas reikalavimas grąžinti valstybei žemės sklypus natūra, neatitiko sąžiningam įgijėjui keliamų reikalavimų. Prašė teismo vadovautis proceso dalyvių ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, teigė, jog iš šių parodymų spręstina, kad atsakovai neatitiko sąžiningų įgijėjų standartų, įsigydami ginčo žemės sklypus nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nedėjo pastangų išsiaiškinti visas su sandoriu susijusias aplinkybes, miglotos sandorių sudarymo aplinkybės leidžia įtarti ir apsimestinį bei fiktyvų sandorių pobūdį. Nurodė, kad atsakovai ir tretieji asmenys V. M., G. Z., M. P., R. R., įvertinus jų parodymus, išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įsigijo per tarpininkus, net nežinodami jų pavardžių, nebendravę su asmeniu, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės (Z. O. T.), nesidomėjo, kokiu pagrindu asmuo, kurio vardu buvo surašytos išvados, įgijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą; atsakovai, kuriems reiškiamas reikalavimas grąžinti žemės sklypus valstybės nuosavybėn, mokėjo dideles pinigų sumas už išvadas, o ne už konkrečius žemės sklypus, t. y. tik už teisę įsigyti nuosavybėn nekilnojamąjį turtą ateityje, todėl patys sąmoningai prisiėmė riziką dėl sandorių; tretieji asmenys V. M. ir G. Z., tuometinis UAB „Renagro“ direktorius, pagal įgaliojimus veikę Z. O. T. (pardavėjo) vardu, yra faktiniai prašomų išreikalauti žemės sklypų valdytojai, formaliai sudarę sandorius su atsakovais A. G. ir UAB „Renagro“. Be to, atsakovai veikė versle su žemės sklypais, šiame versle buvo patyrę, ir jiems turi būti taikomi aukštesni elgesio standartai.
Prokuroras vertino, kad išvadų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pagal jas suformuotų žemės sklypų pirkimo–pardavimo aplinkybės bet kuriam protingam žmogui turėjo sukelti pagrįstų įtarimų dėl sudaromų sandorių skaidrumo ir teisėtumo. Nurodė, kad išreikalaujamo turto įsigijimo sandoriai nebuvo skaidrūs ir dėl to, kad atsakovai A. G. ir M. G. yra tik formalūs prašomo išreikalauti turto valdytojai, tikrasis savininkas yra tretysis suinteresuotas asmuo V. M., o UAB „Renagro“ (šiuo metu UAB „Sevenways Group“) prašomą išreikalauti ginčo sklypą įsigijo iš bendrovės direktoriaus G. Z., kuris veikė kaip Z. O. T. atstovas; G. P. ir J. P. sudarytas ginčo sklypo dovanojimo sandoris taip pat nėra skaidrus, nes dovanojimo sutartis buvo formali, pridengiant kitą sandorį – pirkimą–pardavimą. Paminėjo ir tai, kad notaro patvirtintose pirkimo–pardavimo sutartys nurodyta, jog šalys atsiskaitė, todėl nėra pagrindo manyti, kad Z. O. T. už parduodamą turtą pinigų negavo. Pažymėjo, kad atsakovas A. V. yra UAB „Privatūs miškai“ direktorius, VĮ Registrų centras duomenimis tiek atsakovas A. V. asmeniškai, tiek jo vadovaujama bendrovė, nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdo didelį kiekį žemės sklypų, prašomas natūra išreikalauti turtas nėra vienintelė sutuoktinių V. nuosavybė, todėl vindikacijos instituto taikymas šių asmenų atžvilgiu, nesukels neproporcingai didelių neigiamų padarinių, juolab, jog pripažinus sandorį, kuriuo jie išreikalaujamus žemės sklypus įsigijo iš M. P. ir J. P., pastarieji privalės grąžinti jiems sumokėtą sumą. Duomenų, kad M. P. ir J. P. neturėtų galimybės grąžinti 5700 Eur, gautų ginčijamo sandorio pagrindu, nėra. Be to, nurodė, kad A. V., kaip A. Š., kuriam suklastotų dokumentų pagrindų buvo atkurtos nuosavybės teisės, įgaliotas atstovas, dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu Klaipėdos apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-2232-243/2015 dėl administracinių aktų panaikinimo, kuri savo aplinkybėmis yra analogiška nagrinėjamai bylai ir joje susiklosčiusi analogiška situacija, kuomet A. V., veikdamas kaip asmens, kuriam suklastotų dokumentų pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės, įgaliotas asmuo, pardavė savo vadovaujamai UAB „Privatūs miškai“ bei kitiems fiziniams asmenims 9 žemės sklypus. Pažymėjo, kad teismas administracinėje byloje Nr. eI-2232-243/2015, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą, įsiteisėjusiu 2015-11-30 sprendimu panaikino ginčijamus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės bei taikė vindikaciją, išreikalaudamas valstybės naudai iš UAB „Privatūs miškai“ ir kitų asmenų neteisėto valdymo nusikaltimu prarastą turtą – žemės sklypus. Mano, kad visos aptartos sandorių sudarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pritaikius vindikaciją ir išreikalavus ginčo sklypus natūra iš dabartinių savininkų, o pastariesiems atlyginus jų sumokėtas sumas pagal restitucijos taisykles iš sklypus pardavusių asmenų, nebus pažeistas proporcingumo principas. Šiam argumentui pagrįsti rėmėsi Konstitucinio Teismo 2008-10-30 nutarimo išaiškinimu dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamybės principui ir konstatavo, kad kai asmuo įgyja turtą, nežinodamas ir negalėdamas žinoti, kad savininkas jį prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, tokio turto įgijimas negali būti traktuojamas kaip savaime sukuriantis turto įgijėjui nuosavybės teises.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau- ir NŽT), atstovaujama Plungės ir Rietavo skyriaus, Ignalinos ir Visagino skyriaus, Kaišiadorių skyriaus, atsiliepimuose teismui nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka su pareiškėjo pozicija ir prašo pareiškime išdėstytus reikalavimus tenkinti. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai, įsigydami žemės sklypus, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nedėjo pastangų išsiaiškinti su sandoriu visas susijusias aplinkybes, patys elgėsi nesąžiningai, sudarinėjo fiktyvius, apsimestinius sandorius, todėl neatitinka sąžiningiems įgijėjams keliamų standartų. Mano, kad panaikinus sprendimus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, turi būti naikinamos ir atsiradusios pasekmės, Tvirtino, kad pritaikius vindikaciją ir išreikalavus ginčo sklypus natūra iš esamų savininkų, o pastariesiems atlyginus jų sumokėtas sumas pagal restitucijos taisykles iš sklypus pardavusių asmenų, nebus pažeistas proporcingumo principas.
