Administracinė byla Nr. AS-663-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01709-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas G. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–15), prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. GT-7(14)-S, kuriuo pareiškėjui paskirta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta drausminė nuobauda – papeikimas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu (IV t., b. l. 120–139) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. GT-7(14)-S „Dėl drausminės nuobaudos G. Š. skyrimo“.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 113–136, 161–174), kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1041-525/2015 (V t., b. l. 25–46) atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimas panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iš naujo nagrinėjant bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu (V t., b. l. 74–85) pareiškėjo G. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas G. Š. pateikė apeliacinį skundą (V t., b. l. 89–101), kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. GT-7(14)-S.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu (V t., b. l. 146–169) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. GT-7(14)-S „Dėl drausminės nuobaudos G. Š.“.

Pareiškėjas G. Š. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos (teisių ir pareigų perėmėjas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba) 1 703,90 Eur atstovavimo išlaidų už skundo rengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme bei 28,96 Eur žyminio mokesčio (VI t., b. l. 1–3). Pareiškėjas nurodė, jog už skundo parengimą patyrė 1 158,48 Eur atstovavimo išlaidų. Nors ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytą dydį, pareiškėjo manymu, ji yra priteistina vadovaujantis Rekomendacijų 11 punktu, nes ši administracinė byla yra itin sudėtinga, didelės apimties, joje buvo nagrinėjami bei vertinami ir su specialių žinių taikymu sietini klausimai, be to, ji svarbi šiais klausimais formuojamai teismų praktikai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad patyrė 545,42 Eur išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme bei pasirengimą teismo posėdžiams, o ši suma yra žymiai mažesnė, nei numatyta Rekomendacijose.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (VI t., b. l. 43–46) prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo manymu, pareiškėjo prašoma priteisti suma yra per didelė, nes byla vertintina kaip nesudėtinga (pareikštas tik vienas reikalavimas, byloje dalyvavo tik du asmenys, kelti paprasti klausimai, kurie teismų praktikoje buvo ne kartą nagrinėti, atstovavimui ir dokumentų rengimui nebuvo būtinas specialus pasirengimas, pareiškėjo atstovei nereikėjo rinkti papildomų įrodymų, atstovė atstovauja turto ir verslo vertintojus ne vienoje administracinėje byloje), todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nurodomo bylinėjimosi išlaidų dydžio už skundo teismui parengimą. Be to, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas atskirai prašo atlyginti išlaidas už pasiruošimą teismo posėdžiui, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan. traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai. Remdamasis šiais argumentais, pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamu atveju maksimali pareiškėjui priteistina suma už pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas galėtų būti ne didesnė nei 1 079,45 Eur.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi (VI t., b. l. 49–51) pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 28,96 Eur žyminio mokesčio, o pareiškėjo prašymą dalyje dėl atstovavimo teisme išlaidų atmetė.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu <...>. Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas, jam priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Taigi, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjo skundas tenkintas visa apimtimi, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė sumokėtą 28,96 Eur (100,00 Lt) žyminį mokestį.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašomų priteisti sumų už skundo parengimą ir atstovavimą teisme, teismas pabrėžė, kad byloje nustatyta, jog skundą šioje administracinėje byloje parengė advokatė I. P., o 2014 m. kovo 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 841-14 ir 2014 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už skundo parengimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėjusi 4 000 Lt (1 158,48 Eur). Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėją atstovavo minėta advokatė, o 2014 m. spalio 16 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 878-14 ir 2015 m. rugsėjo 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 939-15 bei mokėjimo nurodymai patvirtina, kad už atstovavimą teisme advokatei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo iš viso 800 Eur, tačiau dėl 660,04 Eur pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, todėl pareiškėjas prašo teismo priteisti 139,96 Eur. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje administracinėje byloje, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2016 m. gegužės 25 d. nutartyje pasisakė, jog iš mokėjimo nurodymų matyti, kad už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme yra sumokėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, realiai minėtų atstovavimo išlaidų pareiškėjas nepatyrė, todėl pareiškėjui G. Š. bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme nepriteisė. Atsižvelgęs į tai, teismas akcentavo, kad analogiška situacija susiklostė ir dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kadangi iš minėtų mokėjimo nurodymų už teisines paslaugas pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už teisines paslaugas yra sumokėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne pareiškėjas. Tuo tarpu jokių kitų dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjas sumokėjo už advokatės teiktas paslaugas, byloje nėra. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dalyje dėl išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas netenkintinas.

III.

Pareiškėjas G. Š. pateikė atskirąjį skundą (VI t., b. l. 54–55), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo prašymas dėl jo atstovavimo teisme išlaidų priteisimo buvo atmestas, ir išspręsti klausimą iš esmės – šią pareiškėjo prašymo dalį tenkinti ir priteisti jam iš atsakovo 1 703,90 Eur atstovavimo išlaidų už skundo rengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme, o likusią nutarties dalį palikti nepakeistą. Pareiškėjas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra jos vadovas, be to, būdamas turto vertintoju, šios įmonės vardu rengė turto vertinimo ataskaitas, kurios ir buvo nagrinėjamos šioje administracinėje byloje. Taigi, nagrinėjamu atveju už pareiškėją atstovavimo išlaidas sumokėjo jo darbdavys. Tuo tarpu pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, kurios buvo apmokėtos trečiųjų asmenų, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos (remiasi LVAT 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-848-662/2015).

