Civilinė byla Nr. e2S-1732-345/2018

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42339-2016-9

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3;

     3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. C. atskirąjį skundą  dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovams R. C., R. C., S. C. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos piniginiu ekvivalentu priteisimo, trečiasis asmuo AB DNB bankas, išvadas byloje teikiančios institucijos: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, o taip pat pagal atsakovo R. C. priešieškinį ieškovei R. C. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, dėl žemės sklypo įsigijimo asmeninės nuosavybės teise pripažinimo, tretieji asmenys AB DNB bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas, išvadas byloje teikiančios institucijos: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. C. kreipėsi į Vilniaus mieso apylinkės teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. 2017 m. gruodžio 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi ieškovė buvo įpareigota įskaitytinai iki 2018 m. sausio 15 d. pateikti galutinį patikslintą ieškinį. Patikslintas ieškinys teisme gautas 2018 m. vasario 28 d. 2018 m. kovo 2 d. teisme gautame atsakovo atsiliepime nurodyta, kad ieškovė daugiau nei metus nepateikia teismui vientiso/vieningo procesinio dokumento, kuriame būtų suformuluoti jos galutiniai ieškinio reikalavimai, taip negerbia teismo ir proceso šalių, vilkina bylos nagrinėjimą, nesilaiko civilinio proceso normų.
2. 2018 m. kovo 5 d. nutartimi teismas ieškovei paskyrė 200,00 Eur baudą.
3. 2018 m. kovo 20 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo, motyvuojant tuo, jog ieškovė per teismo nustatytą laiką nepateikė galutinio patikslinto ieškinio, kadangi negalėjo nurodyti dalintino turto vertės ir, atitinkamai, nežinodama turto vertės, negalėjo tinkamai apsispręsti dėl reikalavimų šio turto atžvilgiu. Prašyme nurodė, kad per tą laiką kreipėsi į įvairias bendroves ir turto vertintojus, tačiau gavo atsakymus, jog norint nustatyti turto vertę, būtina įteisinti statybas, tačiau įteisinimas negalimas, kadangi ieškovei nėra leidžiama iš visų institucijų, įmonių, įstaigų gauti duomenis ir dokumentus, bei atlikti visus kitus būtinus veiksmus, reikalingus pastatų ir jų pakeitimų įteisinimui, todėl pateiktas patikslintas ieškinys dar nėra galutinis, jame nekeliami reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, viso šalių turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu. Atsižvelgdama į tai, nurodė, jog teismo proceso nevilkino, procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl prašo panaikinti teismo paskirtą baudą arba ją sumažinti iki minimalios. Dėl teismo paskirtos baudos dydžio pažymėjo, kad paskirta bauda itin neigiamai paveiks jos padėtį, kadangi ji šiuo metu gyvena pusbadžiu, neišgali nusipirkti malkų, gyvena nešildomame name, dėl taupumo praktiškai nenaudoja elektros ir vandens.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovės R. C. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovei buvo suteiktas daugiau nei mėnesio terminas galutiniam patikslintam ieškiniui pateikti, tačiau ieškovė patikslintą ieškinį pateikė parengiamojo teismo posėdžio dieną, t. y. 2018 m. vasario 28 d., praleidusi teismo nustatytą terminą beveik pusantro mėnesio, dėl ko nebuvo galimybės bylos nagrinėti iš anksto paskirtame parengiamajame teismo posėdyje. Ieškovė R. C. yra atstovaujama advokatės, todėl ji turėjo išaiškinti savo klientei visas teisines pasekmes dėl teismo įpareigojimo nevykdymo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės veiksmai buvo kliudymas teismui įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, tinkamai, visapusiškai ir savalaikiai išnagrinėti bylą (CPK 7 str.), ieškovės piktnaudžiavimas procesu taip pat pažeidė ir kitų proceso dalyvių teisę į tinkamą ir greitą teismo procesą. Teismo vertinimu, pateiktame prašyme ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios paneigtų teismo padarytas išvadas dėl jos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl laikė, kad 200,00 Eur bauda ieškovei paskirta pagrįstai, jos naikinti ar sumažinti nėra teisinio pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė R. C. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. ir 2018 m. kovo 23 d. nutartis panaikinti ir ieškovei 2018 m. kovo 5 d. nutartimi paskirtą baudą panaikinti arba sumažinti iki minimalios, kad ieškovė turėtų galimybę ją sumokėti.
7. Nurodo, kad procesinį terminą praleido ieškovės atstovė, bet ne ieškovė. Ieškovė niekada neprašė stabdyti bylų, o jos reikalavimai buvo tikslinami tik todėl, jog atsakovas slėpė ir į bylą neteikė įrodymų, todėl juos su teismų pagalba išreikalavus ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, buvo būtina tikslinti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2385-294/2017. Teismas nagrinėjo atsakovo atstovės prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo ir parinko baudą, kuri itin neigiamai paveiks ieškovės gyvenimą, gali turėti įtakos ligos progresavimui.
8. Ieškovė teismui nurodė priežastis, sutrukdžiusias ir vis dar trukdančias pateikti galutinį patikslintą ieškinį, tačiau teismas į jas neatsižvelgė ir jų nenagrinėjo. Ieškovės ir jos atstovės ankstesnis elgesys procese, skirtingai nei atsakovo, neabejotinai įrodo, jog jos niekada neveikė prieš greitą bylų nagrinėjimą. Teismas neatsižvelgė, jog nėra jokių motyvų ieškovei vilkinti bylos nagrinėjimą. Iki baudos paskyrimo, ieškovė vykdė visus teismų įpareigojimus, jokių terminų nepraleido, teikė prašymą sujungti (tuo tarpu atsakovas prašė stabdyti) bylas, kad jos būtų greičiau išnagrinėtos. Galutinio patikslinto ieškinio ieškovė negali pareikšti dėl to, jog negali gauti įrodymų, reikalingų dalintino turto vertei nustatyti, o nežinodama tikrosios turto vertės, negali nuspręsti dėl galutinių reikalavimų. Taip pat ieškovei nėra žinoma, ar nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakovu geriausiai atitiks jo interesus ar, atvirkščiai, būtina kuo skubiau atskirti vaiką nuo smurtaujančios prieš jį aplinkos (smurtą vertinant pagal naująjį VTAPĮ), nes teismas nesidomi vaiko interesais bei draudžia tai daryti vaiko motinai, todėl ieškovė neturi galimybių teikti ir motyvuotų bei įrodymais pagrįstų reikalavimų, susijusių su vaiku.
9. Pažymėjo, kad ieškovės mėginimas pasinaudoti savo teisėmis, išsamiai nurodant teismui priežastis, negali būti vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Teismas nevertino nei ieškovės ankstesnio procesinio elgesio, nei jos nurodytų aplinkybių, kodėl nebuvo pateiktas galutinis patikslintas ieškinys. Teismas, be kita ko, nenurodė, kodėl parinko būtent 200 Eur baudos dydį, bei kodėl nebuvo galima jos sumažinti.
10. Atsakovo procesiniai veiksmai lėmė, jog santuokos nutraukimo byla užsitęsė ir, kad atsakovas tyčia nesuteikdamas informacijos, neatlikdamas būtinų veiksmų, trukdė ir tebetrukdo ieškovei realizuoti jos procesines teises, nors turėtų bendradarbiauti ir veikti už greitą ir ekonomišką bylos rezultatą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas panaikinti ar sumažinti teismo nutartimi ieškovei paskirtą baudą.
13. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
14. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenimis, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnio 1 dalis).
15. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). 
16. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovams R. C., R. C., S. C. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos piniginiu ekvivalentu priteisimo. 2017 m. gruodžio 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė protokoline teismo nutartimi buvo įpareigota iki 2018 m. sausio 15 d. pateikti galutinį patikslintą ieškinį, teismas paskyrė antrąjį parengiamąjį teismo posėdį 2018 m. vasario 28 d. 14.00 val. Ieškovės patikslintas ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2018 m. vasario 28 d. (Liteko duomenys), patikslinto ieškinio priėmimo klausimas teisėjos rezoliucija išspręstas 2018 m. kovo 9 d. 2018 m. vasario 28 d. teisme gautas atsakovo atstovės prašymas atidėti teismo posėdį atsižvelgiant į tai, kad tik 2018 m. vasario 28 d. teismo elektroninių paslaugų portale buvo užregistruotas ieškovės patikslintas ieškinys bei tai, kad dar nebuvo išspręstas minėto dokumento priėmimo klausimas. 2018 m. vasario 28 d. parengiamojo teismo posėdžio informacinėje pažymoje nurodyta, kad į posėdį niekas neatvyko, garso įrašas nedaromas, kadangi prieš posėdį buvo gautas ieškovės patikslintas ieškinys, bylos nagrinėjimas atidedamas ir, suderinus su šalių atstovais, paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis 2018 m. balandžio 25 d. 14.00 val. 2018 m. kovo 2 d. atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo, pateikė prašymą ieškovei taikyti CPK 95 straipsnio nuostatas, paskirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesu teikiant pakartotinius prašymus išduoti teismo liudijimus, kai teismas liudijimą apie teisę gauti rašytinius įrodymus jau buvo išdavęs 2017 m. birželio 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 4 d., o ieškovė daugiau nei metus nepateikia vientiso procesinio dokumento teismui.   
17. Teismas ieškovės veiksmus – nesavalaikį patikslinto ieškinio teismui pateikimą (2018 m. vasario 28 d.) - traktavo kaip kliudymą teismui įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, dėl ieškovės veiksmų, teismo vertinimu, nebuvo galimybės bylos nagrinėti iš anksto paskirtame parengiamajame teismo posėdyje (2018 m. vasario 28 d.).
18. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.59 str.). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą.
19. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, privalo užtikrinti ne tik proceso šalių interesų pusiausvyrą, maksimalų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principų įgyvendinimą, bet ir būti aktyvus, jei tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalijamas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012). Taigi, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga. Ši pareiga glaudžiai susijusi su pirmiau nurodyta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam ir šios pareigos įgyvendinimo principais. Tinkamu teismo aktyvumo šeimos bylose įgyvendinimu, kai nenustatoma aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo dispozityvumo ir šalių rungimosi principų, gali būti pripažįstamas ir pasiūlymas šalims pateikti tinkamus įrodymus, termino šiems veiksmams atlikti nustatymas (CPK 179 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).
20. CPK 377 straipsnyje nustatyta, kad šeimos bylose iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę atsisakyti priimti pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, jeigu nustato, jog jie yra pateikiami siekiant užvilkinti procesą.
21. Teismo vertinimu, protokoline pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas įpareigojimas ieškovei iki 2018 m. sausio 15 d. pateikti galutinį patikslintą ieškinį šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pasiūlymas ieškovei pateikti tinkamus įrodymus sprendžiant tarp sutuoktinių dalintino turto vertės klausimą ir kaip teismo aktyvumo pareigos šeimos bylose tinkamas įgyvendinimas CPK 377 straipsnyje nustatytos ieškovės teisės kontekste. LR CPK 377 straipsnis nustato ieškovo procesinę teisę ieškinio dalyką ar pagrindą pakeisti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, protokoline nutartimi imperatyviai nustatęs žymiai trumpesnį terminą nei tam pačiam veiksmui atlikti jį nustato įstatymas, pablogino ieškovės padėtį įgyvendinant jos procesinę teisę tikslinti ieškinį. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, kaip ieškovės pavėluotas patikslinto ieškinio pateikimas apribojo galimybę bylą nagrinėti iš anksto paskirtame parengiamajame teismo posėdyje, kai parengiamojo posėdžio data buvo atidėta ir dėl atsakovo veiksmų – jo atstovė tą pačią 2018 m. vasario 28 d., likus dviems valandoms iki parengiamojo posėdžio, pateikė prašymą posėdį atidėti, motyvuodama ieškovės patikslinto ieškinio registravimo teisme data ir jo priėmimo klausimo neišsprendimu. Teismas šio dokumento priėmimo klausimą išsprendė nedelsiant, ieškovės pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą išsprendė 2018 m. kovo 9 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovei baudą paskyrė 2018 m. kovo 2 d. gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškovės prašymą išduoti teismo liudijimą ir tuo pačiu atsižvelgti į ieškovės procesinį elgesį pakartotinai teikiant prašymą išduoti teismo liudijimą, nors nutarties motyvuojamoje dalyje teismas aprašė ieškovės nesavalaikį procesinio dokumento – patikslinto ieškinio – pateikimą teismui. T. y. iš teismo priimtos nutarties ieškovei skirti baudą lieka neaišku, ar bauda jai buvo paskirta už pakartotinį prašymą išduoti teismo liudijimą, atsižvelgiant į gautą atsakovo atsiliepimą, ar dėl nesavalaikio patikslinto ieškinio pateikimo. Pastaruoju atveju, minėta, teismas nenurodė, kaip ieškovės veiksmai sąlygojo negalėjimą bylos nagrinėti iš anksto paskirto parengiamojo posėdžio metu. Be to, vertindamas, ar atsakovė sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turėjo įvertinti aplinkybes, sąlygojusias patikslinto ieškinio pateikimą prieš pat teismo posėdį, tačiau tai skundžiamoje nutartyje neaptarta. Ieškovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad patikslinto procesinio dokumento ji negalėjo pateikti dėl atsakovo elgesio pagal byloje esančius duomenis, nėra paneigtos. Skundžiamoje nutartyje įvardyti teiginiai dėl ieškovės procesinio elgesio nepatvirtina, kad išimtinai tik ieškovė siekė vilkinti procesą ar juo piktnaudžiavo. Priešingai – pirmosios instancijos teismo veiksmai, pažeidžiant CPK nustatytą leistiną terminą ieškovės procesinio dokumento pateikimui, pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą išsprendus tik po devynių dienų, paskyrus parengiamąjį teismo posėdį po dviejų mėnesių, ieškovei galimai baudą paskyrus ne savo, bet atsakovo iniciatyva, ieškovei jau įvykdžius teismo protokoline nustatytą įpareigojimą, atsakovo atstovei pateikus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, spręstina, kad išimtinai ieškovės elgesio negalima vertinti kaip kliudymo teismui įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Sutiktina su apeliante, kad teismas, paskirdamas 200 Eur nuobaudą, be kita ko, nepagrindė jos dydžio, o skundžiama 2018 m. kovo 23 d. nutartimi atmetęs prašymą ją panaikinti ar sumažinti, nevertino aplinkybių, susijusių su ieškovės finansine padėtimi ir galimybe paskirtą baudą sumokėti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė ieškovės R. C. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo, šiuo atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti ieškovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.    
22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo nuobaudų skyrimą, todėl skundžiama 2018 m. kovo 23 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovei 2018 m. kovo 5 d. paskirta 200,00 Eur bauda naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl 2018 m. kovo 5 d. teismo nutartimi paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovei paskirtą 200,00 Eur baudą panaikinti.

Teisėjas                                                                                                                                      Henrichas Jaglinskis