Atsakovė Z. O. T. su Prokuroro pareiškimu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžiuose ji ir jos atstovai paaiškino, kad Prokuroras savo pareiškimą grindžia kaltinamojoje išvadoje pateiktais kaltinimais, neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Nurodė, kad jos vaidmuo nusikalstamoje veikoje įrodytas pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurio pati Z. O. T. neskundė. Paaiškino, kad detaliai nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės sklypų perleidimo aplinkybių ji neprisimena. Ji pasirašė kai kuriuos dokumentus, įkalbėta teisiamojo A. P., kuriuo visiškai pasitikėjo ir pas kurį tuo metu dirbo namų tvarkytoja. Teigė, kad būdama vyresnio amžiaus iki galo nesuvokė, kas vyksta. Akcentavo, kad ji nepažįsta nė vieno proceso dalyvio, taip pat nepažįsta ir nėra mačiusi nė vieno žemės sklypus įsigijusio asmens, nežino, kas vėliau su tais žemės sklypais atsitiko. Ji bendravo tik su A. P., kuris ir tvarkė visus reikalus, nurodė, ką ir kur kur ji turi pasirašyti. Pas notarą dokumentus pasirašė neskaičiusi tų dokumentų teksto, viskas vykdavo labai greitai, ji pasitikėjo A. P.. Nurodė, kad A. P. jai buvo pažadęs sumokėti 50000 litų atlygį, tačiau šių pinigų negavo, taip pat negavo jokių pinigų už parduotus žemės sklypus. Taip pat paaiškino, kad ji nekėlė klausimo dėl pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais teismine tvarka.
Atsakovė J. P. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Teismo posėdyje paaiškino, kad ji neprisimena jokių bylos aplinkybių. Visus reikalus tvarkė jos vyras M. P., kuriuo ji pasitiki, tai jis sprendė dėl žemės sklypų įsigijimo ar pardavimo, pati atsakovė tik pasirašė tam reikalingus dokumentus.
Atsakovas M. P. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Teismo posėdyje paaiškino, kad 3 žemės sklypus jis įsigijo iš Z.O. T., turėdamas jos įgaliojimą. Nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus formino per R., nes pats sau sklypų negalėjo parduoti. Jam jokių abejonių nekilo, nes išvada buvo parengta ir pasirašyta žemėtvarkos darbuotojų. Pinigus už žemės sklypą jis sumokėjo tarpininkui, kurio pavardės neprisimena, forminant įgaliojimą, o šis pinigus perdavė Z.O. T.. Jis yra miškininkas, valdo apie 200 ha, pirkdavo 3-5 sklypus per metus. Paaiškino, kad atsiradus žemės sklypui geresnėje vietoje, įsigydavo tokį žemės sklypą, o turimą žemės sklypą parduodavo. Dėl padovanoto žemės sklypo paaiškino, kad jis tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių, galimai tas žemės sklypas buvo nedidelės vertės, o miško priežiūrai buvo reikalingos didelės investicijos.
Atsakovė M. G., atstovaujanti ir atsakovą A. G., aiškios nuomonės dėl pareiškėjo pareiškimo reikalavimų nepareiškė. Teismo posėdyje paaiškino, kad ji su vyru žemės sklypą įsigijo iš žento V. M.. Visus reikalus tvarkė vyras, kuris šiuo metu yra neįgalus ir nieko paaiškinti negali. Nurodė, kad ji nežinojo, kas buvo tikrasis žemės savininkas ir pas notarą ji nedalyvavo, Z.O. T. nepažinojo. Paaiškino, kad žemės sklypą pasiūlė įsigyti žentas, to žemės sklypo jie ir dabar nėra pardavę.
Atsakovės UAB „Sevenways Group“ (pakeistas pavadinimas iš UAB „Renagro“) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo 2019-10-28 posėdyje paaiškino, kad bendrovė verčiasi žemės ūkio veikla. Ji pagal 2010-05-18 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5304, įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šios pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad daikto kaina – 81500 Lt buvo sumokėti pardavėjai. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartis yra atlygintinė, pinigai už perkamą žemės sklypą faktiškai sumokėti. Pažymėjo, kad bendrovė pirko ne išvadas, bet jau konkretų, valstybės suformuotą ir VĮ „Registrų centre“ įregistruotą žemės sklypą, kuris buvo valstybės perduotas Z. O. T., už perkamą žemės sklypą tuometinė UAB „Renagro“ atsiskaitė, todėl UAB „Sevenways Group“ yra sąžiningas įgijėjas, jos sąžiningumą patvirtina tai, kad ji už žemės sklypą sumokėjo 81500 Lt (23623,18 Eur), t. y. daugiau nei tuo metu buvo vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, nurodyta VĮ Registrų centro duomenimis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Renagro“ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu žinojo ir galėjo žinoti apie aplinkybes, dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Teigė, kad nepagrįstas prokuroro argumentas, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su savimi, kadangi tuomet UAB „Renagro“ kaip juridinis asmuo žemės sklypą pirko iš fizinio asmens G. Z.. Paaiškino, kad nuo 2010-05-28 iki 2014-01-29 žemės sklypas buvo nuomotas uždarajai akcinei bendrovei „Agrolinija“ (toliau – ir UAB „Agrolinija“), nuo 2014-01-02 žemės sklypas yra išnuomotas UAB „Kita linija“ pagal nuomos sutartį Nr. ZN-RA-KL 14/1 iki 2024-01-02. Teigė, kad įsigytas žemės sklypas buvo apleistas, vietomis apaugęs savaiminiais menkaverčiais krūmais, melioracijos grioviai apaugę ir vietomis užakę, privažiavimo keliai daugelyje vietų netinkami naudoti, todėl 2010-05-25 sudarius nuomos sutartį, nuomininkas UAB „Agrolinija“ išnaikino menkaverčius želdinius sklype ir per jį einančiame melioracijos griovyje, sutvarkė privažiavimo kelius, pralajas, panaikino buvusius nuo tarybinio ūkio laikų betono kuolų liekanas, įrengė girdyklas bei sumontavo ilgalaikius elektrinius aptvarus. Už šiuos žemės sklypo tvarkymo darbus UAB „Agrolinija“ ji yra sumokėjusi 36775,91 Lt. Buvęs nuomininkas UAB „Agrolinija“ žemės sklype vykdė nepertraukiamą veiklą, o nuo 2014-01-02 tame žemės sklype veiklą vykdo UAB „Kita linija“. Šiai dienai ginčo sklype yra atlikti melioracijos darbai, todėl panaikinus 2010-05-18 minėtą pirkimo–pardavimo sutartį, atsirastų neproporcingi nuostoliai sąžiningai įgijėjai UAB „Sevenways Group“ dėl