Civilinė byla Nr. 2-832/2014

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00298-2009-6

         Procesinio sprendimo kategorijos: 126.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės ,,Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Norekso nekilnojamasis turtas“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

            2013 m. rugsėjo 19 d. vykusiame dvidešimtajame BUAB ,,Norekso nekilnojamasis turtas“ kreditorių komiteto posėdyje buvo priimtas nutarimas, kuriuo nutarta nustatyti, kad žemės sklypai, esantys Basanavičiaus g. 34, 36 ir 38, Šiauliuose, ir lauko tualetas, esantis Basanavičiaus g. 34, Šiauliuose bus parduodami laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą. Taip pat minėtame kreditorių komitete buvo nutarta apie turto pardavimą paskelbti spaudoje ir internete; pasiūlymus rinkti vieną mėnesį nuo skelbimo išspausdinimo dienos ir pasibaigus nurodytam turto pardavimo laikotarpiui įpareigoti bankroto administratorių sušaukti kreditorių komiteto posėdį gautiems pasiūlymams įvertinti.

Žemės sklypai, esantys Basanavičiaus g. 34 ir 36, Šiauliuose, yra įkeisti kreditoriui AB ,,Swedbank“. Kreditorius AB ,,Swedbank“ 2013 m. spalio 28 d. pateikė pasiūlymą perimti įkeistą turtą už 200 000 Lt sumą.

2013 m. gruodžio 2 d. įvyko dvidešimt pirmas BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ kreditorių komiteto posėdis, kuriame 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta parduoti žemės sklypus, esančius Basanavičiaus g. 34, 36 ir 38, Šiauliuose, ir lauko tualetą, esantį Basanavičiaus g. 34, Šiauliuose, pirkėjui UAB „Transrifus“ už bendrą 210 000 Lt kainą sudarant su nurodytu pirkėju Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį pagal administratoriaus pateiktą projektą. Šiame kreditorių komitete kreditoriaus AB ,,Swedbank“ 2013 m. spalio 28 d. pasiūlymas nebuvo svarstomas.

2013 m. gruodžio 20 d. įvyko dvidešimt antras BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ kreditorių komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomas ir kreditoriaus AB ,,Swedbank“ 2013 m. spalio 28 d. pasiūlymas perimti turtą (du sklypus). Prieš šį posėdį bankroto administratorius kreipėsi į pirkėjus ir vienas iš potencialių pirkėjų V. Š. sutiko įsigyti vieną iš sklypų už 50 000 Lt sumą. 2013 m. gruodžio 20 d. vyksiančiam kreditorių komitetui pateiktuose nutarimų projektuose buvo pasiūlyta balsuoti arba už UAB „Transrifus“ pateiktą 210 000 Lt pasiūlymą arba už AB ,,Swedbank“ ir V. Š. pasiūlymą realizuoti turtą už bendrą 250 000 Lt sumą. Kreditorių komitetas nutarė parduoti turtą UAB „Transrifus“ už 210 000 Lt sumą.

Pareiškėjas (kreditorius) AB ,,Swedbank“ skundžia 2013 m. gruodžio 2 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. priimtus kreditorių komiteto nutarimus, kuriais nutarta parduoti BUAB ,,Norekso nekilnojamasis turtas“ turtą pirkėjui UAB „Transrifus“ už 210 000 Lt kainą. Nurodo, kad kreditorių komiteto nutarimai turi būti pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujantys ĮBĮ tikslams siekti visiško ar maksimalaus kreditorių reikalavimo patenkinimo, be to, minėti nutarimai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Pareiškėjo teigimu, jo 2013 m. spalio 28 d. pasiūlymas buvo pateiktas vadovaujantis ne ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies, o 33 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. pareiškėjas naudojosi ne hipotekos kreditoriui priklausančia teise, bet kiekvieno įmonės kreditoriaus turima teise perimti bankrutuojančios įmonės neparduotą turtą. Pasak pareiškėjo, bankroto administratorius kreditorių komiteto nariams pateikė tendencingą nuomonę apie pareiškėjo prašymo perimti turtą negalimumo, todėl buvo priimtas nutarimas realizuoti turtą už 210 000 Lt sumą, o ne už 250 000 Lt sumą. Pagal ĮBĮ nuostatas nagrinėjamu atveju kreditorių komitetas turi dvi alternatyvas sprendžiant dėl dviejose varžytinėse neparduoto turto – arba jį pardavinėti, arba perduoti kreditoriams. Esant konkurencijai tarp šių realizavimo būdų, turėtų būti pasirenkamas pelningiausias ir naudingiausias bankrutuojančiai įmonei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl BUAB ,,Norekso nekilnojamasis turtas“ 2013 m. gruodžio 2 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. vykusių kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo.

Teismas nurodė, kad ginčo turto pardavimo tvarka buvo nustatyta 2013 m. rugsėjo 19 d. BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ kreditorių komiteto posėdyje, kuriame buvo nutarta minėtą turtą pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą. Teismo vertinimu, kreditoriai nutarė ginčo turtą parduoti kaip vienetą. Teismas nurodė, kad, surinkęs pasiūlymus, administratorius 2013 m. gruodžio 2 d. sušaukė kreditorių komitetą gautiems pasiūlymams apsvarstyti; minėtame komiteto susirinkime buvo nutarta ginčo turtą parduoti UAB „Transrifus“ už 210 000 Lt kainą. Teismas nurodė, kad dar iki 2013 m. gruodžio 2 d. kreditorių komiteto susirinkimo, 2013 m. spalio 28 d. AB ,,Swedbank“ pateikė pasiūlymą perimti turtą, kuriame nurodė, kad sutinka perimti bankui įkeistus žemės sklypus už 200 000 Lt sumą, prašė šį banko pasiūlymą apsvarstyti 2013 m. gruodžio 2 d. kreditorių komiteto susirinkime. Teismas nurodė, kad AB ,,Swedbank“ sutikimas perimti įkeistus žemės sklypus 2013 m. gruodžio 2 d.  kreditorių komitete nebuvo svarstomas, tačiau buvo svarstomas 2013 m. gruodžio 20 d.  kreditorių komitete. Dėl šių aplinkybių teismas pareiškėjo argumentą, kad jo 2013 m. spalio 28 d. pasiūlymas nebuvo svarstomas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad ĮBĮ 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams, turto perdavimo aktą tvirtina administratorius. Teismo vertinimu, šios teisės normos pagrindu pareiškėjui negalėjo būti perduodamas jam įkeistas turtas, kadangi toks kreditoriaus pasiūlymas turėjo būti pateiktas iki 2013 m. rugsėjo 19 d., kuomet buvo svarstomas ginčo turto pardavimo klausimas. Pasak teismo, priėmus nutarimą dėl turto pardavimo tvarkos, nutarimas turi būti vykdomas ir tik nepavykus turto realizuoti nutarimu nustatyta tvarka pareiškėjas (kreditorius) galėtų pateikti prašymą perimti turtą. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjo siūlomas turto realizavimo būdas du įkeistus sklypus perduoti pareiškėjui, o vieną neįkeistą parduoti potencialiam pirkėjui V. Š. prieštarauja 2013 m. rugsėjo 13 d. galiojančiu kreditorių komiteto nutarimu patvirtintai minėto turto pardavimo tvarkai (parduoti minėtus 3 sklypus kaip vienetą). Teismas nurodė, kad  už tokią ginčo turto realizavimo tvarką balsavo ir pats pareiškėjas. Teismas atsižvelgė į tai, kad pasiūlymus dėl parduodamo turto pateikė keli suinteresuoti asmenys, sumokėjo 10 procentų įmoką, 2013 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas kreditorių komiteto nutarimas ginčo turtą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam UAB „Transrifus“. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui naudotis ĮBĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise perimti neparduotą turtą nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų, nes turtas yra parduotas. Be to, pasak teismo, pareiškėjo teiginiai apie per mažą ginčo turto pardavimo kainą yra deklaratyvūs, kadangi kreditorių komiteto 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimas dėl ginčo turto pardavimo jau buvo pradėtas vykdyti iki pareiškėjui pateikiant savo pasiūlymą dėl dalies turto perėmimo – buvo pateikti vieši skelbimai, gauti pasiūlymai. Teismo vertinimu, nei administratorius, nei pareiškėjas nebegalėjo pakeisti jau vykstančio pardavimo sąlygų. Teismas pažymėjo, kad nors bankroto administratorius siūlė nustatyti minimalią ginčo turto pardavimo kainą 270 000 Lt, tačiau kreditoriai, įskaitant ir pareiškėją, 2013 m. rugsėjo 19 d. susirinkime balsavo „prieš“. Teismas taip pat nurodė, kad skundžiamu nutarimu balsų dauguma kreditorių komitetas išreiškė valią dėl ginčo turto realizavimo jį perleidžiant UAB „Tansrifus“, tuo įgyvendindamas ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisę spręsti dėl dviejose varžytynėse (šiuo atveju aštuoniose varžytynėse) neparduoto turto. Teismas atmetė kaip neįrodytus pareiškėjo teiginius, kad kreditoriai skundžiamus nutarimus priėmė dėl administratoriaus įtakos. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas AB ,,Swedbank“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti negaliojančiais 2013 m. gruodžio 2 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. kreditorių komiteto nutarimus, priimtus 2-uoju darbotvarkės klausimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Nepagrįsta teismo išvada, kad ĮBĮ 33 straipsnio 2 dalies pagrindu pareiškėjas negalėjo perimti žemės sklypų, nes pasiūlymas pateiktas po 2013 m. rugsėjo 19 d. kreditorių komiteto nutarimų. Pareiškėjas pasiūlymą perimti turtą ir teikė kaip alternatyvą pardavimui užsitikrinant žemės sklypų minimalią realizavimo kainą. Skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nepateikė motyvų, kodėl turto realizavimo ir perėmimo procesas negali konkuruoti tarpusavyje siekiant bankroto proceso tikslų ir maksimalios naudos kreditoriams.

