Pranešėjas Z. Pocius Baudž. byla Nr. 1A–488–382/2009
Teisėja L. Venckuvienė Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.1.2.; 1.1.8.9.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. lapkričio 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Daliaus Jocio,
teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus,
sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,
dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,
gynėjai Vitai Litinskienei,
nuteistajam S. Š.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 3 d. šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. vasario 25 d. iki 2009 m. vasario 26 d.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir J. B., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Procesas dėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiojo G. S. civilinių ieškinių nutrauktas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
S. Š. nuteistas už tai, kad su J. B. pagrobė didelės vertės svetimą turtą:,, 2009 m. vasario 22 d., apie 5.00 val., turėdami tikslą pagrobti automobilį, veikdami bendrininkų grupe, naktiniame klube „Kalifornija“, esančiame Klaipėdoje, Laukininkų g. 17, J. B. nuo staliuko paėmus automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelį, susegtą kartu su imobilaizeriu bei dviem pakabukais, išėję iš naktinio klubo, priėjo prie automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie pastato Klaipėdoje, Laukininkų g. 17, J. B. pagrobtame rakte esančiu pultu atrakino automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, atsisėdo vairuotojo sėdynėje, o S. Š. atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje. Po to J. B. užvedė automobilio variklį ir nuvažiavo“. Tokiu būdu jie pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 108520,92 Lt vertės automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su automobilyje buvusiais G. S. priklausančiais įvairiais bendros 1886 Lt vertės daiktais.
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo nuosprendį pakeisti, taikyti BK 54 str. 3 d. arba 62 str. 2, 3 d. ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad jis visiškai prisipažino nusikaltęs ir labai gailisi. Viskas įvyko neplanuotai, spontaniškai, kvailai, visiškai nesiekiant pasisavinti automobilio, o tik juo parvažiuoti namo. Mano, kad jam pripažinus savo kaltę bausmė galėtų būti švelninama. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir atlikti prevencinę funkciją, tačiau pati bausmė turi atitikti teisingumo principą. BK 54 str. 3 d. leidžia teismui motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šio principo taikymas skiriant bausmę pasireiškia tuo, kad bausmė turi būti tinkamai individualizuota ir geriausiai atliktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Laisvės atėmimo bausmės viena iš pagrindinių paskirčių yra galimybės padaryti naują nusikaltimą atėmimas ir apribojimas. Teismas konstatavo, kad jis anksčiau nebuvo teistas, yra jauno amžiaus, kritiškai vertina savo padarytą veiką, labai gailisi, mokosi ir šis nusikaltimas jo gyvenime buvo atsitiktinis. Jis nėra linkęs daryti nusikaltimus, todėl nėra prasmės laisvės atėmimo bausme užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui. Kitą bausmės paskirtį – siekimą, kad asmenys, atlikę bausmę, laikytųsi valstybėje galiojančių įstatymų ir nenusikalstų, galima pasiekti ir kitu būdu, t. y. skiriant jam kai kuriuos apribojimus, tačiau neatimant galimybės toliau mokytis, siekti profesinio lavinimo.
Nors jam inkriminuotas nusikaltimas yra sunkus, tačiau jo padarymo aplinkybės ir motyvai leidžia jį įvardyti nespecifiniu, nes tikrojo siekio pavogti ir pasisavinti automobilį jie neturėjo. Teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino nusikaltimo padarymą bendrininkų grupe. Mano, kad ši aplinkybė yra pripažinta be pagrindo, nes jis buvo pasyvus veikos dalyvis – jie nieko iš anksto nesitarė, jis išėjo iš restorano dar nesuvokdamas, kas bus daroma, automobilio nevairavo, po kiek laiko išlipo ir nuvažiavo namo. Jis padengė visą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis jam pretenzijų neturi ir neprašo griežtos bausmės. Šiuo metu jis mokosi ne tik kolegijoje, bet ir rinkos mokymo kursuose, dabar atlieka praktiką, gruodžio mėnesį jam baigiamasis egzaminas. Yra užimtas ir stengiasi tapti visuomenei naudingu nariu. Todėl laisvės atėmimo bausmės, net ir trumpalaikės, taikymas nebūtų teisingas.
Be to, yra sąlygos taikyti ir BK 62 str. 2 d. ir 3 d., nes byloje nustatytos ir lengvinančios aplinkybės, ir žala atlyginta, ir jo vaidmuo nusikaltimo padaryme gali būti pripažintas antraeiliu.
Nuteistojo S. Š. gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija nesutinka su nuteistojo S. Š. apeliacinio skundo argumentais, kad jis buvo pasyvus nusikalstamos veikos dalyvis ir teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupe. Iš S. Š. parodymų, kad būnant naktiniame klube jis J. B. parodė į prie kito staliuko sėdintį ir miegantį vyrą, prie kurio iškart priėjo J. B. ir paėmė automobilio raktelius, ir J. B. parodymų, kad S. Š. atkreipė dėmesį į prie kito staliuko sėdintį vyrą, kuris miegojo, o ant staliuko gulėjo padėti automobilio rakteliai, ir pasakė, jog „grįšime namo automobiliu“, galima teigti, kad nusikaltimo, automobilio pagrobimo, iniciatoriumi buvo būtent S. Š.. Nors už pagrobto automobilio vairo sėdo J. B., tačiau iš sutampančių S. Š. ir J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad važiuojant automobiliu S. Š. iškraustė automobilio dėtuvę, joje rado kvepalus, prožektorių, vyrišką rankinę, kurią taip pat apžiūrėjo, joje rado asmens dokumentus, banko mokėjimo korteles ir kitus dokumentus. Kadangi asmeniniam naudojimui tinkamų ar likvidžių daiktų, išskyrus kvepalus ir prožektorių, nebuvo, S. Š. pasiėmė prožektorių, o J. B. kvepalus, t. y. pasidalijo po lygiai. Be to, po nusikaltimo padarymo S. Š. ir J. B. ryšiai nenutrūko, nes jie kartu tarėsi, kokių veiksmų imtis dėl pagrobto automobilio. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. Š. buvo aktyvus nusikaltimo dalyvis. Tai, kad nuteistojo S. Š. vaidmuo nebuvo antraeilis, patvirtina ir ta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą nuteistieji S. Š. ir J. B. atlygino lygiomis dalimis (t. 2, b. l. 129), t. y. patys nuteistieji savo kaip bendrininkų bendrą civilinę atsakomybę pasidalijo kaip lygiaverčiai bendrininkai.
Konstatavus, kad S. Š. kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką nebuvo antraeilis, tenkinti jo prašymą taikyti jam BK 62 str. 2 d. 3 p. nuostatas ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę nėra pagrindo. Kitų BK 62 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, leidžiančių S. Š. paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę, apeliaciniame skunde nenurodyta, jų byloje taip pat nėra. Nusikaltimas buvo išaiškintas gavus operatyvinę informaciją (t. 1, b. l. 23), t. y. policijos pareigūnų pastangomis, todėl nėra pagrindo taikyti ir BK 62 str. 1 d. nuostatas.
Nėra pagrindo S. Š. taikyti ir BK 54 str. 3 d. nuostatas bei paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Minėtoje teisės normoje yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 178 str. 3 d. sankcijoje nustatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų (bausmės vidurkis 4 metai 1 mėnuo 15 dienų). Pirmosios instancijos teismas S. Š. pagal BK 178 str. 3 d. paskirdamas sankcijos minimumui artimą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino nusikaltęs ir atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, taip pat į tai, kad jis yra jaunas, mokosi, teisiamas pirmą kartą. Taigi apylinkės teismas išimtinių aplinkybių, kurios leistų S. Š. už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3 d., paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, nenustatė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Iš bylos matyti, kad S. Š. po vidurinio išsilavinimo įgijimo niekur nesimokė, nedirbo ir neturėjo pastovaus pajamų šaltinio, į Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Technologijų fakultetą įstojo tik 2008 m. rugsėjo 1 d., o darbo biržoje įsiregistravo tik po nusikaltimo padarymo 2009 m. kovo 3 d., todėl S. Š. teiginys, jog jis stengiasi tapti naudingu visuomenei nariu, nėra visiškai nuoširdus. Be to, byloje esantys duomenys apie S. Š. 2005–2006 metais padarytus įvairius administracinius teisės pažeidimus rodo, jog S. Š. asmenybė nėra nepriekaištinga. Taigi S. Š. būdamas darbingo amžiaus, nors ir įstojo į Klaipėdos verslo ir technologijų kolegiją, tačiau iki nusikaltimo realiai įsidarbinti ir gyventi iš teisėtais būdais gaunamų pajamų nesistengė, savo siekį gyventi nerūpestingai įgyvendino grobdamas svetimą turtą. Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, mano, kad šešių mėnesių laisvės atėmimo laikotarpis nėra toks, kuris kardinaliai pakeistų S. Š. gyvenimo būdą ir negrįžtamai nutrauktų jo dabar esamus teigiamus socialinius ryšius. Neabejotinai po trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo S. Š. galės toliau mokytis Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje ir įgyti specialybę bei išlaikyti baigiamąjį egzaminą pagal VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro organizuotus mokymus. Taigi šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog S. Š. gali būti paskirta švelnesnė nei BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
S. Š. negali būti taikomos ir BK 75 str. nuostatos, nes jis padarė sunkų nusikaltimą.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismo S. Š. už tyčinį savanaudišką sunkų nusikaltimą paskirta artima sankcijos minimumui šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiškai atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį ir neprieštarauja teisingumo principui, dar labiau ją švelninti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u t a r i a:
nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Dalius Jocys
Teisėjai Eduardas Maškevičius
Zigmas Pocius