sklype esančių įrenginių praradimo ir demontavimo, atliktų esminių sklypo pagerinimo darbų nuostoliai bei Nacionalinės mokėjimo agentūros sankcijos dėl įsipareigojimų nevykdymo, todėl bendrovės padėtis nepagrįstai ir neproporcingai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų dėl sklypo sutvarkymo ir pagerinimo, kaip ir atsirastų nuostoliai trečiajam asmeniui UAB „Kita linija“. Mano, kad atsižvelgiant į Z. O. T. amžių, finansinį pajėgumą, tikėtina, kad ne tik nebeatgautų už sumokėtų 81500 Lt (23623,18 Eus), bet neaišku, kas atlygintų jos kitus patirtus nuostolius. Nurodė, kad šio žemės sklypo vertė nuo jo įsigijimo 2010 metais stipriai išaugo, todėl, net ir atgavęs iš atsakovės Z. O. T. pinigus, už šią sumą nebegalės įgyti analogiškos vertės žemės, todėl Prokuroro reikalavimas išreikalauti iš UAB „Sevenways Group“ žemės sklypą, būtų neproporcingas, padarant labai didelę ir itin reikšmingą žalą UAB UAB „Sevenways Group“ veiklai. Atkreipė dėmesį, kad Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, teismui jokių argumentų dėl LVAT 2018-11-13 nutartyje nurodytų aplinkybių, susijusių su jos, kaip žemės sklypo įgijėjos sąžiningumu, ar jai taikomų priemonių proporcingumu bei priemonių dėl proporcingų ir užtikrinančių teisingą interesų pusiausvyrą, nėra pateikęs. Atkreipė dėmesį, kad tuometinė UAB „Renagro“ pirko būtent pačios valstybės suformuotą ir įregistruotą žemės sklypą, todėl abejoti, ar parduodamas sklypas iš tiesų priklauso jį parduodančiam asmeniui, neturėjo absoliučiai jokio pagrindo ir sklypą pirko sąžiningai. Šiems savo argumentams pagrįsti rėmėsi Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimu, kuriame teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nereiškia, jog neturi būti ginamos teisės ir tokio asmens, kuris siekė turtą įgyti teisėtai, sąžiningai, bet įgijo jį nežinodamas, kad savininkas tą turtą prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, bei LAT 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017, kurioje akcentavo, kad proporcingumo principas reiškia, jog įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Dėl proporcingumo principo yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir turėti tikslą, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Sevenways Group“ priklausantis ginčo sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra valstybinės reikšmės, todėl ginčo sklypas gali būti paliktas UAB „Sevenways Group“ privačioje nuosavybėje.
Atsakovės UAB „Kita linija“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Jos atstovas 2019 m. spalio 28 d. teismo posėdyje paaiškino, kad yra ginčo žemės sklypo nuomininkė. Pažymėjo, kad ji atliko daug sklypo pagerinimo darbų, į šį sklypą yra įdėta daug papildomų lėšų. Šiuo metu žemės sklypą subnuomoja ir iš to gauna nuomos mokestį.
Atsakovai G. P., M. V., A. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, atsiliepimų į Prokuroro pareiškimą nepateikė.
Trečiasis asmuo G. Z. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Teismo posėdžiuose paaiškino, kad UAB „Sevenways Group“ yra įmonių grupės valdančioji bendrovė, kuriai priklauso 12 bendrovių, iš jų 3 užsiima žemės ūkiu, jis ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tuometinės UAB „Renagro“ dukterinės įmonės UAB „Agrolinija“ direktorius, UAB „Renagro“ smulkusis akcininkas, jam priklauso dalis įmonės akcijų. Taip pat paaiškino, kad nuo 2013-01-03 jis yra UAB „Sevenways Group“ (buvusios UAB „Renagro“) direktorius. Teigė, kad jis kaip įmonės akcininkas buvo suinteresuotas bendrovės veikla, įmonė siekė sukoncentruoti didesnius plotus gyvulininkystei. Todėl iš to paties kaimo ūkininko R. Š. (toliau- ir R. Š.) sužinojęs, kad galima įsigyti išvadą, su Z. O. T. pasirašė Preliminariąją žemės sklypo pardavimo sutartį, kurioje parašyta, kad pinigai sumokėti. Atkreipė dėmesį, kad Z. O. T. pasirašė ir įgaliojimą bei testamentą, kad jos mirties atveju išvada lieka jam, todėl jo įsitikinimu, negalimas toks atvejis, kad žmogus parašęs testamentą nebūtų gavęs pinigų už išvadą. Jam R. Š. atvežė notarinius dokumentus su Z.O. T. parašu, todėl jokių abejonių jam negalėjo kilti. Paaiškino, kad dokumentus Z. O. T. išsiuntė į Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyrių, ten nuvykęs gavo išvadą, atlikęs žemės projektavimo darbus, kadastrinius matavimus bei kitus būtinus veiksmus sutvarkant žemės dokumentus, juos išsiuntė Z. O. T., įregistravęs VĮ „Registrų centre“ žemės sklypą, jį pardavė jo vadovaujamos įmonės patronuojančiai bendrovei. Jis pasitikėjo valstybės institucijomis, turėjo valstybės institucijos parengtą ir pasirašytą išvadą, todėl jam neaišku, kuo galėjo pasireikšti jo nesąžiningumas. Pardavęs žemės sklypą visus dokumentus nusiuntė Z. O. T. kaip numatyta CK. Tuo metu buvo tokia praktika ir ji buvo teisėta, analogišku būdu bendrovė įsigijo ne vieną žemės sklypą. Paaiškino, kad pinigus padavė R. Š., kuris jam atvežė Z. O. T. pasirašytus dokumentus, kokie santykiai buvo tarp R. Š. ir Z. O. T. jis nežino, taip pat nežino, ar R. Š. pinigus atidavė Z. O. T.. Nurodė, kad jo sutuoktinė E. A. Z. irgi yra UAB „Sevenways Group“ didelė akcininkė, todėl taikius vindikaciją, šeima patirtų nuostolius.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. (V. M.) su pareiškėjo pareiškimu sutiko, bylą prašė spręsti pagal įstatymus. Teismo posėdyje paaiškino, kad išvadą jam pasiūlė tarpininkas, vardu V., ir jis tą išvadą nupirko. V. paprašė jo paso, atvežė notarine tvarka įformintą įgaliojimą ir testamentą, kai išvada atėjo į Visagino ir Ignalinos skyrių, jis V. sumokėjo pinigus. Prie jo namų buvo laisvas miško plotas ir jam įsigyti žemėtvarkos darbuotojai patarė nusipirkti išvadą. Jo patarti, G. žemę pirko kaip investiciją. Nurodė, kad su uošviais veda vieną ūkį, iš pradžių galvojo žemę iš G. perpirkti savo vardu, bet to nepadarė.
