Administracinė byla Nr. I-1278-624/2012
(Proceso Nr. 3-61-3-02379-2011-8)
Procesinio sprendimo kategorija 26; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant atsakovės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovui Valdui Dambravai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. L., trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Vilniaus miškų urėdijos atstovei Jolantai Streckytei, nedalyvaujant pareiškėjui R. R. ir jo atstovui advokatui Tomui Bagdanskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos skundą (pareiškėjas R. R., tretieji suinteresuoti asmenys V. L. ir VĮ Vilniaus miškų urėdija) dėl sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skunde, kurį patikslino 2012-01-11, prašo teismo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2011-10-20 sprendimą nr. 3R-269(2009/05-4R-289); 2) palikti galioti Lygių galimybių kontrolierės skirtą įspėjimą R. R.. Nurodo, kad remiantis 2008-10-01 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje (toliau – ir LGKT) gautu V. L. skundu dėl galimų neteisėtų VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo R. R. veiksmų LGKT atliko tyrimą, kurio metu nustatytus pažeidimus užfiksavo 2009-09-25 pažymoje Nr. ((duomenys neskelbtini)) „Dėl Vilniaus miškų urėdijos“ ir VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdą R. R. įspėjo dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyto pažeidimo padarymo. Pareiškėjas R. R. 2009-10-19 pateikė skundą VAGK komisijai dėl 2009-09-25 LGKT pažymos Nr. ((duomenys neskelbtini)) pripažinimo neteisėta ir nepagrįsta bei įspėjimo panaikinimo. VAGK 2009-11-11 sprendimu Nr. 3R-212(2009/05-4R-289) panaikino LGKT sprendimą, kuriuo R. R. buvo skirtas įspėjimas. LGKT 2009-12-04 pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą panaikinti VAGK 2009-11-11 sprendimą Nr. 3R-212(2009/05-4R-289). Teismas 2010-03-15 sprendimu nutarė LGKT prašymą tenkinti ir panaikinti VAGK 2009-11-11 sprendimą Nr. 3R-212(2009/05-4R-289). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-28 sprendimu nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-03-15 sprendimą, panaikinti VAGK 2009-11-11 sprendimą Nr. 3R-212(2009/05-4R-289) ir perduoti bylą VAGK nagrinėti iš naujo. VAGK, iš naujo išnagrinėjusi bylą, 2011-10-20 sprendimu Nr. 3R-269(2009/05-4R-289) įpareigojo LGKT panaikinti 2009-09-25 pažymos Nr. ((duomenys neskelbtini)) dalį dėl persekiojimo ir susidorojimo su skundą dėl diskriminacijos padavusiu asmeniu ir pažymoje įformintą Kontrolierės sprendimą įspėti pareiškėją dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyto pažeidimo. Su šiuo sprendimu nesutinka. VAGK padarė materialinės teisės taikymo pažeidimą, nes savo sprendimą grindė neteisėtu teiginiu, kad nėra surinkti duomenys dėl to, ar R. R. yra tinkamas atsakomybės subjektas. R. R. buvo VĮ Vilniaus miškų urėdijos vadovas. Juridinio asmens vadovas ex officio atstovauja juridiniam asmeniui ir veikia darbdavio vardu. Būtent jam tenka pareigos, nustatytos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. ir būtent jis yra atsakomybės subjektas pagal šio įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. Todėl komisijos išvados yra paviršutiniškos ir teisiškai klaidingos. Taip pat nurodo, kad VAGK padarė materialinės teisės taikymo pažeidimą, nes savo sprendimą grindė neteisingu teiginiu, kad LGKT tyrė veikas, numatytas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 d. 5 p., o įspėjimą skyrė neva nepagrįstai vadovaudamasi kitu įstatymo straipsniu - Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p., kad neva šiuose straipsniuose „apibrėžta veika iš esmės skiriasi“. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 d. 5 p. nustato, kad darbuotojas, darbuotojo atstovas, darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiškinimus, būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos, o Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numato, kad darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties persekioja darbuotoją, darbuotojo atstovą, darbuotoją, liudijantį ar teikiantį paaiškinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedūros dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 d. 5 p. nustato darbdaviui pareigą apsaugoti darbuotoją nuo persekiojimo, o Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. nustato, kad darbdavio veiksmai persekiojant darbuotoją yra pažeidimas. Tai yra, šios teisės normos apibrėžia tapačius teisinius santykius. Pareiškėjas ne tik nevykdė pareigos apsaugoti darbuotoją nuo persekiojimo, bet pats pareigą nepersekioti pažeidė. Pažymėjo, kad V. L. savo skundą LGKT daug kartų papildė naujomis aplinkybėmis. Iš šių naujų faktų ėmė ryškėti tai, jog skundą dėl seksualinio priekabiavimo pateikęs asmuo galėjo būti darbdavio persekiojamas. Dėl to skundas buvo tiriamas dviem aspektais: dėl galimo seksualinio priekabiavimo bei galimo persekiojimo. VAGK padarė materialinės ir procesinės teisės normų taikymo pažeidimą, nes savo sprendimą grindė neteisingu teiginiu, kad įrodinėjimo pareiga dėl nustatyto moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimo tenka LGKT. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. nustato, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiškimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo. Skundžiamas asmuo ar institucija turi įrodyti, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas - tai diskriminacija dėl lyties, o 6 str. 1 d. 4 p. nustato, kad darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties persekioja darbuotoją, darbuotojo atstovą, darbuotoją, liudijantį ar teikiantį paaiškinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedūros dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Pareiškėjui, vadovaujantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. buvo skirtas įspėjimas už diskriminaciją lyties pagrindu, pažeidžiančią lygių teisių principą, todėl įrodinėjimo pareiga (onus probandi) tenka būtent pareiškėjui. Todėl VAGK išvada, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. įtvirtinta taisyklė netaikytina Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. pažeidimui konstatuoti, ir visos su tuo susijusios komisijos išvados yra neteisingos, kaip ir VAGK išvada, jog Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. įtvirtinta teisės norma taikoma tik sprendžiant diskriminacijos lyties pagrindu bylas, kadangi moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas - tai diskriminacija dėl lyties. Be to, ir pati LGKT pateikė pakankamai tyrimo metu surinktų duomenų, kad pažeidėjas padarė pažeidimą, numatytą Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. Kritiškai vertina VAGK teiginį, kad R. R. nebuvo tarnybos apklaustas dėl persekiojimo. Pažymėjo, kad 2009-02-04, 14.30 val. R. R. buvo apklaustas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje. Susitikime su juo dalyvavo lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė bei patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava. To susitikimo metu jam buvo keletą kartų priminta apie pareigą nepersekioti skundą padavusio asmens. Nuo V. L. skundo gavimo jau buvo praėję 4 mėnesiai ir skundas buvo nuolat pildomas naujomis aplinkybėmis (daugiausiai - kaip tik dėl persekiojimo). R. R. nei savo raštiškame paaiškinime tarnybai (paaiškinimas atsiųstas el. paštu 2009-01-28; tas pats tekstas su R. R. parašu dar buvo papildomai atsiųstas ir paprastu paštu), nei vėliau nepateikė jokių raštiškų įrodymų apie V. L. skirtas drausmines nuobaudas iki jos skundo pateikimo LGKT. LGKT 2009-01-06 rašte R. R. ne tik priminta apie pareigą nepersekioti, apie įrodinėjimo naštos perkėlimą, bet jis taip pat kviestas atvykti susipažinti su skundo medžiaga, jo prašyta pateikti bet kurią svarbią su skundo aplinkybėmis susijusią informaciją. Jo taip pat prašyta nurodyti asmenis, kurie galėtų suteikti daugiau informacijos dėl skunde minimos problemos. R. R. nei pateikė informaciją, nei nurodė apklausti tinkamus asmenis. Be to, apie pareigą nepersekioti skundą padavusio asmens pareiškėjui buvo priminta ir dviejuose LGKT siųstuose raštuose (2008-10-22 bei 2009-01-06). Vilniaus miškų urėdui R. R. 2008-10-22 registruotu paštu siųstas laiškas, kuriame nurodoma, jog pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą darbdavys privalo imtis priemonių, kad skundą dėl diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo pateikęs darbuotojas būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo. Apie šią pareigą (nepersekioti) taip pat informuota ir Generalinė urėdija bei Aplinkos ministerija, atkreipiant dėmesį, kad darbdavys privalo imtis priemonių, kad (...) darbuotojas būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo. Generalinė urėdija informavusi LGKT (raštu ir žodžiu), kad Generalinė urėdija savo ruožtu 2 kartus raštiškai prašė R. R. užtikrinti, kad pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą V. L. būtų apsaugota nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių bei kitokio persekiojimo. Pažymėjo, kad V. L. nebuvo gavusi raštiškų nuobaudų ar priekaištų iki skundo padavimo. Todėl VAGK teiginys, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo nusiskundimų V. L. darbu yra nepagrįstas, kadangi tokio pobūdžio įrodymų nepateikė ir pareiškėjas. Apie tai, kad L. iki jos skundo LGKT pateikimo nebuvo skirta raštiškų nuobaudų, R. R. teigė susitikimo LGKT metu 2009-02-04, o iš jo raštiško paaiškinimo LGKT (2009-01-28) taip pat matyti, jog R. R. gailisi, jog dėl to „padarė klaidą“. Taip pat pažymėjo, kad neobjektyvus ir neteisingas yra VAGK teiginys, kad V. L. kreipėsi į gydymo įstaigą tik prieš skundo padavimą. V. L. kreipėsi į gydytojus ne tik iki skundo padavimo 2008-10-01 (ji kreipėsi rugsėjo 30 d., kai jai buvo skirtas siuntimas tirti, konsultuotis ir gydyti), bet ir po skundo padavimo – 2008-10-21. V. L. išrašytas nedarbingumo lapelis (Nr. (duomenys neskelbtini)). Informaciją apie tai, kad V. L. buvo nukreipta medikų konsultacijoms 2008-10-21, advokatės Loretos Urnikytės prašymu pateikė ir VĮ Centro poliklinikos Lukiškių filialo administratorė R. S.. Šis medicininis dokumentas yra byloje, jo kopija buvo pateikta ir VAGK pridėtose bylos medžiagos kopijose, be to, dar kartą LGKT atstovo akcentuotas posėdžio VAGK metu, kadangi VAGK narys Vytautas Šulija to specialiai paklausė. Tačiau vėliau savo sprendime dėl neaiškių priežasčių šitą faktą VAGK vienašališkai ir neobjektyviai ignoravo. Nesupranta VAGK teiginio, kad negalima padaryti išvados, už kurias konkrečias veikas pareiškėjas buvo nubaustas. LGKT, priimdama sprendimą, nesirėmė prielaidomis, kaip tvirtina VAGK, o vien faktais. Į daugelį V. L. kaltinimų R. R. Tarnyba pažymoje neatsižvelgė vien todėl, kad jų nepavyko patikrinti ar įrodyti (t. y., dėl grasinimų V. L. vaikui, spaudimo pasirašyti prašymą atleisti ją iš darbo, necenzūrinių žodžių, šmeižimo, dokumentų klastojimo, dėl draudimo kolektyvui bendrauti su L., kompiuterių sistemos duomenų keitimo, kontaktų su Žemės ūkio universiteto dekanu, dėl R. R. veiksmų V. L. atžvilgiu komandiruotės į Ukrainą metu ir kt.). Faktai, lėmę sprendimą, labai konkretūs: įstatymų nesilaikymas, gydymo bei farmacijos įstaigų dokumentai, Generalinės urėdijos sudarytos komisijos išvados, SMS žinutės, V. L. pareiginių nuostatų teiginiai, R. R. raštiški atsakymai, V. L. skirta pati griežčiausia nuobauda - atleidimas iš darbo, Generalinės urėdijos raštai ir kt. (b. l. 84-88).
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime pareiškėjas R. R. su atsakovės skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad LGKT skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, neteisėti bei neteisingi. Dėl atsakomybės subjekto pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatytą pažeidimą nurodo, kad LGKT pažyma buvo įspėtas dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. pažeidimo padarymo. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties persekioja darbuotoją, liudijantį ar teikiantį paaiškinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedūros dėl diskriminacijos lyties pagrindu. LVAT 2008-05-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-825-08 pažymėjo, kad kaip ir bet kurio kito įstatymo pažeidimas, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimas turi keturis sudėties elementus - subjektą, objektą, subjektyvinę pusę ir objektyvinę pusę. VAGK sprendime teisėtai bei pagrįstai nurodo, kad pareiškėjas nėra tinkamas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyto pažeidimo subjektas, nes Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. įtvirtinto teisės pažeidimo, už kurį baustas, sudėties subjektas yra darbdavys. LGKT argumentai, kad juridinio asmens vadovas atstovauja juridinį asmenį ir veikia darbdavio vardu ir būtent jam tenka pareigos, nustatytos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. ir būtent jis yra atsakomybės subjektas pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. yra teisiškai nepagrįsti ir neteisingi. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. įtvirtintos darbdavio pareigos, įgyvendinant moterų ir vyrų lygias galimybes - įgyvendindamas lygias moterų ir vyrų teises, darbdavys privalo: 1) priimdamas į darbą ar perkeldamas į aukštesnes pareigas, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, išskyrus 2 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytą atvejį; 2) sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, įgyti praktinę darbo patirtį, taip pat teikti vienodas lengvatas; 3) už tokį pat ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, įskaitant visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą; 4) imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo ar priekabiavimo; 5) imtis priemonių, kad darbuotojas, darbuotojo atstovas, darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiškinimus, būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. įtvirtinta darbdavio veiksmus, kuriais pažeidžiamos moterų ir vyrų lygias teises - darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties: 1) taiko asmeniui mažiau (daugiau) palankias įdarbinimo, perkėlimo į kitas pareigas arba apmokėjimo už tokį pat ar vienodos vertės darbą sąlygas; 2) organizuodamas darbą, sukuria darbuotojui blogesnes (geresnes) darbo sąlygas; 3) skiria darbuotojui drausminę nuobaudą, keičia darbo sąlygas, perkelia į kitą darbą arba nutraukia darbo sutartį; 4) persekioja darbuotoją, darbuotojo atstovą, darbuotoją, liudijantį ar teikiantį paaiškinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedūros dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Taigi, tiek Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str., tiek 6 str. įtvirtina, kad teisinės pareigos bei teisinės atsakomybės subjektas yra darbdavys. Pagal Darbo kodekso 16 str. darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal Darbo kodekso 14 str. turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją. Šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Vadinasi, V. L. darbdavys yra VĮ Vilniaus miškų urėdija, o pareiškėjas yra darbdavio miškų urėdas, t. y. darbdavio atstovas (įgaliotas asmuo). Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str., 6 str., kad teisinės pareigos bei teisinės atsakomybės subjektas yra darbdavys, tačiau ne jo įgaliotas asmuo, todėl ir subjektas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. pažeidimo atveju yra darbdavys, tačiau ne jo įgaliotas asmuo. Tokį aiškinimą taip pat pagrindžia ir analogija su Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintu reglamentavimu, pvz.: Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. numato, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims. Taigi, Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta, kad atsakomybės subjektu yra (gali būti) darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Tuo tarpu Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. įtvirtina, kad teisinės atsakomybės subjektas yra tik darbdavys, darbdaviui kyla atsakomybė už Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimą. LVAT taip pat yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą. VAGK pagrįstai bei teisingai išaiškino, kad jis nėra tinkamas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. teisinės atsakomybės subjektas, todėl jam negali kilti atsakomybė. Dėl pažeidimo, kuris buvo tiriamas LGKT bei aprašytas LGKT pažymoje, ir pažeidimo, dėl kurio buvo nubaustas veikų skirtumo nurodo, kad sutinka su VAGK sprendime šiuo klausimu išdėstyta pozicija, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 d. 5 p. pažeidimas - įpareigojimo imtis priemonių, kad darbuotojas, darbuotojo atstovas, darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiškinimus, būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos" nevykdymas - padaromas neveikimu (pareigos imtis priemonių, kad darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiškinimus, būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos, neįvykdymu), tuo tarpu Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. pažeidimas (dėl kurio buvo įspėtas) pasireiškia aktyviais veiksmais (persekioja darbuotoją, darbuotojo atstovą, darbuotoją, liudijantį ar teikiantį paaiškinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedūros dėl diskriminacijos lyties pagrindu). Šiuo atveju, jam įspėjimas skirtas dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. pažeidimo, t. y. tokio, kuris turėtų pasireikšti aktyviais jo veiksmais persekiojant darbuotoją, liudijantį ar teikiantį paaiškinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedūros dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Pažymėjo, kad neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. pažeidimas, o LGKT pažymoje nėra nurodyta jokių konkrečių aktyvių pareiškėjo veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. Be to, atsižvelgiant į Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 str. 1 d. nuostatas, numatančias, ką turi išsiaiškinti lygių galimybių kontrolierius tirdamas skundą (skunde minimų sprendimų ar skundžiamų veiksmų buvimo ar nebuvimo faktą; kuo remiantis ir kokiomis aplinkybėmis sprendimai arba veiksmai padaryti; ar skunde minimi sprendimai arba veiksmai prieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams; kas padarė pažeidimą, dėl kokių priežasčių (ar tikslų) tai padaryta, koks pažeidimų mastas, kaip pažeidimą padariusieji asmenys aiškina savo veiksmus; kokie faktai ar įrodymai patvirtina padarytąjį teisės aktų pažeidimą), konstatuoja, kad tyrimo baigiamajame dokumente, šiuo atveju pažymoje, turi būti konstatuoti konkretūs darbdavio persekiojimo veiksmai, kuriais dėl asmens lyties persekiojamas darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiškinimus dėl skundo, nurodyta, kuo pasireiškia persekiojimo veiksmų pobūdis, kokiomis aplinkybėmis jei padaryti, kokie įrodymai patvirtina pažeidimą, t. y turi būti nustatyta įstatymo pažeidimo objektyvinė pusė. Tokių veiksmų nebuvo atlikta ir pažymoje nėra įvardinta. Dėl įrodinėjimo pareigos nurodo, kad VAGK tinkamai bei teisingai aiškino bei paskirstė įrodinėjimo pareigą. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. įtvirtina, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiškimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo. Skundžiamas asmuo ar institucija turi įrodyti, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas. Ši įstatymo 21 str. įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė taikoma tik nagrinėjant bylas dėl diskriminacijos lyties pagrindu, kitiems teisės pažeidimams tirti taikytinos bendros įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, t. y. asmens nekaltumo prezumpcija. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė taikoma tik teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiškimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Pažymėjo, kad ši taisyklė nėra taikoma LGKT. Be to, LVAT yra išaiškinęs, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. įtvirtinta taisyklė neatleidžia LGKT nuo pareigos asmens skundo tyrimo metu išsiaiškinti visas būtinas aplinkybes ir visas savo išvadas pagrįsti surinktais įrodymais. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 str. 1 d. vienareikšmiškai ir akivaizdžiai nurodo, kad skundo tyrimo eigoje būtent lygių galimybių kontrolierius privalo nustatyti asmens skunde minimų sprendimų ar skundžiamų veiksmų buvimo ar nebuvimo faktą, kuo remiantis ir kokiomis aplinkybėmis sprendimai arba veiksmai padaryti, ar skunde minimi sprendimai arba veiksmai prieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams, kas padarė pažeidimą, dėl kokių priežasčių (ar tikslų) tai padaryta, koks pažeidimų mastas, kaip pažeidimą padariusieji asmenys aiškina savo veiksmus, kokie faktai ar įrodymai patvirtina padarytąjį teisės aktų pažeidimą, t. y. lygių galimybių kontrolierius privalo nustatyti ir įrodymais pagrįsti visus įstatymo pažeidimo sudėties elementus. Baigęs tyrimą visas tyrimo eigoje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus lygių galimybių kontrolierius turi pateikti tyrimo baigiamajame dokumente - pažymoje (Įstatymo 23 str. 4d.). Būtent šiame dokumente turi būti užfiksuota visa įstatymo pažeidimo sudėtis. Ir tik tuomet, kai ginčas persikelia į teismą ar kitą kompetentingą instituciją, vadovaujantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta taisykle, lygių galimybių kontrolieriaus sprendimu įstatymo pažeidimu apkaltintas asmuo turi įrodyti, kad jis įstatymo pažeidimo nepadarė (LVAT 2008 m. gegužės 29 d. nutartis a. b. Nr. A525-825-08). LGKT pažymoje privalėto išdėstyti (įrodyti) konkrečius jo veiksmus, kuriais tariamai pažeistas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. Kadangi pažymoje nėra įvardinta bei įrodyta, kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, mano, kad VAGK pagrįstai panaikino LGKT pažymą. Be to, skunde teigiama, kad pati LGKT pateikė pakankamai tyrimo metu surinktų duomenų, kad pažeidėjas pažeidimą, numatytą Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p., tačiau nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių šį teiginį. Taip pat tai neatitinka faktinių tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Kiekvienas asmuo, įtariamas padaręs įstatymų pažeidimą, turi teisę ne tik žinoti apie įstatymus (būti informuotas apie taikytinų įstatymų reguliavimą), tačiau taip pat konkrečiai bei aiškiai būti informuotas, kuo yra įtariamas (kokius konkrečiai tariamai neteisėtus veiksmus padarė) ir duoti paaiškinimus dėl konkrečių tariamai neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu kompetentinga institucija privalo ne tik informuoti asmenis apie taikytiną reguliavimą - teisės aktus, tačiau taip pat nurodyti konkrečius veiksmus/neveikimą, kurie pasireiškė kaip netinkamas teisės aktų vykdymas, laikymasis, bei (3) pareikalauti, kad asmuo, įtariamas atlikęs neteisėtus veiksmus/neveikimą pateiktų pasiaiškinimą dėl nurodytų veiksmų/neveikimo. VAGK sprendime pabrėžė, kad prieš taikant administracinės prievartos priemones, Kontrolierius turi apklausti atsakomybėn traukiamą subjektą ir leisti pateikti paaiškinimus dėl teisės pažeidimo, kuriuo jis kaltinamas. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas būtų apklaustas dėl teisės pažeidimo, kuriuo jis nubaustas. LGKT skunde akcentuoja, kad 2009-02-04 susitikimo metu buvo priminta apie pareigą nepersekioti skundą padavusio asmens. Taip pat teigiama, kad 2009-01-06 rašte jam ne tik priminta apie pareigą nepersekioti, apie įrodinėjimo naštos perkėlimą, bet jis taip pat kviestas atvykti susipažinti su skundo medžiaga, jo prašyta pateikti bet kokią svarbią su skundo aplinkybėmis susijusią informaciją. Jo taip pat prašyta nurodyti asmenis, kurie galėtų suteikti daugiau informacijos dėl skunde minimos problemos. Be to, apie pareigą nepersekioti skundą padavusio asmens buvo priminta ir dviejuose LGKT siųstuose raštuose (2008-10-22, 2009-01-06). 