2) Teismas nurodė, kad priimtas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimas turėjo būti vykdomas ir todėl pareiškėjo pasiūlymas dėl turto perėmimo negalėjo būti tenkinamas. Tačiau 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimas tik nustatė įpareigojimą rinkti potencialių pirkėjų pasiūlymus, o šių pasiūlymų vertinimas ir įpareigojantis sprendimas dėl turto pardavimo turėjo būti priimtas kitame kreditorių komitete. Todėl teismas visiškai nepagrįstai pasisakė, kad ginčo žemė sklypai jau yra parduoti.

3) Teismo motyvas, kad pareiškėjo teiginiai apie per mažą parduodamą turto kainą yra deklaratyvūs, prieštarauja bylos medžiagai. Pareiškėjo pasiūlymas perimti du žemės sklypus kartu su pirkėjo V. Š. pasiūlymu perimti vieną iš sklypų (bendra kaina 250 000 Lt) yra 40 000 Lt geresnis, nei skundžiamais nutarimais priimtas pasiūlymas parduoti tris žemės sklypus už 210 000 Lt sumą.

              Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Norekso nekilnojamasis turtas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

              Nurodo, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. kreditorių komitetas patvirtino 8 varžytinėse atsakovo nerealizuoto turto pardavimo tvarką. Šis kreditorių komiteto nutarimas galioja ir turi būti vykdomas. Apelianto teisė pasinaudoti ĮBĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatyta teise perimti neparuotą turtą galėjo būti realizuota tik tuo atveju, jie kreditorių komiteto 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nustatyta tvarka turtas nebūtų parduotas. Apelianto 2013 m. spalio 28 d. pasiūlymas dėl turto perėmimo pateiktas esant vykdomam 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimui. Turto pardavimo tvarką numatantis 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimas įtvirtino atsakovui pareigą laikytis nutarimo ir jo pagrindu paskelbto viešo konkurso turtui parduoti sąlygų, taip pat sąlygojo į bankroto administratoriaus skelbimą atsiliepusių ir komercinius pasiūlymus pateikusių bei pradinį įnašą įmokėjusių potencialių pirkėjų teisėtų lūkesčių atsiradimą, t. y. kad turtas buvo parduotas skelbime deklaruota tvarka, t.y laikantis 2013 m. rugsėjo 19 d. kreditorių nutarimo. Be to, 2013 m. gruodžio 20 d. vykusiame kreditorių komitete buvo apsvarstytas apelianto pasiūlymas perimti turtą, tačiau buvo priimtas pasiūlymas parduoti turtą už 210 000 Lt kainą. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Šioje byloje ginčijami BUAB ,,Norekso nekilnojamasis turtas“ 2013 m. gruodžio 2 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. priimti kreditorių komiteto nutarimai, kuriais nuspręsta BUAB ,,Norekso nekilnojamasis turtas“ turto kompleksą, esantį Basanavičiaus g. 34, 36 ir 38, Šiauliuose, parduoti pirkėjui UAB „Transrifus“ už bendrą 210 000 Lt kainą.

