Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-168-783/2019

Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00012-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 19.10.

 (S)

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, nesusituokusio, be nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kaltinamo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, padarymu, administracinio nusižengimo bylą. 

Teismas

n u s t a t ė:

S. K. 2019 m. vasario 3 d. 13.22 – 13.24 val. laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyr. tyrėjų A. S. ir A. S. reikalavimų prisistatyti, pasakyti savo vardą ir pavardę arba pateikti savo asmens dokumentą, taip pat nevykdė teisėto reikalavimo sėsti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos komisariatą asmenybės nustatymui bei bandė nuo policijos pareigūnų pabėgti.  

Teismo posėdyje S. K. kaltės dėl nusižengimo nepripažįsta, parodė, jog tą 2019 m. vasario 3 d. eidamas gatve padarė kelias pastatų nuotraukas, kadangi domisi architektūra, matė pro šalį pravažiavusį policijos pareigūnų automobilį. Jam einant toliau, netrukus prie jo privažiavo policijos automobilis, jame buvę pareigūnai paklausė, ką jis darąs, prašė prisistatyti. Jis pareigūnų klausė, ar jis tai privalo daryti, šie jam atsakė, kad taip. Policijos pareigūnai neprisistatė, nenurodė savo vardo, pavardės, laipsnio. Jam pasakius, kad jis neprivalo pareigūnams nieko sakyti, atsisakius nurodyti vardą, pavardę, pareigūnai pradėjo jam grasinti, kad vešią į Panevėžį. Jis neprieštaravo važiuoti į policijos komisariatą, tačiau pareigūnai jį, paėmę už rankų, jėga pasodino į automobilį. Neigia bėgęs nuo policijos pareigūnų. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus S. K. parodė, jog vaizdo įraše prieš jo sulaikymą užfiksuotas ne jo bėgimas nuo policijos pareigūnų, bet atsitraukimas, kai pareigūnai neteisėtai jį paėmė jėga už rankų. Baigiamosiose kalbose nurodė, jog nesupranta, kodėl yra baudžiamas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, nes šioje dalyje nėra nurodyta, kokie pareigūnų reikalavimai yra pagrįsti.

S. K. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įrodyta: 

Liudytoja policijos pareigūnė A. S. parodė, jog 2019 m. vasario 3 d. tarnybiniu automobiliu kartu su policijos pareigūnu A. S. patruliuodama (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė vyrą, užsidengusi veidą skarele, ant galvos užsidėjusį kepurę ir kapišoną, šis vyras fotografavo pastatą, kuriame yra parduotuvė „Švaros prekės“. Su kitu pareigūnu nutarė patikrinti asmens tapatybę ir automobiliu prie to paties vyro sustojo Vilniaus gatvėje, pasisveikino, paprašė prieiti prie automobilio dėl pastatų fotografavimo. Vyriškis į pasveikinimus neatsakė, ateiti prie automobilio taip pat atsisakė, aiškino, jog daug sniego. Tuomet ji su policijos pareigūnu A. S. išlipo iš automobilio, priėję prie vyriškio, pareikalavo atsidengti veidą, prisistatyti, tačiau vyriškis atsisakė nurodyti vardą, pavardę, veido taip pat nerodė. Kilus įtarimui, jog žmogus gali būti paieškomas, pasiūlė eiti prie automobilio, kad duomenų bazėje patikrintų dėl jo asmenybės, tačiau vyriškis atsisakė daryti, aiškino, kad jie neturi teisės jo pristatyti į komisariatą, pradėjo trauktis nuo jų. Jiems paėmus už rankų ir pradėjus vesti link automobilio, vyriškis staiga ištraukė rankas pradėjo bėgti, jį pasivijęs A. S. pargriovė į sniegą, jie abu pasodino vyriškį į automobilį ir nuvežė į komisariatą. Prieš sulaikydami vyriškį apžiūrėjo, rado pas jį kontrabandinių cigarečių. Komisariate vyriškis nurodė tik pavardę, duomenų bazėje nustatė, jog jų pristatytas vyriškis buvo S. K..  Neneigia, kad neprisistatė, tačiau tiek ji, tiek A. S. vilkėjo uniformas, kuriose buvo lentelės su jų pavardėmis, važiavo tarnybiniu automobiliu.

Liudytojas policijos pareigūnas A. S. parodė analogiškai policijos pareigūnei A. S..

Policijos pareigūnų A. S. ir A. S. tarnybiniuose pranešimuose (6-7, 8-9 b. l.) iš esmės išdėstyta ta pati informacija, kurią pareigūnai nurodė apklausos metu.

