Administracinė byla Nr. I3-3514-809/2020

                         Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01598-2020-0 

                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2, 22.4,

                                                                                                 55.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

dalyvaujant pareiškėjui R. K. bei jo atstovei advokatei J. J.,

atsakovės atstovams advokatui T. B. ir advokatei A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

             Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-17), kurį patikslino (b. l. 113-115) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovė) direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. PS1-594 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. K.“ (toliau – ir Įsakymas).

             Pareiškėjas skunde nurodo, jog jis eina NMA (duomenys neskelbtini) pareigas. Be kitų jam pavestų funkcijų, pareiškėjas NMA direktoriaus įsakymo dėl komandiruočių (2019 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. BR1- 173 redakcija nuo 2019 m. birželio 19 d.) 1.1 papunkčiu yra įgaliotas pasirašyti įsakymus ir rezoliucijomis tvirtinti tarnybinius pranešimus dėl NMA (išskyrus Kontrolės departamento vyresniųjų patarėjų, skyrių vedėjų, skyrių patarėjų, skyrių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, komandiruočių Lietuvos Respublikoje (išskyrus mokymų komandiruotes, taip pat komandiruotes, kai vykstama į konferencijas).

            2019 m. liepos 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. RVS1-19 R. K. buvo komandiruotas 2019 m. liepos 5 d. (penktadienis) dalyvauti (duomenys neskelbtini) renginyje, (duomenys neskelbtini). Vykdydamas šį NMA direktoriaus pavedimą, R. K. prieš 9.00 val. išvyko iš NMA patalpų ir dalyvavo renginyje iki 16.00 val. Kadangi NMA aukščiausia vadovybė vykdama į vienos dienos komandiruotes vadovaujasi Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimu, pagal kurį: "darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje, tiek komandiruotės vietoje, tiek nuolatinėje darbo funkcijos atlikimo vietoje, darbuotojas turi darbdavio naudai atlikti darbo funkciją, dėl kurios buvo susitarta darbo sutartyje bei paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams. Taigi, jeigu pvz., tam tikrų dokumentų pasirašymas yra priskirtinas darbuotojo darbo funkcijai, manytina, jog komandiruotės metu darbuotojas galėtų vykdyti šias pareigas", tai komandiruočių metu vadovai įprastai savo darbų pavaduojantiems kolegoms neperduoda. Laikydamasis šios praktikos, pareiškėjas 2019 m. liepos 5 d. dalyvaudamas renginyje atliko įprastines savo darbo funkcijas - atsakinėjo į elektroniniu paštu gautus laiškus, kai turėjo galimybę, atsiliepdavo į telefono skambučius, skirstė užduotis kuruojamų padalinių darbuotojams, pasirašinėjo dokumentus dokumentų valdymo sistemoje (DVS), grįžęs iš renginio, pasirašinėjo fizinius dokumentus savo parašu.

           2019liepos 5 d. (penktadienį) 13 val. 3 min. pareiškėjui DVS buvo suformuota užduotis dėl P. I. (toliau – ir Darbuotojas) 1 dienos komandiruotės tarnybinio pranešimo vykti į komandiruotę 2019 m. liepos 8 d. (pirmadienį) patvirtinimo. Taip pat 2019 m. liepos 5 d. 13 val. 1 min. pareiškėjas gavo P. I. el. laišką, kuriuo P. I. prašo skubiau patvirtinti pirmadienio komandiruotę. Neturėdamas pakankamai informacijos apie Darbuotojo komandiruotės būtinumą ir tikslą (jie nebuvo nurodyti nei pranešime, nei P. I. siųstame el. laiške dėl komandiruotės vizavimo), R. K. netvirtino komandiruotės skubiai, o ėmėsi aktyvių veiksmų ir siekė detaliai išsiaiškinti komandiruotės aplinkybes, ar egzistuoja teisinis pagrindas ir būtinybė į ją vykti - po (duomenys neskelbtini) minėjimo renginio (2019 m. liepos 5 d. apie 16.00 val.) skambino P. I., tačiau šio jau nebuvo darbe, tad atsakyme į nurodytus klausimus negavo. Pareiškėjas taip pat skambino Darbuotojui 2019 m. liepos 8 d. iš pat ryto (8.00 val.), tačiau jo jau nebuvo darbe.

          2019 m. liepos 8 d. (pirmadienis) 7 val. 14 min. P. I. išvyko į komandiruotę, nors ji nustatyta tvarka nebuvo patvirtinta (Personalo skyriaus vedėja R. K. buvo informavusi P. I., kad 2019 m. liepos 5 d. rezoliuciją turi tvirtinti NMA (duomenys neskelbtini) R. K., todėl tik jam patvirtinus rezoliuciją galima vykti į komandiruotę).

           2019 m. liepos 8 d. pareiškėjas atmetė P. I. tarnybinio pranešimo rezoliuciją, nurodydamas „Tarnybinis pranešimas įkeltas į DVS nesilaikant nustatytos tvarkos, į komandiruotę išvykta nesuderinus ir negavus pritarimo“.

         NMA direktoriaus 2019 m. liepos 10 d. pavedimu Nr. PS26-612 buvo pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl P. I. veiksmų. NMA direktorius 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu paskyrė P. I. tarnybinę nuobaudą - pastabą, šis sprendimas buvo apskųstas teismui.

            Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT), išnagrinėjęs P. I. skundą, administracinėje byloje Nr. 13-1063-595/2020 nustatė, kad P. I. išvyko į tarnybinę komandiruotę nesilaikydamas nustatytos tvarkos (padarė pažeidimą), tačiau, konstatavęs jog pažeidimas buvo mažareikšmis, neproporcingas paskirtai nuobaudai, teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendimu NMA direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą pripažino neteisėtu ir jį panaikino bei priteisė P. I. iš NMA 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (toliau – ir VAAT 2020 m. sausio 14 d. sprendimas). Šis VAAT sprendimas nebuvo apskųstas, todėl 2020 m. vasario 14 d. įsiteisėjo.

           2019 m. sausio 24 d. pareiškėjas gavo pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą Nr. PS9-2 (toliau – ir Pranešimas), kuriame pranešta, kad R. K., eidamas NMA (duomenys neskelbtini) pareigas, galimai netinkamai atliko savo darbo funkcijas, t. y. nepatvirtino komandiruotės tarnybinio pranešimo „Dėl P. I. komandiruotės“. Nesutikdamas su Pranešimu, pareiškėjas pateikė motyvuotą paaiškinimą, patvirtinantį, kad Pranešime nurodytas tarnybinis nusižengimas nebuvo padarytas.

          NMA Personalo skyrius 2020 m. vasario 14 d. pateikė išvadą apie tyrimo rezultatus Nr. PS9-2 (toliau – ir Išvada). Išvadoje padarytos šios pagrindinės išvados, susijusios su įtariamo tarnybinio nusižengimo padarymu: 2018 m. liepos 8 d. 16 val. 6 min. nepasirašydamas tarnybinio pranešimo dėl vienos dienos komandiruotės, R. K. atsisakė vykdyti tiesiogines savo funkcijas; R. K. turėjo DVS perduoti komandiruočig tvirtinimą jį pavaduojančiam asmeniui - Personalo skyriaus vedėjai R. K. arba pats patvirtinti komandiruotės prašymą būdamas išvykęs į komandiruotę; būdamas komandiruotėje R. K. nesugebėjo užtikrinti tinkamo pareigų atlikimo, nesuvaldė darbų ir informacijos srauto, netinkamai prioretizavo darbus.

           Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta nuobauda, mano, kad ji nepagrįsta ir neteisėta, nes priimant ginčijamą įsakymą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Nurodo, jog pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo imperatyvias nuostatas ir nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nuo įtariamo nusižengimo padarymo dienos praėjus daugiau nei 6 mėnesiams. Išvados, kurios pagrindu paskirta ginčijama nuobauda dėl pareiškėjo tariamai padaryto tarnybinio pažeidimo, padarytos netinkamai vertinant faktines situacijos aplinkybes bei netinkamai aiškinant aktualias teisės normas, neatsižvelgus į faktą, kad VAAT 2020 m. sausio 14 d. sprendime konstatavo, kad P. I. savo veiksmais pažeidė NMA nustatytą vykimo į komandiruotes tvarką, t.y. atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo veiksmai (neveikimas nepasirašant P. I. tarnybinio pranešimo) nepagrįstai pripažinti neteisėtais, nes neegzistuoja ir Išvadoje nenurodytas joks konkretus teisės aktas, nustatantis terminą, per kurį privalo būti tvirtinamas tarnybinis pranešimas, ar įpareigojantis visais atvejais tokį pranešimą patvirtinti, taip pat pareiškėjo veiksmų vertinimas kaip neteisėtų neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo principų. Atsakovė neįvardijo  konkrečių imperatyvių teisės aktų reikalavimų, kuriuos pareiškėjas būtų pažeidęs.

