Baudžiamoji byla Nr. 2K–366/2008 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.3;
1.1.9.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 30
d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje
kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. kasacinį skundą dėl
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d.
nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. vasario 22 d. nutarties.
2007 m. lapkričio 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo
nuosprendžiu J. G. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 25 MGL (3250
Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68
straipsniu, J. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis
specialia teise – atimta teisė vairuoti transporto priemonę vieneriems metams. Iš
J. G. nukentėjusiajam K. G. priteista 14 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir
proceso išlaidų: atitinkamai – 24,30 Lt valstybei ir 600 Lt K. G.
2008 m. vasario 22 d. Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi nuteistojo J. G.
apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą ir
susipažinusi su byla,
nustatė:
J. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 18 d. 9.40 val. Kėdainiuose, Pavasario – Vyturių gatvių sankryžoje,
vairuodamas savo tėvui J. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80“
(duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53,
145, 158 punktų reikalavimus – t. y.
būdamas eismo dalyvis ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių,
nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 punktas), prieš
pradėdamas važiuoti, persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį,
įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nesukliudyti) kitiems eismo
dalyviams (KET 145 punktas), važiuodamas atbulas duoti kelią kitiems
eismo dalyviams (KET 158 punktas), nuo Pavasario gatvės kairiojo važiuojamosios dalies krašto pradėjo važiuoti
atbuline eiga, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir gali būti
sukliudyta kitiems eismo dalyviams, suko į šalutinę Vyturių gatvę ir sankryžoje
parbloškė tiesiai Pavasario gatve važiavusį dviratininką K. G., kuriam dėl
eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kasaciniu skundu
nuteistasis J. G. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo
2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti, sumažinti jam
skirtą bausmę, neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, išspręsti civilinio
ieškinio pagrįstumą, nustatant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, ir
priteisti žalos dydį, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atliktų surinktų
byloje įrodymų tyrimu; taip pat skirti kompleksinę teismo medicinos–eismo
įvykio ekspertizę, prijungti prie bylos įrodymus, kuriuos atsisakė prijungti
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai – garso įrašą, padarytą prieš
teismo posėdį, vaizdo įrašą, susijusį su nukentėjusiojo sveikatos būkle, kviesti
į teismo posėdį liudytojus: R. K., M. S., V. K.
Kasatorius
nurodo, kad teismai, nagrinėdami jo bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies
nuostatas: nėra tiksliai nustatyta, ar nukentėjusysis važiavo pagrindine
Pavasario gatve, ar išvažiavo iš šalutinės – Vyturių – gatvės; tokios abejonės,
anot kasatoriaus, kyla iš duomenų, užfiksuotų protokole apie transporto
priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą bei prie jo pridėtų
nuotraukų, kurių teismas nevertino kaip įrodymų. Pats nukentėjusysis savo
pirminių parodymų, duotų 2007 m. balandžio 18 d. 11.10 val., metu nurodė, kad
automobilis galine dalimi atsitrenkė į jį iš kairės pusės ir nubloškė į
dešinėje esančią gatvę – tai patvirtina ir liudytojo R. M. parodymai, duoti
ikiteisminio tyrimo metu, jog jis matė jų link atvažiuojantį dviratininką
Vyturių, o ne Pavasario gatve; šio liudytojo parodymai yra nuoseklūs, o
nukentėjusiojo parodymai tiek dėl jo važiavimo gatve vietos, tiek dėl avarijos mechanizmo
skiriasi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad autoįvykio vieta buvo nustatyta 2007
m. balandžio 18 d. pagal kaltinamojo parodymus ir 2007 m. birželio 21
d. pagal nukentėjusiojo parodymų patikrinimą vietoje. Šie parodymai skiriasi,
nes kaltinamasis tvirtino, kad nuo stovėjimo vietos iki susidūrimo pavažiavo
apie penkis metrus ir todėl dyzelinis automobilis negalėjo važiuoti dideliu
greičiu, o nukentėjusysis teigė, kad automobilis važiavo labai dideliu greičiu
ir jis nesugebėjo imtis jokių saugumo priemonių. Iš kurios vietos pajudėjo
automobilis, kokį atstumą nuvažiavo iki susidūrimo vietos, kurioje vietoje
gulėjo dviratininkas po to, kai buvo parblokštas, nustatyta tik nukentėjusiojo
parodymais, kurie turėjo būti vertinami, atsižvelgus į svarbią aplinkybę –
traumos metu šis buvo praradęs sąmonę. Teismas kaltinimą grindžia tik liudytojų
V. V. ir P. K. parodymais, kurie taip pat prieštarauja vieni kitiems.
Kasatorius prieštaravimus įžvelgia dėl to, kad V. V. teigė, jog dviratininkas
buvo parblokštas ant šaligatvio, o P. K. nurodė, jog po smūgio dviratininkas
persivertė ore ir po to nukrito ant šaligatvio; P. K. net nesugebėjo nurodyti,
kaip buvo apsirengęs dviratininkas. Kasatoriui kyla abejonių, ar liudytojai
matė visas įvykio aplinkybes, ar apie tai sužinojo iš kitų žmonių kalbų. Teismas
nevertino liudytojo Č. parodymų, kurie visiškai sutampa su liudytojo R. M. ir
kasatoriaus parodymais; šie liudytojai bendravo su nuteistuoju prieš autoįvykį,
todėl jiems yra žinomos visos autoįvykio aplinkybės, bet jų parodymai nėra
teismo ištirti ir paneigti. Teismui neatlikus visų įrodymų tyrimo, nenustatytos
svarbios aplinkybės: kokia kryptimi važiavo dviratininkas, ar jis nepažeidė
KET 146 punkto reikalavimų, ar privalėjo sustoti ir duoti kelią
pagrindine gatve važiavusiam automobiliui, ar vairuotojas galėjo išvengti
susidūrimo.
Atsižvelgiant į
prieštaringus liudytojų parodymus, teismas, anot nuteistojo J. G.,
vadovaudamasis teisingumo principu, turėjo skirti kompleksinę teismo
medicinos–eismo įvykio ekspertizę; būtini išsiaiškinti klausimai, anot
kasatoriaus, yra šie: kokioje vietoje įvyko automobilio ir dviratininko
susidūrimas, sprendžiant iš automobilio apgadinimų ir likusių ant jo bamperio
dviračio rato padangos protektoriaus pėdsakų, užfiksuotų transporto priemonės
apžiūros protokole; kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam
eismo įvykiui; koks dviratininko kūno sužalojimų, padarytų eismo įvykio metu,
mechanizmas.
Kasatorius taip
pat nurodo, kad nuo 2008 m. balandžio 8 d. yra registruotas Kėdainių darbo
biržoje; kadangi jam atimta teisė vairuoti vieneriems metams transporto
priemonę, tai apsunkina darbo paiešką. Jam skirtos baudos jis negali sumokėti,
nes neturi jokios galimybės uždirbti pinigų. Taip pat kasaciniame skunde
pažymima, kad kasatoriui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neigiamai
atsiliepia jo šeimos socialinei ir materialinei padėčiai ir suvaržo galimybes
vykdyti nuosprendį. Nuteistasis J. G. gyvena su tėvais, yra jų išlaikomas;
motina E. G. yra antros grupės invalidė, todėl ja rūpinasi sūnus – nuteistasis
J. G.; BK 68 straipsnio taikymas suvaržo nuteistojo galimybę nuvežti savo
motiną į gydymo įstaigas ir tenkinti kitus jos poreikius. Teismas konstatavo
sunkią kasatoriaus šeimos materialinę padėtį, tačiau, teismo nuomone, jo ateitis
priklauso ir nuo jo paties, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo manyti, kad jo
padėtis ir ateityje bus sunki; tokia teismo išvada nekonkreti – teismas privalo
vertinti dabartinę kasatoriaus turtinę padėtį, parinkdamas, kokią bausmę jam
skirti iš numatytų BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje bausmių sąrašo bei
spręsdamas klausimą dėl priteistinos nukentėjusiajam žalos dydžio. Kasatorius
teigia gyvenantis Kėdainių rajone, jo gyvenamojoje vietoje darbo susirasti
galimybių nėra, todėl darbo turi ieškoti Kėdainiuose ar Kaune, tam būtina
transporto priemonė, norint laiku suspėti nuvykti į darbą.
Anot
kasatoriaus, teismas nepagrįstai netaikė jam CK 6.282 straipsnio 1 dalies
nuostatų. Nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti žalos
atlyginimo dydį arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti, jei nustatyta, kad
paties nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą.
Priteisdamas
nukentėjusiajam žalos atlyginimą, teismas rėmėsi vien tik prielaidomis apie
tai, kad gydymo periodas ilgas ir dar nebaigtas, nukentėjusysis vaikšto su
ramentais, negali dirbti; teismas netaikė neturtinės žalos nustatymo kriterijų;
iš byloje surinktos medžiagos nustatė, kad nuteistojo J. G. turtinė padėtis
sunki, jis nedirba, mokosi universiteto dieniniame skyriuje, yra išlaikomas tėvų,
byloje taip pat pateiktas nutarimas apie tai, kad nuteistajam paskirta 3500 Lt
bauda už administracinį teisės pažeidimą pagal 2007 m. balandžio 18 d.
autoįvykį. Kasatorius teigia, kad 2007 m. gruodžio 14 d. Kėdainių civilinės
metrikacijos biure įvyko nukentėjusiojo santuokos registracija, kurioje
dalyvavo liudytojas P. K. Nukentėjusysis iš kitų dalyvių neišsiskyrė savo
sveikatos būkle, vaikščiojo be kitų asmenų pagalbos, be ramentų, nešlubavo;
visa tai užfiksuota vaizdo juostoje, kuri yra pridėta prie kasacinio skundo.
Taip pat nuteistasis J. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai atsisakė prijungti garso įrašą, padarytą prieš teismo posėdį
kalbantis kaltinamajam su nukentėjusiuoju apie įvykį. Nukentėjusysis ten kalba,
kad jam nereikėjo dirbti, jis ir taip „pasidarydavo užtektinai pinigų“, o
teismo nuosprendyje, nustatant neturtinės žalos dydį, nurodo motyvą, kad negali
dirbti tėvo įmonėje.
Atsiliepime į
kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio
kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo nuteistojo J. G. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime
nurodoma, kad nuteistojo J. G. skunde pateiktas prašymas pakartotinai
patikrinti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą bei jų
atitikimą faktinėms aplinkybėms iš naujo įvertinant byloje esančius įrodymus
(transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole bei
prie jo esančiose fotolentelėse užfiksuotus duomenis, nukentėjusiojo
K. G., liudytojų R. M., G. Č. parodymus ir kt.) yra nepagrįstas. Kasacinės
instancijos teismas negali iš naujo tirti bei vertinti įrodymų, nustatinėti
faktinių aplinkybių. Dėl šios priežasties atmestinas ir kasatoriaus prašymas
skirti kompleksinę teismo medicinos–eismo įvykio ekspertizę.
Priešingai, nei
nurodo kasatorius, pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes
išsamiai išnagrinėjo ir apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje
ištirtais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Nuteistasis
J. G. skunde nepagrįstai teigia, kad nepaskyrus kompleksinės teismo
medicinos–eismo įvykio ekspertizės byloje nebuvo užtikrintas teisingumo
principo įgyvendinimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. G.
prašymą skirti kompleksinę teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizę buvo
pareiškęs apeliaciniame skunde, vėliau apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Panevėžio apygardos teismas šį prašymą išnagrinėjo ir pagrįstai atmetė.
Nuteistasis J. G. prašymą skirti ekspertizę siejo su nukentėjusiajam padarytų
kūno sužalojimų mechanizmo bei dviračio ir automobilio judėjimo krypčių ir šių
transporto priemonių susidūrimo mechanizmo nustatymu. Nukentėjusiajam K. G.
padaryto kūno sužalojimų sunkumo laipsnis bei sužalojimų mechanizmas nustatytas
teismo medicinos specialisto išvadoje. Įvertinus tai, kad po eismo įvykio
įvykyje dalyvavusios transporto priemonės iš įvykio vietos buvo patrauktos, o
dviratis dingo ir nebuvo apžiūrėtas, skirti eismo įvykio ekspertizę bei daryti
techninę įvykio analizę dėl techninių duomenų stokos nebuvo jokio pagrindo.
Eismo įvykio aplinkybės išsamiai ištirtos, įvertintos ir nustatytos kitais
objektyviais byloje esančiais įrodymais (nukentėjusiojo, liudytojų parodymais,
įvykio vietos apžiūros protokolu ir kt.). Kėdainių rajono apylinkės teismas ir
Panevėžio apygardos teismas nagrinėdami bylą BPK 20 straipsnio 5 dalies
nepažeidė.
Prokuroro
nuomone, paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta, jos paskyrimas
neprieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui. Veika sukėlė sunkius
padarinius: eismo įvykio metu sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. G. sveikata;
nuteistasis, nors ir būdamas jauno amžiaus bei turėdamas nedidelį vairavimo
stažą, jau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimą. Įvertinus šias
aplinkybes, teismas pagrįstai paskyrė kasatoriui baudžiamojo poveikio priemonę
– uždraudimą vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones. Tai, kad ši
baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus
nuteistajam, nelaikytina, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui
ir kad teismas ją skyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Kėdainių
rajono apylinkės teismas konstatavo, kad dėl nuteistojo J. G. neatsargių
nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam K. G. sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl
sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius
išgyvenimus, nepatogumus; jo gydimosi periodas buvo ilgas ir dar nebaigtas,
nukentėjusysis vaikšto pasiremdamas ramentu, negali dirbti. Vertindamas
padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgė į sunkią nuteistojo
turtinę padėtį (J. G. nedirba, yra studentas, savo turto bei pajamų neturi),
kitas bylos aplinkybes. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, anot prokuroro, darytina
išvada, kad teismas, nukentėjusiajam K. G. iš nuteistojo J. G. priteisdamas 14
000 Lt neturtinės žalos, teisingai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas,
vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kasatorius
neteisus teigdamas, kad teismai, nustatydami bei vertindami padarytos
neturtinės žalos dydį, nesivadovavo CK 6.282 straipsnio nuostatomis,
įpareigojančiomis teismą nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgti ir į
nukentėjusiojo kaltę dėl veikos kilimo bei žalos atsiradimo. Byloje
nenustatyta, kad ištirtoje eismo situacijoje nukentėjusysis K. G. pažeidė KET,
todėl teismams nebuvo pagrindo taikyti šio straipsnio nuostatų.
Kasacinis
skundas netenkintinas.
Dėl kasatoriui paskirtos baudžiamojo
poveikio priemonės
BK 67 straipsnio
1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti
bausmės paskirtį. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad baudžiamojo poveikio
priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, gali būti skiriama kartu su
bausme. BK 68 straipsnyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis
specialia teise taikymo sąlyga – asmuo, naudodamasis ta specialia teise padarė
nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 1 dalyje pateiktame pavyzdiniame tokių
teisių sąraše nurodyta ir teisė vairuoti kelių transporto priemonę. Kėdainių
rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu kasatoriui J. G.
baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise minimaliam
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui, skirta, konstatavus, kad
kasatorius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarė
naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę.
Kasatorius, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 53, 145 ir 158
punktuose numatytus reikalavimus, parbloškė nukentėjusįjį K. G., kuriam dėl to
buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tai reiškia, kad skiriant baudžiamojo
poveikio priemonę BK nuostatos nebuvo pažeistos.
Tai, kad
baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus
nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo
principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
nutartis Nr. 2K-317/2008). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ankstesnis
kasatoriaus administracinis baustumas už KET pažeidimus gali būti pripažintas svarbia
aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr.
2K-135/2008). Apeliacinės instancijos teismas be kitų motyvų nurodydamas, kad
nuteistojo darbas nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, dėl
baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo padarė pagrįstas išvadas.
Dėl įrodymų
vertinimo
Pagal BPK 376
straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu
patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Kasacinis
skundas gali būti tenkinamas tik nustačius netinkamą baudžiamojo įstatymo
pritaikymą ar esminius BPK pažeidimus. Kasatoriaus prašymas skirti kompleksinę
teismo medicinos–eismo įvykio ekspertizę, prijungti prie bylos garso įrašą,
padarytą prieš teismo posėdį, vaizdo įrašą, susijusį su nukentėjusiojo
sveikatos būkle, kviesti į teismo posėdį liudytojus: R. K., M. S., V. K. negali
būti tenkinamas, nes kasacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas neatliekamas
– kasacinės instancijos teismas naujų įrodymų nerenka, netiria ir nevertina, žemesnės
instancijos teismų surinktų įrodymų taip pat netiria ir nevertina iš naujo. Pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismai nustatė nusikalstamos veikos mechanizmą,
kitas sprendimą byloje priimti svarbias aplinkybes, įvertinę visus įrodymus
kaip visumą: liudytojų, nukentėjusiojo, kasatoriaus parodymus, dokumentus
byloje. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo
manyti, kad tiriant ir vertinant įrodymus žemesnės instancijos teismuose būtų
padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies ar kitų BPK nuostatų pažeidimai.
Dėl neturtinės
žalos priteisimo
Pagal CK 6.250
straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais,
kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo
bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos
dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę
padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai
aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant
neturtinės žalos dydį, priteistiną iš J. G. nukentėjusiajam K. G.,
nagrinėjamoje byloje buvo atsižvelgta į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje
numatytus kriterijus. Nagrinėjant bylą nustatytos aplinkybės neleidžia daryti
išvadų apie galimą didelį nukentėjusiojo neatsargumą bei
CK 6.282 straipsnio nuostatų taikymą. Dėl nurodytų priežasčių nėra
pagrindo tenkinti ir kasacinio skundo dalies, kuria nesutinkama su žalos
atlyginimo klausimo išsprendimu.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo J. G. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Antanas Klimavičius
Vytautas Masiokas
Gintaras Goda