Iš sulaikymo protokolo (11 b. l.), į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo protokolo (10 b. l.) matyti, jog S. K. faktiškai buvo sulaikytas 2019 m. vasario 3 d. 13.33 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš jo tarp kitų daiktų buvo paimtas mobilusis telefonas SAMSUNG GALAXY S8, S. K. paleistas iš sulaikymo 2019 m. kovo 3 d. 16.30 val., dokumentuose vietoje sulaikyto asmens parašo įrašyti žodžiai „F**k off“, apibrėžtas apskritimu, iš apskritimo nubrėžtos dvi rodyklės į viršų.

Iš pateiktų vaizdo įrašų, darytų iš policijos tarnybinio automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (28-29 b. l.) matyti, kaip policijos pareigūnai važiuodami (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) g. 2019 m. vasario 23 d. 13.19 val. (pagal vaizdo įraše fiksuotą laikrodį) pravažiuoja pro dešinėje kelio pusėje ant šaligatvio stovintį vyrą, galvą apsigaubusį kapišonu, telefoną nukreipusį į kitoje gatvėje esančius pastatus. Vaizdo įraše girdimi pareigūnės žodžiai, kad asmuo „fotkina“ pastatą, kuriame yra parduotuvė (duomenys neskelbtini), kažką su kitu pareigūnu kalbasi (žodžiai nelabai suprantami), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje apsisuka ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustoja prie pro šalį einančio to paties vyriškio, pro kurį pareigūnai pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sustojus automobiliui pareigūnė pasisveikina tris kartus sakydama „laba diena“, paprašo prieiti, paaiškina, jeigu prašo, tai asmuo turi prieiti. Ką atsako prie automobilio stovėjęs vyriškis, negirdima, tačiau pareigūnė pasiūlo pašnekovui neišsidirbinėti, pasako, kad pati prieis ir išlipa iš automobilio, paskui ją išlipa ir policijos pareigūnas. Koks pokalbis vyko tarp pareigūnų ir vyriškio šalia automobilio, faktiškai negirdima, tik kad vyksta kažkokia diskusija, žodžių nuotrupos, jog „turi teisę“, „neturi teisės“, pasigirsta triukšmas ir garsai iš gatvės nutyla; kitoje kameroje, kurioje fiksuojamas automobilio kairėje esantis vaizdas, užfiksuota (vaizdo įrašas nuo 13.22 val.), kaip pareigūnai šnekasi su vyriškiu (matomos jų visų trijų kojų fragmentai), matoma, kaip pareigūnai 13.22.56 val. prieina arčiau vyriškio, toliau stovi greta, kaip vienu metu (13.23.55 val.) vyriškis metasi bėgti, pareigūnai bėga iš jam iš paskos; vaizdo įraše, darytame galinėje automobilio dalyje esančioje vaizdo kameroje matyti, kaip automobilio gale pasirodo vyriškis, jam už rankų laikantis policijos pareigūnas, pareigūnas vyriškį pargriauna į sniegą, prie jų pribėga policijos pareigūnė, vyriškiui uždedami antrankiai, jis pastatomas ant kojų ir pasodinamas į automobilio galą; iš įrašų matyti, jog sodinamas į automobilį asmuo yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K., ant galvos užsidėjęs kepurę, užsmaukęs kapišoną; ką S. K. šneka su pareigūnu, negirdima.