Apeliantas (kreditorius) atskirajame skunde kvestionuoja ginčijamų nutarimų turinio teisėtumą. Byloje nėra ginčo, kad dar iki skundžiamų kreditorių komiteto nutarimų priėmimo, apeliantas 2013 m. spalio 28 d. buvo pateikęs pasiūlymą perimti dalį turto (žemės sklypus, esančius Basanavičiaus g. 34, 36, Šiauliuose) už 200 000 Lt kainą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vieną žemės sklypą, (esantį Basanavičiaus g. 38, Šiauliai), sutinka įsigyti pirkėjas V. Š. už 50 000 Lt (b. l. 61-62). Šiuo būdu realizavus bankrutuojančios įmonės turtą, įmonės kreditoriai gautų 40 000 Lt didesnę sumą, nei turtą pardavus pirkėjui USB ,,Transfirus“. Todėl teismo išvada, kad apelianto teiginiai, jog ginčijamais kreditorių nutarimais bankrutuojančios įmonės turtas perleistas už per mažą kainą, yra deklaratyvūs, prieštarauja faktinei situacijai.

Pagrindinis bankroto instituto tikslas – apsaugoti kreditorių interesus ir teises. Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų patenkinimo, todėl kreditoriai, spręsdami bankrutavusios įmonės turto pardavimo klausimus, privalo nustatyti tokią parduodamo turto kainą ir tvarką, kuri geriausiai atitiks visų įmonės kreditorių interesus ir sudarys galimybę maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2495/2011, 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1424/2012).

Ginčijant kreditorių susirinkimo nutarimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarka ir kainą, svarbu nustatyti, ar ginčijamu nutarimu nustatyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka yra ekonomiškai pagrįsta ir geriausiai atitinka visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti jų finansinius reikalavimus (ĮBĮ 3 str., 34 str.).

Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad kreditorių komitetui pateiktas pasiūlymas realizuoti ginčo  turtą už 250 000 Lt kainą (turtą perleidžiant apeliantui AB ,,Swedbank“ ir pirkėjui V. Š.) labiau atitiktų bankrutuojančios įmonės interesus, nei perleidžiant turtą už 40 000 Lt mažesnę sumą. Duomenų, kodėl turtas negalėtų būtų perleistas AB ,,Swedbank“ ir pirkėjui V. Š., byloje nenustatyta. Bylos nagrinėjimo metu skundžiami nutarimai nėra įgyvendinti, t. y. ginčo turtas nėra perleistas pirkėjui UAB ,Transfirus“. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad esant realiai galimybei perleisti turtą už 250 000 Lt kainą, kreditorių komiteto nutarimai perleisti turtą už mažesnę kainą pažeidžia kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, todėl yra naikintini.

Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo (kreditoriaus) AB ,,Swedbank“ skundą, naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – minėti kreditorių komiteto nutarimai panaikinami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti BUAB ,,Norekso nekilnojamasis turtas“ 2013 m. gruodžio 2 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. kreditorių komiteto nutarimus, priimtus 2-uoju darbotvarkės klausimu, ir šį klausimą perduoti kreditorių komitetui svarstyti iš naujo.