           Pareiškėjas skunde pažymi, kad 2019 m. liepos 5 d. jis, turėdamas pagrįstų abejonių, nepatvirtino P. I. tarnybinio pranešimo, o 2019 m. liepos 8 d. atmetė Darbuotojo tarnybinio pranešimo rezoliuciją, nurodydamas „Tarnybinis pranešimas įkeltas į DVS nesilaikant nustatytos tvarkos, į komandiruotę išvykta nesuderinus ir negavus pritarimo“. Nurodo, jog nepaisant to, kad šie veiksmai (neveikimas) buvo atlikti daugiau nei prieš pusę metę, pareiškėjas gavo Pranešimą, o atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, NMA direktorius paskyrė tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Pareiškėjas pažymi, jog akivaizdu, kad 2020 m. kovo 16 d. skiriant tarnybinę nuobaudą nuo joje nurodytų pareiškėjo veiksmą (atliktų 2019 m. liepos 5, 8 d.) buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 34 straipsnio 1 dalimi, nesant jokių joje nustatytų išimčių, pateisinančių ilgesnio termino taikymą, R. K. jokia tarnybinė nuobauda objektyviai negalėjo būti paskirta. Pareiškėjui paskyrus papeikimą buvo šiurkščiai pažeista tarnybinės atsakomybės taikymo tvarka ir vien dėl šio pažeidimo, anot pareiškėjo, Įsakymas bei juo paskirtas papeikimas privalo būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti.

           Nurodo, jog NMA direktoriaus įsakymai skirti nuobaudas yra privaloma tvarka derinami su NMA Teisės departamentu, todėl pareiškėjui sunku patikėti, kad NMA Teisės departamentas nebūtų pateikęs NMA direktoriui informacijos apie LVAT praktiką dėl 6 mėnesių naikinamojo termino, kuriam pasibaigus darbuotojui negalima skirti tarnybinės nuobaudos. Dėl to papeikimo paskyrimas pareiškėjui tuo atveju, kai ji akivaizdžiai negalėjo būti paskirta, rodo piktybinį teisės aktą nepaisymą ir siekį nubausti neparankų darbuotoją, neteisėtai prisidengiant teisinėmis procedūromis. Pareiškėjo manymu, tai vertintina kaip NMA direktoriaus piktybiškumas ir vienas iš jo atliktų mobingo, nukreipto prieš R. K., veiksmų.

          Pareiškėjo teigimu, be naikinamojo termino nepaisymo, skiriant ginčijamą nuobaudą taip pat buvo pažeistos ir vidiniuose NMA teisės aktuose įtvirtintos procedūros

            Papeikimas pareiškėjui paskirtas nesant visų tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygų, tinkamai nepagrindus tokio NMA direktoriaus sprendimo. Pareiškėjo veiklos tarnybinio patikrinimo Išvada parengta pilnai neatsižvelgus į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su darbuotojų komandiruočių tvirtinimu, neįvertinus aktyvių pareiškėjo veiksmų, kurių jis ėmėsi siekdamas užtikrinti tinkamą jam pavestų funkcijų įvykdymą.

           Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo atžvilgiu parengtoje Išvadoje nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad buvo padaryta neteisėta veika, kurios pagrindu jam galėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda.

           R. K., kaip NMA direktoriaus įsakymu įgaliotam asmeniui, rezoliucija tvirtinti 1 d. komandiruočių tarnybinius pranešimus, užduotis DVS buvo suformuota 2019 m. liepos 5 d. (penktadienis) 13 val. 3 min., o į komandiruotę P. I. išvyko 2019 m. liepos 8 d. (pirmadienis) 7 val. 14 min., taigi objektyviai egzistavo tik kelios darbo valandos, per kurias teoriškai galėjo būti patvirtinta komandiruotė. Toks terminas, net ir esant darbuotojo prašymui skubiai tvirtinti komandiruotę (tačiau nepateikus jokių šią skubą patvirtinančių duomenų), negali būti vertinamas kaip protingas, kad (duomenys neskelbtini), atliekantis daug įvairių funkcijų, dalyvaujantis komisijų veikloje, susitikimuose, aptarimuose ir pan., visais atvejais per šį ar panašų terminą privalėtų susipažinti ir vizuoti jam pateikiamus dokumentus, kurių atskirais atvejais gali būti ne viena dešimtis. Atitinkamai, P. I. pranešimo nevizavimas 2019 m. liepos 5 d. negali būti laikomas R. K. neteisėtu neveikimu, dėl kurio būtų skiriama tarnybinė nuobauda. Turėtų būti akcentuojami ne tik P. I. aktyvūs veiksmai siekiant komandiruotės patvirtinimo, bet ir atsižvelgiama į tai, jog tarnybinė nuobauda P. I. buvo skirta bei teismo procesas dėl jos vyko ne todėl, kad R. K. būtent 2019 m. liepos 5 d. nevizavo pranešimo dėl komandiruotės, o dėl to, jog P. I., nesulaukęs leidimo, išvyko į tarnybinę komandiruotę, nesilaikydamas nustatytos tvarkos (šis pažeidimo faktas konstatuotas ir VAAT sprendime).

          Pagal pareigybės aprašymą NMA (duomenys neskelbtini) turi plataus pobūdžio funkcijas, kurios reiškia ne tik didelį R. K., kaip šias pareigas einančio asmens, užimtumą, bet ir objektyvios galimybės tą pačią akimirką visiems atsakyti į siunčiamus el. laiškus ar DVS pateiktų pranešimų vizavimą nebuvimą. Pareiškėjas nurodo, jog 2019 m. liepos 5 d. jis gavo 83 elektroninius laiškus, 55 dokumentus vizavimui. Pažymi, kad ir NMA nėra patvirtintas bei Išvadoje nėra nurodytas joks teisės aktas, kuriame būtų nustatyta pareiga per tam tikrą konkretų terminą atsakyti į elektroninius laiškus ar rezoliucija patvirtinti tarnybinius pranešimus dėl darbuotojų komandiruočių (šiuo atveju, per kelias darbo valandas nuo tokio pranešimo gavimo). Taip pat jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad tarnybinis pranešimas dėl komandiruotės kiekvienu atveju privalo būti patvirtintas, nes ne visi tarnybiniai pranešimai dėl komandiruotės yra patvirtinami.

          2019 m. liepos 5 d. nuo 11.00 iki 16.00 val. R. K. dalyvavo (duomenys neskelbtini) renginyje (duomenys neskelbtini). Šiame renginyje dalyvavo ir visi didžiausi NMA socialiniai partneriai, tad vykdydamas savo tiesiogines funkcijas pareiškėjas su jais aptarė NMA veiklos kryptis, paramos administravimo klausimus, naujojo programinio laikotarpio iššūkius ir kitus aktualius klausimus. Kadangi dalyvavimas renginyje ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra viena iš svarbiausių NMA veiklos krypčių, todėl tai buvo 2019 m. liepos 5 d. R. K. darbo funkcijų atlikimo prioritetas. Pareiškėjo vertinimu, nėra pagrįsta iš R. K. reikalauti, kad dalyvaudamas renginyje būtų per mažiau nei per 3 val. iki darbo dienos pabaigos (penktadieniais NMA dirba 1 val. trumpiau) pasirašęs P. I. pranešimą dėl komandiruotės, kai nebuvo pateikti jokie skubios patikros poreikio įrodymai, nebuvo nurodytas konkretus vykimo į patikrą tikslas ir objektas.

           Pagal NMA Darbo reglamento 104 punktą nėra numatyta, jog įgaliotas asmuo turi besąlygiškai tvirtinti visas komandiruotes, todėl dėl savo atliktų aktyvių veiksmų kaip nepagrįstus R. K. vertina Išvadoje nurodytus teiginius, kad veikė nerūpestingai, buvo pasyvus, nepakankamai organizuotas, spręsdamas komandiruotės tvirtinimo klausimą ir su ja susijusias problemas, darbo organizavimu bei kontrole, neužtikrino jam pavestų užduočių tinkamo atlikimo.

            P. I., pažeisdamas NMA vidaus teisės aktų nuostatas, išvyko į komandiruotę neturėdamas leidimo, tai, pasirašydamas pranešimą atgaline data (kai darbuotojas galbūt jau buvo grįžęs iš komandiruotės), R. K. pats būtų nesilaikęs nustatytos tvarkos.

           Pareiškėjas negalėjo numatyti, tuo labiau negali būti laikomas atsakingu už tai, kad šis darbuotojas, nesulaukęs leidimo, išvyks į tarnybinę komandiruotę.

           Tarnybinio tyrimo pradėjimo metu VAAT sprendimas buvo neįsiteisėjęs, todėl jis neturėjo privalomos galios tyrimui pradėti.