Tretieji suinteresuoti asmenys R. R., A. V., D. Š., J. R., teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, atsiliepimų į Prokuroro pareiškimą nepateikė.
Pareiškimas tenkinamas.
Klaipėdos apygardos administraciniam teismui paduotu pareiškimu pareiškėjas teismo prašė:
panaikinti Kauno apskrities viršininko 2010-03-16 sprendimą Nr. 9-21527 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. O. T.”;
panaikinti Kauno apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymo Nr. 02-04-2289 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ((duomenys neskelbtini))” Priedo 2 punktą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. O. T.”;
panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos
Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2012-12-19 sprendimą Nr. 39S-296 „Dėl nuosavybės
teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. O. T.”;
panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos
Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo, 2013-09-26 sprendimą Nr. 36S-58 „Dėl nuosavybės
teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. O. T.”;
panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos
Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo, 2013-09-27 įsakymą Nr. 36VJ-(14.36.2)1235 „Dėl žemės
sklypo perdavimo neatlygintinai Rietavo savivaldybėje”;
panaikinti 2010-05-18 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo -
pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5304, patvirtintą Kauno m. 6 - ojo notarų biuro
notarės J. R., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamo įgalioto asmens
G. Z., ir UAB „Renagro”, atstovaujamos įgalioto asmens K. G.;
panaikinti 2014-01-02 žemės nuomos sutartį Nr. ZN/RA-KL 14/1, sudarytą tarp UAB
„Renagro” ir UAB „Kita linija” dalyje dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos;
panaikinti 2013-02-08 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-
pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 459, patvirtintą Ignalinos rajono 2 - ojo notarų biuro
notarės D. Š., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto
asmens V. M., ir A. G.;
panaikinti 2013-11-18 žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7631, patvirtintą Plungės rajono 3 - ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp Z. O. T.,
atstovaujamos įgalioto asmens R. R., ir J. P.;
panaikinti 2014-05-28 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dovanojimo
sutartį, notarinio registro Nr. 3898, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės
A. V., sudarytą tarp J. P., M. P. ir G.
P.;
panaikinti 2013-10-17 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo -
pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7028, patvirtintą Plungės rajono 3 - ojo notarų biuro
notarės A. V., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto
asmens R. R. ir J. P.;
panaikinti 2015-12-16 žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7057, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp J. P.,
M. P. ir M. V., A. V.;
išreikalauti iš UAB „Renagro” neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį
(duomenys neskelbtini);
išreikalauti iš A. G. ir M. G. neteisėto valdymo ir grąžinti
valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr.
(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
išreikalauti iš G. P. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
išreikalauti iš M. V. ir A. V. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn šiuos žemės sklypus:
a) žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
b) žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
taikyti restituciją ir iš Z. O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti:
a) 23 623, 18 EUR (81 500 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2010-05-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (registracijos Nr. 5304) UAB „Renagro” naudai;
b) 5 507, 24 EUR (19 000 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013-02-08 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (registracijos Nr. 459) A. G. ir M. G. naudai.
c) 5 347, 82 EUR (18 450 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013-11-18 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (registracijos Nr. 7631) J. P. naudai;
d) 3 478, 26 EUR (12 000 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013-10-17 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (registracijos Nr. 7028) J. P. naudai;
taikyti restituciją ir įpareigoti J. P. ir M. P. grąžinti M.
V. ir A. V. 5 700 EUR, kuriuos jie gavo pagal 2015-12-16 žemės
sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (registracijos Nr. 7057).
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016-11-16 sprendimu pareiškėjo pareiškimo reikalavimus patenkino visiškai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau- ir LVAT) 2018-11-13 nutartimi paliko nepakeistą tą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-11-16 sprendimo dalį, kuria panaikinti Kauno apskrities viršininko bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimai bei įsakymai atkurti nuosavybės teises Z. O. T.. Kita sprendimo dalis buvo panaikinta ir byla dėl šios dalies perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtais teismų procesiniais dokumentais buvo konstatuota, kad nuosavybės teisės Z. O. T. buvo atkurtos suklastotų dokumentų ir melagingų liudijimų pagrindu, teismo sprendimu nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, t.y. sprendimai atkurti nuosavybės teises Z. O. T. buvo grindžiami nusikalstamais veiksmais gautais duomenimis, ir yra pakankami padaryti išvadai administracinėje byloje, kad valstybės turtas – žemės sklypai – Z. O. T. buvo perduoti dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų (t. y. ne paties savininko valia).
Pareiškėją įpareigojus patikslinti savo pareiškimą pagal 2018-11-13 LVAT nutartyje nurodytas teisės aiškinimo taisykles, pareiškėjas 2019-01-11 pateikė patikslintą pareiškimą, kuris yra priimtas teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi.
Žemės sklypą, į kurį Z.O. T. atkurtos nuosavybės teisės Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. sprendimu Nr.9-21527, (27,26 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Z.O. T., atstovaujama G. Z., 2010 m. gegužės 18 d. pirkimo pardavimo sutarimi pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Renagro“. Uždaroji akcinė bendrovė „Renagro“ 2014 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartimi šį žemės sklypą išnuomojo uždarajai akcinei bendrovei „Kita linija“.
Žemės sklypą, į kurį Z.O. T. atkurtos nuosavybės teisės NŽT 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr.39S-296, (3,0454 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Z.O. T., atstovaujama V. M., pardavė A. G..
Atkuriant nuosavybės teises Z.O. T. NŽT 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr.36S-58, buvo suformuoti trys žemės sklypai. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (4,6809 ha ploto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), Z.O. T., atstovaujama R. R., 2013 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė J. P.. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1,5182 ha ploto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1,7623 ha, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), Z.O. T., atstovaujama R. R., 2013 m. lapkričio 18 d. pirkimo pardavimo sutartimi pardavė J. P.. Žemės sklypą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) J. P. ir M. P. 2015 m. gruodžio 16 d. sutartimi pardavė A. V.. Žemės sklypą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) J. P. ir M. P. 2014 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutartimi padovanojo G. P..