2008-10-22 registruotu paštu siųstas laiškas, kuriame nurodoma, jog pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą darbdavys privalo imtis priemonių, kad skundą dėl diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo pateikęs darbuotojas būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo. Taigi, apibendrinus LGKT argumentus, LGKT 2009-01-06, 2008-10-22, 2008-10-17, 2009-05-18 bei susitikimų metu pareiškėjo prašė užtikrinti, kad pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą V. L. būtų apsaugota nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo. Taigi, LGKT informavo jį apie taikytinus teisės aktus (pareigą imtis priemonių, kad darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiškinimus, būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos bei nepersekioti darbuotojo, liudijančio ar teikiančio paaiškinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedūros dėl diskriminacijos lyties pagrindu), tačiau LGKT nevykdė pareigų nurodyti asmeniui, įtariamam neteisėtais veiksmais, neveikimu, konkrečius tariamai neteisėtus veiksmus/neveikimą ir pareikalauti, kad asmuo pasiaiškintų dėl nurodytų veiksmų/neveikimo. Todėl tai yra dar viena priežastis, kodėl LGKT pažyma nėra teisėta bei pagrįsta. Sutinka, kad darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiškinimus, būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos bei nepersekioti darbuotojo, liudijančio ar teikiančio paaiškinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedūros dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Mano, kad VĮ Vilniaus miškų urėdija (darbdavys) tinkamai vykdė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 d. 5 p., 6 str. 1 d. 4 p., t. y. ėmėsi priemonių, kad darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiškinimus, būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos bei nepersekiojo darbuotojo, liudijančio ar teikiančio paaiškinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedūros dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Taip pat nurodo, kad LGKT argumentai, kad iki V. L. skundo padavimo LGKT nebuvo nusiskundimų V. L. darbu atmestini kaip neteisingi, kadangi V. L. darbo trūkumai buvo tęstinio pobūdžio, jie tęsėsi nuo jos darbo pradžios. Šie argumentai buvo nurodyti LGKT tyrimo metu. Žodines pastabas jis ir VĮ Vilniaus miškų urėdijos kolektyvas dėl atliekamų darbų kokybės V. L. reikšdavo nuo pat darbo VĮ Vilniaus miškų urėdijoje pradžios, todėl neteisinga vertinti V. L. darbą vien tik drausminių nuobaudų skyrimo pagrindu. Tą patvirtino tyrimo metu paaiškinimus teikę, liudiję VĮ Vilniaus miškų urėdijos darbuotojai. Vėliau, kadangi vis labiau blogėjo V. L. darbo kokybė, bei atsižvelgiant į tai, kad V. L. į žodines pastabas nereagavo, buvo imtasi griežtesnių priemonių. Pažymėjo, kad nors V. L. buvo padavusi skundą LGKT, tačiau atlikti sekretorės pareigas privalėjo rūpestingai bei tinkamai. V. L. savo elgesiu tiesiogiai nulėmė nuobaudų taikymą, t. y. buvo nustatyti konkretūs jos darbo tvarkos pažeidimai, netinkamai vykdytos darbo pareigos. Be to, LGKT argumentas, kad iš jo raštiško paaiškinimo LGKT (2009-01-28) taip pat galima matyti, jog jis gailisi, jog dėl to „padarė klaidą“ yra ištraukti iš konteksto bei neteisingai vertinami. 2009-01-28 laiške nurodyta: V. L. VĮ Vilniaus miškų urėdijos sekretore pradėjo dirbti nuo 2008-04-01. Deja nuo pat pirmų darbo dienų elementariausi darbo klausimai tapo sunkiai įkandami <...> tačiau urėdijos kolektyvas visais būdais bandė padėti įsitvirtinti darbo vietoje <...> jam, kaip vadovui, reikėjo skubiai imtis priemonių, arba atleisti V. L., kaip nesugebančią dirbti užimamų pareigų, tuo pačiu apsunkinant galimybę jai susirasti kitą darbą, arba išsiskirti tarpusavio susitarimu. Jis padarė klaidą, nes nuėjau antruoju keliu. 2008 m. rugsėjo mėn., prieš guldamasis atlikti sudėtingą operaciją, V. L. pakartotinai paprašė per mėnesį laiko susirasti kitą darbą. Taigi, jis nurodydamas padaręs klaidą kalbėjo apie tai, kad nustačius, kad V. L. nesugeba atlikti darbo sutartyje sulygto darbo, jis turėjo Darbo kodekso nustatyta tvarka skirti drausminės nuobaudas, atleisti ją iš pareigų, tačiau nenorėdamas sumažinti galimybės vėliau V. L. susirasti darbą, jis geranoriškai pasiūlė, kad ji per mėnesį susirastų kitą darbą ir darbo santykiai būtų nutraukiami šalių susitarimu. VAGK sprendime nurodė, kad pažymoje V. L. sveikatos sutrikimai susieti su laikotarpiu po jos skundo padavimo, tačiau nusiskundimų sveikata bei sveikatos sutrikimų, kreipimųsi į gydytojus būta ir prieš skundo padavimą (2009-09-30). Pažymėjo, kad galimi V. L. sveikatos sutrikimai niekaip nesusiję su jos skundu LGKT, nes V. L. kreipėsi į gydytojus ne tik po skundo padavimo, tačiau ir iki jo padavimo – 2009-09-30. LVAT 2010-10-04 nutartyje adm. byloje Nr. N-575-2263/2010 konstatuota, kad protokole suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Tai reiškia, kad LGKT nurodydama, kad jis pažeidė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p., t. y. persekiojo darbuotoją, liudijantį ar teikiantį paaiškinimus dėl skundo dėl diskriminacijos lyties pagrindu, turėjo nurodyti konkrečius aktyvius veiksmus, kuriais pasireiškė minėtas persekiojimas; šie veiksmai turi būti atlikti po skundo padavimo. Kaip teisingai konstatavo VAGK, pažymoje LGKT nenurodo jokių konkrečių aktyvių pareiškėjo veiksmų, kuriais jis tariamai persekiojo darbuotoją, liudijantį ar teikiantį paaiškinimus dėl skundo dėl diskriminacijos lyties pagrindu, vadinasi LGKT skunde dėl VAGK nurodo, kad faktai, lėmę sprendimą, labai konkretūs - įstatymų nesilaikymas, gydymo ir farmacijos įstaigų dokumentai, Generalinės miškų urėdijos sudarytos komisijos išvados, SMS žinutės, V. L. pareiginių nuostatų teiginiai, raštiški atsakymai, V. L. skirta pati griežčiausia nuobauda - atleidimas iš darbo, Generalinės miškų urėdijos raštai ir kt., nors kaip matyti, tie veiksmai nurodomi labai abstrakčiai, pvz.: įstatymų nesilaikymas - nesuprantama, apie kokius konkrečius jo veiksmus kalba LGKT; arba gydymo ir farmacijos įstaigų dokumentai - šie dokumentai rodo V. L. sveikatos būklę tiek iki skundo padavimo, tiek po skundo padavimo, iš dokumentų matyti, kad tam tikrais sveikatos sutrikimais V. L. skundėsi tiek iki skundo padavimo LGKT, tiek po to, todėl nesupranta, kaip tai gali būti susiję su skundu LGKT; Generalinės miškų urėdijos komisijos išvados, raštai - nei viename iš raštų nebuvo konstatuoti jokie jo neteisėti veiksmai ar persekiojimas, diskriminacija lyties pagrindu; SMS žinutės - negali būti laikoma įrodymu, nes neįrodytas tikrumas, tą pripažino ir pati LGKT, tariamos SMS žinutės neva siųstos 2008 m. rugpjūčio mėn., t. y. iki 2008-10-01 skundo padavimo, tad taip pat ir dėl to negali turėti įtakos; jo paaiškinimai - visuose paaiškinimuose detaliai nurodoma, kad V. L. visada buvo vertinama lygiai su kitais darbuotojais, niekada nebuvo diskriminuojama ar persekiojama; V. L. skirta griežčiausia nuobauda - atleidimas iš darbo - drausminė nuobauda darbuotojai buvo skirta už konkrečius darbo drausmės pažeidimus ir niekaip nėra susijusi su V. L. skundu LGKT, be to skirta 2009-08-14 (praėjus beveik metams nuo skundo padavimo). Taigi, apibendrinus ankščiau išdėstytus argumentus, akivaizdu, kad nei LGKT pažymoje, nei skunde nėra nurodyti jokie konkretūs jo veiksmai, pasireiškiantys kaip darbuotojo, liudijančio ar teikiančio paaiškinimus dėl skundo dėl diskriminacijos lyties pagrindu, persekiojimas, tas ir negalėjo būti nurodyta, nes jis niekada nepersekiojo ir nediskriminavo V. L. (b. l. 114-122).
Pareiškėjas ir jo atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. palaikė LGKT skundą ir jame išdėstytus argumentus (b. l. 126).
Teismo posėdyje V. L. palaikė atsakovės skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Vilniaus miškų urėdija nurodo, kad sutinka su LGKT skunde nurodytu argumentu, kad pareiškėjas yra tinkamas subjektas, nes buvo juridinio asmens vadovu, o kitiems LGKT skunde išdėstytiems argumentams neprieštarauja. Pareiškėjas iki 2009-12-08 buvo VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdu (įmonės vadovu). Šį faktą patvirtina 2001-07-30 darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo ir pareiškėjo. Pažymėjo, kad juridinio asmens atstovu ex officio yra jo vadovas, jis turi įgalinimus pagal įstatymą. Vadovaujantis VĮ Vilniaus miškų urėdijos įstatais, patvirtintais 2004-05-21 Generalinės miškų urėdijos įstatais, patvirtintais 2004-05-21 Generalinės miškų urėdijos generalinio miškų urėdo (toliau – ir Įstatai), VĮ Vilniaus miškų urėdijos vienasmenis valdymo organas – miškų urėdas. Miškų urėdui, kaip įmonės vadovui, taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam įmonės darbuotojui – jis privalėjo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, sąžiningai, rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovaujantis VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo pareiginiais nuostatais, patvirtintais 2001-07-30 Generalinės miškų urėdijos generalinio miškų urėdo, ir Įstatais, miškų urėdo pareiga yra priimti ir atleisti darbuotojus, sudarant su jais darbo sutartis, be to, miškų urėdas yra atsakingas už visą įmonės gamybinę ūkinę, komercinę, finansinę, socialinę veiklą. Pareiškėjas 2008-03-31 pasirašė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su V. L.. LVAT nutartyse administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-333/2010, Nr. N62-2956/2010 ir kt. pabrėžė, jog pagal galiojančią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) redakciją (ATPK 12 str.), administracinio teisės pažeidimo subjektais gali būti pripažįstami tik fiziniai asmenys, kitų subjektų (juridinių asmenų) atžvilgiu administracinė atsakomybė negali būti taikoma. Todėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. negalėjo būti taikomas juridinio asmens – VĮ Vilniaus miškų urėdijos atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas yra tinkamas subjektas, nes jis turi atsakyti už savo galimai neteisėtus veiksmus (b. l. 95-96).
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsakovės skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.
Skundas netenkinamas.
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje 2008-10-01 buvo gautas V. L. skundas ir pradėtas tyrimas dėl patiriamo seksualinio priekabiavimo iš Vilniaus miškų urėdo R. R. (VAGK byla, II tomas, b. l. 2-4). Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atlikusi tyrimą, 2009-09-25 surašė pažymą Nr. ((duomenys neskelbtini)) „Dėl Vilniaus miškų urėdijos“ (toliau – ir Pažyma) ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 str. 1 d. 5 ir 6 p., nusprendė: nutraukti tyrimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo fakto, trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą; įspėti dėl Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyto pažeidimo (b. l. 7-22). Pareiškėjas R. R. su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją prašydamas Pažymos dalį, kurioje pareiškėjas pripažintas pažeidęs Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatas, kurioje nuspręsta įspėti pareiškėją R. R. dėl Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyto pažeidimo padarymo, pripažinti neteisėta, nepagrįsta bei panaikinti (VAGK byla, II tomas, b. l. 194-201). Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2009-11-11 sprendimu Nr. 3R-212(2009/05-4R-289) nusprendė panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus 2009-09-25 sprendimą, kuriuo R. R. buvo įspėtas (VAGK byla, II tomas, b. l. 211-217). LGKT su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti VAGK 2009-11-11 sprendimą Nr. 3R-212(2009/05-4R-289). Teismas 2010-03-15 sprendimu panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009-11-11 sprendimą Nr. 3R-212(2009/05-4R-289), kuriuo Komisija, išnagrinėjusi R. R. skundą, nusprendė panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus 2009-09-25 sprendimą, kuriuo R. R. buvo įspėtas (adm. byla Nr. I-342-602-2010, II tomas, b. l. 17-28). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011-03-28 sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-03-15 sprendimą panaikino ir priėmė naują: panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009-11-11 sprendimą Nr. 3R-212(2009/05-4R-289) ir perdavė bylą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai nagrinėti iš naujo (adm. byla Nr. I-342-602-2010, II tomas, b. l. 224-234).
Vyriausioji administracinių ginčų komisija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, išnagrinėjusi 2009-10-19 R. R. skundą, 2011-10-20 sprendimu Nr. 3R-269(2009/05-4R-289) nusprendė įpareigoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą panaikinti 2009-09-25 Pažymos Nr. ((duomenys neskelbtini)) dalį „Dėl persekiojimo ir susidorojimo su skundą dėl diskriminacijos padavusiu asmeniu“ ir Pažymoje įformintą kontrolierės sprendimą įspėti pareiškėją dėl Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyto pažeidimo padarymo (VAGK byla, II tomas, b. l. 253-258).
Atsakovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, nesutikdama su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011-10-20 sprendimu Nr. 3R-269(2009/05-4R-289), ginčija tiek jo teisėtumą, tiek ir pagrįstumą.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 str. 4 d. ir Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998-08-17 įsakymu Nr. 104, 13 p. nuostatas, jei įstatymo straipsnį sudaro tik viena dalis, ji skaitmeniu nežymima ir įvardijama kaip straipsnis. Nors atsakovės ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimuose, taip pat teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nurodant straipsnio dalis, į nuostatas nėra atsižvelgiama (pvz., Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 ir 6 straipsnių, kuriuos sudaro tik viena dalis, tačiau daugiau punktų, dalis žymima skaitmeniu), teismo sprendime toliau nurodomos tos pačios normos, tačiau atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio, Europos Sąjungos teisės ir kitų tarptautinių teisės aktų nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu įgyvendintos priimant Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą, o nuostatos, susijusios su moterų ir vyrų lygių teisių užtikrinimu, bei siekiu uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi – dar ir Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, kuriame įtvirtintos normos, susijusios su asmenų lygybe ir draudimu varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties pagrindu, yra specialios bendrųjų normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, atžvilgiu. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo, antrojo skirsnio, reglamentuojančio lygių galimybių įgyvendinimą, 7 str., nustatančio darbdavio pareigą įgyvendinti lygias galimybes darbe, valstybės tarnyboje, 8 p. numato, kad, įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, privalo imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas, pateikę skundą dėl diskriminacijos ar dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos, jų atstovas ar asmuo, liudijantys ir teikiantys paaiškinimus dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojami ir būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo II skyriaus, reglamentuojančio moterų ir vyrų lygių teisių įgyvendinimą, 5 str., nustatantis darbdavio pareigą įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises darbe, numato, kad, įgyvendindamas lygias moterų ir vyrų teises, darbdavys privalo: 1) priimdamas į darbą ar perkeldamas į aukštesnes pareigas, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, išskyrus 2 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytą atvejį; 2) sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, įgyti praktinę darbo patirtį, taip pat teikti vienodas lengvatas; 3) už tokį pat ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, įskaitant visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą; 4) imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo ar priekabiavimo; 5) imtis priemonių, kad darbuotojas, darbuotojo atstovas, darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiškinimus, būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo III skyriaus, reglamentuojančio moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimą, 6 str., kuriame nurodyti lygias moterų ir vyrų teises pažeidžiantys veiksmai, numato, kad, darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties: 1) taiko asmeniui mažiau (daugiau) palankias įdarbinimo, perkėlimo į kitas pareigas arba apmokėjimo už tokį pat ar vienodos vertės darbą sąlygas; 2) organizuodamas darbą, sukuria darbuotojui blogesnes (geresnes) darbo sąlygas; 3) skiria darbuotojui drausminę nuobaudą, keičia darbo sąlygas, perkelia į kitą darbą arba nutraukia darbo sutartį; 4) persekioja darbuotoją, darbuotojo atstovą, darbuotoją, liudijantį ar teikiantį paaiškinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedūros dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 str., kuriame nurodyti lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai, nustato, kad tyrimo metu ar atlikęs tyrimą, lygių galimybių kontrolierius gali priimti sprendimą: 1) perduoti tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai; 2) kreiptis į atitinkamą asmenį ar instituciją ir siūlyti nutraukti lygias teises pažeidžiančius veiksmus, pakeisti ar panaikinti su tuo susijusį aktą; 3) nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas; 4) atmesti skundą, jeigu nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai; 5) nutraukti tyrimą, jeigu pareiškėjas skundą atsiima arba kai trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą, arba kai pareiškėjas ir pažeidėjas susitaiko, arba kai lygias teises pažeidžiančios veikos nutraukiamos, arba kai lygias teises pažeidžiantis teisės aktas pakeičiamas ar panaikinamas; 6) įspėti dėl padaryto pažeidimo; 7) laikinai sustabdyti tyrimą, jei asmuo, kurio skundas ar apskundžiami veiksmai tiriami, serga arba yra išvykęs; 8) laikinai, kol bus priimtas galutinis sprendimas, uždrausti skleisti reklamą, jeigu yra pakankamai duomenų, kad paskleista ar numatoma paskleisti reklama gali būti pripažinta kurstančia tautinę, rasinę, religinę, lyčių, lytinės orientacijos, negalios, įsitikinimų, amžiaus neapykantą ir padarytų visuomenės interesams esminės žalos, žemintų žmogaus garbę ir orumą bei pažeistų visuomenės moralės principus; 9) įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus bei sąlygas.
Kadangi nei Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, nei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme nėra pateikiama juose naudojamos sąvokų „darbdavys“ ir „darbuotojas“ apibrėžimo, t. y. kokie asmenys yra darbdavys ir darbuotojas šių įstatymų prasme, atsižvelgiant į tai, kad normos, kuriose vartojamos šios sąvokos, skirtos užtikrinti asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu darbo santykiuose, jas aiškinant turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) reglamentuojančio darbo santykius, susijusius su šiame kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. DK 16 str. 1 ir 2 d. numato, kad darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio Kodekso 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas. DK 14 str., reglamentuojančio darbdavių darbinį teisnumą ir veiksnumą, 1 ir 2 d. nustato, kad darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento. Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją. Šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Individualių (personalinių) įmonių savininkai, ūkininkai ir darbdaviai fiziniai asmenys darbo teises ir pareigas gali įgyvendinti patys. DK 18 str., reglamentuojantis darbo teisės subjektų atstovavimo pagrindus, 1 d. numato, kad darbuotojai ir darbdaviai darbo teises ir pareigas gali įgyti, pakeisti, jų atsisakyti ar jas apginti per jiems atstovaujančius subjektus. Darbuotojai ir darbdaviai gali būti atstovaujami esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Atstovavimą esant kolektyviniams darbo santykiams reglamentuoja šis Kodeksas, o atstovavimą esant individualiems darbo santykiams – Civilinis kodeksas, jeigu toks reglamentavimas neprieštarauja šiam Kodeksui. DK 93 str., kuriame pateikiama darbo sutarties sąvoka, numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Atsižvelgiant į minėtas DK nuostatas, aiškiai numatančias atskirus darbo santykių dalyvius - darbdavį, darbdavio atstovą ir t. t., nėra pagrindo aiškinti, kad už Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 str. 8 p. bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 5 p. nustatytų pareigų nevykdymą, taip pat už Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p. veiksmų atlikimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 str. 6 p., gali būti įspėtas ne tik darbdavys, t. y. darbo sutarties šalis, bet ir jo atstovas, tame tarpe – juridinio asmens vadovas. Darbdavio atstovai, taip pat darbdaviais esantys fiziniai asmenys, už moterų ir vyrų lygių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, bei lygių galimybių, nustatytų Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, pažeidimus gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 416 str. 1 arba 2 dalį, o esant atliktiems veiksmams ir sąlygoms, numatytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 str. 1 ar 2 d – ir baudžiamojon atsakomybėn.