            Pareiškėjo Įsitikinimu, minėtą VAAT sprendimą NMA privalėjo apskųsti LVAT, kad šis jį peržiūrėtų apeliacine tvarka. Šią poziciją pareiškėjas buvo išdėstęs ir NMA direktoriui, tačiau jis, galimai siekdamas turėti pagrindą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjui, nusprendė neskųsti NMA nepalankaus VAAT 2020 m. sausio 14 d. sprendimo.

            Pareiškėjas nesutinka su ankstesniuose teismo sprendimuose teismo nustatyta pozicija, kad tarnybinių komandiruočių tvirtinimas vėliau nei prieš dvi darbo dienas yra įprasta NMA praktika. 

           Naujasis (nuo (duomenys neskelbtini) paskirtas) NMA direktorius A. M., galimai tinkamai nesusipažinęs ir gerai nežinodamas NMA vidiniais teisės aktais nustatytos tvarkos 2019 m. gruodžio 13 d. pasirašytu raštu Nr. BR6-7768 (2.25) „Dėl pateikto apeliacinio skundo atsisakymo“, pirmiau nurodyto apeliacinio skundo NMA vardu atsisakė, todėl VAAT 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas įsiteisėjo. Nepaisant šios aplinkybės, negalima laikyti, kad yra suformuota aiški teismų praktika dėl prašymo išleisti į tarnybinę komandiruotę pateikimo termino ar tarnybinės nuobaudos skyrimo už išvykimą į komandiruotę be atsakingo asmens patvirtinimo (ne)teisėtumo, nes pirmasis atitinkamas išvadas pateikęs VAAT 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (dėl jo nebuvo priimtas praktiką formuojantis galutinis ir neskundžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas), o vėliau priimtame VAAT 2020 m. sausio 14 d. sprendime buvo tiesiog cituojamos VAAT 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo išvados, papildomai neatliekant jokių aplinkybių tyrimo ir (ar) vertinimo.

    Administracinėje byloje Nr. 13-1063-595/2020 R. K. nedalyvavo, be to, joje buvo sprendžiamas būtent P. I. tarnybinės atsakomybės klausimas ir nebuvo nagrinėjami su R. K. tarnybine veikla (jos (ne) tinkamumu) susiję klausimai, tai aplinkybės, nustatytos nagrinėjant minėtą administracinę bylą, neturi prejudicinės galios sprendžiant dėl R. K. tarnybinės atsakomybės. Kitų pagrįstų argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad R. K. pažeidė darbo tvarką, pareiškėjo atžvilgiu pateiktoje Išvadoje nenurodyta.

          Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo turi būti su aiškiai išdėstytos ir ištirtos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, atliktas jų visų teisinis įvertinimas, lemiantis priimtiną sprendimą, be to, Įsakyme turi būti suprantamai pareiškėjui (ir ne tik jam) pateikiamas pareiškėjo veiklos vertinimas bei aplinkybės, kurių viseto pakanka, kad pareiškėjui būtų paskirta tarnybinė nuobauda, nurodyti konkretūs imperatyvūs teisės aktai, kurių reikalavimus pareiškėjas pažeidė, pareiškėjo vertinimu, ginčo Įsakymas įvardintų reikalavimų neatitinka, todėl yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

          Pareiškėjas pažymi, jog NMA direktorius A. M. jau ilgą laiką jo atžvilgiu vykdo sistemingus ir kryptingus mobingo veiksmus, kurie tęsiasi ir darosi vis intensyvesni, NMA direktorius nereaguoja į pareiškėjo prašymus tokius veiksmus nutraukti. Ginčo įsakymu paskirtą nuobaudą pareiškėjas taip pat vertina kaip vieną iš NMA direktoriaus A. M. mobingo veiksmų.

Atsakovė NMA pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 121-141), kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

           Nurodo, jog kai teismo sprendime konstatuota, kad įstaiga pažeidė teisės aktus, tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėti yra privaloma, ir tokiu atveju taikytinas 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos (kitas kompetentingos institucijos patikrinimas).

           Pažymi, jog VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis „kompetentingų institucijų“, galinčių atlikti patikrinimą, kurio metu gali būti nustatomas tarnybinis nusižengimas, sąrašas; sąvoka „kitą patikrinimą“ reiškia, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nebuvo įtvirtintas baigtinis tokių patikrinimų“ sąrašas.

            Atsakovė administracinės bylos nagrinėjimą VAAT ir  VATT 2020 m. sausio 14 d. sprendime nustatytą teisės aktų pažeidimą kvalifikuoja kitu kompetentingos institucijos patikrinimu, ko pasėkoje, per 5 darbo dienas turėjo būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo skirta tarnybinė nuobauda. Priešingu atveju, kitiems kitos kompetentingos institucijos patikrinimo sprendimams nesant teisinio pagrindo būtų suteikta didesnė teisinė galia, nei teismo sprendimams.

           Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas 2019 m. liepos 5, 8 dienomis. Teismo sprendimas priimtas 2020 m. sausio 14 d. Trijų metų terminas sueis 2022 m. liepos 5, 8 d. Galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas per 5 darbo dienas, t.y. 2020 m. sausio 20 d., o tarnybinė nuobauda skirta 2020 m. kovo 16 d., taigi, nepažeidus 5 darbo dienų termino tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti ir 3 metų termino nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos tarnybinei nuobaudai skirti.

           Pareiškėjas turėjo iki darbuotojo komandiruotės pradžios nuspręsti dėl darbuotojo komandiruotės patvirtinimo, tačiau to nepadarė, pavadavimo taip pat nebuvo įforminęs.

           Apie priimtą VAAT 2020 m. sausio 14 d. sprendimą NMA direktorius buvo informuotas 2020 m. sausio 20 d., kas ir yra Personalo skyriaus darbo tvarkos aprašo 103 punkte minima oficiali informacija. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas tą pačią dieną, todėl 5 darbo dienų terminas nebuvo pažeistas.

           Pareiškėjas yra aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, užimantis (duomenys neskelbtini) pareigas, t.y. užima (duomenys neskelbtini) pareigas ir priklauso (duomenys neskelbtini) lygiui. Vadovaujantis NMA (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymu jo priimami sprendimai/neveikimas daro tiesioginę įtaką kitų NMA tarnautojų/darbuotojų tarnybos/darbo funkcijų tinkamam vykdymui ir lemia pačios įstaigos veiklos rezultatus bei tikslų pasiekimą.

          Aplinkybės, kad pareiškėjas eina atsakingas pareigas - vykdo (duomenys neskelbtini) funkcijas, tai lemia didesnį jo atsakomybės laipsnį už pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, veiklos kontrolę. Kartu tai reiškia, kad jam yra žinomi teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys NMA veiklą, bei NMA įprasti veiklos metodai, kuriais užtikrinamas funkcijų įgyvendinimas.

           Pareiškėjo laikino nebuvimo darbe (atostogų, ligos, komandiruotės) atvejais, pareiškėjui įforminus pavadavimą, šias funkcijas turėjo atlikti personalo skyriaus vedėja R. K.

            Atsakovė pabrėžia, kad darbuotojas, kurio tarnybinė komandiruotė pareiškėjo nebuvo patvirtinta, dirbo Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus (toliau - KOS) vyriausiojo specialisto pareigose. Pagal NMA KOS nuostatas KOS ir jo specialistai, be kita ko, vykdo rizikingų pareiškėjų patikras vietoje, kartu su patikrų vietoje skyriaus darbuotojais, siekiant įsitikinti pareiškėjų atitikimui teisės aktų keliamiems reikalavimams. NMA KOS skyriaus funkcijos yra specifinės, o atliekami patikrinimai bei jų datos turi būti išlaikytos paslaptyje, kitaip patikrinimai netektų prasmės. Todėl DVS įkėlus tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės svarbu aktualiu laiku gauti komandiruotės patvirtinimą, kad KOS skyriaus specialistai galėtų tinkamai vykdyti jiems priskirtas funkcijas, t.y. vykti į komandiruotę atlikti rizikingų pareiškėjų patikrinimus vietoje kartu su patikrinimų vietoje skyriaus darbuotojais. Laiku neužtikrinus galimybės išvykti į komandiruotę, minėti darbuotojai negali laiku ir tinkamai vykdyti savo tiesioginių funkcijų - atlikti rizikingų pareiškėjų patikrinimus vietoje, surašyti stebėjimų ataskaitų.

           Pažymi, kad KOS specialistų tarnybinių pranešimų dėl komandiruočių įkėlimas į DVS vėliau nei likus 2 darbo dienoms ir jų skubus tvirtinimas yra NMA susiklosčiusi praktika, dėl būtinybės skubiai ir slaptai vykdyti patikrinimus vietoje.