Pažymėtina, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eA2-1228-1022/2016, Generalinio prokuroro prašymu atnaujinus civilinę bylą Nr. 2-1198-672/2008, (toliau- ir Civilinė byla) priėmė Z. O. T. atsisakymą nuo pareiškimo ir civilinę bylą nutraukė, panaikino Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1198-672/2008, kuriuo buvo tenkintas Z. O. T. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. G., mirusi (duomenys neskelbtini), iki privačios nuosavybės Lietuvoje nacionalizavimo, tuometiniame (duomenys neskelbtini), valdė 54,63 ha žemės sklypą ir ji yra Z. O. T. senelė, bei atnaujinti praleistą terminą pateikti teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į 54,63 ha žemės sklypą. Civilinėje byloje Z.O. T., teikdama atsisakymą nuo pareiškimo, nurodė, kad ji klaidingai pasirašė nepagrįstą prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, suklaidinta A. P. (toliau- ir A. P.), paveikta jo psichologiškai ir nesuprasdama savo veiksmų pasekmių. Be to, Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-9-409/2023 pagal 2018 m. sausio 5 d. pateiktą kaltinamąjį aktą (toliau- ir Baudžiamoji byla), kurioje 2023-11-09 priimtu nuosprendžiu (nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs) kaltais padarę nusikaltimus pripažinti R. J. (BK 300 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 3 dalis), A. P. (BK 300 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 3 dalis), K. J. (BK 300 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 3 dalis), E. P. (BK 300 straipsnio 3 dalis, 24 straipsnio 6 dalis, 182 straipsnio 3 dalis), V. S. (BK 300 straipsnio 3 dalis, 24 straipsnio 6 dalis, 182 straipsnio 3 dalis), O. Ž. (BK 300 straipsnio 3 dalis, 24 straipnio 6 dalis, 182 straipsnio 3 dalis), Z. O. T. (BK 300 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Z. O. T., A. P. savo kaltę pripažino, jų atžvilgiu priimto nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.
Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-11-16 sprendimo dalimi bei LVAT 2018-11-13 nutartimi, įvertinus minėtų Civilinės bei Baudžiamosios bylų duomenis, konstatuota, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. O. T. į F. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytus 54,63 ha žemės buvo priimti nesant įstatymo reikalavimus atitinkančių dokumentų, patvirtinančių, kad Z. O. T. ir jos motina O. N. giminystės ryšiais būtų susijusi su F. G., darė išvadą, kad neteisėtai atkuriant nuosavybės teises Z. O. T., valstybės turtas- žemės sklypai Z.O. T. buvo neteisėtai perduoti dėl kitų asmenų nusikaltimų.
Vadovaujantis imperatyviomis įstatymo normomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismui panaikinus administracinį aktą, naikintinos ir šių aktų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. CK 4.48 straipsnio 1 dalis nustato, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo, o pagal šio straipsnio 2 dalį, perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Konstatavus, jog žemės sklypai Z.O. T. nuosavybėn buvo perduoti neteisėtų sprendimų pagrindu, pripažįstama, kad ji nebuvo teisėta ginčo žemės sklypų savininkė ir neturėjo teisės šiuo nekilnojamuoju turtu disponuoti. Teismui panaikinus Kauno apskrities viršininko 2010-03-16 sprendimą Nr. 9-21527, NŽT 2012-12-19 sprendimą Nr. 39S-296, 2013-09-26 sprendimą Nr. 36S-58, remiantis CK 4.48 str. 1, 2 d. nuostatomis, konstatuotina, jog žemės sklypai negalėjo būti perduoti UAB „Renagro“, J. P. bei A. G. nuosavybėn, o vėliau- ir perduoti G. P., M. V., A. V. nuosavybėn. Pagal CK 1.80 str. 1 d. imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.), todėl pripažintinos negaliojančiomis kaip niekinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis neteisėtai nuosavybės teises į žemę atkūrusi Z.O. T. žemės sklypus pardavė UAB „Renagro“, J. P. bei A. G.; neįgiję nuosavybės teisių į pirkimo-pardavimo sutartimis perduotus žemės sklypus, UAB „Renagro“ žemės sklypą išnuomojo UAB „Kita linija“, o J. P. ir M. P. žemės sklypus pardavė A. V. bei padovanojo G. P., bei naikintinos: 2010-05-18 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens G. Z., ir UAB „Renagro”, atstovaujamos įgalioto asmens K. G.; 2014-01-02 žemės nuomos sutartis Nr. ZN/RA-KL 14/1, sudaryta tarp UAB „Renagro” ir UAB „Kita linija” dalyje dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos; 2013-02-08 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens V. M., ir A. G.; 2013-11-18 žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens R. R., ir J. P.; 2014-05-28 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo
sutartis, sudaryta tarp J. P., M. P. ir G. P.; 2013-10-17 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto
asmens R. R. ir J. P.; 2015-12-16 žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. P., M. P. ir A. V..
Pripažinus sandorį negaliojančiu, būtina likviduoti tuos turtinius padarinius, kuriuos sukėlė sandoris. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnis nustato, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.
Teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, susiję su neteisėtu daikto valdymu. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 str.), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą, lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens, reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas, remiantis prievolių teisės normomis (CK 6.145–6.153 str. ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 str. 2, 3 d. ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011). Vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 str. Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014, 2016-09-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinius aktus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (žr., pvz., LVAT 2016-04-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-575/2016, 2016-04-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016, 2017-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-138-261/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2019 -01-18 nutartį administracinėje byloje Nr. 3K-3-76-916/2019).
CK 1.80 str. nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (2 d.); restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos (3 d.); turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalaujamas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 str. 1, 2 ir 3 d. nustatytus atvejus (4 d.). Pagal CK 4.96 str. 2 d., iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šios restitucijos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai turtas perleidžiamas administraciniais aktais, kurie vėliau panaikinami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).
Tačiau restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas) principo taikymas, atkuriant tik pažeistą valstybės teisę, nepaisant arba visiškai paneigiant sąžiningo naujo teisės įgijėjo teises ir teisėtus interesus, reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomų teisių paneigimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 str., kuriame įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja. Savininkas, naudodamas savo turtą, su juo turi elgtis atsakingai ir rūpestingai. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas nuosavybės teisių apsaugą, turi užtikrinti Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyrą. Tačiau tai, kad turi būti ginamos savininko, praradusio savo turtą dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, nuosavybės teisės, nereiškia, kad neturi būti ginamos teisės ir tokio asmens, kuris siekė turtą įgyti teisėtai, sąžiningai, bet įgijo jį nežinodamas, kad savininkas tą turtą prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo. Reikalavimas ginti tokio asmens teises kyla iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko, įskaitant) konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 30 str. įtvirtinto konstitucinio asmeniui padarytos žalos atlyginimo principo. Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai (žr., pvz., 2006-08-19 nutarimą, 2008-10-30 nutarimą).
Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo, yra ne kartą nurodęs, kad bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik atliekamas teisėtai ir turėti teisėtą tikslą, bet ir atitikti proporcingumo principo reikalavimą užtikrinti teisingą visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, nes toks teisingos pusiausvyros siekis būdingas visai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Reikiama pusiausvyra neužtikrinama, jeigu atitinkamam asmeniui tenka pernelyg didelė asmeninė našta (žr., pvz., 1982-09-23 sprendimą byloje S. ir L. prieš Švediją (pareiškimai Nr. 7151/75 ir Nr. 7152/75), 1999-10-28 sprendimą byloje B. prieš Rumuniją (pareiškimas Nr. 28342/95), 2013-11-13 sprendimą byloje P. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07)).
Lietuvos bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai, formuodami savo praktiką, siekia, be kita ko, užtikrinti proporcingumo, teisėtų lūkesčių principų, sąžiningų įgijėjų ir savininko interesų pusiausvyros laikymąsi. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-06-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017 pažymėjo, kad esant CK 4.96 str. 2 d. nustatytos ribotos vindikacijos pagrindams, atsižvelgiant į nurodytą Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją bei siekiant sąžiningų įgijėjų ir savininko interesų pusiausvyros, spręstina, ar taikant tokį savininko teisių gynimo būdą nebus pernelyg suvaržytos sąžiningų įgijėjų teisės ir ar nebus pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Tam būtina įvertinti konkrečias daikto praradimo aplinkybes, sąžiningo įgijėjo valdymo tęstinumą ir trukmę, kiekvienai iš šalių tenkančius padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes. Šių nuostatų laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2018-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-404-415/2018).
Turto įgijėjo sąžiningumą ar nesąžiningumą lemiančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje byloje nustatomos individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, teisinių santykių šalių padėtį, elgesį ir kt. Sprendžiant dėl turto įgijėjo sąžiningumo visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 str. 3 d. nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-19 nutartį civilinėje Nr. 3K-3-168/2007, 2007-06-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007, 2013-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2013).
Proporcingumo principas gali būti pažeistas išreikalavus daiktą iš sąžiningo įgijėjo, kuris dėjo pastangas, siekdamas įsigyti turtą skaidriai, laikydamasis teisės normų nuostatų, suderinęs aiškias turto perleidimo ir atsiskaitymo už jį sąlygas. Tačiau, kai iš įvertintų duomenų viseto matyti, kad įgijėjas, jį atstovaujantys asmenys, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšius ir veiksmus, turėjo suprasti, kad sandorio sąlygos nėra skaidrios, kad galimas sandorio neteisėtumas, bet pasirinko veikti neskaidriai, ypač jei tokių veiksmų epizodų yra ne vienas, tokiomis aplinkybėmis daikto įgijėjas gali būti nelaikomas atitinkančiu sąžiningo įgijėjo standartui keliamus reikalavimus. Nustačius įgijėjo neatitiktį sąžiningo įgijėjo standartui, tai reikštų, kad jis, įgydamas turtą nesąžiningai, pats prisiėmė neigiamų padarinių naštos riziką, todėl tokiu atveju daikto išreikalavimas jam nebus neproporcinga našta (žr. pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2018-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-330-1062/2018).
Nagrinėjamojoje byloje surinkti įrodymai, bylos šalių paaiškinimai bei Baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymai neleidžia daryti išvados, kad ginčo žemės sklypų savininkai UAB ,,Sevenways Group“ (buvusi UAB „Renagro“), A. G. ir M. G., M. V. ir A. V. bei G. P. atitinka sąžiningų įgijėjų standartus.
Atsakovė Z. O. T. paaiškino, kad ji nepažįsta nė vieno iš asmenų, kuriems buvo įforminusi įgaliojimus tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo reikalus pagal išduotas išvadas bei parduoti jau suformuotus žemės sklypus, dėl kurių priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises. Tokius jos paaiškinimus patvirtina ir R. R., G. Z., V. M. bei M. P. paaiškinimai, kurie parodė Z.O. T. nepažinoję, įgaliojimus gavę iš tarpininkų, neturėjusių jokių oficialiai įformintų įgalinimų veikti Z.O. T. vardu, kurių gerai nepažinojo. G. Z., V. M. bei M. P. paaiškinimai patvirtina, kad tokiems tarpininkams buvo sumokėję pinigus dar iki priimant sprendimus atkurti nuosavybės teises, formaliai būdami Z.O. T. atstovais, jie rūpinosi žemės sklypų formavimu savo reikmėms bei juos suformavus, pirkimo-pardavimo sandoriais įsigijo žemės sklypus žemės sklypus faktiškai sau ar pardavė juos verslo ar šeiminiais santykiais su jais susijusiems asmenims.
G. Z. paaiškinimai bei bylos rašytiniai dokumentai patvirtina, UAB „Renagro“ žemės sklypą siekė įsigyti bendrovės vykdomai žemės ūkio veiklai. Ginčui atualiu metu G. Z. buvo UAB „Renagro“ akcininkas, šios bendrovės dukterinės įmonės direktorius, vėliau tapęs UAB „Renagro“ direktoriumi. Formaliai būdamas Z.O. T. atstovu, jis faktiškai atstovavo UAB „Renagro“ interesus, už žemės sklypą sumokėdamas pinigus jokių įgaliojimų neturėjusiam tarpinininkui R. Š., o suformavus žemės sklypą, jį pagal Z.O. T. įgaliojimą parduodamas UAB „Renagro“, taip atgaudamas „už išvadą“ sumokėtą sumą. Atmestinas kaip nepagrįstas UAB „Renagro“ atstovės 2019-10-28 posėdyje išsakytas argumentas, kad UAB „Renagro“ pirko jau suformuotą žemės sklypą, todėl jai negalėjo kilti jokių abejonių sandorio skaidrumu. Tokį atsakovės argumentą paneigia aplinkybė, kad žemės sklypo įsigijimo metu pardavėją formaliai atstovavo faktiškai pirkėjo interesams atstovaujantis asmuo, būtent kuris ir rūpinosi žemės sklypo suformavimu UAB“Renagro“ priimtinomis sąlygomis bei jai priimtinoje vietoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog verslininkams taikytini aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nes verslininko statusas sustiprina reikalavimą būnant sandorio šalimi domėtis aplinkybėmis, svarbiomis turtui įgyti, bei vadovautis atidumo, rūpestingumo, protingumo principais ir verslo logika (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2330-520/2016; išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-663-822/2021; kt.).
