Civilinė byla Nr. e2-616-470/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02715-2022-0 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

 (S)

2.6.1.4; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.14.1; 3.2.1.1; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.6.1

dalyvaujant ieškovės atstovams D. P., advokatei Linai Gervelienei,

atsakovės atstovui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos Naujoji g. 54 ieškinį atsakovei M. S. firmai „Ugrima“ dėl atsiskaitymo už paslaugas.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė Daugiabučių namų savininkų bendrija Naujoji g. 54 (toliau – ieškovė, bendrija) kreipėsi į teismą ieškiniu (DOK 7703), prašydama priteisti iš atsakovo M. S. 3654,49 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas, proceso eigoje atsakovas ieškovės prašymu (DOK 1649) pakeistas į kitą atsakovą - M. S. firmą „Ugrima“ (toliau – atsakovė, firma „Ugrima“). Proceso eigoje ieškovė ieškinio apimtį sumažino, nurodė, kad atsakovė sumokėjo 1352,71 Eur įsiskolinimo, todėl ieškinį palaiko dėl 2301,78 Eur. 

Ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė ir atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrija suteikė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkams administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovės vadovas M. S. valdo 244,79 m2 parduotuvės patalpas, jo vadovaujama įmonė yra sudariusi paslaugų sutartį su bendrija, todėl atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už namo bendrojo naudojimo objektus. Atsakovei išrašomos sąskaitos atsiskaitymui, tačiau ji savo pareigą apmokėti už teikiamas paslaugas vykdo netinkamai, todėl nuo 2018-06-30 iki 2022-09-30 susidarė įsiskolinimas už bendrijos administravimą, kaupimo lėšas, eksploatacines išlaidas, bendro naudojimo elektrą bei šildymo sistemų priežiūrą.

Atsakovė firma „Ugrima“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atstovas nurodė, kad jis, veikiantis savo vadovaujamos firmos vardu, 2013-09-18 sudarė paslaugų teikimo sutartį su daugiabučio namo savininkų bendrija Naujoji g. 54, pagal šią sutartį jo firma yra paslaugų gavėja. Paslaugų teikimo sutartis nėra nutraukta, ji galioja, ji sudaryta neterminuotai, joje yra nustatyti paslaugų teikimo tarifai, jie nebuvo keičiami, todėl jo firma „Ugrima“ tvarkingai moka mokesčius, kurių dydis įtvirtintas sutartyje. Iki 2018-06-30 visi mokėjimai vyko sklandžiai, tačiau vėliau ieškovė vienašališkai, be visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimo padidino paslaugų tarifus, dėl šios priežasties apmokėjimus atsakovė sustabdė. Atstovas nurodo, kad jis neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas. Ieškovė neteisingai skaičiuoja mokesčius ne už atliktus, o už menamus, ateityje galbūt reikalingus atlikti darbus. Ieškovė nepateikė paaiškinimo, kokiu pagrindu skaičiuoja eksploatacinius mokesčius, kodėl padidinti kaupiamųjų lėšų mokesčiai, kaupiamos lėšos nėra apskaičiuojamos ir tvarkomos kiekvienam patalpų savininkui atskirai. Ieškovė mokesčius skaičiuoja gyventojams nepridėdama rūsio patalpų plotų, kai tuo tarpu negyvenamų patalpų savininkams mokesčiai skaičiuojami nuo ploto, įskaičiuojant rūsio patalpų plotą. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad jo įmonės sudarytoje su bendrija sutartyje buvo nurodytas 178,37 m2 plotas, tačiau pateikdama sąskaitas M. S. firmai „Ugrima“, ieškovė skaičiuoja mokesčius nuo 244,79 m2 ploto, kai tuo tarpu sutarties sąlyga dėl ploto pasikeitimo nebuvo pakeista, ieškovė dėl skaičiuojamo ploto pakeitimo atsakovės neinformavo, padarytų pakeitimų su atsakove nederino. Visa tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai. 

Byloje nustatyta, kad M. S., kuris yra atsakovės M. S. firmos „Ugrima“ vadovas, nuosavybės teise valdo 244,79 m2 bendro ploto patalpas – butą/parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Šiomis parduotuvės patalpomis įmonės vadovo 1999-06-21 įsakymo pagrindu naudojasi jo firma „Ugrima“.

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar patalpų naudotojas privalo apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimo, išlaikymo paslaugas pagal šalių sudarytą sutartį, ar pagal bendrijos jam teikiamus sąskaitas, pagrįstas teisės aktų pagrindu atliktais skaičiavimais.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų“ 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog ieškovė organizavo ir atliko daugiabučio namo Naujoji 54, Alytuje, administravimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrosios naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros santechninė, techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis numato, kad pastato bendrojo naudojimo objektams priskiriama bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorinės durys, išoriniai laiptai, tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus; pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; vietiniai inžineriniai tinklai, bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.  