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį nepakeistą. Atsakovas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, kadangi realiai mokėjimų už atstovavimą (skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje) pareiškėjas neatliko, todėl bylinėjimosi išlaidų jis nepatyrė. Pažymi, jog tokios praktikos laikosi ir administraciniai teismai (remiasi LVAT 2013 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS261-592/2013). Tuo tarpu aplinkybė, kad pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra jos vadovas ir šios įmonės vardu rengė turto vertinimo ataskaitas, nagrinėjamu atveju yra nereikšmingos, kadangi nepatvirtina, jog pareiškėjas patyrė prašomas priteisti atstovavimo išlaidas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su šioje byloje kilusiu ginču net nesusijusi ir nedalyvavo šiame administraciniame procese. Atsakovas kartu akcentuoja, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi išnagrinėta byla ir nagrinėjama byla nėra analogiškos ar iš esmės panašios, kadangi minėta nutartimi išnagrinėtoje byloje buvo nustatyta, jog tarp advokatų kontoros ir įmonės, sumokėjusios už trečiąjį suinteresuotą asmenį bylinėjimosi išlaidas, buvo sudaryta sutartis, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kad už advokatų kontoros suteiktas paslaugas, susijusias su trečiojo suinteresuoto asmens interesų gynimu, pagal minėtą susitarimą apmoka įmonė. Tačiau nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimo sutarties su pareiškėjo atstove advokate I. P. nesudarė, todėl nėra pagrindo vadovautis minėta nutartimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl 1 703,90 Eur atstovavimo išlaidų už skundo rengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme priteisimo iš atsakovo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal atskirąjį skundą pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 44 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, teisinė prielaida taikyti ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį yra nustatymas, ar byloje priimtas galutinis teismo sprendimas yra priimtas šalies, prašančios atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, naudai. Atitinkamai nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusiu 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu (V t., b. l. 146–169) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. GT-7(14)-S „Dėl drausminės nuobaudos G. Š.“. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad galutinis teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai ir pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 str. 1 d.).

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atitinkamai nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad jam, be kita ko, būtų atlygintos 1 703,90 Eur atstovavimo išlaidos už skundo rengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Šias išlaidas pareiškėjas grindžia 2014 m. kovo 27 d. sąskaita už teisines paslaugas IP Nr. 841-14, 2014 m. spalio 16 d. sąskaita už teisines paslaugas IP Nr. 878-14, 2015 m. rugsėjo 1 d. sąskaita už teisines paslaugas IP Nr. 939-15, 2014 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1012, 2014 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1242 ir 2015 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1611 (VI t., b. l. 4–9). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėją G. Š. rengiant skundą teismui ir pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė I. P. pagal tarp pareiškėjo ir šios advokatės sudarytą 2013 m. balandžio 17 d. atstovavimo sutartį (I t., b. l. 17). Nurodytas sąskaitas už teisines paslaugas (už skundo teismui parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme) advokatė I. P. taip pat išrašė pareiškėjui G. Š.. Tačiau iš minėtų mokėjimo nurodymų matyti, kad advokatei I. P. už skundo teismui parengimą ir pareiškėjo atstovavimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo ne pareiškėjas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal administracinių teismų praktiką priteistinos tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog tai, kad proceso šalis patyrė realias išlaidas, paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-422/2009). Todėl šiuo atveju, kai dokumentas, turintis fiksuoti pareiškėjo pinigų pervedimo operacijas įvykdytas advokatei, fiksuoja visai kito subjekto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – atliktą pervedimą pareiškėją atstovavusiai advokatei, tai reiškia, jog pareiškėjas realiai minėtų atstovavimo išlaidų, kurias prašo priteisti, nepatyrė. Taigi, tokių išlaidų atlyginimas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jam negali būti priteistas. Pabrėžtina, kad tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi ir kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-592/2013, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2021/2014 ir kt.). Tuo tarpu pareiškėjo atskirajame skunde nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-848-662/2015, buvo nustatyta, kad tarp trečiąjį suinteresuotą asmenį atstovavusios advokatų kontoros ir bylinėjimosi išlaidas už šį trečiąjį suinteresuotą asmenį, prašiusį priteisti jam atstovavimo išlaidas, sumokėjusios įmonės buvo sudaryta sutartis, kurioje buvo aiškiai nurodyta, jog už advokatų kontoros su trečiojo suinteresuoto asmens interesų gynimu susijusias suteiktas paslaugas pagal minėtą susitarimą apmoka nurodyta įmonė. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad būtent minėtas susitarimas sudarė pagrindą nurodytai įmonei apmokėti advokatų kontoros teisininkų šioje byloje teiktas teisines paslaugas. Tačiau šioje nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos ir nėra jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sudariusi atstovavimo sutartį su pareiškėjo atstove advokate I. P. dėl pareiškėjo atstovavimo šioje byloje, pagal kurią už minėtos advokatės su pareiškėjo interesų gynimu susijusias suteiktas teisines paslaugas apmokėtų ši įmonė, ar kad tokios sąlygos būtų įtvirtintos tarp pareiškėjo G. Š. ir advokatės I. P. sudarytoje 2013 m. balandžio 17 d. atstovavimo sutartyje. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis minėta nutartimi, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nurodytoje nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ramūnas Gadliauskas

              Ričardas Piličiauskas

              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė