Baudžiamoji byla Nr. 1-1375-1034/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07569-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:  1.2.14.10.2.1; 1.2.5.4.1 

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,

dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,

kaltinamajam V. K. (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,  

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei T. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

V. K. grasino nužudyti žmogų, o būtent: jis 2020 m. vasario 20 d., apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2020 m. vasario 21 d., 00.29 val., nustatytas 1,15 prom. neblaivumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), verždamasis pro duris į kambarį, kuriame tuo metu buvo ir duris laikė jo buvusi sutuoktinė T. K., grasino ją užmušti ir padegti jos kambarį, po ko T. K. būnant kambaryje, padegė kambario duris, o nukentėjusiajai T. K. išbėgus iš kambario ir bėgant į laiptinę, paėmęs santechninį raktą, juo užsimojęs bėgo paskui T. K. grasindamas ją nužudyti, tokiu būdu jis grasino nužudyti T. K., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

V. K. taip pat sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: jis 2020 m. vasario 20 d., apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo (2020 m. vasario 21 d., 00.29 val., nustatytas 1,15 prom. neblaivumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bandydamas įsibrauti į kambarį, kuriame tuo metu buvo jo buvusi sutuoktinė T. K., santechniniu raktu daužė duris, po ko apipylęs degiu skysčiu ir sukrovęs šiukšlių, padegė įėjimo į T. K. kambarį duris ir tokiu visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą T. K. priklausantį 150 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad byla yra sufabrikuota. Norint duris padegti reikia pasilenkti. Jeigu būtų pasilenkęs, nebūtų atsikėlęs, turi problemų su nugara. Nukentėjusiajai negrasino, buvo išgėręs gal pusę butelio, jautėsi normaliai. Alkoholis jokios įtakos jo veiksmams neturėjo. Jis pats nematė, tik girdėjo, kad dega durys, tos durys popierinės. Konfliktai su K. buvo kasdien, tačiau policija kviesta nebuvo. Nukentėjusioji turi meilužį, nori jį išmesti iš buto. Bute rastą degų skystį pirko jis, naudojo laidams nuo izoliacijos nudeginti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė T. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sėdėjo savo kambaryje uždarytomis durimis. V. K. atsikėlė ir pradėjo daužyti rankomis duris, sakė atiduoti jam butelį. Ji pasakė, kad nieko neėmė. Vėliau V. K. daužė duris su kažkuo, ji laikė duris. Žiūrėjo televizorių, kai pajautė kvapą, jog kažkas dega. Išbėgo ir pamatė, kad prie durų kažkas padėta ir pradėjo durys degti. Ji išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją. Prieš tai, kai ji išbėgo iš namų, kaltinamasis laikė rankoje raktą, daužė į jos duris ir sakė, kad neduos ramybės, užmuš. Kaltinamojo grasinimus vertino rimtai, jis ir anksčiau prieš ją smurtavo. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų kaltinamąjį nepagrįstai apkalbėti. Iki konflikto durys buvo sulaužytos, apdaila sugadinta. 150 Eur dydžio žala yra už skyles, už apdeginimą.

Liudytojas A. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą, kreipėsi moteris, kuri paaiškino, kad jos vyras ar buvęs vyras padegė jai priklausančio kambario duris. Jie matė apdegimą prie durų iš apačios, dar mėtėsi apdegęs popierius prie durų. Su moterimi bendravo, ji buvo išsigandusi. Vyriškis buvo neblaivus, nepasakys, ką jis aiškino. Kaltinamasis kažką kalbėjo, šūkavo, bet nelabai suprato ką. Neprisimena, ar buvo išsakyti grasinimai, jeigu parašyta, tai reiškia, kad buvo.