          Akcentuoja, jog pareiškėjui, turinčiam aukštąjį universitetinį išsilavinimą, einančiam aukščiausio lygio, atsakingas (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojo pareigas, priimančiam sprendimus, įtakojančius kitų NMA valstybės tarnautojų/darbuotojų tarnybos/darbo pareigų vykdymą ir NMA veiklos rezultatus, yra taikytini aukštesni elgesio standartai, o pareiškėjo tarnybinė veikla turi būti atliekama atidžiai, rūpestingai bei vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, užtikrinant tinkamą NMA funkcijų įgyvendinimą. (duomenys neskelbtini) ne tik turi užtikrinti sklandų NMA darbą pagal priskirtas atsakomybes, bet ir privalo demonstruoti aukščiausių standartų darbo kultūrą bei pavyzdinį pareigų atlikimą.

           Pažymi, kad darbuotojas į DVS įkėlė tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės patvirtinimo, o el. paštu pareiškėjui pateikė komandiruotės tikslą, skubos priežastį ir kitas aplinkybes). Taigi, buvo ne tik įkelta užduotis į DVS, bet taip pat darbuotojas skambino pareiškėjui ir rašė el. laiškus dėl komandiruotės patvirtinimo, tiek 2019 m. liepos 5 d., tiek liepos 8 d. iki komandiruotės pradžios, t.y. aktyviais veiksmais siekė, kad komandiruotė būtų patvirtinta. Darbuotojas 2019 m. liepos 5 d. el. laiško temoje nurodė, kad klausimas skubus (el. laiško tema nurodyta - SKUBU!!! PATVIRTINTI TP REZOLIUCIJA). Šios aplinkybės konstatuotos ir įsiteisėjusiame VAAT sprendime.

          Pareiškėjo konkreti neteisėta veika yra nurodyta 2020 m. vasario 14 d. Išvadoje.

          Pareiškėjas, prieš išvykdamas į komandiruotę 2020 m. liepos 5 d., turėjo (1) perduoti komandiruočių tvirtinimą jį pavaduojančiam asmeniui - personalo skyriaus vedėjai arba (2) pats tinkamai ir laiku vykdyti jam priskirtas funkcijas - laiku patvirtinti 2019 m. liepos 5 d. darbuotojo tarnybinį pranešimą dėl 2019 m. liepos 8 d. komandiruotės. Pareiškėjas neužtikrino, kad jam priskirtos funkcijos būtų atliktos tinkamai ir laiku, nes nei iki darbuotojo komandiruotės pradžios, nei vėliau jos nepatvirtino, nesant tam svarbių priežasčių.

           Nagrinėjamu atveju, nepaisant būtinumo, darbuotojo aktyvių veiksmų (skambučiai, el. laiškai 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. liepos 8 d. iki komandiruotės pradžios), net ir 2018 m. liepos 8 d. 16 val. 6 min. KOS patarėjai A. K. susisiekus su pareiškėju, (duomenys neskelbtini) atsisakė pasirašyti Darbuotojo tarnybinį pranešimą dėl vienos dienos komandiruotės (2019 m. liepos 8 d.). Pastebi, kad valstybės tarnautojas, pasirinkęs neuždėti DVS pavadavimo ir jo nebuvimo darbe metu (esant komandiruotėje) neperleisti jam pavestų funkcijų atlikti kitiems NMA direktoriaus įgaliotiems asmenims, jam esant komandiruotėje, privalėjo užtikrinti ir garantuoti, kad visas pareigas jis atliks laiku ir tinkamai, bei prisiėmė riziką dėl atsakomybės jam taikymo, netinkamo tarnybinių pareigų vykdymo/nevykdymo atveju.

          Paaiškinime (duomenys neskelbtini) nurodo, kad „kai turėjau galimybę, atsiliepdavau į telefono skambučius“, tačiau į darbuotojo skambučius neatsakė, ir jam neperskambino. Priežasčių, kodėl pareiškėjas neatskambino darbuotojui darbo valandomis, jis nepateikė ir skunde. Pareiškėjas turėjo įvertinti savo darbo krūvį iki savo komandiruotės 2019 m. liepos 5 d., taip pat situaciją minėto 2019 m. liepos 5 d. renginio metu ir matydamas, kad negali/nesuspėja vykdyti užduočių DVS ar atsakyti į el. laiškus ir pan., bet kuriuo komandiruotėje buvimo metu galėjo ir turėjo informuoti atsakingą NMA asmenį (pavyzdžiui personalo skyriaus vedėją, direktoriaus pavaduotoją, direktorių) apie atsiradusį pavadavimo poreikį DVS ir el. pašte, ir tokiu būdu išvengti neteisėto elgesio/neveikimo ir jo pasekmių, tačiau tokių veiksmų sąmoningai neinicijavo ir nesiėmė.

            Aplinkybės, kad buvo būtinybė tarnybinį pranešimą DVS įkelti vėliau nei prieš dvi dienas patvirtina Darbuotojo paaiškinimai, KOS Skyriaus funkcijų pobūdis bei atlikimo specifika (rizikingų pareiškėjų patikros vietoje atliekamos suderinus su patikrų vietoje darbuotojais suderintu laiku, kuris turi būti laikomas paslaptyje), kas yra konstatuota ir VAAT 2020 m. sausio 14 d. sprendimu. Be to, visa reikiama informacija buvo pateikta DVS, el. laiškuose, ne kartą bandyta susisiekti su pareiškėju telefonu. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas neužtikrino objektyvių galimybių NMA darbuotojui laiku ir tinkamai atlikti jo tarnybines funkcijas, esant komandiruočių poreikiui, o kartu ir pasiekti NMA tikslus.

            Darbuotojas buvo priverstas išvykti į komandiruotę negavęs įgalioto asmens patvirtinimo dėl vykimo į ją.

           Išvadoje konkrečiai ir aiškiai konstatuoti visi pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.

           Dėl pareiškėjo pažeidimų kilo neigiamos pasekmės - nebuvo laiku patvirtintas darbuotojo komandiruotės prašymas, ko pasėkoje, darbuotojas negalėjo tinkamai vykdyti savo funkcijų, išvyko į komandiruotę be patvirtinimo, buvo priimtas ir jau teismo panaikintas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos darbuotojui skyrimo. NMA nepalankus VAAT sprendimas sukėlė neigiamas finansines pasekmes - patirtas bylinėjimosi išlaidas (450 Eur) teisminiame procese, taip pat buvo sumenkintas NMA įvaizdis ir reputacija kitų NMA darbuotojų, klientų ir piliečių akyse.

          Atsakovės įgaliotas tarnybinį nusižengimą tirti asmuo aiškinosi visas faktines aplinkybes, pareikalavo pareiškėjo pasiaiškinti, Išvadoje pasisakė dėl esminių faktinių aplinkybių bei pareiškėjo paaiškinime nurodytų argumentų, todėl pareiškėjo priešingi teiginiai yra gynybinė pozicija, neatitinkanti faktinės situacijos.

          Paties pareiškėjo pozicija skunde yra dviprasmiška, viena vertus pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. liepos 5 d. (komandiruotės metu) pavadavimo sau neformino, būdamas komandiruotėje savo funkcijas jis vykdė pats. Kita vertus, teigiama, kad negalėjo patvirtinti darbuotojo komandiruotės, nes dalyvavo renginyje, gavo daug el. laiškų, užduočių, dalyvavimas renginyje buvo jo prioritetas prieš kitas užduotis, todėl laikas patvirtinti darbuotojo komandiruotę buvo pernelyg trumpas.

            Akivaizdu, kad komandiruotė turėtų būti patvirtinta iki jos pradžios, kad asmuo galėtų laiku išvykti ir tinkamai įvykdyti savo funkcijas komandiruotėje, todėl teiginiai, kad nėra lokalinio akto, nustatančio veiksmų atlikimo terminą yra gynybinė pozicija, siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės, o taip pat parodo ir pareiškėjo aplaidų ir neatsakingą požiūrį į tarnybos funkcijų vykdymą, neatitinkantį valstybės tarnybai reikiamo atidumo bei rūpestingumo.

           NMA turi VTĮ 34 str. bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 3 p. įtvirtintą teisę ir pareigą atitinkamai analizuoti dėl kokių asmenų veikų padaryti teisės aktų pažeidimai ir jų atžvilgiu privalo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tuo labiau, kad VAAT 2020 m. sausio 14 d.  sprendime yra nurodomi konkreti neteisėta veika, šiuo atveju neveikimas, kurie ir lėmė minėtos bylos pradėjimą tarp NMA ir darbuotojo. Akcentuoja, kad teisės aktai nesieja tarnybinio nusižengimo tyrimo inicijavimo (pradžios) su neigiamų pasekmių, finansinės žalos buvimu, šios aplinkybės nustatomos atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą.