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad M. S., kaip fizinis asmuo, nuosavybės teise valdo 244,79 m2 ploto negyvenamąsias patalpas – parduotuvę (duomenys neskelbtini). Patalpos savininko, kartu įmonės vadovo M. S., 1999-06-21 įsakymu perduotos naudotis jo firmai „Ugrima“, ši įmonė 2013-09-18 su ieškove pasirašė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad už suteiktas bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas įmonė mokės bendrijai sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir įkainiais. Šiuos duomenis patvirtina į bylą pateikti dokumentai: firmos vadovo įsakymas, paslaugų teikimo sutartis (DOK 48552). Pastebėtina, kad paslaugų teikimo sutartyje nurodytas įmonės naudojamų patalpų plotas įrašytas 178,37 m2, o tai neatitinka faktinių aplinkybių - minėta, kad nekilnojamojo turto registre M. S. priklausančios ir jo įmonės naudojamos patalpos sudaro 244,79m2  ploto. Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra paneigti, jie galioja, atsakovės atstovas šių duomenų neneigia ir pripažįsta, kad visas jo naudingas plotas kartu su rūsio patalpomis sudaro 244,79 m2. Atsakovės atstovo paaiškinimu įregistruoti nekilnojamojo turto registre patalpų dydžio duomenys ir paslaugų teikimo sutartyje nurodytas patalpų dydis neatitinka galimai dėl to, kad surašant paslaugų teikimo sutartį, tikėtina, nebuvo įvertintas rūsio patalpų plotas. Nepaisant to, atsakovės atstovas laikosi nuomonės, kad esant galiojančiai tarp šalių sudarytai paslaugų teikimo sutarčiai, jo įmonė neprivalo už teikiamas paslaugas atsiskaityti kitaip, nei sulygta sutartyje, todėl teikiamas įmonei sąskaitas už suteiktas paslaugas jis perskaičiuoja pagal sutartyje numatytą patalpų plotą ir pagal sutartyje įtvirtintus įkainius ir apmoka paslaugas tokiu dydžiu, kaip yra sulygta sutartyje. 

Su tokia atsakovės pozicija sutikti negalima.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kai bendraturčių dalys nuosavybės teisėje nustatomos pagal įstatymą, daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko teisės į bendrąja nuosavybe esantį turtą, prie kurio priskirtinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 1 d. numatytas turtas, grindžiamos proporcingumo principu, numatytu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 5 d., t. y. bendraturčio (buto savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Buto ar patalpų savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Atsakovė, kaip daugiabučio namo bendrojo turto naudotoja, nėra atleidžiama nuo įstatymo nustatytos pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Taigi, šiuo atveju ieškovė, apskaičiuodama atsakovei tenkančius mokesčius nuo 244,79m2 dydžio ploto, kuris kaip bendras plotas įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nepažeidžia nei įstatymo nuostatų, nei teismų formuojamos praktikos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. numato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Toks santykis turi būti nustatomas vadovaujantis viešajame nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis apie buto (patalpų), kaip savarankiško nekilnojamojo turto vieneto, ir daugiabučio gyvenamojo namo naudingąjį plotą. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad M. S. nuosavybės teise priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), kuriomis naudojasi atsakovė, naudingas plotas yra 244,79 m2. Ieškovė mokesčius už bendrojo naudojimo objektų administravimą paskirstė proporcingai atsakovės naudojamam patalpų naudingam plotui, todėl atsakovei tenkanti mokesčių dalis ieškinio teismui pateikimo dieną sudarė 3654,49 Eur, o proceso eigoje, atsakovei sumokėjus dalį mokesčių, ieškinio apimtis sumažėjo iki 2993,74 Eur.

Be to, šiuo atveju nėra reikšmingas atsakovės atstovo argumentas, esą jo firma nesinaudoja rūsio patalpomis, nes jos nėra sutvarkytos, nepritaikytos veiklai. Taip pat atmestinas kaip nereikšmingas atsakovės atstovo argumentas dėl to, kad bendrija esą skaičiuoja mokesčius nevienodai gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams, esą gyvenamųjų patalpų savininkams skaičiuojant bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymui tenkančius mokesčius nėra įvertinamas jų užimamas rūsio patalpų plotas. Šią aplinkybę, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykle, privalo įrodyti atsakovė, tačiau ji įrodymų apie esą skirtingai skaičiuojamus mokesčius gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams neteikė. Nesant įrodymų apie skirtingą mokesčių apskaičiavimo metodiką, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės atlikti skaičiavimai dėl administravimo ir kitų išlaidų paskaičiuoti neteisingai.

Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai dėl to, kad ieškovė esą be jokio pagrindo, t. y. be visuotinių bendrijos narių susirinkimuose priimtų nutarimų mokesčius padidino, atsakovės vadovo apie rengiamus susirinkimus ir juose priimtus nutarimus neinformavo. Iš pateiktų į bylą 2014-12-11, 2014-12-11, 2016-04-12, 2016-09-13, 2020-06-15, 2021-10-14, 2022-05-04 bendrijos visuotinių susirinkimų protokolų matyti, kad bendrija reguliariai šaukė daugiabučio namo gyventojų ir patalpų savininkų visuotinius susirinkimus (DOK 2223), juose buvo priimami nutarimai, susiję su daugiabučio namo administravimu ir mokesčių dydžių nustatymu, nutarimai nėra apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir todėl galioja. Iš pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad rinkti po 0,06 eurų už kv. metrą eksploatacinėms išlaidoms ir po 0,06 eurų/kv. metrą kaupimo lėšoms buvo nutarta 2016 04 12 visuotiniame bendrijos narių susirinkime, kaupimo lėšų įmokas padidinti iki 0,20 eurų/kv. m , padidinti buhalterei atlyginimą iki 110 eurų/mėn., bendrijos valytojui pakelti atlyginimą iki 120 eurų/mėn. ir metų gale išmokėti 13-ą atlyginimą už rudens/žiemos darbus buvo nutarta 2020 06 15 visuotiniame bendrijos narių susirinkime, padidinti administracinius mokesčius už 1 kv. m nuo 2021 10 15 buvo nutarta 2021 10 14 visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Taigi, atsakovo argumentai dėl esą niekuo nepagrįstų įkainių dydžių atmestini. Visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose patvirtinti administravimo ir kitų paslaugų įkainių dydžiai yra privalomi atsakovei. Pagal teismų formuojamą praktiką daugiabučio namo bendrijos pažyma apie suskaičiuotus mokesčius yra tinkamus įrodymas dėl įsiskolinimo, teismas juo remiasi ir konstatuoja atsakovės įsiskolinimą.

Įvertinus pirmiau nurodytas nustatytas aplinkybes bei motyvus, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, ieškinys dėl reikalavimo priteisti nesumokėtus administravimo mokesčius tenkintinas.

Dėl sandorio pripažinimo niekiniu

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). 

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad sudarydamos 2013-09-18 paslaugų teikimo sutartį, šalys susitarė, jog atsakovas mokės fiksuotą kainą kaupimo lėšų sudarymui, administracijos išlaikymui, karšto vandens ir šildymo sistemos remontui ir kitoms paskirtims skirtus mokesčius. Vykdydama sutartį, nuo 2013-09-18 iki dabar atsakovė mokėjo ieškovei fiksuotą tarifą už kiekvieną sutartyje nustatytą paslaugą. Įvertinus šias aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sprendžiama, kad nurodytos sutarties nuostatos prieštarauja imperatyviosioms CK normoms, numatančioms pareigą butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise valomas patalpas, pagrindines namo konstrukcijas, bendro naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę – techninę ir kitokią įrangą išlaikyti bendrai bei proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat turi pareigą reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys). Toks įstatyminis reglamentavimas užtikrina visų namo butų ir patalpų savininkų interesų derinimą, lygiateisiškumą, apsaugo ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių bendraturčių narių interesus, užkerta kelią piktnaudžiauti teise. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Minėta CK 4.82 straipsnių 3 ir 4 dalių teisės nuostata pripažįstama imperatyviąja. Tačiau šiuo atveju šalys, sudarydamos 2013 m. sutartį, nustatė atsakovo mokesčius fiksuotu dydžiu, sutartyje įtvirtino mokesčių skaičiavimą fiksuotais dydžiais. Konstatuojama, kad tokia mokesčių nustatymo metodika nesiderina su minėtomis įstatymo nuostatomis, be to, sutartyje įtvirtintas atsakovui tenkantis bendras naudingas plotas 178,37 m2,, nuo kurio pagal sutartį turi būti skaičiuojami mokesčiai, akivaizdžiai neatitinka faktinio naudingo atsakovo valdomo ploto, kurio duomenys išviešinti nekilnojamojo turto registre ir jie sudaro 244,79 m2. Esant tokioms aplinkybėms matyti, kad sutarties sąlygos dėl kitokio nei numato įstatymas mokesčių, skirtų bendrajai nuosavybei išlaikyti, skaičiavimas prieštarauja imperatyvui ir todėl tai sudaro pagrindą spręsti dėl sandorio negaliojimo egzistuojant tam reikalingoms sąlygoms, t. y. teisės norma dėl mokesčių proporcingumo butų ar kitų patalpų savininkams yra imperatyvi, o šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Taigi, teismas šiuo atveju vadovaujasi CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, niekinio sandorio faktą konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) ir taiko niekinio sandorio teisines pasekmes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Konstatuojama, kad ieškinys šiuo atveju patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės priteistinas 83,00  Eur žyminis mokestis, 700,00 Eur atstovavimo išlaidos (DOK 7703, 9925) ir valstybei atlygintinos 26,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti daugiabučio namo savininkų bendrijai Naujoji g. 54, įmonės kodas 150014199, iš M. S. firmos „Ugrima“ , įmonės kodas 149726833, 2301,78 Eur administravimo ir kitų mokesčių, 83,00 Eur žyminio mokesčio ir 700,00 Eur atstovavimo išlaidų.

Pripažinti niekine ir dėl to negaliojančia 2013-09-18 paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp daugiabučio namo savininkų bendrijos Naujoji 54 ir M. S. firmos „Ugrima“.

Priteisti iš M. S. firmos „Ugrima“ , įmonės kodas 149726833, 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                Snaigė Juknevičienė