Remiantis Policijos įstatymo 21 straipsniu policijos pareigūnas, įgyvendindamas policijos uždavinius, turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, policijos pareigūnai, įgyvendindami nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevenciją, turi teisę kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atlikdami pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, apžiūrėti asmenis, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas. Tokiems asmenims nepaklusus, policijos pareigūnai turi teisę panaudoti prieš juos prievartą (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 21.2 punktą, policijos patruliai, patruliuodami maršute, pastebėję asmenis, kurie sistemingai stebi arba stebi panaudodami vaizdo, garso fiksavimo priemones parduotuves, bankomatus, žmones, juos seka, apžiūrinėja pastatytas transporto priemones, bando patekti į užrakintas daugiabučių namų laiptines, apžiūrinėja, stebi individualių gyvenamųjų namų, vienkiemių teritorijas, nešasi įtartinus daiktus ar kitaip įtartinai elgiasi, nevaržant asmens teisių ir laisvių, bandyti nustatyti įtartinai besielgiančių asmenų tokio elgesio tikslus. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog policijos pareigūnai A. S. ir A. S., pamatę pastatą, kuriame įrengta parduotuvės (duomenys neskelbtini), fotografuojantį S. K., ant galvos užsimaukšlinusį kapišoną, veidą prisidengusį skarele, kilus įtarimui dėl tokios veiklos nusprendė patikrinti S. K. asmenybę, fotografavimo tikslus. Teismas pripažįsta, jog šis pareigūnų įtarimas buvo pagrįstas ir motyvuotas, S. K. veiksmai fotografuojant pastatą, jo apranga galėjo pareigūnams sukelti įtarimą dėl tokios veiklos teisėtumo, jie S. K. nepažinojo ir vadovaudamiesi Patrulių veiklos instrukcijos 21.2 punktu privalėjo bandyti išsiaiškinti S. K. pastato fotografavimo tikslus ir kitas aplinkybes, susijusias su pačia S. K. asmenybe. Apie tai, kad S. K. pastatą fotografuoja pažintiniais tikslais ar kitais teisėtais motyvais, policijos pareigūnai nežinojo ir negalėjo žinoti, pats S. K., privažiavus policijos pareigūnams, atsisakė bendrauti su pareigūnais, todėl reikalavimas S. K. nurodyti savo asmens duomenis (prisistatyti), pateikti dokumentus ir kiti policijos pareigūnų veiksmai, kuriais buvo siekiama nustatyti asmens tapatybę ir tikrinamo asmens veiksmų tikslą, buvo teisėti, šiuos reikalavimus S. K. privalėjo vykdyti. Nustačius, jog S. K. atsisakė nurodyti savo asmens duomenis, atsisakė pateikti dokumentus, atsisakė sėstis į automobilį ir vykti į komisariatą dėl asmenybės nustatymo bei bandė nuo pareigūnų pabėgti, S. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, tai yra kaip statutinių valstybės tarnautojų (policijos pareigūnų) teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas. Teismas kaip neturinčius įtakos veikos kvalifikavimui atmeta S. K. teiginius, jog jis turėjo teisę atsisakyti nurodyti asmens duomenis, nes patys pareigūnai neprisistatė, kadangi tai, kad su juo bendrauja ne policijos pareigūnai, S. K. negalėjo nematyti (buvo šviesus paros metas, policijos pareigūnai vairavo specialiais ženklais pažymėtą automobilį, vilkėjo policijos pareigūnų uniformas), tai, kad nenurodė pareigūnai savo pavardžių, jų veiksmų nepadarė neteisėtais. Teismas kaip nepagrįstus atmeta S. K. paaiškinimus, jog jis nebėgo nuo policijos pareigūnų, norėjo tik atsitraukti nuo pareigūnų,  šie jo teiginiai yra paneigti pateiktoje laikmenoje esančiais sulaikymo vaizdo įrašu. S. K. teiginiai, kad policijos pareigūnai neturėjo teisės laikyti jo už rankų, taip pat nepagrįsti, nes S. K. atsisakius bendrauti su policijos pareigūnais, nurodyti asmens duomenis, atsisakius prieiti prie automobilio policijos pareigūnai, remdamiesi Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, turėjo teisę panaudoti prievartą – paimti už rankų, nuvesti į automobilį ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su S. K. asmenybės nustatymu. Iš dalies sutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. K. teiginiais, jog administracinio nusižengimo protokole aprašant jo veiką nebuvo nurodyti teisės aktai, kuriuose reglamentuojamos policijos pareigūnų teisės ir pareigos (Policijos įstatymas, Policijos veiklos instrukcija), tačiau toks policijos pareigūnų pasirinktas veikos aprašymas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nekliudė gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, jo veiksmų nepadarė teisėtais, S. K., kuo yra kaltinamas, suprato ir nuo kaltinimo gynėsi savo paaiškinimais. Tuo labiau, jog tuose paminėtuose teisės aktuose apibrėžtos policijos pareigūnų teisės ir pareigos, reglamentuojamas jų, policijos pareigūnų, elgesys vienoje ar kitoje situacijoje, o ne tai, kaip jis pats, S. K., privalėjo elgtis ar nuo ko susilaikyti. Bylos nagrinėjimo metu svarbu tik nustatyti, ar policijos pareigūnų nurodymai asmeniui buvo teisėti ir pagrįsti ir ar jų naudojama prievarta buvo proporcinga. Šioje byloje nustatyta, kad pareigūnų nurodymai buvo teisėti, prievarta, panaudota prieš S. K., šiam atsisakius bendrauti su pareigūnais, vykdyti nurodymus, proporcinga ir neišvengiama. Teismas tik patikslina nusižengimo padarymo laiką, nurodydamas, jog veiką S. K. padarė 2019 m. vasario 3 d. 13.22 val. – 13.24 val. laikotarpiu (vaizdo įrašuose fiksuotas laikas), šis veikos laiko patikslinimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.

Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (paros metą, vietovę, veiksmų pobūdį), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (nebaustas administracine tvarka, yra bedarbis), nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, S. K. skiriama bauda, baudos dydis parenkamas sankcijos vidurkio ribose, arčiau minimumo (ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda - nuo 90 iki 140 Eur).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ANK 34 straipsniu, 506 straipsnio 4 dalimi, , teismas

n u t a r i a:

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį bei nubausti 100 Eur (vieno šimto eurų) bauda.

Išaiškinti S. K., jog baudą jis privalo sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Išaiškinti, jog mokėdamas baudą mokėjimo paskirtyje turi nurodyti ROIK numerį (ROIK: 19097118848).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas                                                                Virginijus Skaraitis