Administracinė byla Nr. eAS-83-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02666-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 49; 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai, uždarajai akcinei bendrovei „Finansų Guru“ ir Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lifosa“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 1K-183 „Dėl laikinojo administratoriaus skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat kėlė procesinio pobūdžio reikalavimus (dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, įrodymų išreikalavimo, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, termino skundo trūkumams pašalinti nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo).

Pareiškėjas skunde prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai išplėsti laikinojo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Finance Guru“ įgaliojimus suteikiant jam pareiškėjo valdymo organų ir (ar) dalyvio funkcijas ir kompetenciją.

Atsakovas Finansų ministerija atsiliepime dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės prašė prašymo netenkinti, nes reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi skundžiamu Įsakymu, o su kitu finansų ministro įsakymu, kuris tik galbūt bus patvirtintas atsakovo ateityje, todėl negali būti siejamas su bylos reikalavimu. Dėl šios priežasties prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Šis teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 33 straipsnio 1 dalimi, 47 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, nustatė, kad skundą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė advokatas R. A.. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatui tinkamai suteikti įgaliojimai vesti bylą. Byloje nesant duomenų apie atstovavimo sutarties sudarymą, teismas darė išvadą, kad skundas buvo paduotas neįgalioto bylą vesti asmens. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu pagrindu, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Pareiškėjas atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą naujos sudėties pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs kilusio ginčo (klausimo) pobūdį asmens teisės į teisminę gynybą aspektu, nagrinėjamoje byloje 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir skundo priėmimo klausimą perdavė tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 5 d. priėmė nutartį, kuria netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai išplėsti laikinojo administratoriaus įgaliojimus suteikiant jam pareiškėjo valdymo organų ir (ar) dalyvio funkcijas ir kompetenciją. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė galinčios kilti žalos, o jo nurodomos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos, t. y. iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teismui neuždraudus atsakovui išplėsti laikinojo administratoriaus įgaliojimų, pareiškėjas patirs pareiškėjo nurodomas pasekmes (sumažėjusios produkcijos kiekius ir kt.). Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos laikyti deklaratyvaus pobūdžio ir daryta išvada, kad pareiškėjo reikalavimas neatitinka ABTĮ 70 straipsnio reikalavimų.

III.

Pareiškėjas „Lifosa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai išplėsti laikinojo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Finance Guru“ (toliau – ir laikinasis administratorius), juridinio asmens kodas 305522585, įgaliojimus suteikiant jam AB „Lifosa“ valdymo organų ir/ar dalyvio funkcijas ir kompetenciją.

Pareiškėjas nurodo, kad jis įrodė aplinkybes, jog laikinasis administratorius siekė įgaliojimų išplėtimo ir prie atskirojo skundo prideda spaudos publikacijas, kuriose laikinasis administratorius, yra pareiškęs, kad tam, kad jis galėtų tinkamai ir efektyviai vykdyti savo funkcijas jam reikalinga vykdyto pareiškėjo valdymo organų kompetenciją ir funkcijas. Pareiškėjo vertinimu, byloje nėra paneigta, kad laikinasis administratorius sieks plėsti savo kompetenciją.

Pareiškėjas teigia, kad laikinojo administratoriaus įgaliojimų išplėtimas darys didelį neigiamą poveikį pareiškėjui – kils grėsmė atsirasti žalai, nes paskirtasis laikinasis administratorius jau praeityje atidėliodavo daug lengvai išsprendžiamų klausimų, nesprendė iškilusių ir jam žinomų problemų. Pareiškėjas nurodo, kad dėl laikinojo administratoriaus veiklos (neveikimo) vykdant savo funkcijas pareiškėjas jau patyrė finansinių nuostolių dėl nepagaminto trąšų kiekio 
(pvz. per 2022 m. vieną ketvirtį pagamino 237 180 t produkcijos mažiau nei per 2021 m. palyginamąjį atitinkamą, o per pirmuosius sankcijų taikymo mėnesius nepagamino 115 604 030,1 Eur vertės produkcijos). Pareiškėjo nuomone, išplėtus įgaliojimus laikinasis administratorius neturėtų patirties vadovauti tokio masto pareiškėjo gamyklai, nes pats 2021 m. veikė nuostolingai, o pardavimo pajamos tais pačiais metais siekė tik 5390 Eur.

Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas atsiliepimą grindė tuo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku – byloje skundžiamu administraciniu aktu, nes pareiškėjas siekia uždrausti atsakovui atlikti veiksmus ateityje, t. y. galbūt išplėsti laikinojo administratoriaus teises. Skundžiamas Įsakymas nenustato klausimų dėl laikinojo administratoriaus teisių ir pareigų išplėtimo ateityje. Tokių teisių ir pareigų išplėtimas įmanomas tik tuomet, kai atsakovas priimtų atskirą administracinį aktą dėl laikinajam administratoriui suteiktų įgaliojimų išplėtimo. Atsakovas pažymi, kad minimas aktas nėra priimtas ir ginčijamas byloje pareikštu skundu. Tokio akto priėmimo teisė ir galimybė nereglamentuota byloje ginčijamu Įsakymu, nes tokius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas, kuris nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas prašoma reikalavimo užtikrinimo priemone siekia apriboti atsakovui Tarptautinių sankcijų įstatymu suteikiamas teises, kurių atsakovas dar neįgyvendino, o ABTĮ nesuteikia teisės administraciniam teismui riboti tokias teises. Be kita ko, nors pareiškėjas siekia apriboti įgaliojimų išplėtimą laikinajam administratoriui, tačiau tokius įgaliojimus išplėsti gali ne pats laikinasis administratorius, tačiau atsakovas. Pareiškėjas nepateikė byloje jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo siekį išplėsti laikinojo administratoriaus įgaliojimus. Publikacijos spaudoje nelaikytinos įrodinėjimo priemonėmis procese. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo jau negautos ir ateityje negautinos pajamos negali būti laikomos neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai turtinio pobūdžio pasekmės, kurias paprasta kompensuoti. Kita vertus, pareiškėjas byloje pateiktais įrodymais nepagrindė, kad tariami nuostoliai sietini su laikinojo administratoriaus veiksmais ar neveikimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti.

FNTT nurodo, kad pritaria atsakovo Finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytiems argumentams, kad pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nesusijusi su bylos nagrinėjimo dalyku, nes prašoma uždrausti atlikti veiksmus ateityje dėl kito teisės akto, kuris nesusijęs su skundžiamu Įsakymu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo AB „Lifosa“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus, nes pareiškėjas byloje pateiktais įrodymais nepagrindė, kad laikinojo administratoriaus įgaliojimų išplėtimas sukeltų neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą. Pirmosios instancijos teismas nors ir pripažino, kad pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytų aplinkybių visuma sudaro prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindą nustatyti prašomą priemonę, tačiau pareiškėjo byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių realų galbūt atsirasiančios žalos faktą, bet ir tokios žalos dydį. Pareiškėjo prašymas grįstas prielaida, kad pareiškėjas patirs neapibrėžtų didelių pasekmių, tačiau neįrodė, kad tokių pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Kadangi pareiškėjas neįgyvendino jam tenkančios įrodinėjimo pareigos – pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinybę, nenurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų adekvati ir proporcinga, todėl atmetė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas AB „Lifosa“ atskirajame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodė, kad teismas netinkamai vertino, jog nenustačius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės iki kol teismas iš esmės išnagrinės bylą ir priims bylą, pareiškėjui kils nepataisoma ar sunkiai pataisoma didelė žala. Pareiškėjas savo atskirąjį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas AB „Lifosa“ kreipėsi į teismą, kai atsakovas Finansų ministerija 2022 m. gruodžio 23 d. priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo paskyrė UAB „Finance Guru“ pareiškėjo laikinuoju administratoriumi ir nustatė jo funkcijas. Įsakymo teisinis pagrindas – Tarptautinių sankcijų įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalys, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 28 d. raštas Nr. 25/5-0-6870 ,,Dėl laikinojo AB ,,Lifosa“ administratoriaus paskyrimo“, kuriame Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pateikta informacija dėl poreikio paskirti akcinės bendrovės ,,Lifosa“, įmonės kodas 161110455, kurios kontroliuojančio asmens atžvilgiu Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos tarptautines sankcijos, laikinuoju administratoriumi ir Laikinojo administratoriaus atrankos komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. lK-148 ,,Dėl laikinojo administratoriaus atrankos ir skyrimo“, 2022 m. gegužės 20 d. sprendimas (protokolas Nr. 5, 1 klausimas) dėl atrinkto pretendento į laikinuosius administratorius. Taigi, pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui ne tik siekė panaikinti ginčijamą Įsakymą, tačiau prašydamas reikalavimo užtikrinimo priemonės – drausti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Finance Guru“ atlikti veiksmus – išplėsti savo turimus įgaliojimus, kurie nustatyti Įsakymu. 

