Administracinė byla Nr. I-3628-331/2015

                                                                                                  Proceso Nr. 3-61-3-02084-2014-4

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 38, 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Pauliui Čelkiui, trečiojo suinteresuoto asmens S. V. F. atstovui Žygimantui Pacevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Lietuvos rytas“ skundą atsakovams Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. V. F. (S. V. F.), M. J. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2013-12-16 sprendimo (protokolo Nr. 20) dalimi pripažino, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ ir interneto portalo lrytas.lt publikacijoje „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ (toliau – ir Publikacija) buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 6, 37 ir 38 straipsniai (b. l. 34-35).

Pareiškėja, nesutikdama su sprendimu, skundu (b. l. 72-78) kreipėsi į teismą ir prašo:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2013-12-16 sprendimo (protokolo Nr. 20) dalį, kuria pripažinta, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 3, 6, 37 ir 38 straipsniai;

2) priteisti pareiškėjai turėtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį - 100 Lt ir išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Paaiškino, kad ginčijamo klausimo nagrinėjimo Komisijoje atveju UAB „Lietuvos rytas“ nebuvo informuota apie tai, kad gautas skundas dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijos, apie tai, kad skundas priimtas nagrinėti Komisijoje, jai nebuvo pateikta Komisijos posėdžio medžiaga (pareiškėjų skundas ir kt.) ir pasiūlymas pateikti savo rašytinius paaiškinimus, nebuvo jokia forma informuota apie Komisijos posėdį, jos atstovai neturėjo galimybės dalyvauti Komisijos posėdyje ir pateikti žodinių paaiškinimų, jai nebuvo išsiųstas ginčijamas sprendimas, kuriuo dienraštis „Lietuvos rytas“ buvo pripažintas pažeidusiu Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą, taigi, buvo grubiai pažeistos Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2012-03-05 sprendimu Nr. 5 (toliau - ir Reglamentas), II skyriaus 13.2, 13.4 punktų ir IV skyriaus 4 punkto nuostatos, o tai yra pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą. UAB „Lietuvos rytas“ žurnalistas - ginčijamo straipsnio autorius M. J. taip pat nebuvo informuotas apie tai, kad gautas skundas dėl publikacijos.

Pareiškėjos teigimu, sprendimo nuostatos yra labai aptakios, nekonkrečios, netikslios ir nemotyvuotos. Iš ginčijamo sprendimo motyvuojamosios dalies apskritai neaišku, kuri publikacijos dalis Komisijos buvo pripažinta pažeidžiančia Kodekso nuostatas, kokie įrodymai leidžia teigti buvus konkrečių ginčijamame sprendime nurodytų Kodekso straipsnių pažeidimą.

Pareiškėja nesutinka su Komisijos sprendime dėstomu teiginiu, jog pateikiant informaciją nebuvo pateikta viena nuo kitos nepriklausančių asmenų nuomonių, remiamasi bent keliais informacijos šaltiniais. Straipsnyje nėra pristatoma kurios nors iš situacijos šalių nuomonė, priešingai - aprašoma pati susidariusi situacija, susijusi su banko „Snoras“ ir jo laikinojo administratoriaus veikla, tačiau pastaroji nėra pateikiama vienareikšmiškai, kaip kad pateikiant nuomonę apie lėšų pervedimą negavus Lietuvos banko ir kreditorių leidimo visgi nurodoma, kad lėšas pervesti buvo galima atsižvelgiant į susidariusią situaciją, pateikiant oficialiai patvirtintą informaciją dėl banko „Snoras“ klientų duomenų su elektroninėmis valdymo sistemomis išvežimo iš Lietuvos keliamas klausimas dėl šių duomenų naudojimo tikslų ir pan.

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 2 straipsnio 73 dalį viešasis asmuo, be kita ko, yra fizinis asmuo, jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems interesams, todėl laikinasis banko administratorius S. F. laikytinas viešuoju asmeniu VIĮ prasme. Atitinkamai informacijai, skelbiamai apie viešuosius asmenis taikytini kiti kriterijai nei informacijai apie neviešus asmenis. Viešasis asmuo turi tikėtis padidinto visuomenės dėmesio, susitaikyti su tuo, kad gali būti labiau kritikuojamas ir komentuojamas. Demokratinėje visuomenėje, pripažįstančioje spaudos laisvės principą, žurnalistas turi teisę interpretuoti faktus, kelti ir paviešinti klausimus, kurie visuomenei aktualūs ir svarbūs, analizuoti šių asmenų veiklą, vertinti atitinkamos veiklos priežastis, kritikuoti ar abejoti priimamų sprendimų pagrįstumu ir adekvatumu, o viešojo asmens garbės ir orumo gynimas galimas tik tokiu atveju, jei nuomonė reiškiama akivaizdžiai neetiškais ir užgauliais būdais, ko šiuo atveju nebuvo.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje prašė skundą patenkinti skunde išdėstytais argumentais.

Atsakovė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija su skundu nesutinka, prašo bylą nutraukti arba skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 102-105) paaiškino, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi apie visus Komisijos posėdžius buvo pranešta tinkamai. Tai patvirtina ir pačios pareiškėjos teiginys, jog jai buvo žinoma apie 2014-03-17 posėdį, į šį posėdį pareiškėjos atstovai atvyko, ir apie šį posėdį pareiškėja buvo informuota lygiai ta pačia tvarka, t.y. elektroniniu paštu. Be to, Komisijos priimami sprendimai yra skelbiami viešai internetinėje svetainėje www.lzlek.lt, skundžiamas Komisijos sprendimas buvo išsiųstas ir pareiškėjai paštu. Pareiškėjai apie priimtą sprendimą tapo žinoma vėliausiai sekančią dieną po Komisijos sprendimo paskelbimo interneto svetainėje www.lxlck.lt. Mano, kad pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo terminą, todėl vadovaudamasi ABTĮ 101 str. 7 p. prašo administracinę bylą nutraukti.

Pareiškėjai apie gautą trečiojo asmens skundą ir Komisijos posėdžio datą buvo pranešta oficialiai pareiškėjos nurodomu elektroniniu paštu: (duomenys neskeltini). Komisijos Reglamente nėra nurodyta, kokia yra pranešimo apie gautus skundus ir Komisijos posėdžius tvarka, t.y. ar apie tai pranešama telefonu, elektroniniu paštu, ar žodžiu. Atsižvelgiant į tai, jog apie Komisijos posėdį ir jo darbotvarkę buvo paskelbta internetinėje svetainėje www.lzlek.lt. taip pat pareiškėjos nurodomu oficialiu elektroniniu paštu, daro išvadą, jog apie Komisijos posėdį pareiškėjai buvo pranešta tinkamai ir nepadarius jokių esminių procedūrinių pažeidimų. Komisijos sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas paštu. Komisija nėra viešo administravimo subjektas, sprendimus siunčia paprastu neregistruotu paštu. Komisija tiek posėdžio datą ir laiką bei dienotvarkę, tiek sprendimus papildomai skelbia interneto svetainėje www.lzlek.lt

Atkreipė teismo dėmesį į tai, jog didesne dalimi Komisijos priimto sprendimo motyvus nulėmė Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013-11-21 sprendimas Nr. SPR-134, kuriame konstatuoti reikšmingi faktai ir aplinkybės, kurios leido Komisijai objektyviai išnagrinėjus skundą, padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas. Pažymėjo, jog identiška publikacija buvo paskelbta interneto portale www.lrytas.lt, ir ši žiniasklaidos priemonė sutiko su Komisijos sprendimu, be to, pati pareiškėja yra pradėjusi paneigti neteisingą informaciją, paskelbtą aptariamoje publikacijoje. Straipsnio autoriaus padarytos įžvalgos buvo klaidingos, ir tą konstatavo tokią kompetenciją turintis subjektas - Žurnalistų etikos inspektorius.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).

Atsakovas  Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas atsiliepimo į skundą nepateikė, pareiškėja jokio reikalavimo jam nereiškia, jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str., b. l. 98, 162-163, 167, 180).

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. F. su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime (b. l. 125-130) prašo įvertinti, ar procesinis terminas kreiptis į teismą nebuvo praleistas. Paaiškino, kad pateikė skundą Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau – ir Tarnyba“) dėl 2013-05-24 dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos publikacijos pavadinimu „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ (toliau - ir Publikacija) skelbiamų teiginių, kuriais buvo pažeisti VIĮ numatyti visuomenės informavimo principai. Tarnyba 2013-11-21 priėmė sprendimą Nr. SPR-134, kuriuo patenkino skundą dėl Publikacijos teiginių ir pripažino, kad pareiškėja Publikacijos teiginiais skelbė tikrovės neatitinkančias žinias, kurios žemino S. V. F. garbę ir orumą bei pažeidė kitus visuomenės informavimo principus. Šio Tarnybos sprendimo pareiškėja neapskundė.

Tarnybos sprendime nurodyti VIĮ reikalavimai, kuriuos pažeidė pareiškėja, savo turiniu sutampa  su   Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso   reikalavimais,   kurių   pažeidimas   buvo   konstatuotas skundžiama sprendimo dalimi. Analizuodamas skundą dėl pareiškėjos profesinės etikos pažeidimų atsakovas taip pat pagrįstai vertino ir Tarnybos sprendimą. Be to, atsakovas neapsiribojo vien Tarnybos sprendimo analize ir vertindamas trečiojo asmens skundo pagrįstumą išsamiai analizavo ir kitas reikšmingas aplinkybes, įskaitant, Publikacijos turinį bei kontekstą, taip pat tikslus, kurių Publikacija siekė pareiškėja.

Pareiškėja paskleidė žinią, jog S. V. F. atliko neteisėtus, nusikalstamos veikos požymių turinčius veiksmus: švaistė lėšas, viršijo įgaliojimus, pasisavino didelės vertės svetimą turtą, naikino dokumentus, kurie turėjo reikšmės ikiteisminiam tyrimui, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorams gauti duomenis, nukopijuodamas ir išgabendamas iš banko asmens duomenis atskleidė komercinę paslaptį. Publikacijų teiginiai nebuvo pagrįsti jokiais Publikacijos rengimo metu galiojančiais įrodymais. Paaiškino, kad į jį dėl jam metamų nepagrįstų kaltinimų pareiškėja nėra kreipusis bei nėra prašiusi pateikti komentarų ar paaiškinimų. Vien ta aplinkybė, kad buvo SNORO laikinuoju administratoriumi, savaime nesudaro pagrindo jo priskirti viešiesiems asmenims. Laikinojo administratoriaus funkcija nėra atlikti kokias nors viešojo administravimo funkcijas ar teikti viešąsias paslaugas, todėl nėra pagrindo jį laikyti viešuoju asmeniu VIĮ prasme. Net ir tuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių ir būtų pripažintas viešuoju asmeniu, tai niekaip nepateisintų pareiškėjos padarytų profesinės etikos pažeidimų.

S. V. F. atstovas advokatas Žygimantas Pacevičius prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. 

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. J. prašo pareiškėjos skundą patenkinti. Atsiliepime (b. l. 184-188) paaiškino, kad jam nebuvo žinoma, jog dėl jo parašyto ir dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2013-05-24 publikuoto straipsnio „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ vyksta kokie nors nagrinėjimai, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus apie šį straipsnį nei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, nei Žurnalistų etikos inspektoriui. Komisijos ginčo sprendime nėra aiškiai identifikuota, kokia konkrečiai publikuota straipsnio informacija ar teiginiai, Komisijos nuomone, pažeidžia žurnalisto etiką, kokia ne.

M. J. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepime paaiškino, kad jam žinoma apie bylos nagrinėjimą teisme, dalyvauti jis negalės, prašė vadovautis atsiliepime pateiktais paaiškinimais, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

S k u n d a s t e n k i n t i n a s i š   d a l i e s

Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos 2013-12-16 sprendimo dalies, kuriuo dienraštis „Lietuvos rytas“ buvo pripažintas pažeidusiu Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatas (b. l. 112-115).

Nustatyta, kad S. V. F. atstovas advokatas Ž. Pacevičius 2013-08-12 pateikė Komisijai skundą dėl 2013-05-24 dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos publikacijos pavadinimu „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ skelbiamų teiginių, kuriuo prašė įvertinti, ar žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) pažeidė profesinės etikos normas, nustačius profesinės etikos normų pažeidimus, juos konstatuoti ir pagal kompetenciją priimti kitus sprendimus (b. l. 106-110).

Beveik po keturių mėnesių, Komisija, 2013-12-10 išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskeltini) ir (duomenys neskeltini) informaciją, kad 2013-12-16 bus svarstomas S. V. F. atstovo advokato Ž. Pacevičiaus 2013-08-12 pateikto Komisijai skundo dėl 2013-05-24 dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos publikacijos pavadinimu „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ svarstymas (b. l. 123). Komisijai 2013-08-12 pateiktas skundas nebuvo išsiųstas bendrovei „Lietuvos rytas“ ir žurnalistui M. J., kad jie galėtų pateikti savo rašytinius paaiškinimus, tokių įrodymų į bylą Komisija nepateikė.

Komisija, nepranešdama pareiškėjai, Publikacijos autoriui žurnalistui M. J., vadovaudamasi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2013-11-21 sprendimu Nr. SPR-134 (b. l. 116-122), pripažino, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 6, 37 ir 38 straipsnių reikalavimai. Šį ginčo sprendimą paprastu paštu išsiuntė pareiškėjai. Įrodymų, kad informavo pareiškėją apie skundo gavimą, siūlymą teikti paaiškinimus, kad išsiuntė ginčo sprendimą pareiškėjai, Komisija teismui nepateikė.

Pareiškėja teigia, kad ginčijamo klausimo nagrinėjimo Komisijoje atveju bendrovė „Lietuvos rytas“ nebuvo informuota apie Komisijoje gautą skundą dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ Publikacijos, nebuvo bendrovei pateikta Komisijos posėdžio medžiaga, nebuvo pasiūlyta pateikti rašytinius paaiškinimus, nebuvo jokia forma informuota apie Komisijos posėdį, jos atstovai neturėjo galimybės dalyvauti Komisijos posėdyje ir pateikti žodinių paaiškinimų, nebuvo išsiųstas ginčijamas sprendimas, kuriuo dienraštis „Lietuvos rytas“ buvo pripažintas pažeidusiu Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.

Atsakovė argumentuoja, kad Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, sprendimus siunčia paprastu neregistruotu paštu, pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis, nes apie visus Komisijos posėdžius buvo pranešta elektroniniu paštu, tame tarpe ir apie 2013-12-16 posėdį, tačiau į šį posėdį pareiškėjos atstovai atvyko. Pažymėjo, kad didesne dalimi Komisijos priimto sprendimo motyvus nulėmė Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013-11-21 sprendimas Nr. SPR-134, kuriame konstatuoti reikšmingi faktai ir aplinkybės, kurios leido Komisijai objektyviai išnagrinėjus skundą, padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas.

Teismas palaiko pareiškėjos teiginius, negali sutikti su Komisijos argumentais, kadangi Komisijos veikla, nagrinėjant profesinės etikos pažeidimus, yra viešojo administravimo, kaip jis apibrėžtas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio l dalyje, pobūdžio veikla, nes pagal Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktus Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę; prižiūri, kaip platinant viešąją informaciją laikomasi įstatymų nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą. Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje taip pat nustatyta, jog Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus. Taip pat teismas pažymi, kad dėl Komisijos veiklos, kaip viešojo administravimo subjekto veiklos, yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) administracinėje byloje Nr. A2 – 224/05, kurioje nurodė, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veikla, prižiūrint profesinės etikos normų laikymąsi, yra viešojo administravimo, kaip jis apibrėžtas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, pobūdžio veikla. Šios funkcijos, kurią atlieka Komisija, paskirtis yra įgyvendinti visuomenės informavimo įstatymo atitinkamas nuostatas bei šių nuostatų pagrindu priimtus kitus teisės aktus, reglamentuojančius žurnalistinės etikos klausimus. Atlikdama profesinės etikos normų laikymosi priežiūrą, Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo konstatuojamas padarytas etikos pažeidimas. Toks sprendimas turi neigiamą reikšmę pažeidimą padariusiam asmeniui bei jo veiklai (reputacijai) ir dėl tokio savo pobūdžio yra laikytinas teisinio (kontrolės) priemone, kuria siekiama užtikrinti įstatymo ir kitų teisės aktų dėl žurnalistinės etikos laikymąsi.

LVAT, formuodamas vieningą praktiką administracinėse bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008).

Be to Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjo vadovautis gero administravimo principu, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, galimybę pasisakyti. LVAT administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje D. F. Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze (C-395/00), 51 punktas).

Iš teismui pateiktos medžiagos bei proceso dalyvių bei jų atstovų paaiškinimų, byloje nustatytų aplinkybių, aiškiai matyti, kad Komisija apie gautą skundą dėl Publikacijos pareiškėjos neinformavo, nebuvo pateikta Komisijos posėdžio medžiaga, nebuvo pasiūlyta pateikti rašytinius paaiškinimus, nebuvo informuota apie Komisijos posėdį, todėl jos atstovai neturėjo galimybės dalyvauti Komisijos posėdyje bei  pateikti žodinius paaiškinimus, nebuvo išsiųstas ginčijamas sprendimas, kuriuo dienraštis „Lietuvos rytas“ buvo pripažintas pažeidusiu Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą. Teismas laiko, kad Komisijos teiginys, jog pareiškėja elektroniniu paštu buvo informuota apie skundo nagrinėjimą, neatitinka tikrovės, nes skundas Komisijoje gautas 2013-08-12, tačiau apie jo gavimą pareiškėja nebuvo informuota, Komisija nagrinėdama skundą net nesvarstė klausimo, ar pareiškėjai tinkamai pranešta apie svarstymą, ginčo sprendimą priėmė remdamasi tik Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2013-11-21 sprendimu Nr. SPR-134 (b. l. 116-122), neatlikdama jokio tyrimo ir nerinkdama jokių papildomų įrodymų. Taigi buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo, gero administravo principo bei Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos  2012-03-05 sprendimu Nr. 5, II skyriaus 13.2, 13.4 punktų ir IV skyriaus 4 punkto nuostatos, t. y. pažeista pareiškėjos teisė žinoti apie priimamą neigiamą sprendimą jos atžvilgiu, pažeista „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę. Be to, M. J. taip pat nebuvo informuotas apie tai, kad gautas skundas, kurios autorius jis yra. Akivaizdu, kad šių nuostatų atsakovas nesilaikė, pareiškėjos teisės buvo pažeistos.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2013-12-16 sprendimo dalis dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“, kuria konstatuotas pareiškėjos Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 6, 37 ir 38 straipsnių pažeidimas, yra priimtas pažeidžiant teisės aktų keliamus reikalavimus, pareiškėjos teises bei teisėtus interesus, ginčo sprendimo dalis šioje dalyje yra neteisėta iš esmės, todėl naikintina. Komisija įpareigojama iš naujo išnagrinėti S. V. F. atstovo advokato Ž. Pacevičiaus 2013-08-12 skundą dėl 2013-05-24 dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos publikacijos pavadinimu „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ skelbiamų teiginių.

Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens S. V. F. atstovo advokato Ž. Pacevičiaus prašymai priteisti teismo išlaidas negali būti tenkinami, nes nėra pateikti prašymai su tiksliais išlaidų apskaičiavimais. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo pareiškėja ir S. V. F. gali pateikti per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, 127 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

patenkinti skundą iš dalies.

Panaikinti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2013-12-16 sprendimo (protokolo Nr. 20) dalį, kuria konstatuota, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ ir interneto portalo lrytas.lt publikacijoje „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 6, 37 ir 38 straipsniai.

Įpareigoti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją per 2 (du) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti S. V. F. atstovo advokato Ž. Pacevičiaus 2013-08-12 skundą dėl 2013-05-24 dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos publikacijos pavadinimu „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ skelbiamų teiginių iš naujo.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                               Jolanta Malijauskienė

                                                                                                                        Henrikas Sadauskas

                                                                                                                         Liudmila Zaborovska