Kadangi V. L. darbo sutartį buvo sudariusi ne su fiziniu asmeniu R. R., bet su Valstybės įmone Vilniaus miškų urėdija, kurią atstovavo jos administracijos vadovas – urėdas R. R. (civilinė byla Nr. 2-911-821/2010, I tomas, b. l. 6), pastaroji įmonė ir yra V. L. darbdavys tiek DK, tiek ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo prasme, atitinkamai – lygių galimybių kontrolierius, tyrimo metu nustatęs Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p. pažeidimą, galėjo, vadovaudamasis šio įstatymo 24 str. 6 p., priimti sprendimą įspėti dėl padaryto pažeidimo darbdavį, t. y. Valstybės įmonę Vilniaus miškų urėdija, taip pat, esant pagrindui, vadovaudamasis šio įstatymo 24 str. 3 p., priimti sprendimą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn už moterų ir vyrų lygių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, pažeidimą galėtų būti traukiamas ir darbdavio atstovas. Kadangi šiuo atveju įspėtas buvo ne darbdavys, o jo atstovas R. R., Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagrįstai įpareigojo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą panaikinti 2009-09-25 Pažymos Nr. ((duomenys neskelbtini)) dalį „Dėl persekiojimo ir susidorojimo su skundą dėl diskriminacijos padavusiu asmeniu“ ir šioje pažymoje įformintą kontrolierės sprendimą įspėti pareiškėją dėl Įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyto pažeidimo padarymo.
Nors nustačius, kad nebuvo pagrindo priimti Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 str. 6 p. numatytą sprendimą įspėti pareiškėją R. R., kiti atsakovės skundo, kuriuo prašoma panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, argumentai nebėra reikšmingi, taip pat pažymėtina, kad 2009-09-25 Pažymos Nr. ((duomenys neskelbtini)) dalis „Dėl persekiojimo ir susidorojimo su skundą dėl diskriminacijos padavusiu asmeniu“ neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. bendrųjų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, t. y. pagrįsti jį objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taip pat motyvuoti taikomas poveikio priemones: šioje pažymos dalyje nurodomos aplinkybės, kurias apibendrinant padaryta, kaip nurodoma, prielaida, kad darbdavys nesiėmė priemonių, kad skundą dėl diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo pateikusi V. L. būtų apsaugota nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 str. 8 p. bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 5 p., tačiau R. R. įspėtas už Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p. numatyto pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 5 p. ir 6 str. 4 p. numatytos darbdavio veikos yra skirtingos, t. y. pirmuoju atveju – neveikimas, antruoju – aktyvūs veiksmai, todėl aplinkybės, kurios sudaro pagrindą konstatuoti darbdavį nevykdžius pareigos atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5 str. 5 p. (arba bendrojoje normoje – Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 str. 8 p.), savaime nepatvirtina jį atlikus 6 str. 4 p. numatytus veiksmus. Ginčijamoje pažymos dalyje nėra nurodyta, kokios aplinkybės patvirtina Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p. pažeidimą, o taikyta poveikio priemonės – įspėti dėl padaryto pažeidimo – iš viso nėra motyvuota.
Taip pat nėra pagrindo nesutikti su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo motyvu, kad ginčijamoje pažymoje nurodytam Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p. pažeidimui konstatuoti nėra taikoma šio įstatymo 21 str. nuostata dėl įrodinėjimo pareigos (teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiškimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo. Skundžiamas asmuo ar institucija turi įrodyti, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas): diskriminacija Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, kaip numato jo 2 str. 2 d., prasme yra tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, seksualinis priekabiavimas, priekabiavimas, nurodymas tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti asmenis dėl lyties, t. y., veikos, kurių priežastis – asmens lytis. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p. numatytos dvi darbdavio veiksmų, kurie yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, grupės: 1) veiksmai, kuriais jis dėl asmens lyties persekioja darbuotoją, darbuotojo atstovą, t. y. diskriminuoja nurodytus asmenis dėl lyties; 2) veiksmai, kuriais jis persekioja darbuotoją, liudijantį ar teikiantį paaiškinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedūros dėl diskriminacijos lyties pagrindu, t. y. diskriminuoja asmenį ne dėl lyties, bet dėl dalyvavimo teisinėse procedūrose, susijusiose su diskriminacija lyties pagrindu. Šiuo atveju, kaip matyti iš ginčijamos pažymos turinio, atsakovė teigia pareiškėją R. R. V. L. persekiojus dėl paduoto skundo, todėl Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. prezumpcija dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo negali būti taikoma. 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos 97/80/EB dėl įrodinėjimo pareigos diskriminacijos dėl lyties bylose, kuri įgyvendinta papildant Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą 21 str. dėl įrodinėjimo pareigos, 4 str., nustatančio reikalavimus dėl įrodinėjimo pareigos, 1 d. numato, kad valstybės narės taiko tokias priemones, kurios, remiantis jų nacionalinėmis teismų sistemomis, yra būtinos norint užtikrinti, jog tais atvejais, kai asmenys, manantys esą nuskriausti, kadangi jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, nurodo teismui ar kitai kompetentingai institucijai aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, atsakovas turėtų įrodyti, kad vienodo požiūrio principas nebuvo pažeistas, t. y. įpareigoja taikyti joje nurodytas priemones bylose dėl diskriminacijos lyties pagrindu.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p. 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Violeta Balčytienė
Arūnas Dirvonas
Rūta Miliuvienė