             Atsakovė pabrėžia, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas objektyviai ir nešališkai, o pareiškėjo argumentai apie NMA šališkumą ar siekį pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą yra nepagrįsti. Priešingai, 2019 m. lapkričio 5 d. rezoliucija NMA direktorius nutarė nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo, kol nebus gautas VAAT sprendimas, t.y. oficiali informacija.

           Vienas iš pareiškėjo skundo pagrindų yra argumentai, jog darbuotojo tarnybinis pranešimas dėl komandiruotės buvo pateiktas pažeidžiant nustatytą tvarką (nenurodytas komandiruotės tikslas ir nesant pagrindo, pateiktas vėliau nei 2 darbo dienos iki komandiruotės pradžios), tačiau VAAT jau nagrinėjo ir vertino šias faktines aplinkybes pagal darbuotojo skundą NMA ir 2020 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą. Taigi, įrodinėjimo dalykas bylose dalyje sutampa, įrodinėjamas faktas reikšmingas abiejose bylose. Šios faktinės aplinkybės nebegali būti kitaip vertinamos, nei buvo įvertintos įsiteisėjusiame VAAT 2020 m. sausio 14 d.  sprendime, nes taip būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuris suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, taip pat teismo sprendimo privalomumo principas.

          Išvadoje dėl tarnybinės nuobaudos yra aiškiai išdėstytos ir ištirtos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, atliktas bei išvadoje detaliai aprašytas jų teisinis įvertinimas, nustatyti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, tarnybinė nuobauda skirta atsižvelgiant į pareiškėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (jų nenustatyta).

           Priimant Įsakymą buvo laikytasi teisės aktuose nustatytų procedūrinių taisyklių, todėl, atsakovės manymu, pareiškėjui buvo teisėtai bei pagrįstai, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos skirta tarnybinė nuobauda.

            Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė teismo skundą tenkinti.

             Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Teismas

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. PS1-594 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. K., kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 48), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundo padavimo metu pareiškėjas ėjo NMA (duomenys neskelbtini) pareigas.

NMA 2019 m. liepos 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. RVS1-19 R. K. buvo komandiruotas 2019 m. liepos 5 d. (penktadienis) dalyvauti (duomenys neskelbtini) renginyje, (duomenys neskelbtini).

             2019 m. liepos 5 d. pareiškėjas išvyko į komandiruotę (duomenys neskelbtini), tačiau pavadavimo savo komandiruotės laikui (2019 m. liepos 5 d.) jis neįformino (b. l. 21).

             NMA darbuotojo P. I. tarnybinis pranešimas dėl vienos dienos komandiruotės (2019 m. liepos 8 d. (pirmadienio)) buvo įkeltas į DVS 2019 m. liepos 5 d. (penktadienį). NMA patikrų vietoje stebėjimai turėjo prasidėti 2019 m. liepos 8 d. 9 val. Panevėžio patikrų vietos skyriuje. Darbuotojas tarnybinio pranešimo dėl 1 d. komandiruotės (2019 m. liepos 8 d.) į DVS įkelti ankščiau negalėjo, nes tik 2019 m. liepos 5 d. buvo su susitarta NMA Panevėžio patikrų vietoje skyriaus vyr. specialistu T. S. dėl patikros. Tą pačią dieną darbuotojo tiesioginė vadovė KOS patarėja A. K. (2019 m. liepos 5 d. KOS patarėja A. K. pavadavo KOS vedėją M. S.) komandiruotę patvirtino ir ji buvo pateikta rezoliucijos vykdytojui, t. y. pareiškėjui.

            NMA Darbuotojas 2019 m. liepos 5 d. skambino R. K. Darbuotojui nepavykus susisiekti su pareiškėju telefonu, 2019 m. liepos 5 d. išsiuntė pareiškėjui el. laišką, prašydamas patvirtinti komandiruotę. Darbuotojas el. laiško temoje nurodė, kad klausimas skubus (el. laiško tema nurodyta - SKUBU!!! PATVIRTINTI TP REZOLIUCIJA), be to, pačiame laiške paaiškino komandiruotės tikslą ir priežastis, kodėl tarnybinis pranešimas dėl komandiruotės negalėjo būti pateiktas DVS ankščiau (b. l. 188). Į minėtą elektroninį laišką pareiškėjas neatsakė.

         Darbuotojas, atėjęs sekančią darbo dieną į darbą (2019 m. liepos 8 d.) norėjo patikrinti, ar jo komandiruotė yra patvirtinta, tačiau dėl sisteminių gedimų DVS neveikė (apie tai pranešė atsakingiems darbuotojams). Darbuotojas pakartotinai bandė susisiekti su R. K. (el. laiške akcentuodamas komandiruotės tikslą, skubos priežastis ir datą), tačiau susisiekti nepavyko. Darbuotojas, kuris el. paštu informavo R. K. apie esamą situaciją, bandė su pareiškėju susisiekti telefonu, bet neveikiant DVS, ir jau susitarus su Panevėžio patikrų vietoje skyriaus vyr. specialistu T. S., išvyko į komandiruotę į Panevėžį.

           2018 m. liepos 8 d. 16 val. 6 min. KOS patarėja A. K. susisiekė su pareiškėju ir jį informavo, kad pateiks pasirašyti Darbuotojo tarnybinį pranešimą dėl vienos dienos komandiruotės (2019 m. liepos 8 d.), tačiau pareiškėjas atsisakė pasirašyti.

          Pareiškėjas R. K. nei 2019 m. liepos 5 d., nei 2019 m. liepos 8 d. nepatvirtino Darbuotojo leidimo vykti į 1 d. komandiruotę (2019 m. liepos 8 d.).

           Pareiškėjas 2019 m. liepos 8 d. 18 val. į Darbuotojo tarnybinį pranešimą suformavo DVS rezoliuciją „tarnybinis pranešimas įkeltas į DVS nesilaikant nustatytos tvarkos. Į komandiruotę išvykta nesuderinus ir negavus pritarimo“ (b. l. 22).

            NMA direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. PS1-1363 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. I.“ Darbuotojui skirta tarnybinė nuobauda, kadangi jis, vykdamas į komandiruotę neužtikrino įgalioto asmens patvirtinimo gavimo, nesilaikė nustatytų darbo procedūrų ir aprašų.

           2019 m. spalio 25 d. parengtas tarnybinis pranešimas NMA direktoriui Nr. PS26-960 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuriame yra pranešama, kad pareiškėjas R. K. galimai netinkamai atliko savo darbo funkcijas, t. y. nepatvirtino 2019 m. liepos 5 d. komandiruotės tarnybinio pranešimo „Dėl P. I. komandiruotės“ 2019 m. liepos 8 d. (b. l. 50-51).

         2019 m. lapkričio 5 d. parengtas tarnybinis pranešimas Nr. PS9-17 „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą”, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas galimai netinkamai atliko savo darbo funkcijas, t. y. nepatvirtino komandiruotės tarnybinio pranešimo „Dėl P. I. komandiruotės“, išvykęs į komandiruotę neskyrė pavadavimo, todėl nebuvo galimybės patvirtinti Darbuotojo tarnybinio pranešimo (b. l. 52-54).

          2019 m. lapkričio 5 d. NMA direktorius ant minėto tarnybinio pranešimo priėmė rezoliuciją: „tyrimo nepradėti, kol nebus VAAT sprendimo“.

         VAAT išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I3-1063-595/2020 pagal pareiškėjo P. I. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir 2020 m. sausio 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjo P. I. skundą ir panaikino NMA direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. PS1-1363 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. I.“ bei priteisė iš NMA pareiškėjo naudai 450 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas VAAT sprendimas įsiteisėjo 2020 m. vasario 14 d. Šiame sprendime teismas konstatavo, jog: „NMA darbo reglamento 123 punktas nedraudžia pateikti tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės tvirtinti likus 1 dienai iki komandiruotės pradžios, iškilus tokiai būtinybei. Byloje esantys duomenys ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl tarnybinio pranešimo rezoliucijos patvirtinimo: 2019 m. liepos 5 d. skambino (duomenys neskelbtini), rašė elektroniniu paštu, domėjosi, kodėl netvirtina tarnybinio pranešimo. Kadangi patikrų laikas buvo suderintas, 2019 m. liepos 8 d. 7:14 val. išvyko į patikros vietą. P. I. prieš išvykdamas patikrino, ar patvirtinta komandiruotė, pamatęs, kad neveikia DVS, registravo IT incidentą“. Teismas nenustatė, kad Darbuotojas padarė tarnybinį nusižengimą, tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės įkeldamas 1 dieną prieš komandiruotę. Komandiruotės tikslas buvo NMA nurodytas, o rašytiniai įrodymai patvirtina, kad komandiruotės tikslas buvo įgyvendintas. VAAT sprendime taip pat paminėjo ir kitą VAAT sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3035-1047/2019, kuriame taip pat nurodyta, jog tarnybinių komandiruočių tvirtinimas vėliau nei prieš dvi darbo dienas yra įprasta NMA praktika.

         VAAT paskelbus aukščiau minėtą 2020 m. sausio 14 d. sprendimą, NMA Personalo skyrius 2020 m. sausio 20 d. paruošė tarnybinį pranešimą Nr. PS26-12 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ ir 2020 m. sausio 20 d. NMA direktoriaus pavedimu/ rezoliucija pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjo R. K. veikos.

         Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad NMA 2019 m. gruodžio 9 d. gautas VAAT pranešimas Nr. I-5241-595/2019, kuriame nurodoma, kad 2020 m. sausio 14 d. bus nagrinėjama administracinė byla Nr. I-5241-595/2019 (Nr. 13-1063-595/2020). Byla vyko pagal Darbuotojo skundą dėl Darbuotojui paskirtos nuobaudos panaikinimo.

          2020 m. sausio 24 d. R. K. įteiktas pranešimas Nr. PS9-2 „Apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir 2020 m. sausio 24 d. Pranešimas), kuriame nurodytas įtariamas nusižengimas ir prašoma pasiaiškinti dėl galimo tarnybinių pareigų pažeidimo (b. l. 24-28).

          2020 m. sausio 31 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl 2020 m. sausio 24 d. Pranešimo ir jame nurodytų aplinkybių (b. l. 29-35).

          NMA 2020 m. vasario 14 d. išvadoje Nr. PS9-2 konstatuota, kad buvo nustatyti visi pareiškėjo R. K. tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, todėl siūlytina pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą (VTĮ 33 str. 3 d. 2 p.) (b. l. 36-47).

          Šioje byloje ginčijamu 2020 m. kovo 16 d. NMA direktoriaus įsakymu Nr. PS1-594 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. K.“ pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas, atsižvelgiant į 2020 m. vasario 14 d. išvadą, kad pareiškėjas tinkamai neatliko jam pavestų funkcijų - pažeidė Pareigybės aprašymo 2 punktą, 5.1 punktą, 5.10 punkto nuostatas; VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 16 straipsnio, 1, 4, 6 punktus; Etikos taisyklių 5. 3. 2 punktą, 5. 5. 1 punktą, 5. 6 punktą, 11 ir 14 punktus; NMA Vidaus tvarkos taisyklių 1 punktą; NMA darbo reglamento 104 punktą; NMA direktoriaus įsakymo dėl komandiruočių 1.1 punktą; NMA bendrųjų pavadavimo nuostatų 5 punktą, 6 punktą.

Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017). Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

            VTĮ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 18 d.) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą. Minėto įstatymo16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo: tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (4 punktas); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas).

            NMA (duomenys neskelbtini)  pareigybės aprašymo, patvirtinto NMA direktoriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. PS1-1135 (toliau – ir Pareigybės aprašymas, b. l. 108-109) 2 punkte įtvirtinta pareigybės paskirtis - teikti siūlymus, koordinuoti ir kontroliuoti veiklą, 3 punkte nustatyta, kad pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo specialiosios veiklos srities funkcijas - paramos administravime ir žmogiškųjų išteklių valdymo srityse; 5.1. papunktyje numatyta, kad vyriausiasis patarėjas organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja NMA direktoriaus įsakymu priskirtų struktūrinių padalinių veiklą; 5.10. papunktis numato, kad (duomenys neskelbtini) vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio NMA direktoriaus pavedimus, kad būtų pasiekti NMA strateginiai tikslai.

           Pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą taip pat buvo vadovaujamasi NMA darbuotojo etikos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.3.2 punkto, 5.5.1 punkto, 5.6 punkto, 11 ir 14 punktų  nuostatomis. Taisyklių 5.3.2. punktas numato, jog prisidedant prie NMA strateginių tikslų įgyvendinimo darbuotojas savo profesinėje veikloje privalo vadovautis NMA vertybėmis ir etikos principais, savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; 5.5 papunktyje nustatyta, jog NMA darbuotojai savo profesinę veiklą vykdyti skaidriai bei laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir teismų sprendimų reikalavimų, NMA vidaus tvarkos ir darbo procedūrų reikalavimų (5.5.1. papunktis), taip pat pagal kompetenciją asmeniškai atsakyti už savo priimtus sprendimus ir atliktus darbus (5.6. punktas); pagal 11 punktą Etikos taisyklių laikymasis - kiekvieno NMA darbuotojo pareiga. Taisyklių 11 punkte įtvirtinta, kad už Etikos taisyklių reikalavimų nesilaikymą NMA darbuotojui gali būti taikoma atsakomybė VTĮ, Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka;

           NMA vidaus tvarkos taisyklių 1 punkte įtvirtinta nuostata - užtikrinti aukštą darbo kokybę įstaigoje.

           NMA darbo reglamente (toliau – ir Reglamentas), be kita ko, įtvirtinta NMA tarnautojų ir darbuotojų išvykimo į komandiruotes tvarka. Reglamento 104 punktas numato, jog NMA tarnautojų ir darbuotojų išvykimo į komandiruotes Lietuvos Respublikoje ir užsienyje klausimus sprendžia NMA direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Reglamento 118 punkte numatyta, kad siuntimas į tarnybinę komandiruotę vienai darbo dienai Lietuvos Respublikos teritorijoje įforminamas tarnybiniu pranešimu ir teikiamas NMA direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. BR1-141 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymų dėl komandiruočių Lietuvos Respublikoje pasirašymo ir tarnybinių pranešimų dėl vienos dienos komandiruotės Lietuvos Respublikoje tvirtinimo “ įgaliotam asmeniui, kuris rezoliucija patvirtina, kad tarnybinis pranešimas išvykti iš nuolatinės darbo vietos suderintas;

            NMA direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. BR1-141 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymų dėl komandiruočių Lietuvos Respublikoje pasirašymo ir tarnybinių pranešimą dėl vienos dienos komandiruotės Lietuvos Respublikoje tvirtinimo“ (2019 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. BR1-173 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. birželio 19 d.) 1.1 papunktis nustato, kad įgalioti NMA (duomenys neskelbtini) R. K. (jo laikino nebuvimo darbe (atostogų, ligos, komandiruotės) ar atleidimo iš pareigų atvejais - Personalo skyriaus vedėją R. K.) pasirašyti įsakymus ir rezoliucijomis tvirtinti tarnybinius pranešimus dėl NMA (išskyrus Kontrolės departamento vyresniųjų patarėjų, skyrių vedėjų, skyrių patarėjų, skyrių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, komandiruočių Lietuvos Respublikoje (išskyrus mokymų komandiruotes, taip pat komandiruotes, kai vykstama į konferencijas);

            NMA valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pavadavimo bendrųjų nuostatų 5 punkte nurodoma, kad kiekvienas NMA tarnautojas savo laikino nebuvimo darbe (atostogos, komandiruotė) arba atleidimo iš darbo atveju perduoda atsakomybę bei funkcijas jį pavaduojančiam tarnautojui, 6 punkte nustatyta, kad numatomiems savo laikiniems pavaduotojams tarnautojai iš anksto išsamiai pristato savo veiklą, užduotis, problematiką, darbo metodiką, informaciją, kaip priimami sprendimai.

            Taigi, iš aukščiau minėto teisinio reglamentavimo matyti, jog yra aiškiai įtvirtinta, jog NMA direktorius įgaliojo NMA (duomenys neskelbtini) – pareiškėją R. K. pasirašyti įsakymus ir rezoliucijomis tvirtinti tarnybinius pranešimus dėl NMA (išskyrus Kontrolės departamento vyresniųjų patarėjų, skyrių vedėjų, skyrių patarėjų, skyrių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, komandiruočių Lietuvos Respublikoje, be to, NMA (duomenys neskelbtini) R. K. (jo laikino nebuvimo darbe (atostogų, ligos, komandiruotės) ar atleidimo iš pareigų atvejais pavaduoja Personalo skyriaus vedėja R. K., t.y. aiškiai įtvirtinta pareiškėjo pareiga tvirtinti NMA darbuotojų komandiruotes ir laikino nebuvimo darbe atveju minėtą pareigą/ atsakomybę perduoti jį pavaduojančiam darbuotojui. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad pareiškėjas eina atsakingas pareigas - vykdo (duomenys neskelbtini) funkcijas, lemia didesnį jo atsakomybės laipsnį už pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, veiklos kontrolę.

              NMA darbo reglamento 123 punkte numatyta, kad tarnybinis pranešimas dėl siuntimo į komandiruotę turi būti pateikiamas DVS rezoliucija tvirtinančiam asmeniui ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas (išskyrus atvejus, kai apie vykimą į komandiruotę sužinoma vėliau) iki planuojamos komandiruotės pradžios.

              Kaip minėta NMA darbuotojas, kuris dirbo KOS vyriausiojo specialisto pareigose, P. I. 2019 m. liepos 8 d. išvyko į komandiruotę ir Panevėžio miesto savivaldybėje atliko patikrą vietoje pagal tiesioginio vadovo nurodymą, nors jo tarnybinė komandiruotė nebuvo pareiškėjo R. K. patvirtinta.

             Pagal NMA KOS nuostatus NMA KOS ir jo specialistai, be kita ko, vykdo rizikingų pareiškėjų patikras vietoje, kartu su patikrų vietoje skyriaus darbuotojais, siekiant įsitikinti pareiškėjų atitikimui teisės aktų keliamiems reikalavimams. NMA KOS skyriaus funkcijos yra specifinės, o atliekami patikrinimai bei jų datos turi būti išlaikytos paslaptyje, kitaip patikrinimai netektų prasmės. Kaip teismui savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovė, DVS įkėlus tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės yra svarbu aktualiu laiku gauti komandiruotės patvirtinimą, kad KOS skyriaus specialistai galėtų tinkamai vykdyti jiems priskirtas funkcijas, t.y. vykti į komandiruotę atlikti rizikingų pareiškėjų patikrinimus vietoje kartu su patikrinimų vietoje skyriaus darbuotojais. Laiku neužtikrinus galimybės išvykti į komandiruotę, minėti darbuotojai negali laiku ir tinkamai vykdyti savo tiesioginių funkcijų - atlikti rizikingų pareiškėjų patikrinimus vietoje, surašyti stebėjimų ataskaitų.

             Atsakovės teigimu, KOS specialistų tarnybinių pranešimų dėl komandiruočių įkėlimas į DVS vėliau nei likus 2 darbo dienoms ir jų skubus tvirtinimas yra NMA susiklosčiusi praktika, dėl būtinybės skubiai ir slaptai vykdyti patikrinimus vietoje. Pareiškėjas su minėtu atsakovės teiginiu nesutinka, be to, nurodo, jog komandiruotės 2019 m. liepos 5 d. nepatvirtino, kadangi jam sukėlė abejonių komandiruotės tikslingumas. Tačiau iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų aiškiai matyti, jog NMA darbuotojas P. I. ne tik įkėlė į DVS tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės patvirtinimo, bet ir el. paštu pareiškėjui pateikė komandiruotės tikslą, skubotumo priežastį ir kitas aplinkybes. Pažymėtina, jog Darbuotojas 2019 m. liepos 5 d. el. laiško temoje nurodė, kad klausimas skubus (el. laiško tema nurodyta – „SKUBU!!!“ PATVIRTINTI TP REZOLIUCIJA). Minėtos aplinkybės konstatuotos ir įsiteisėjusiame VAAT 2020 m. sausio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I3-1063-595/2020. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Darbuotojas bandė susisiekti su pareiškėju ir telefonu, tačiau pareiškėjas į telefoninius skambučius neatsiliepė, to teismo posėdžio metu pareiškėjas nepaneigė. Be kita ko, pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu pažymėjo, ką patvirtino ir savo Paaiškinime, kad „kai turėjau galimybę, atsiliepdavau į telefono skambučius“, tačiau teismo vertinimu, svarbių priežasčių dėl ko pareiškėjas (kuris tvirtino susipažinęs ir net įsigilinęs bei suabejojęs Darbuotojo komandiruotės tikslingumu) negalėjo atsiliepti renginio metu į Darbuotojo telefoninius skambučius/ perskambinti, nenurodė.

             Pareiškėjas 2019 m. liepos 8 d. 18 val. į Darbuotojo tarnybinį pranešimą suformavo DVS rezoliuciją „tarnybinis pranešimas įkeltas į DVS nesilaikant nustatytos tvarkos. Į komandiruotę išvykta nesuderinus ir negavus pritarimo“. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo aiškūs Darbuotojo tarnybinės komandiruotės tikslai, teismas vertina, kaip pareiškėjo gynybinę versiją, kadangi esant neaiškumams, pareiškėjas galėjo pats susisiekti su Darbuotoju ar išsiaiškinti ginčo komandiruotės tikslus ir visus su ja susijusias aplinkybes su Darbuotojo tiesioginiu vadovu (laikinai einančia tiesioginės vadovės pareigas), kuris ir vizavo komandiruotę. Taigi, pareiškėjas neužtikrino, kad jam priskirtos darbinės funkcijos būtų atliktos tinkamai ir savalaikiai, kadangi nei iki Darbuotojo komandiruotės pradžios, nei vėliau jos nepatvirtino, nesant tam svarbių priežasčių. Pareiškėjas, kuriam kaip vadovaujantį darbą dirbančiam asmeniui keliami didesni reikalavimai, turėjo įvertinti renginio metu būsimą krūvį, o neketindamas atlikti tinkamai savo aukščiau minėtų darbinių funkcijų , t. y. laiku patvirtinti 2019 m. liepos 5 d. Darbuotojo tarnybinį pranešimą dėl 2019 m. liepos 8 d. komandiruotės, privalėjo prieš išvykdamas į 1 darbo dienos komandiruotę, t. y. 2020 m. liepos 5 d., perduoti komandiruočių tvirtinimą jį pavaduojančiam asmeniui - personalo skyriaus vedėjai. Tačiau pareiškėjas minėtų veiksmų neatliko.

            Pareiškėjo konkreti neteisėta veika yra detaliai išanalizuota 2020 m. vasario 14 d. Išvadoje.

           Akcentuotina, jog NMA lokaliniai aktai nedraudžia, esant būtinumui, tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės pateikti ir vėliau nei prieš 2 darbo dienas. Be to, aplinkybės, kad buvo būtinybė tarnybinį pranešimą DVS įkelti vėliau nei prieš dvi dienas patvirtina Darbuotojo paaiškinimai, KOS Skyriaus funkcijų pobūdis bei atlikimo specifika (rizikingų Pareiškėjų patikros vietoje atliekamos suderinus su patikrų vietoje darbuotojais suderintu laiku, kuris turi būti laikomas paslaptyje), kas yra konstatuota ir įsiteisėjusiame VAAT 2020 m. sausio 14 d. sprendime. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakove, jog pareiškėjas turėjo įvertinti savo darbo krūvį iki savo komandiruotės 2019 m. liepos 5 d., taip pat situaciją minėto 2019 m. liepos 5 d. renginio metu ir matydamas, kad negali/ nesuspėja vykdyti užduočių DVS ar atsakyti į el. laiškus ir pan., bet kuriuo komandiruotėje buvimo metu galėjo ir turėjo informuoti atsakingą NMA asmenį (pavyzdžiui personalo skyriaus vedėją, direktoriaus pavaduotoją, direktorių) apie atsiradusį pavadavimo poreikį DVS ir el. pašte, ir tokiu būdu išvengti neteisėto elgesio/neveikimo ir jo pasekmių, tačiau tokių veiksmų pareiškėjas, kuris turėjo užtikrinti sklandų NMA darbą pagal priskirtas atsakomybes, neinicijavo ir nesiėmė. Pažymėtina, jog aukščiau minėtais savo veiksmais pareiškėjas neužtikrino objektyvių galimybių NMA Darbuotojui laiku ir tinkamai atlikti jo tarnybines funkcijas, esant komandiruočių poreikiui, be to, būdamas komandiruotėje Pareiškėjas nesugebėjo užtikrinti tinkamo pareigų atlikimo, nesuvaldė darbų ir informacijos srauto, netinkamai prioretizavo darbus, todėl NMA darbuotojas P. I. buvo priverstas išvykti į komandiruotę negavęs įgalioto asmens patvirtinimo dėl vykimo į ją.

          Pareiškėjo kaltė (tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė) pasireiškia tuo, kad pareiškėjas žinojo apie savo darbines funkcijas bei pareigas (be kita ko, tvirtinti NMA darbuotojų komandiruotes), nuo kurių priklauso kitų NMA darbuotojų funkcijų tinkamas ir savalaikis vykdymas (darbuotojų galimybė laiku išvykti į komandiruotes ir vykdyti pareiškėjų patikras vietoje), be to, žinojo, kad 2019 m. liepos 5 d. jis vyksta į komandiruotę, tačiau neįformino savo pavadavimo. Taip pat pareiškėjas, žinodamas apie Darbuotojo 2019 m. liepos 5 d. tarnybinį pranešimą DVS, gavęs papildomus Darbuotojo el. laiškus 2019 m. liepos 5, 8 d. temoje įvardintus kaip „skubius“ ir pateikus informaciją apie komandiruotės tikslą, būtinumą ir kt., neužtikrino Darbuotojo komandiruotės patvirtinimo. Tokiu būdu pareiškėjas nevykdydamas savo tiesioginių funkcijų, netinkamai organizuodamas savo darbą, sukūrė Darbuotojui nepalankias aplinkybes dėl ko Darbuotojas buvo priverstas vykti į tarnybinę komandiruotę negavus patirtinančios rezoliucijos.