V. M. paaiškinimai patvirtina, kad jis siekė įsigyti žemės sklypą savo reikmėms, bet būdamas Z.O. T. įgaliotiniu, pirkimo-pardavimo sandorį turėjo įforminti savo uošvio A. G. vardu, vėliau ketindamas šį žemės sklypą performinti savo nuosavybėn. Kaip paaiškino V. M., jis sumokėjo atitinkamą sumą pinigų „už išvadą“ mažai pažįstamam asmeniui asmeniui, vardu V., kuris jam ir pateikė Z.O. T. įformintą įgaliojimą. Žemės sklypo savininkė M. G. teismo posėdyje paaiškino, kad ji apie žemės sklypo įsigijimo aplinkybes nieko paaiškinti negali, nes visus reikalus tvarkė žentas.
Analogiškomis aplinkybėmis žemės sklypai buvo parduoti ir J. P., o būtent šiuo atveju žemės sklypus savo nuosavybėn siekė įsigyti M. P., kuriam buvo išduotas Z.O. T. įgaliojimas tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus ir kurio iniciatyva R. R. buvo išduotas Z.O. T. įgaliojimas parduoti žemės sklypus. Būtent M. P. jokių įgaliojimų neturinčiam tarpininkui, kurio pavardės neprisimena, mokėjo pinigus „už išvadą“, prašė kaimyno R. R. paslaugų tikslu įsigyti žemės sklypus jo sutuoktinės vardu, o vėliau juos perleisti kitiems asmenims.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai UAB „Renagro“ , A. G. bei M. G., su jais šeiminiais ar verslo ryšiais susijusiems asmenims įsigijus Z.O. T. įgaliojimus, pasirinko pirkimo–pardavimo sandorius vykdyti per trečiuosius jokių įgaliojimų neturinčius asmenis, nesiaiškindami, kas yra tikrasis žemės savininkas ir kokie ryšiai jį sieja su šiais „tarpininkais“; dideles sumas už sklypus mokėjo šių sklypų dar nesuformavus ir ne teisių į sklypus savininkui, o kitam asmeniui. Kaip paaiškino Z.O. T., ji visus įgaliojimus formindama bendravo tik su A. P., kuriuo pasitikėjo, tačiau iš atsakovų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad, tapdami Z.O. T. įgaliotiniais, jie nei su pačia Z.O. T., nei su A. P. nebendravo, nuosavybės teisių atkūrimo iki žemės sklypų pardavimo procese dalyvavo dar kiti asmenys, šalių įvardinti „tarpininkais“, kuriems ir buvo sumokami pinigai „už išvadas“. Pagal atsakovų paaiškinimus, jie per su jais susijusius asmenis (formalius Z.O. T. įgaliotinius) ir „tarpininkus“ pirkdavo išvadas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu galioję teisės aktai nenumatė galimybės „pirkti išvadas“. Tik nuo 1999-06-02 iki 2002-01-18 galiojusios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos numatė galimybę perleisti teisę atkurti nuosavybės teises (1999 05 13 įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija numatė, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams ir kitiems asmenims, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o pagal 2001 08 03 įstatymo Nr. IX-489 redakcijos 2 straipsnio 3 dalies nuostatas tokią teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai turėjo iki 2001-12-31). Tačiau ir šiuo laikotarpiu teisės perleidimo sutartis privalėjo būti įforminta notarine tvarka. Nagrinėjamu atveju „tarpininkai“, kuriems buvo mokama žemės sklypų kaina, neturėjo jokia forma įformintų žemės savininko įgaliojimų. Taigi, jau vien ši aplinkybė rodo, kad atsakovams, per „tarpininkus“ įsigyjantiems žemės sklypus (mokant „už išvadą“ jokių įgaliojimų neturinčiam tarpininkui, o tik vėliau formuojant žemės sklypus ir įforminant pirkimo-pardavimo sandorį), turėjo kilti abejonė žemės sklypų įsigijimo skaidrumu. Toks veiklos modelis neatitinka rūpestingo, skaidraus, taigi ir sąžiningo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo standartų, o UAB „Renagro“ atveju- ir verslo logikos. Šios išvados niekaip nepaneigia G. Z., kuris yra ir UAB „Sevenways Group“ (buvusi UAB „Renagro“) direktorius, nurodyta aplinkybė, kad „pirkti išvadą“ tuo metu buvo įprasta taktika ir taip daug kas elgėsi.
M. P. ir J. P. 2014-05-28 dovanojimo sutartimi iš Z.O. T. įsigytą žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (1,5182 ha ploto) padovanojo G. P.. Nei M. P., nei J. P. nagrinėjamojoje byloje duotais paaiškinimais negalėjo nurodyti žemės sklypo dovanojimo G. P. aplinkybių, G. P. atsiliepimo į Prokuroro pareiškimą ir paaiškinimų teismui neteikė. M. P. teismo posėdyje nurodė, kad žemės sklypas buvo dovanotas, gal būt, dėl to, kad buvo mažas ir jam pačiam nereikalingas, tačiau negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl tokį sklypą jis pats su sutuoktine nusipirko, atsižvelgiant į tai, kad nuo šio žemės sklypo įsigijimo iki dovanojimo sutarties sudarymo buvo praėję tik keli mėnesiai. Ikiteisminio tyrimo duotais parodymais M. P. nurodė, kad buvo įforminta dovanojimo sutartis pažįstamam G. P., kadangi šis dėl kažkokių aplinkybių negalėjo sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties, jam G. P. už tai sumokėjo apie 1000 litų.Teisėjų kolegijos vertinimu, dovanojimo sandoris nelaikytinas skaidriu, nes kaip nustatyta ikiteisminiame tyrime, dovanojimo sutartis buvo formali, sudaryta pridengiant kitą sandorį- pirkimą-pardavimą.
M. P. ir J. P. kitus du žemės sklypus, įsigytus iš Z.O. T., (unikalūs Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini)) 2015-12-16 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė A. V., kuris šiuos sklypus įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine M. V.. Pagal teismų informacinės sitemos LITEKO duomenis Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr.eI-2232-243/2015, kuri savo aplinkybėmis buvo analogiška nagrinėjamai bylai. Iš toje administracinėje byloje 2015-11-30 priimtu įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų aplinkybių matyti, kad A. V. yra uždarosios akcinės bendrovės „Privatūs miškai“ direktorius, veikdamas kaip įgaliotinis asmens, kuriam nuosavybės teisės buvo atkurtos suklastotų dokumentų pagrindu, savo vadovaujamai bendrovei bei kitiems fiziniams asmenims pardavė 9 žemės sklypus, kurie teismo sprendimu, taikant vindikacijos taisykles, buvo išreikalauti valstybės naudai iš šių asmenų neteisėto valdymo. M. P. nurodė, kad jis pažinojo A. V., kuriam pardavė du žemės sklypus. Taigi, A. V. ir pats dalyvavo neskaidriuose žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriuose, kurių buvo ne vienas, iš M. P. paaiškinimų galima spręsti, kad jis tokiu būdu buvo nupirkęs bei pardavęs ne vieną žemės sklypą, taigi jie abu veikė versle su žemės sklypais. Be to, pagal VĮ Registrų centras duomenis tiek A. V., tiek jo vadovaujama įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Privatūs miškai“ nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdo didelį kiekį žemės sklypų. Kaip minėta, verslininkams taikytini aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nes verslininko statusas sustiprina reikalavimą būnant sandorio šalimi domėtis aplinkybėmis, svarbiomis turtui įgyti, bei vadovautis atidumo, rūpestingumo, protingumo principais ir verslo logika.
Iš įvertintų duomenų viseto (veiksmų epizodų daugeto) matyti, kad atsakovai ir jiems atstovaujantys asmenys, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšius, veiksmus ir verslo pobūdį, turėjo suprasti, kad sandorių sąlygos nėra skaidrios, kad yra galimas sandorių neteisėtumas, tačiau, nepaisydami šių aplinkybių, patys pasirinko veikti neskaidriai. Todėl atsakovai aptariamu atveju negalėjo būti laikomi atitinkančiais sąžiningo įgijėjo standartui keliamus reikalavimus. Aptartų bylos duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo žemės sklypų įgijėjai nedėjo pakankamų pastangų, siekdami įsigyti turtą skaidriai, laikydamiesi teisės normų nuostatų, veikė neatidžiai ir nerūpestingai. Nurodytais veiksmais atsakovai (ginčo sklypų savininkai) prisiėmė neigiamų padarinių naštos riziką, todėl tokiu atveju daikto išreikalavimas jiems nebus neproporcinga našta. Aptartos sandorių sudarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pritaikius vindikaciją ir išreikalavus ginčo sklypus natūra iš dabartinių savininkų, o atlygintinų dvišalių sandorių pagrindais žemės sklypus įsigijusiems asmenims atlyginus jų sumokėtas sumas pagal restitucijos taisykles iš sklypus pardavusių asmenų, nebus pažeistas proporcingumo principas. Įrašai žemės sklypų pirkimo- pardavimo sutartyse patvirtina, kad pirkėjai yra sumokėję pardavėjai už perkamus žemės sklypus sutartą ir sutartyse nurodytą kainą.
Nagrinėjamojoje byloje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi (buvęs administracinės bylos numeris Nr.eI-2879-342/2016) nagrinėjamojoje byloje pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės- uždrausti atsakovui UAB „Renagro", juridinio asmens kodas 382478863, perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus: Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus: Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovams A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į žemės sklypus unikalus: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje nutartyje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo terminas nėra nustatytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 10 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Prokuroro pareiškimą patenkinus, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi byloje pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgus į tai, kad UAB „Renagro“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Sevenways Group“, minėta nutartimi UAB „Renagro“ atžvilgiu nurodyta užtikrinimo priemonė taikytina UAB „Sevenways Group“, juridinio asmens kodas 302478863.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 10 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Prokuroro pareiškimą patenkinti.
Panaikinti 2010-05-18 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5304, patvirtintą Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarės J. R., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens G. Z., ir uždarosios akcinės bendrovės „Renagro“ (šiuo metu uždaroji akcinė bendrovė „Sevenways Group“), atstovaujamos įgalioto asmens K. G..
Panaikinti 2014-01-02 žemės nuomos sutartį Nr. ZN/RA-KL 14/1, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Renagro” ir uždarosios akcinės bendrovės „Kita linija”, dalyje dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos.
Panaikinti 2013-02-08 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo– pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 459, patvirtintą Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. Š., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens V. M., ir A. G..
Panaikinti 2013-11-18 žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7631, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens R. R., ir J. P..
Panaikinti 2014-05-28 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 3898, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp J. P., M. P. ir G. P..
Panaikinti 2013-10-17 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7028, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens R. R., ir J. P..
Panaikinti 2015-12-16 žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7057, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp J. P., M. P. ir A. V..
Išreikalauti iš UAB „Sevenways Group” (buvusi UAB „Renagro“) neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
Išreikalauti iš A. G. ir M. G. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
Išreikalauti iš G. P. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
Išreikalauti iš M. V. ir A. V. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn šiuos žemės sklypus: žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
Taikyti restituciją ir iš Z. O. T. priteisti 23623,18 Eur (dvidešimt tris tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus ir 18 euro centų), kuriuos ji gavo pagal 2010-05-18 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, uždarosios akcinės bendrovės „Sevenways Group“ naudai.
Taikyti restituciją ir iš Z. O. T. priteisti 5507,24 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus septynis eurus ir 24 euro centus), kuriuos ji gavo pagal 2013-02-08 žemės sklypo pirkimo–pardvimo sutartį, A. G. ir M. G. naudai.
Taikyti restituciją ir iš Z. O. T. priteisti 5347,82 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 82 euro centus), kuriuos ji gavo pagal 2013-11-18 žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, J. P. naudai.
Taikyti restituciją ir iš Z. O. T. priteisti 3478,26 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus sptyniasdešimt aštuonis eurus ir 26 euro centus), kuriuos ji gavo pagal 2013-10-17 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį J. P. naudai.
Taikyti restituciją ir iš J. P. ir M. P. priteisti solidariai 5700 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus eurų), kuriuos jie gavo pagal 2015-12-16 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, M. V. ir A. V. naudai.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi byloje pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones - uždrausti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sevenways Group“, juridinio asmens kodas 302478863, perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus: Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus: Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovams A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į žemės sklypus unikalus: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)- palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėjai Erminijus Baziulis
Giedrė Kairienė
Irena Varžinskienė