        Liudytojas V. M. (V. M.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo su kolega, gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvažiavo, pasitiko moteris, kuris paaiškino, kad buvęs vyras norėjo padegti jos kambarį. Jie matė apdegusias kambario duris, matė apdegusius popierius ant žemės. Virtuvėje buvo neblaivus vyras, moteris nurodė į jį, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į OVS. Su moterimi bendravo, ji buvo išsigandusi, isterijoje, lyg verkė. Moteris nurodė grasinimus iš kaltinamojo pusės, tačiau dabar nebeprisimena kokius. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityta dalis liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad vyras grasino su moterimi fiziškai susidoroti, ją padegti (1 t., b. l. 51). Perskaičius šiuos parodymus, liudytojas V. M. parodė, kad parodymai teisingi. Durų sugadinimų neprisimena, tačiau buvo apdegę, buvo pridėtos nuotraukos prie medžiagos. Vyriškis buvo stipriai neblaivus.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad T. K. nurodė, jog 2020 m. vasario 20 d., apie 23.40 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), jai esant savo kambaryje buvęs vyras V. K. pradėjo daužyti jos kambario duris, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Būdama savo kambaryje ji pajautė dūmų kvapą ir išbėgo iš kambario bei pamatė, kaip dega kambario durų apatinė dalis, pastebėjo, jog durys apgadintos. Vyras toliau nenusiramino ir grasino jai fiziniu susidorojimu bei padegimu (1 t., b. l. 1-4).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešėjos buvęs vyras bandė padegti buto duris (1 t., b. l. 16).

2020 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-29).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad T. K. 2020 m. vasario 20 d. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė, kad girtas buvęs vyras daužė į duris, padegė jas (1 t., b. l. 55).

Iš 2020 m. kovo 27 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra santechninis raktas. Santechninis raktas pagamintas iš metalo lydinio, ryškios oranžinės spalvos, reguliuojamo dydžio, bendras ilgis – 31 cm, žiočių dydis – vienas colis. Ant apatinės santechninio rakto dalies yra juodos spalvos užrašas „Vagner SDH“, ant viršutinės rakto dalies išlietas užrašas „CHROME VANADIUM 1“. Santechninis raktas apžiūrint vizualiai tvarkingas, apgadinimų nėra (1 t., b. l. 67).

Iš 2020 m. balandžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti policijos pareigūnų, atvykusių į iškvietimą, pokalbis su T. K., jo turinys (1 t., b. l. 74).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. vasario 21 d., 00.29 val., V. K. nustatytas 1,15 prom. girtumas (1 t., b. l. 115).

V. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados, įrodymų vertinimas

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina nustatyti, kad grasinimas buvo realus. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo V. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad pats kaltinamasis V. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, jog byla yra sufabrikuota, norint duris padegti reikia pasilenkti. Jeigu jis būtų pasilenkęs, nebūtų atsikėlęs, turi problemų su nugara. Jis nukentėjusiajai negrasino, buvo išgėręs gal pusę butelio, jautėsi normaliai. Pastebėtina, jog kaltinamasis, duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad girdėjo, kaip dega durys ar apie tai, kad dėl sveikatos problemų negalėtų pasilenkti. Kaltinamasis iš viso nenurodė, jog turi kokių nors žymesnių sveikatos problemų. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, jokių duomenų apie kaltinamojo sveikatos problemas nepateikta. Taigi, kaltinamojo versija yra nepagrįsta bei yra paneigtina byloje surinktų ir ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma.

Visų pirma, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes detalizuoja nukentėjusiosios T. K. nuoseklūs parodymai, taip pat liudytojų (policijos pareigūnų) A. Š., V. M. parodymai bei kiti įrodymai, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja. Antai, nukentėjusioji T. K. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad V. K. daužė duris su kažkuo, ji laikė duris. Ji žiūrėjo televizorių, kai pajautė kvapą, jog kažkas dega. Išbėgo ir pamatė, kad prie durų kažkas padėta ir durys pradėjo degti. Ji išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją. Prieš tai, kai ji išbėgo iš namų, kaltinamasis laikė rankoje raktą, daužė į jos duris ir sakė, kad neduos ramybės, užmuš. Kaltinamojo grasinimus vertino rimtai, jis ir anksčiau prieš ją smurtavo. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų kaltinamąjį nepagrįstai apkalbėti. Iki konflikto durys buvo sulaužytos, apdaila sugadinta.

Tokius nukentėjusiosios parodymus apklausiami teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojai policijos pareigūnai A. Š., V. M. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. Š. parodė, kad neprisimena, ar buvo išsakyti grasinimai, jeigu parašyta, tai reiškia, kad buvo. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. parodė, jog moteris nurodė grasinimus iš kaltinamojo pusės, tačiau dabar nebeprisimena kokius. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityta dalis liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad vyras grasino su moterimi fiziškai susidoroti, ją padegti (1 t., b. l. 51). Perskaičius šiuos parodymus, liudytojas V. M. parodė, kad parodymai teisingi. 

Be to, iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešėjos buvęs vyras bandė padegti buto duris (1 t., b. l. 16). Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad T. K. nurodė, kad 2020 m. vasario 20 d., apie 23.40 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), jai esant savo kambaryje buvęs vyras V. K. pradėjo daužyti jos kambario duris, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Būdama savo kambaryje ji pajautė dūmų kvapą ir išbėgo iš kambario bei pamatė, kaip dega kambario durų apatinė dalis, pastebėjo, jog durys apgadintos. Vyras toliau nenusiramino ir grasino jai fiziniu susidorojimu bei padegimu (1 t., b. l. 1-4). Taigi, nukentėjusioji T. K. jau įvykio vietoje atvykusiems pareigūnams įvardino, kad kaltinamasis jai grasino susidoroti ir padegti, o tai ir nulėmė, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje paėmė degaus skysčio butelį, taip pat santechninį raktą, kurie buvo vėliau apžiūrėti ir įvertinti specialistų (1 t., b. l. 62-64, 67, 70). Remdamasis šiais įrodymais ir jų sistemine analize teismas neturi pagrindo abejoti, kad V. K. nukentėjusiajai išsakė grasinimą nužudyti ją.

Sprendžiant dėl grasinimo realumo, t. y. ar nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog V. K. grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis išsakė aiškų žodį – „užmušiu“, kurio lingvistinė reikšmė nekelia abejonių. Sakydamas šį žodį, V. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,15 promilės girtumas (1 t., b. l. 115), taip pat laikė santechninį raktą, kuriuo daužė į nukentėjusiosios kambario duris. Tai matyti iš nukentėjusiosios parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, daiktų apžiūros protokolo, fotolentelių (1 t., b. l. 22-29, 67, 70). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji T. K. parodė, kad visi šie kaltinamojo veiksmai buvo atlikti konflikto metu, pastarajam įpykus, o tai atitinkamai nukentėjusiajai sudarė pagrindą manyti, jog jis nusiteikęs rimtai ir išties gali ją nužudyti. Apie tai, kad nukentėjusioji buvo įbauginta tokio V. K. grasinimo, leidžia spręsti Bendrojo pagalbos centro garso įrašo turinys (1 t., b. l. 55). Be to, abu liudytojai policijos pareigūnai nurodė, kad moteris (nukentėjusioji T. K.) buvo išsigandusi.

Taigi, minėti įrodymai leidžia spręsti, jog, nepriklausomai nuo to, ar V. K. iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, nukentėjusioji susiklosčiusioje situacjoje pagal kaltinamojo būseną, jo išsakytus žodžius ir laikomą santechninį raktą bei padegtas kambario duris turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o V. K. norėjo sukelti būtent tokią nukentėjusiosios būseną.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis V. K. 2020 m. vasario 20 d., apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2020 m. vasario 21 d., 00.29 val., nustatytas 1,15 prom. neblaivumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), verždamasis pro duris į kambarį, kuriame tuo metu buvo ir duris laikė jo buvusi sutuoktinė T. K., grasino ją užmušti ir padegti jos kambarį, po ko T. K. būnant kambaryje, padegė kambario duris, o nukentėjusiajai T. K. išbėgus iš kambario ir bėgant į laiptinę, paėmęs santechninį raktą, juo užsimojęs bėgo paskui T. K. grasindamas ją nužudyti, tokiu būdu jis grasino nužudyti T. K., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo V. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad alkotesterio rodmenys užfiksuoti 2020 m. vasario 21 d., 00.29 val. (V. K. nustatytas 1,15 prom. neblaivumas), kaltinime nurodytos šios aplinkybės laikas patikslintinas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje

BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. parodė, kad pats nematė, tik girdėjo, kad dega durys, tos durys popierinės. Bute rastą degų skystį pirko jis, naudojo laidams nuo izoliacijos nudeginti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. K. parodė, jog buto kambario durų nepadeginėjo, žmona nori jį išvaryti iš buto (1 t., b. l. 98).

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, jo kaltė yra įrodoma byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, kurie sudaro vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę.  

        Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji T. K. parodė, jog žiūrėjo televizorių, kai pajautė kvapą, jog kažkas dega. Išbėgo ir pamatė, kad prie durų kažkas padėta ir pradėjo durys degti. Ji išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją. Prieš tai, kai ji išbėgo iš namų, kaltinamasis laikė rankoje raktą, daužė į jos duris ir sakė, kad neduos ramybės, užmuš. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų kaltinamąjį nepagrįstai apkalbėti. Iki konflikto durys buvo sulaužytos, apdaila sugadinta. 150 Eur dydžio žala yra už skyles, už apdeginimą.

        Teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigūnas A. Š. parodė, kad gavo iškvietimą, kreipėsi moteris, kuri paaiškino, kad jos vyras ar buvęs vyras padegė jai priklausančio kambario duris. Jie matė apdegimą prie durų iš apačios, dar mėtėsi apdegęs popierius prie durų. Su moterimi bendravo, ji buvo išsigandusi. Vyriškis buvo neblaivus, nepasakys, ką jis aiškino.

Teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigūnas V. M. parodė, kad dirbo su kolega, gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvažiavo, pasitiko moteris, kuris paaiškino, kad buvęs vyras norėjo padegti jos kambarį. Jie matė apdegusias kambario duris, matė apdegusius popierius ant žemės. Virtuvėje buvo neblaivus vyras, moteris nurodė į jį, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į OVS. Su moterimi bendravo, ji buvo išsigandusi, isterijoje, lyg verkė. Durų sugadinimų neprisimena, tačiau apdegę buvo, buvo pridėtos nuotraukos prie medžiagos.

Pažymėtina, kad byloje nenustatytas joks minėtų asmenų suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, jų teisiamajame posėdyje duoti parodymai iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, yra išsamūs ir nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis patvirtina, kad T. K. kambario durys buvo apgadintos (1 t., b. l. 22-29).

Taip pat akcentuotina, kad būtent kaltinamojo nuolat naudojamame kambaryje (virtuvėje) buvo surastas degaus skysčio butelis. Nors kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad degų skystį naudojo laidams nudeginti, tokia versija vertintina kritiškai ir atmestina. Viena vertus, tokią versiją kaltinamasis iškėlė tik teisminio nagrinėjimo metu, kita vertus, tai bet kuriuo atveju nepaneigia, kad degus skystis galėjo būti panaudotas įvairiais tikslais, t. y. ir padegti nukentėjusiosios kambario duris. Nors specialisto išvada nustatyta, jog ant tirti pateiktų vatos tampono su nuoplova, paimta nuo kambario durų medinės lentelės bei vatos tampono su nuoplova, paimta nuo V. K. kairės ir dešinės rankų plaštakų, ir apdegusio popieriaus skiaučių degių skysčių pėdsakų nėra, visgi tai nepatvirtina kaltinamojo versijos. Kaip matyti iš specialisto išvados, joje taip pat nurodyta, kad daugelis degių skysčių yra labai lakūs, todėl priklausomai nuo galimai degaus skysčio rūšies ir kiekio, gaisro aplinkybių, degus skystis gali visiškai sudegti gaisro metu, gesinant gaisrą, plaunant rankas gali būti nuplaunamas vandeniu, likę jo pėdsakai iki objektų supakavimo, tyrimo atlikimo iš objektų gali visiškai išgaruoti (1 t., b. l. 64). 

Visuma aukščiau paminėtų aplinkybių sudaro vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę, kuri yra pakankama teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Nustatyta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Padegant kambario duris buvo sugadintas nukentėjusiajai priklausantis turtas. Tai padaryta padegant gyvenamojo buto duris, kas akivaizdžiai sukėlė didelį pavojų ne tik nukentėjusiosios nuosavybei, bet kitų asmenų nuosavybei. Nusikalstama veika yra baigta. Konstatuoti kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis suvokė savo veikos pavojingumą, galimus jos padarinius ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo motyvai ir tikslai šiuo atveju veikos kvalifikacijai nėra reikšmingi.

Pažymėtina, jog šiuo atveju sunaikinto ar sugadinto svetimo turto vertė neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, kadangi yra nustatytas kitas šią veiką kvalifikuojantis požymis – svetimas turtas sugadintas visuotinai pavojingu būdu, t. y. jį padegant. Turto naikinimas, gadinimas padegant ir tai darant žmonių gyvenamosiose

Dėl V. K. skirtinos bausmės

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. 

BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formą ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadiją (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas). BK 55 straipsnio pagrindu asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., pirmiausia įvertina nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą – kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus. Viena veika padaryta turtinė žala, kita veika – psichologinė baimė, be jokios pagrįstos priežasties, veikos padarytos tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius V. K. asmenybę apibūdinančius duomenis – 65 metų amžiaus, išsiskyręs, jo teigimu, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 84-88), duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir V. K. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šios nusikalstamos veikos negali būti pripažintos nuosekliu kaltinamojo gyvenimo būdo padariniu, vis tik, pažymėtina, kad kaltinamasis kritiškai nevertina savo elgesio ir nesigaili. Įvertinama ir tai, kad nenustatyta V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visa tai rodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo V. K. skirti BK 145 straipsnio 1 dalies ir BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas švelniausias bausmės rūšis, o BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą antrą pagal griežtumą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. K. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, kadangi padarytos veikiant realiąja sutaptimi, kaltinimas taip pat formuotas kaip atskiros veikos.

Nors prokurorė prašė kaltinamajam paskirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti, su tuo nesutiktina. Pažymėtina, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, o vadovaujantis BK 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Akcentuotina, kad baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta draudimo skirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, jeigu galima paskirti sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmę, bet visais atvejais, o ypač skiriant bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011). BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas nėra speciali bausmės rūšis. Bausmių rūšys padariusiam nusikaltimą pilnamečiam asmeniui pagal eiliškumą nuo švelniausios iki griežčiausios yra išdėstytos BK 42 straipsnio 1 dalyje. BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose, numatančiose baudžiamąją atsakomybę už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, dažniausiai nustatomos kelios alternatyvios bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361-1073/2017). 

Be to, kaip jau minėta aukščiau, kaltinamajam skirtina antra pagal griežtumą bausmės rūšis – areštas. Ši bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas kaltinamojo V. K. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 20 d., 23.50 val. iki 2020 m. vasario 21 d., 15.05 val., bei nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. gegužės 29 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji T. K. pareiškė 150 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl jos kambario durų sugadinimo. Pažymėtina, kad nukentėjusioji T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog prašoma priteisti 150 Eur dydžio žala yra už skyles, už durų apdeginimą.

Fotolentelė ir įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad minėtos durys buvo apdegintos ir apgadintos. Kadangi V. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, pripažintinas kaltu, o nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, jis tenkintinas visiškai, priteisiant iš V. K. nukentėjusiosios naudai 150 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

        Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – santechninis raktas su užrašu „Vagner SDH“, vokas, kuriame yra du vatos tamponai su nuoplovomis, apdegusio popieriaus skiautės, patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 50 (penkiasdešimt) parų arešto.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas arešto bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 20 d., 23.50 val. iki 2020 m. vasario 21 d., 15.05 val., nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti V. K. bausmę atlikusiu.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir jį paleisti teismo posėdžių salėje.  

Priteisti iš V. K. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nukentėjusiosios T. K. naudai turtinei žalai atlyginti.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – santechninį raktą su užrašu „Vagner SDH“, voką, kuriame yra du vatos tamponai su nuoplovomis, apdegusio popieriaus skiautės, patalpintus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                   Ramūnas Keidūnas