               Nors pareiškėjo teigimu, dėl jo veiksmų jokios neigiamos pasekmės nekilo, tačiau teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, dėl R. K. pažeidimų kilo neigiamos pasekmės: nebuvo laiku patvirtintas Darbuotojo komandiruotės prašymas, ko pasėkoje, Darbuotojas negalėjo tinkamai vykdyti savo funkcijų, išvyko į komandiruotę be patvirtinimo. Be to, Darbuotojo atžvilgiu buvo taikyta tarnybinė nuobauda. Dėl NMA įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. I. kilo teisminis ginčas, kuris baigėsi NMA nepalankiu teismo sprendimu ir sukėlė neigiamas finansines pasekmes, t. y. NMA turėjo atlyginti Darbuotojo patirtas teisme 450 Eur bylinėjimosi išlaidas. Neatmestina, jog tokiu būdu buvo sumenkintas NMA, kaip valstybinės institucijos įvaizdis ir reputacija.

          Teismo vertinimu, NMA Įsakyme detaliai nurodė konkrečias teisės aktų nuostatas.

          Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog NMA pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas pareiškėjui taikyti tarnybinę nuobaudą.

Dėl procedūrinių pažeidimų

           Atsakovės teigimu, VAAT  2020 m. sausio 14 d. teismo sprendime nustatytą teisės aktų pažeidimą kvalifikuoja kitu kompetentingos institucijos patikrinimu, ko pasėkoje, per 5 darbo dienas turėjo būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo skirta tarnybinė nuobauda. Priešingu atveju, anot atsakovės, kitiems kitos kompetentingos institucijos patikrinimo sprendimams nesant teisinio pagrindo būtų suteikta didesnė teisinė galia, nei teismo sprendimams. Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas 2019 m. liepos 5, 8 dienomis, teismo sprendimas priimtas 2020 m. sausio 14 d., todėl atsakovės paskaičiavimu 3 metų terminas sueis 2022 m. liepos 5, 8 d. Galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas per 5 darbo dienas, t.y. 2020 m. sausio 20 d., o tarnybinė nuobauda skirta 2020 m. kovo 16 d., taigi, nepažeidus 5 darbo dienų termino tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti ir 3 metų termino nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos tarnybinei nuobaudai skirti.

           LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – ir pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (LVAT 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1062-556/2018, LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–1958/2008, LVAT 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje A4–678/2004), taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., 2013 m. kovo 12 d.2 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-384/2013 ir kt.).

            Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra valstybės tarnautojo įvykdytas tarnybinis nusižengimas, kuris nustatomas VTĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 nutarimo Nr. 1390 redakcija) patvirtinta Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo nustatyta tvarka (toliau – ir Aprašas).

             VTĮ 34 str. 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, - ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, - atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

            Aprašo 3 punkte nurodyta, jog gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Kai įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, siekiant nustatyti valstybės tarnautoją (-us), dėl kurio (-ių) galimos kaltės padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai. Kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra gautas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimas atlikti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos tyrimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per šio punkto antrojoje pastraipoje nustatytą terminą.

              Taigi, tiek VTĮ 34 str. 1 d., tiek Aprašo 3 punktas imperatyviai numato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradėtas, kai yra gauti duomenys, kad valstybės tarnautojas galimai pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus per 5 darbo dienas.

              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje (atitinka ginčui aktualios VTĮ redakcijos 34 straipsnio 1 dalį) nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, t. y. tarnybinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos, jeigu tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (žr. pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Atvejai, kai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra užtrunka ilgiau nei 6 mėnesius, nevertinami kaip tokia išimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-l 140-261/2018 ir kt.). Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra numatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5082- 662/2018).

             Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai (neveikimas) buvo atlikti daugiau nei prieš 6 mėnesius (2019 m. liepos 5, 8 d.), pareiškėjas gavo 2020 m. sausio 24 d. Pranešimą, o atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, NMA direktorius  pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą - papeikimą ginčijamu Įsakymu.

            Taigi, šiuo atveju yra akivaizdu, jog 2020 m. kovo 16 d. skiriant tarnybinę nuobaudą nuo joje nurodytų pareiškėjo veiksmų/ neveikimo (atliktų 2019 m. liepos 5, 8 d.) buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl, vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, nesant jokių joje nustatytų išimčių, pateisinančių ilgesnio termino taikymą, R. K. jokia tarnybinė nuobauda objektyviai negalėjo būti paskirta.

            Pagal NMA Personalo skyriaus darbo tvarkos aprašo 103 punktą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas dėl darbuotojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, pažeidimą, veiklos per 5 darbo dienas nuo oficialios informacijos gavimo.

            Šiuo atveju NMA personalo skyriaus vedėja R. K. 2019 m. spalio 25 d. parengė tarnybinį pranešimą NMA direktoriui A. M. Nr. PS26-960 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuriame nurodoma, kad eidamas NMA (duomenys neskelbtini) pareigas, R. K. galimai netinkamai atliko savo darbo funkcijas, t. y. nepatvirtino komandiruotės tarnybinio pranešimo „Dėl P. I. komandiruotės“. Taip pat NMA personalo skyriaus vedėja R. K. 2019 m. lapkričio 5 d. parengė tarnybinį pranešimą R. K. Nr. PS9-17 „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą”, kuriame yra nurodoma, kad, eidamas NMA (duomenys neskelbtini) pareigas, R. K. galimai netinkamai atliko savo darbo funkcijas, t. y. nepatvirtino komandiruotės tarnybinio pranešimo „Dėl P. I. komandiruotės“. 2019 m. lapkričio 5 d. NMA direktorius A. M. NMA personalo skyriaus vedėjos R. K. 2019 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. PS26-960 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ savo ranka parašė „Tyrimo nepradėti, kol nebus VAAT sprendimo“. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek 2019 m. lapkričio 5 d., tiek 2020 m. sausio 24 d. tarnybiniai pranešimai yra analogiško turinio.

              Taigi, pareiškėjo neveikimas - nepatvirtinant NMA Darbuotojo P. I. komandiruotės ir su tuo susijusios faktinės aplinkybės NMA direktoriui tapo žinomos dar 2019 m. lapkričio 5 d, tačiau NMA tyrimas nepradėtas. Dėl to, sutiktina su pareiškėju, kad 2020 m. sausio 24 d. pareiškėjui įteikiant Pranešimą buvo pažeistos Personalo skyriaus darbo tvarkos aprašo 103 punkto nuostatos, nesilaikyta tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros reikalavimų. Vadinasi, vėliau nei per 5 darbo dienas pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas NMA negalėjo būti toliau tęsiamas ir privalėjo būti nutrauktas.

             Atsakovė nurodo, jog VTĮ 34 straipsnis taip pat numato, jog, kaip minėta, tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.  Atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju taikytina ši teisės akto nuostata, kadangi VAAT 2020 m. sausio 14 d. sprendime nustatytą teisės aktų pažeidimą kvalifikuoja kitu kompetentingos institucijos patikrinimu, todėl atsakovė nepraleido 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo termino nuo pareiškėjo nusižengimo padarymo dienos termino. Tačiau nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovė klaidingai VVAT 2020 m. sausio 14 d. sprendimą vertina kitu kompetetingos institucijos patikrinimu, kadangi minėtame sprendime nebuvo vertintos jokios konkrečios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo konkrečiais neteisėtais veiksmais, t. y. byla buvo nagrinėjama ne pareiškėjo atžvilgiu, todėl ir įtakoti pareiškėjo atžvilgiu atliekamo tarnybinio tyrimo VAAT 2020 m. sausio 14 d. sprendimas negalėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek 2019 m. lapkričio 5 d., tiek 2020 m. sausio 24 d. tarnybiniai pranešimai yra iš esmės analogiško turinio, kas tik patvirtina, jog minėtas teismo sprendimas tyrimo negalėjo įtakoti. Taigi šiuo atveju Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo pareiškėjo neteisėtų veiksmų atlikimo/ neatlikimo, ir šis 6 mėnesių terminas yra naikinamasis. Atsakovės minėtas 3 metų terminas netaikomas, kadangi VAAT 2020 m. sausio 14 d. teismo sprendime nevertino konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų, todėl šiuo atveju VAAT negali būti priskiriamas prie kitos kompetetingos institucijos atliekančios tyrimą (ar kitų institucijų) VTĮ 34 straipsnio prasme.

           Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo skundas tenkintinas ir Įsakymas naikintinas dėl NMA esminių procedūrinių pažeidimų.   

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

              Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. PS1-594 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. K.“

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė