Civilinė byla Nr. 3K-3-481/2008

Procesinio sprendimo kategorija 51 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. spalio 13 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno,

 

            rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovei S. B. dėl nuomos sutarties vykdymo ir atsakovės priešieškinį dėl neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutarties nutraukimo prieš terminą.     

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovas prašė: 1) pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė 1999 m. birželio 10 d. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir kad ieškovas pagal šią sutartį turi teisę naudotis butu (duomenys neskelbtini) nuomininko teisėmis iki gyvos galvos; 2) įpareigoti atsakovę vykdyti 1999 m. birželio 10 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir leisti ieškovui grįžti į butą ir gyventi jame.

            Ieškovas nurodė, kad 1999 m. birželio 10 d. šalys sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo leisti ieškovui nuomos teise naudotis dviejų kambarių butu, priklausančiu jai asmeninės nuosavybės teise. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. teismo sprendimu nutraukus ieškovo ir atsakovės santuoką, atsakovė atsisako vykdyti nuomos sutartį, neįleidžia ieškovo į patalpas. Ieškovo teigimu, atsakovė jį išnaudojo, nes įkalbėjo parduoti jam nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) ir lėšas panaudoti atsakovės buto (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai ir jo sūnaus Z. T. butui pirkti. Ieškovas 1998 m. liepos 9 d. pardavė butą (duomenys neskelbtini) už 54 000 Lt, ir iš tų pinigų nupirko butą (duomenys neskelbtini) savo vardu, tačiau mano, kad šis iš tikrųjų yra sūnaus nuosavybė. Kita pusė pinigų (27 000 Lt) buvo panaudoti ieškovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai ir remontui. Ieškovas teigė manąs, kad 27 000 Lt turi būti pripažinti nuomos mokesčiu.  

            Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti šalių 1999 m. birželio 10 d. sudarytą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį prieš terminą. Atsakovė nurodė, kad sutartis yra ne nuomos, o neatlygintinio naudojimosi (panaudos) sutartis, nes joje nėra esminės nuomos sąlygos – privalomojo užmokesčio už naudojimąsi perduotu turtu. Butas yra reikalingas atsakovei, nes tai yra vienintelė jos turima gyvenamoji patalpa, o dėl ieškovo smurto šalys negali kartu gyventi viename bute.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

 

            Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu priešieškinį patenkino visiškai ir nutraukė šalių 1999 m. birželio 10 d. sudarytą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį prieš terminą. Teismas ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei 1280 Lt bylinėjimosi išlaidų.

            Teismas nustatė, kad 1999 m. birželio 10 d. sutartis buvo sudaryta tuo tikslu, kad ieškovas galėtų prisiregistruoti atsakovei priklausančiame bute. Atsakovė suteikė ieškovui savo butą naudotis neatlygintinai, tik sumokant komunalinius mokesčius. Nuomos sutartis yra atlygintinė, o panaudos – neatlygintinė, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis mokėjo nuompinigius ir kad dėl jų buvo susitarta. Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimu dėl santuokos nutraukimo konstatuota, kad butas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, o butas (duomenys neskelbtini) – ieškovui, ir kad šio turto nebuvo prašoma dalyti. Teismo sprendime byloje dėl santuokos nutraukimo konstatuota, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, kad naudojo prieš atsakovę fizinę ir psichinę prievartą. Ieškovas nepaneigė fakto, kad dėl ieškovo elgesio atsakovė negali gyventi su juo viename bute. Teismas padarė išvadą, kad šalys buvo sudariusios neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį.

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

            Teisėjų kolegija konstatavo, kad gyvenamosios patalpos nuomos ir panaudos teisniai santykiai pagal savo kilmę yra panašūs, o nuomos ir panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos iš esmės turi vienodus reikalavimus, kurių pagrindinė sąlyga – nuomotojo ar panaudos davėjo prieš tam tikrą laiką duotas įspėjimas apie sutarties su nuomininku ar panaudos gavėju nutraukimą. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2007 m. rugpjūčio 24 d. jos advokato registruotu, paštu išsiųstu ieškovo advokatui pranešimu įspėjo ieškovą, kad nutraukia su juo buto (duomenys neskelbtini)  panaudos sutartį. Tai, kad panaudos davėja įspėjime apie panaudos sutarties nutraukimą nenurodė trijų mėnesių termino, nedaro įtakos sutarties pasibaigimo momentui, nes, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalyje, neterminuota panaudos sutartis nutraukiama suėjus trims mėnesiams po įspėjimo. Ieškovo advokatas įspėjimą apie sutarties nutraukimą gavo 2007 m. rugpjūčio 29 d., taigi panaudos sutartis baigėsi 2007 m. gruodžio 29 d. Nuo šios datos šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. ieškovas neteko naudojimosi butu teisių, ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo jam naudotis ginčo butu.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

            1. Teismai pažeidė CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal šią normą šalių sudaryta sutartis turi būti aiškinama teikiant pirmenybę tikriesiems abiejų sutarties šalių ketinimams, tačiau teismai tuo nesivadovavo. Teismai šalių sudarytą nuomos sutartį pripažinti panaudos sutartimi galėtų tik tuo atveju, jeigu šalys teigtų, kad ketino sudaryti panaudos sutartį. Teismai, aiškindami šalių ketinimus, neteisėtai atsižvelgė tik į atsakovės vienašalius pareiškimus, prieštaraujančius tikriesiems ieškovo ketinimams. Jeigu nuomos sutartyje nenustatyta sąlygos dėl nuomos mokesčio, tai gali būti vertinama kaip sutarties spraga. Pagal CK 6.195 straipsnį, jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

            2. Teismai pažeidė CK 6.641 straipsnį, nes nenurodė jokio šiame straipsnyje nustatyto sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindo. CK 6.641 straipsnyje nustatytas panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą sąrašas yra baigtinis. Teismas, nutraukdamas sutartį prieš terminą, privalėjo konstatuoti, kad tam yra teisėtas pagrindas, ir konkrečiai jį nurodyti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė, kad šalių sudaryta sutartis yra neterminuota. Teismas, pažeisdamas CK 6.641 straipsnį, neteisingai pritaikė neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo pagrindą.

            3. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalį, nes nesivadovavo įstatymų normomis, kuriose reglamentuojamas tarp šalių kilusio ginčo sprendimo būdas. Teismai užuot užpildę sutarties spragą ir nustatę papildomą sutarties sąlygą dėl nuomos mokesčio (CK 6.195 straipsnis), vienašališkai atsižvelgė tik į atsakovės pareiškimus ir nepagrįstai pakeitė sutarties rūšį. Teismai nenurodė sutarties nutraukimo pagrindo.

            4. Teismai pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3742/2000 jau tyrė šalių 1999 m. birželio 10 d. sudarytą sutartį ir konstatavo, kad ši sutartis yra galiojanti ir kad tai gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, atsakovė negalėjo ginčyti teismo kitoje byloje nustatytų faktų ir teisinių santykių, o teismai neturėjo teisės pakeisti sutarties rūšies.

            5. Teismai pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Utenos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-185/2005; 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  I. Ž. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-733/2002; 2002 m. sausio 7 d. nutartis, priimta  civilinėje byloje G. G. v. G. R., byla Nr. 3K-3-6/2002).

 

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

            Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašė kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus ginčijamus teismų sprendimą ir nutartį. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

            1. CK 6.193 straipsnis turėtų būti aiškinamas sistemiškai. Ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais, kad po ginčo sutarties sudarymo mokėjo nuompinigius. Be to, 1999 m. gegužės 17 d. buvo sudaryta ir notariškai patvirtinta kita – panaudos – sutartis. 1999 m. birželio 10 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, nutraukus panaudos sutartį.

            2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3742/2000 buvo atmestas S. T. reikalavimas nustatyti uzufruktą pripažinti jam teisę gyventi S. B. bute iki gyvos galvos. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir pagal CPK 18 straipsnį privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Priešieškinį nurodytoje byloje S. T. grindė tokiais pačiais argumentais, kaip ir šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje.  

            3. Teismai pagrįstai konstatavo, kad šalių sudarytos sutarties tikslas buvo ne išnuomoti ieškovui gyvenamąsias patalpas, bet suteikti neatlygintinai jomis naudotis. Nuomos sutarties neįmanoma sudaryti ir vykdyti, jei neaptarta nuomos kaina. Be to, po sutarties sudarymo ieškovas turėjo suprasti, kad sudarė sutartį su trūkumais – nenustatė nuompinigių dydžio ir mokėjimo sąlygų – ir imtis priemonių šiai sutarčiai papildyti.

            4. Ieškovas nepareiškė šioje civilinėje byloje reikalavimo pašalinti sutarties spragą, taigi ieškovas kasaciniame skunde nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir dėl kurių kasacinis teismas negali pasisakyti (CPK 353 straipsnis). 

            5. CK 6.641 straipsnio 2 dalyje nenurodyta, kokiu atveju taikomas šis sutarties nutraukimo pagrindas – nutraukiant terminuotą ar neterminuotą sutartį.

            6. Kasatoriaus teiginys, kad teismai pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį, yra nepagrįstas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3742/2000 buvo nagrinėjami S. T. reikalavimai dėl pripažinimo šeimos nariu, panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir S. B. reikalavimas dėl S. T. iškeldinimo. Nurodytoje byloje nebuvo iškelta klausimo dėl nuomos sutarties nutraukimo ar šios sutarties pripažinimo panaudos sutartimi.     

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

            Esminis klausimas šioje byloje yra šalių 1999 m. birželio 10 d. sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties (taip pavadinta sutartis) kvalifikavimas ir iš to kylančių teisinių pasekmių taikymas.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Libra Vitalis“ v. UAB ,,Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008 ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje R. M.  v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008, taip pat konstatavo, kad kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

            Pagal CK 6.477 straipsnyje įtvirtintą nuomos sutarties, 6.576 straipsnyje – gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ir 6. 629 straipsnyje – panaudos sutarties sampratas galima daryti išvadą, kad nuomos ir panaudos sutarčių esminis skirtumas yra tas, kad panaudos sutartis yra neatlygintinė. Būtent ši sutarties sąlyga geriausiai leidžia atskirti šias sutartis ir tuo rėmėsi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatuodami, kad atsakovė leido kasatoriui gyventi nemokant nuomos mokesčio. Su tokia teismų išvada galima sutikti, nes ji pagrįsta, nors ir nenurodant, išdėstytomis sutarties aiškinimo taisyklėmis, tačiau iš esmės nenukrypstant nuo jų. Taigi teismai konstatavo, kad minėta sutartis, nors ir pavadinta gyvenamosios patalpos sutartimi, tačiau savo turiniu ji yra panaudos sutartis.

            Panaudos sutarčiai taikomos CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481 straipsnių, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). CK 6.479 straipsnyje reglamentuojamas nuomos sutarties terminas. Minėta, kad ši įstatymo norma taikoma ir panaudos sutarčiai. Pagal CK 6.479 straipsnio 1 dalį nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Jeigu sutarties termino joje nenustatyta, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota. Taigi panaudos sutartis dėl daikto, išskyrus tą daiktą, kuris nėra valstybės nuosavybė (CK 6.479 straipsnio 3 dalis), gali būti terminuota arba neterminuota.

            Termino reikšmė sutartiniuose santykiuose yra daugialypė, tačiau nagrinėjamoje byloje reikšminga tuo, kad skiriasi terminuotos ir neterminuotos sutarčių nutraukimo pasibaigimo pagrindai ir tvarka. Kasatorius laiko ginčo sutartį terminuota. Šalių 1999 m. birželio 10 d. sudarytoje sutartyje nurodyta, kad kasatoriui suteikta gyvenamoji patalpa iki jo gyvos galvos. Kasatorius teigia, kad būtent tokiu įvykiu šalys apibrėžė sutarties terminą. Aiškinant ir vertinant kasatoriaus argumentus dėl sutarties termino, būtina atsižvelgti į CK 117 straipsnyje nustatytą reglamentavimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminas gali būti apibrėžiamas taip pat ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Minėta, kad kasatorius teigia, jog sutarties terminas apibrėžtas įvykiu. Priešieškinyje atsakovė taip pat nurodo, kad sutartimi buvo įsipareigojusi leisti kasatoriui gyventi iki gyvos galvos, tačiau to negali vykdyti dėl svarbios priežasties (kasatoriaus netinkamo elgesio jos atžvilgiu). Panaudos sutarties termino buvimas turi reikšmės nutraukiant šią sutartį prieš terminą, nes ji gali būti nutraukta esant CK 6.641 straipsnyje nustatytiems pagrindams. Būtent šio straipsnio 2 dalimi atsakovė grindžia savo priešieškinį. Išdėstytų aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant šalių ginčą, apeliacinės instancijos teismas nevertino. Šis pažeidimas turi reikšmės, nes nutartis priimta netinkamai pritaikius panaudos sutarties nutraukimą reglamentuojančias įstatymo normas, todėl šios instancijos teismo nutartis naikintina.

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

            Teisėjai                                                                                     Zigmas Levickis

 

 

                                                                                                                        Gintaras Kryževičius

 

 

                                                                                                                        Algis Norkūnas