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad: teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegija įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždrausti trečiajam asmeniui UAB „Finansų guru” plėsti kompetenciją. Toks plėtimas suprantamas kaip bet kokių veiksmų, viršijančių Įsakymu nustatytus įgaliojimus ir suteikiančių AB „Lifosa” valdymo organų įgaliojimus, suteikimas. Minėtų įgaliojimų suteikimo teisinis pagrindas būtų laikytinas Tarptautinių sankcijų įstatymas ir kiti teisės aktai. Nauji laikinojo administratoriaus įgaliojimai būtų įforminami atskiru teisės aktu – Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. Tarptautinių sankcijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato, kad „< laikinasis administratorius skiriamas finansų ministro sprendimu. Finansų ministras nustato laikinojo administratoriaus paskyrimo terminą, įgaliojimus, funkcijas ir veiksmus, kuriuos laikinasis administratorius gali atlikti tik Finansų ministerijai iš anksto pritarus. Šioje dalyje nurodytu sprendimu, kai tai būtina, taip pat gali būti nustatoma, kad laikinai sustabdomi tam tikrų ar visų juridinio asmens organų įgaliojimai ir juos laikinai perima laikinasis administratorius arba kad tam tikriems juridinio asmens organų sprendimams priimti reikia gauti laikinojo administratoriaus pritarimą.“ Ginčijamo Įsakymo 2.1 papunktis nustato, kad paskirtasis laikinasis administratorius turi duoti pritarimą visiems AB „Lifosa“ valdymo organų sprendimams (veiksmams) pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, piniginiams atsiskaitymams, sandorių sudarymui (nutraukimui) ir tolesniam vykdymui.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, bylos reikalavimo turinį ir teisinį reguliavimą daro išvadą, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – drausti atlikti veiksmus ateityje, šiuo atveju – priimti laikinojo administratoriaus kompetenciją, susijusią su valdymo organams priskirtų sprendimų priėmimu (tokios kompetencijos plėtimu), nustatantį teisės aktą, tiesiogiai nesusijusi su ginčo reikalavimu.

Be kita ko, pareiškėjas nepagrindė, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės kils neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjo pateikti įrodymai (publikacijos spaudoje, finansinių nuostolių paskaičiavimai), kaip ir teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, net tik patys savaime negali būti laikomi įrodantys neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą, tačiau nurodyti argumentai ir įrodymai neleidžia daryti išvados, kad nurodyti nuostoliai gali kilti būtent dėl laikinojo administratoriaus ar atsakovo veiksmų ateityje (naujo teisės akto, išplečiančio laikinojo administratoriaus kompetenciją). Byloje pateiktas nuostolių paskaičiavimas, sietinas su laikinojo administratoriaus veiksmais, atsiradusiais įgyvendinant Įsakymu jam suteiktus įgaliojimus, bet negali išplaukti iš dar nepatvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo, kuriuo galbūt UAB „Finance Guru“ hipotetiškai būtų nustatyti platesnio pobūdžio įgaliojimai. Todėl pati žala, tiek savo esme atlygintinas jos pobūdis ar tik menamas jos ryšys tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo negali būti pagrindu tenkinti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje teismas atmeta prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie susiję su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų (žr. pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-388/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-242/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-799/2011; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-922/2011). Nagrinėjamoje byloje minėtą prevencinį reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį suponuoja tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ministras pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą nėra įpareigotas priimti sprendimą išplėsti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Finance Guru“ įgaliojimus, todėl pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų įsiterpiama į kitus susiklostysiančius teisinius santykius tarp proceso šalių ateityje, kas negali būti laikoma bylos nagrinėjimo dalyku.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Rytis Krasauskas

                                        Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė