Civilinė byla Nr. A2-55-308/2015

                                                                              Teisminio proceso Nr.2-51-3-00929-2013-7

                              Procesinio sprendimo kategorija:              

(S)

                              2.3.2.9.1;3.3.4.2.2

                                              Varėnos rajono apylinkės teismas

                                                            N  U  T  A  R   T  I  S

                                         2016 m sausio 11 d.

                                              Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo-A. B. prašymą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-80-547/2013  dėl proceso atnaujinimo byloje

                                       n u s t a  t ė :

2014-12-02 Varėnos rajono apylinkės teismo priimtu sprendimu buvo išnagrinėta civilinė byla Nr.2-80-547/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį R. P. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų atidalijimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

2015-11-24 Varėnos rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovo A. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių.

Pareiškėjas pateiktu prašymu nurodo,kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014 (toliau - Sprendimas), kuriuo jam-A. B. ir atsakovei R. P. (toliau - Atsakovė) priklausantį turtą atidalino ir nustatė naudojimosi tvarką tokiu būdu:

A. B. naudojimuisi ir nuosavybėn priskyrė nekilnojamuosius daiktus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini);

R. P. naudojimui ir nuosavybė priskyrė nekilnojamuosius daiktus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini);

Nustatė naudojimosi tvarką 0,1893 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Merkinės k.v., esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), tokiu būdu ir dydžiais:

A. B., naudojimuisi priskyrė 0,0631 ha Žemės sklypo ploto dalį, plane pažymėtą A/plotas 631 kv.m., į šį plotą įskaičiuojant ir privažiavimui reikalingą žemės sklypo plotą (pagal atsakovės R. P. pateiktą planą);

Atsakovei naudojimuisi priskyrė 0,12632 ha Žemės sklypo ploto dalį, plane pažymėtą/plotas 1263 kv. m.

Atsakovė Sprendimu jai priskirtą naudoti Žemės sklypo dalį pradėjo atitverti tvora. Tvoros tvėrimo darbams pasiekus aukštą baigtumą nuo 2015 m. rugsėjo pradžios atsirado objektyvi galimybė šio statinio konfigūraciją palyginti su Sprendime nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Iš palyginimo tapo aišku, kad pagal Sprendime nustatytą Žemės sklypu naudojimosi tvarką naudotis jam priskirta Žemės sklypo dalimi tapo iš esmės neįmanoma. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis mano, kad yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-80-547/2014, o šią savo poziciją grindžiantis toliau dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais.

I.   FAKTINĖS PRAŠYMO ATNAUJINTI PROCESĄ APLINKYBĖS

Su ieškiniu ir 2014 m. lapkričio 12 d. ieškinio reikalavimų patikslinimu Varėnos rajono apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2-80-547/2014 prašęs padalinti tarp jo ir Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą turtą ir išspręsti patekimo į padalintą turtą klausimą. Atitinkamai pateikęs Žemės sklypo atidalijimo projektą (patikslinto ieškinio priedas Nr. 2). Pagal jį, patekimas į jam priskiriamą Žemės sklypo dalį (A dalis) būtų nustatytas, kaip parodyta plane (vingiuota linija).

Teismas Sprendime laikėsi pozicijos,kad siūlomas kelio servituto nustatymas per Atsakovei priskiriamą Žemės sklypo dalį yra neproporcingas, pernelyg riboja Atsakovės teises, todėl Žemės sklypo naudojimosi klausimą išsprendė pagal Atsakovės siūlymą. Teismas konstatavo, kad: „Ieškovas turi objektyvią galimybę pasiekti savo sklypą iš kitos pusės, palei sklypo ribą ir atitinkamai privažiavimui prie savo sklypo reikalingą žemės sklypo plotą priskiriant ieškovo nuosavybei. Atsakovės siūlomas žalimas žemės sklypo atidalijimo planas pažymėtas ieškovo prie patikslinto ieškinio pridėtame žemės sklypo kadastriniame plane (tomas 2, b. I. 78), kuriame atitinkamai pažymėta ieškovui turintis tekti žemės sklypo plotas, įskaitant ir palei sklypo ribą siūlomą formuoti privažiavimui reikalingą plotą, o atsakovei – bendrą 1263 m2 žemės sklypą, kuriame nebūtų nustatomas servitutas - privažiavimas prie ieškovui tenkančio sklypo dalies ir taip be pagrindo neapsunkinant atsakovės turto bei naudojimosi juo galimybės, yra geresnis, nei pateiktas ieškovo" (Sprendimo 10 psl.). Taigi Sprendimu nustatyta žemiau nurodyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka (jam tenkanti naudoti Žemės sklypo dalis pažymėta ištisine linija).

Sprendimu nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka iš esmės nesudaro sąlygų naudotis jam priskirta Žemės sklypo dalimi dėl žemiau nurodytų priežasčių:

                Dėl Sprendime nustatyto privažiavimo neadekvačiai sumažėja priskirtas Žemės sklypo plotas: privažiavimas veda į ariamą žemę, todėl patekimui prie statinių reikia sunaudoti papildomą Žemės sklypo plotą (pakomentuota žemiau plane);

Tiesiant pravažiavimą, reikėtų iškirsti sodą (ilgametes obelis) (pakomentuota žemiau plane);

Nustatytas privažiavimas ties sklypo riba būtų tiesiamas per susisiekimui nepritaikytą žemę. Tai reikalauja papildomų didelių investicijų (gruntavimas, žvyravimas);

Atsakovės pažymėtos ribos ir Sprendimo motyvai neatitinka. Aukščiau pacituotoje Sprendimo dalyje aiškiai pasakyta, kad jam palei Žemės sklypo ribą priskirtina žemė pravažiavimui įskaitoma į jam priskirtą plotą, todėl kita riba (ties statiniais) turėtų eiti per statinius (pakomentuota žemiau plane):

Atsakovo pažymėtas Žemės sklypo padalijimo variantas nesutampa su Sprendimo dalimi, pagal kurią nustatytas privažiavimo plotas įskaičiuojamas į priskirtą plotą. Atsakovė pažymėjo siūlomą privažiavimo plotą, tačiau kartu proporcingai nepakoregavo kitos Žemės sklypo ribos. Tikėtina, kad ji nepakoreguota, kadangi to padaryti iš esmės neįmanoma - jam priskirtą naudoti Žemės sklypo dalį reikėtų mažinti plotu, ant kurio stovi jo statiniai. Be to, nuo Atsakovei priskirto Žemės sklypo ploto pratęsiant patekimą iki jo statinių, beveik visą jam tekusį Žemės sklypo plotą reikia paversti keliu. Taip neadekvačiai sumažėja turimas naudingas plotas. Galiausiai, per jam priskirtą Žemės sklypo plotą tiesiant kelią, reikėtų mažinti ne tik ariamą žemę, bet ir kirsti ilgamečius vaismedžius.

             Nurodytos aplinkybes pagrindžia, kad Sprendimas yra sunkiai faktiškai įgyvendinamas, parinkta Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neproporcinga, iš esmės paneigia galimybę naudotis Žemės sklypo dalimi.

II.TEISINIAI  PRAŠYMO ATNAUJINTI  PROCESĄ ARGUMENTAI

Teisė į teisminę gynybą užtikrinama ir įgyvendinama materialiosios ir proceso teisės normų pagrindu, Asmuo, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kad jis turi subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnis) ir kad ta teisė pažeista, pažeidžiama ar ginčijama ir nurodyti materialinį reikalavimą - kaip prašo apginti pažeistą teisę. Šios taisyklės taikomos ne tik kreipiantis į teismą, bet ir prašant atnaujinti procesą.

Šiuo atveju paaiškėjus aplinkybėms po Sprendimo įsiteisėjimo tapo akivaizdu, kad Sprendime nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka yra neadekvati ir neproporcinga, iš esmės apsunkina naudojimąsi jam priskirta Žemės sklypo dalimi ir realiai neįgyvendinama.

CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio CK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Įstatyme išdėstytas reikalavimas nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą reiškia, kad pareiškėjas turi nurodyti bent vieną įstatyme įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą ir jį pagrindžiančias aplinkybes bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus.

Šis prašymas dėl proceso atnaujinimo reiškiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Šiuo atveju naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios paaiškėjo tik po bylos išnagrinėjimo ir teismo Sprendimo byloje įsiteisėjimo - tai, kad Atsakovo pažymėtos naudojimosi Žemės sklypu ribos yra faktiškai neįgyvendinamos, kadangi (i) privažiavimo plotą iškaitant į jam tenkančio Žemės sklypo dalį, atitinkamai turi būti perbraižyta riba ties jam priskirtais statiniais (ir dėl to statiniai ar jų dalys atsidurtų Atsakovės Žemės sklypo dalyje); (ii) jam priskirtoje Žemės sklypo dalyje privažiavimą iki statinių reikia daryti per ariamą žemę ir kertant ilgaamžius vaismedžius; (iii) dėl priskirtos privažiavimo vietos privažiavimas turi būti tęsiamas per didelę jo Žemės sklypo dalį, kad galėtų patekti prie statinių. Tai ženkliai mažina plotą ir jo naudingumą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1.) buvo nagrinėjant byla ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas irtais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, (LAT 2007 m. vasario 22 d. apžvalga Nr.: 1-2007 "Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose, civilinėse bylose aktualūs klausimai"; LAT 2008 m. sausio 21 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos, reikalingos prašymui dėl proceso atnaujinimo patenkinimui.

Pirma. Šiuo atveju prašyme nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės jau egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, kadangi Atsakovas ginčo metu pateikė Žemės sklypo naudojimosi nustatymo ribas.

Antra. Atsakovo pažymėtos Žemės sklypo naudojimosi ribos yra neteisingos, t.y. riba ties jam priskirtais statiniais sutampa su jo pasiūlytu planu, o taip negali būti: Sprendimu nustatytas privažiavimas priskiriamas prie jam tenkančio ploto, o pagal jo pateiktą planą privažiuojama per Atsakovės plotą nustačius kelio servitutą.

Kaip matoma, ne tik jam, bet ir teismui bylos nagrinėjimo ir Sprendimo priėmimo metu aplinkybė, kad Atsakovės pasiūlytas Žemės sklypo ribų nustatymas yra neįgyvendinamas (kadangi Atsakovei priskirtina dalis eitų per jo nuosavybe pripažintus statinius), nebuvo žinoma.

Trečia. Aplinkybė, kad Sprendime nustatytos naudojimosi Žemės sklypu ribos iš esmės pažeidžia jo interesus, paaiškėjo Atsakovei įgyvendinus Žemės sklypo atitvėrimo tvora darbus.

Ketvirta. Aplinkybė, kad Sprendimu nustatytos naudojimosi Žemės sklypu ribos yra komplikuotos, neproporcingai varžančios jo interesus yra esminė šioje byloje, kadangi jos gali pagrįsti ir pateisinti kitą patekimo į jo Žemės sklypo dalį būdą, įskaitant, bet neapsiribojant, servituto nustatymą.

Išanalizavus Sprendimo motyvus, darytina išvada, kad jei civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų aiškiai žinoma ir suprantama, kad naudojimosi Žemės sklypu tvarka pagal Atsakovės pasiūlytą variantą yra nereali (įskaitant ir tai, kad turėtų būti perbraižyta riba, kas lemtų jo statinių patekimą į Atsakovei priskirtą Žemės sklypo dalį), tai nebūtų pagrindo daryti išvadą, kad servituto nustatymas netikslingas arba negalima nustatyti privažiavimą pagal mano pasiūlytą variantą.

III. DĖL TERMINŲ PATEIKTI PRAŠYMĄ DĖL PROCESO ATNAUJINIMO

Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 2 dalyje taip pat numatomas naikinamasis 5 metų terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimui.

   Šiuo atveju pareiškėjas naujas aplinkybes sužinojo 2015 m. rugsėjo pradžioje, kai Atsakovės statomas tvoros baigtumas ir apimtis tapo aiški, todėl trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas.

   Ieškovas prašo išnagrinėjus bylą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinio reikalavimą dalyje dėl Žemės sklypo atidalijimo,bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas:

nustatyti naudojimosi tvarką 0,1893 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Merkinės k.v., esančiu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ir dydžiais:

          A. B., a.k(duomenys neskelbtini) naudojimui priskirti 0,0631 ha žemės sklypo ploto, sklypo plane pažymėtą A/plotas 631 kv. m. (pagal mano pateiktą Žemės sklypo ribų nustatymo planą (patikslinto ieškinio priedas Nr. 2);

              atsakovei R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojimui priskirti 0,12632 ha žemės sklypo ploto, sklypo plane pažymėtą/plotas 1263 kv. (pagal mano pateiktą Žemės sklypo ribų nustatymo planą (patikslinto ieškinio priedas Nr. 2); jo- A. B. naudai nustatyti atsakovei R. P. priskirto žemės sklypo ploto dalyje kelio servitutą, suteikiantį teisę patekti į jam tenkantį žemės sklypo plotą, kaip pažymėta jo pateiktame Žemės sklypo ribų nustatymo plane (patikslinto ieškinio priedas Nr. 2).

Atsakovė R. P. savo atsiliepimu į pareiškėjo(ieškovo) A. B. prašymą dėl proceso atnaujimo su ieškovo prašymu nesutinka kaip su  visiškai nepagrįstu.

          Atsakovė pateiktu atsiliepimu nurodė,kad šis pareiškėjo pareikštas prašymas ne tik neatitinka minėtoje įstatymo normoje įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, bet, be kita ko, yra reiškiamas akivaizdžiai piktnaudžiaujant teise į teisminę gynybą.

Visų pirma, reikėtų pradėti nuo to, jog Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014 yra įsiteisėjęs ir iš esmės įvykdytas, t.y.: 1) minėtu teismo sprendimu tarp ginčo šalių atidalintas nekilnojamasis turtas VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto kadastre ir registre jau yra įregistruotas kiekvieno iš jų asmeninės nuosavybės teise bei įregistruotas juridinis faktas, kad nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka; 2) ginčo žemės sklypas išpirktas iš Lietuvos Respublikos pagal kiekvienai iš ginčo šalių proporcingai tenkančią jo dalį, t.y. atitinkamai pareiškėjui - 0,0631 ha, o atsakovei - 0,1262 ha (pridedamas išrašas iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko, priedas Nr. 1); 3)  minėtu teismo sprendimu patvirtinta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka jau faktiškai įgyvendinta ir toliau sėkmingai vykdoma.

Šiuo papildomai paaiškinama, jog atsakovė, turėdama teisėtą ir galiojantį (įsiteisėjusį) teismo sprendimą, vadovaudamasi juo ir atestuotų matininkų tiksliai sudarytu žemės sklypo planu (žemės sklypo plano ir koordinačių žiniaraščio kopija pridedama, priedas Nr. 2), kuriame yra aiškiai nustatytos ne tik ginčo šalims priklausančios žemės sklypo nuosavybės teisės dalys, bet taip pat ir ribos tarp šių dalių, - atsitvėrė tvora nuo pareiškėjo ir tokiu būdu pilnai įgyvendino minėtu sprendimu jai suteiktas teises. Atsitvėrimo faktą patvirtinančios tvoros nuotraukos pridedamos ( priedas Nr. 3). Žiūrint šias nuotraukas pagal jų pateiktą eilę, matyti, jog pareiškėjo ir atsakovės žemės sklypo dalis skiria per jų ribą (pagal pateiktą žemės sklypo planą) nuo pat Jagmino gatvės aukštyn einanti rudos spalvos medinių lentų tvora – kur kairėje pusėje matyti pareiškėjo žemės sklypo dalis ir ja einantis kelias, o dešinėje pusėje – atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis su statiniais (gyvenamasis namas, šiltnamis).

Antra, pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju viena iš proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių ir bene esminė, yra tai, jog atsakovės plane pasiūlyta ir teismo sprendimu patvirtinta žemės sklypo naudojimosi riba ties jam priskirtais statiniais sutampa su jo plane pasiūlyta riba, o taip neva negali būti. Pareiškėjas teigia, jog atsakovės bylos nagrinėjimo metu pateiktas žemės sklypo padalijimo variantas nesutampa su sprendimo dalimi, pagal kurią pareiškėjui nustatytas privažiavimo plotas įskaičiuojamas į jam priskirtą plotą. Pareiškėjo teigimu, atsakovė pažymėjo siūlomą privažiavimo plotą, tačiau kartu proporcingai nepakoregavo kitos žemės sklypo ribos.

Pareiškėjas neatkreipia dėmesio, jog Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014 patvirtintoje ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkoje (plane), buvo nustatytos tik apytikrės (orientacinės) naudojimosi ginčo žemės sklypu ribos tarp pareiškėjui ir atsakovei priklausančių dalių. Teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatydamas naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką ieškojo abi šalis tenkinančio teismo sprendimo, tačiau tuo metu neužsakinėjo ar tuo labiau pats nedarė kadastrinių matavimų dėl ribų tarp šalims tenkančių dalių atžymėjimo pagal LKS-94 koordinačių (X,Y) sistemą. Akivaizdu, jog tai jau yra teismo sprendimo vykdymo procesas, kuriame teismas nedalyvauja.

Pažymėtina, jog vien tai, jog teismo patvirtintoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje (plane) yra nereikšmingų braižymo ir žymėjimo neatitikimų, tai nesudaro savarankiško pagrindo atnaujinti procesą ir keisti teisėtą bei teisingą teismo sprendimą. Tuo labiau, jog bet kokie neatitikimai šiuo metu yra tinkamai ir pilnai pašalinti įvykdžius teismo sprendimą. Iš atsakovės pridedamo žemės sklypo plano aiškiai matyti, jog naudojimosi žemės sklypu riba tarp pareiškėjui ir atsakovei priklausančių dalių yra nustatyta (pažymėta plane), o taip pat ir faktiškai įgyvendinta atsitveriant tvora, tokiu būdu ir tvarka, jog: 1) atitiktų pareiškėjui ir atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypo dalių plotus (dydžius); 2) atitiktų teismo sprendime nustatytą naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, t.y. pareiškėjo privažiavimui prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių reikalingas žemės sklypo plotas atmatuotas ir atžymėtas kairiojoje žemės sklypo dalyje; 3) atsakovei nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis nepatenka nei po vienu iš pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių, t.y. naudojimosi žemės sklypu riba nustatyta nepažeidžianti nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų, o be kita ko, tokia tvarka, jog jokių papildomų korekcijų ar tikslinimų nebereikia atlikti.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog teismo sprendimas nagrinėjamu atveju yra įgyvendintas tokiu būdu ir tvarka, jog pareiškėjo pakartotinai dėstomas klausimas dėl žemės sklypo naudojimosi ribų nustatymo, o būtent, jog neva atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis patenka po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, kas neva sudaro pagrindą iš naujo koreguoti kokias nors žemės sklypo naudojimo ribas, net negali būti keliamas. Priešingai, tokių pareiškėjo aplinkybių nurodymas šiame prašyme yra tik klaidinantis teismą ir keliamas piktnaudžiaujant teise į teisminę gynybą. Be to, jei pareiškėjo nuomone, atsakovei faktiškai įgyvendinant įsiteisėjusį teismo sprendimą, atliekant matavimus ir/ar tveriant tvorą sumažėjo pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, atidalinant jį teismo nustatyta tvarka, tai nėra ir negali būti pagrindas bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui ir/ar sprendimo pakeitimui, kadangi teismas nei atlieka faktinių matavimų, nei nustato ginčo šalims, kur ir kaip tverti tvorą. Visi pareiškėjo nurodyti argumentai, neva lemiantys būtinumą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, realiai yra susiję su sprendimo vykdymu, t.y. matavimų atlikimu ir/ar tikslinimu.

Trečia, kalbant apie LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, pažymėtina, jog šiuo pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali asmuo, dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą, tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimo neteisingo sprendimo priėmimą.

Aplinkybė, kad pareiškėjas atitinka paminėtą sąlygą dėl ankstesnio dalyvavimo byloje dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis, nekvestionuotina. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog nėra tenkinama antroji sąlyga, t.y. jog pareiškėjas dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (esmine informacija) gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jeigu prašyme nurodomos aplinkybės neatitinka nors vieno naujai paaiškėjusios aplinkybės požymio, jos nėra laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme ir negali būti pagrindu atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju yra būtent taip, jog nei viena pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė netenkina požymių visumos, kuri yra būtina norint pripažinti aplinkybę kaip naujai paaiškėjusią LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme.

Ketvirta, konkretizuojant pirmiau išdėstytus teisinius argumentus, pasisakytina dėl kiekvienos iš parieškojo nurodomų aplinkybių.

1) Aplinkybė, jog dėl sprendime nustatyto privažiavimo neadekvačiai sumažėja pareiškėjui priskirtas žemės sklypo plotas (privažiavimas veda į ariamą žemę, todėl patekimui prie statinių reikia sunaudoti papildomą žemės sklypo plotą ir tai neadekvačiai mažina naudingąjį klypo plotą) – pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, jog dėl nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos jam sumažėjo nuosavybės teise priklausantis žemės sklypo plotas. Naudojimosi žemės sklypu ribos yra nustatytos tiksliai išmatavus ir apskaičiavus kiekvienai iš ginčo šalių tenkančią žemės sklypo dalį. Ieškovui tenkanti dalis nėra niekaip sumažėjusi ir tiksliai atskirta atitverta tvora. Pareiškėjo nepasitenkinimas, jog dėl kelio įrengimo jam sumažėja jo naudingasis žemės sklypo dalies plotas, nėra pagrindas proceso atnaujinimui. Be kita ko, ši aplinkybė buvo akivaizdi ir žinoma dar bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog pareiškėjas nesąžiningai siekia naudos išimtinai sau: nors jo netenkina, kad jam reikalingu privažiavimu faktiškai nors ir nesumažinamas jam bendrai priklausantis žemės plotas, tačiau objektyviai sumažėja jo naudingos dirbamos žemės plotas, tačiau jį pilnai tenkintų, kad privažiavimu, reikalingu išimtinai jam, nustatant servitutą per atsakovei priklausantį žemės sklypą, sumažėtų jos naudojamos ir naudingos žemės plotas, be to matyt būtent atsakovė būtų atsakinga už kelio, kurio jai visiškai nereikia ir kuris netgi trukdytų jai naudotis nuosavybe, įrengimą bei patirtų dėl to papildomų išlaidų (kurių nenori patirti pareiškėjas), o be to, toks naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas neišvengiamai lemtų kitus šalių ginčus ateityje.

2) Aplinkybė, jog tiesiant privažiavimą reikia iškirsti sodą (ilgametes obelis) – pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie ilgamečių obelų kirtimą egzistavo dar nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Apie tai, jog šias obelis gali tekti iškirsti, jeigu teismas patvirtins atsakovės pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką – pareiškėjui buvo žinoma ir negalėjo būti nežinoma dar bylos nagrinėjimo metu. Minėtos obelys jau auga daugiau nei 20 metų, todėl teigti, kad tokios aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nėra jokio pagrindo.

3) Aplinkybė, jog nustatytas privažiavimas ties sklypo riba būtų tiesiamas per susiekimui nepritaikytą žemę, o tai reikalauja papildomų investicijų – ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė taip pat buvo žinoma ir negalėjo būti nežinoma tiek nagrinėjant bylą, tiek teismui priimant sprendimą. Pareiškėjas puikiai žinojo ir suvokė, jog teismui netenkinus prašymo patvirtinti jo siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nesuteikus pareiškėjui kelio servituto per atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį, jam privažiavimą teks įsirengti savo lėšomis per jam išskirtą žemės sklypo dalį. Vien tai, jog toks teismo sprendimo įvykdymas yra susijęs su tuo, jog atsakovui reikia skirti papildomų lėšų tam, jog įsirengtų kelią dėl patekimo iki jam nuosavybės teise priklausančių statinių, nesudaro jokio pagrindo proceso atnaujinimui ir teisėto teismo sprendimo keitimui.

4) Aplinkybė, jog atsakovės pažymėtos ribos ir sprendimo motyvai neatitinka – dėl šios aplinkybės atsakovė jau išsamiai pasisakė anksčiau ir nesikartoja.

Taigi, apibendrinant išdėstytą yra akivaizdu, jog visos pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, pareiškėjui manant, jog tai buvo būtina, galėjo būti pagrindinės bylos arba apeliacinio ir kasacinio skundų dalyku, tačiau ne nagrinėjamo prašymo dėl proceso atnaujinimo. Atsakovei nėra žinoma, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nepasinaudojo ar naudojos, tačiau netinkamai, šiomis procesinėmis teisėmis. Kita vertus, tai nesuteikia teisės pareiškėjui nepasinaudojus ar netinkamai naudojusis šiomis teisėmis vėliau piktnaudžiauti civiliniu procesu ir reikšti nepagrįstus prašymus dėl proceso atnaujinimo, taip siekiant nesąžiningai pasinaudoti apeliacijos ir kasacijos teisėmis prisidengiant proceso atnaujinimo institutu. Šiuo atveju teismo sprendimui esant iš esmės įvykdytam pagal jame nustatytą tvarką ir šalims suteiktas teises - jo nagrinėjimo ir priėmimo proceso atnaujinimas - jo naikinimo ar keitimo tikslu, pažeistų civilinių teisinių santykių stabilumo principą ir sukeltų didelės žalos atsakovei. Tokia situacija negali būti pateisinama tariamu pareiškėjo teisių pažeidimu ar apsimestiniu nežinojimu apie tam tikras aplinkybes.

Penkta, atsakovė dėl terminų pareikšti prašymui dėl proceso atnaujinimo plačiau nepasisako, kadangi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nėra nei vienos aplinkybės, kuri atitiktų naujai paaiškėjusios aplinkybės požymius LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikymo kontekste. Todėl pareiškėjo prašyme aptartas terminų skaičiavimo klausimas šiuo atveju nėra aktualus.

Šešta, pareiškėjas savo prašyme iš esmės kelia tuos pačius klausimus, kuriuos kėlė ir dėl kurių teismas jau pasisakė, nagrinėdamas pirminę bylą iš esmės, t.y. pareiškėjas neįrodo, o ir nesistengia įrodyti, egzistuojant nors kokias nors naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo iš esmės, o vėl pasisako dėl bylos esmės, t.y. tik dėl jo vieno interesus atitinkančio ir jį vieną tenkinančio naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos. Tuo tarpu dėl to jau yra pasisakęs Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014. Teismas, nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką pagal pareiškėjo ieškinį atsakovei, atsižvelgė tiek į pareiškėjo, tiek į atsakovės argumentus, pateiktus byloje.

Septinta, šiuo metu įsiteisėjęs, teisėtas ir jau faktiškai įvykdytas Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-80-547/2014 pareiškėjo (ieškovo) galėjo būti skundžiamas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, siekiant patirtinti jo teisėtumą. Tuo tarpu pareiškėjas (ieškovas) to tinkamai nepadarė. Atsakovės žiniomis, pareiškėjas (ieškovas) teikė kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti jo kasacinį skundą. Taigi, sprendimo teisėtumo patikros procedūros yra pasibaigusios. Tuo tarpu proceso atnaujinimo institutas nėra dar viena įsiteisėjusio teismo sprendimo apskundimo galimybė. Proceso byloje atnaujinimas galimas tik kaip išimtinė ekstraordinari priemonė esant konkretiems įstatyme nurodytiems pagrindams, kurių egzistavimo pareiškėjas neįrodo dėl priežasčių, šiame atsiliepime jau nurodytų aukščiau, o ne kaip priemonė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jei vienos iš šalių tiesiog netenkina teismo sprendimas. Pareiškėjas šiuo atveju piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis ir tik prisidengdamas formalia įstatymo jam suteikta teise, siekia atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės vien tam, kad galėtų vėl iš naujo kelti tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo žinomos ir buvo nagrinėtos pirminiame bylos nagrinėjime, siekdamas ir tikėdamasis kad galbūt teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, priimtų kitokį, jo vieno interesus labiau tenkinantį sprendimą.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės pareiškėjo nurodomų aplinkybių pagrindu, be kita ko būtų pažeidžiamas teisinio tikrumo ir stabilumo principas, kurio užtikrinimui įstatymų leidėjas ir yra numatęs instancinę teismų sprendimų apskundimo sistemą bei konkrečius terminus bei pagrindus šiai teisei realizuoti, o jos tinkamai nerealizavus ir/ar suėjus terminams – sprendimo įsiteisėjimą ir privalomumą šalims. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas yra pareikštas visiškai nepagrįstai, t.y. nenurodžius jokių aplinkybių, kurios patektų į naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoka ir sudarytų pagrindą proceso atnaujinimui LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, o be kita ko, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, t.y. pareiškėjui nepasinaudojus ar pasinaudojus, tačiau netinkamai, apeliacinio ir kasacinio skundo teikimo institutais dabar yra nesąžiningai kreipiamasi į teismą prisidengiant civilinio proceso atnaujinimo institutu.

Pareiškėjo prašymas dėl proceso atanaujinimo ir priimto teismo sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo atmestinas.

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą.

Prašymą dėl proceso atnaujinimo, priimto sprendimo panaikinimo ir  naujo teismo sprendimo priėmimo teismas nagrinėja tik tuo pagrindu, kuris nurodytas ieškovo prašyme – naujai paaiškėję esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ( CPK 366 str.1 d. 2 p.).

Pagal CPK 368 str. 1 d. prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.Pareiškėjas nurodo, kad jis tik 2015 m.rugsėjo mėn pradžioje,po atsakovės R. P. atlikto jai priklausančios sklypo dalies atitvėrimo,sužinojęs naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes,kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.Prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas 2015-11-24 ir sprendžiant pagal pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą apie naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, prašymas buvo pateiktas nepraleidus trijų mėnesių termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo.Dėl to teismas pareiškėjo prašymą analizuoja tik aspektu dėl sužinojimo apie naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes.

Pareiškėjas savo prašyme naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis nurodo  tik  tai ,kad jam įsirengiant privažiavimo kelią į jam priskirtą žemės sklypo dalį reikėtų užimti dalį jo sklypo dalyje esančios dirbamos žemės,nemažą dalį jam priskirto žemės sklypo užimtų pravažiavimas,reikėtų kirsti ilgamečius vaismedžius,jis turėtų daug išlaidų privažiavimo įrengimui ir dėl to sprendimas yra sunkiai įgyvendinamas,parinkta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neproporcinga, paneigianti galimybę naudotis jam priklausančia sklypo dalimi,bei dėl tokios nustatytos naudojimosi tvarkos ženkliai būtų sumažintas jam priskirto sklypo plotas ir šio sklypo naudingumas.Iš šių pareiškėjo motyvų matyti,kad jis siekia iš naujo peržiūrėti  įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą abiejų šalių naudojimosi tvarką žemės sklypu,bei atnaujinus procesą ir priėmus naują sprendimą nustatyti tokią naudojimosi tvarką,kad jam išliktų naudojimuisi neužimta pravažiavimo įrengimui jam priskirta žemės sklypo dalis,o privažiavimą jis galėtų įsirengti atsakovei R. P. priskirto žemės sklypo dalyje.Iš visų pareiškėjo prašymo motyvų nėra nurodoma jokių naujų esminių bylos aplinkybių,kurios būtų buvę nežinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.Iš pačio pareiškėjo ir atsakovės R. P. pateiktų planų byloje matyti,kad abi šalys siūlė savo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo variantus.Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę  analizuoti tiek savo,tiek atsakovės pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų duomenis perkeliant juos į faktinę erdvę ir įsitikinti,kaip realiai galėtų būti atskirtos naudojimuisi priskirtos sklypo dalys ,bei nustatyti aplinkybes,kaip jam būtų galima įsirengti atskirą privažiavimą prie jam priskirtos žemės sklypo dalies.Kad priskirta pareiškėjui mažesnė žemės sklypo dalis neturi tokio tinkamo  funkcionalumo,nei buvo viso žemės sklypo funkcionalumas,buvo aišku jau bylos nagrinėjimo metu ir iš karto po bylos išnagrinėjimo ,bei tokios situacijos paaiškėjimas  pareiškėjui 2015 m rugsėjo mėnesį  negali būti laikoma esmine bylos aplinkybe,kuri nebuvo ir negalėjo  būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.Iš atsakovės pateikto atsiliepimo į pareiškėjo prašymą bei pateiktų fotonuotraukų matyti,kad nėra jokio atsakovei  naudotis priskirtos žemės sklypo dalies patekimo po pareiškėjui(ieškovui)priskirtais statiniais.Dėl to teismas laiko,kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atsisakytina atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-80-547/2014.

Vadovaudamasis LR CPK 366 str.1d.2 p., 370 str.3 d. teismas

              n  u  t a r i  a  :

Atsisakyti atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-80-547/2014 pagal pareiškėjo(ieškovo)A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas(parašas)

Nuorašas tikras  :Teisėjas                                            Kęstutis Lukošiūnas