Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-03-23][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-563-1043-2023].docx
Bylos nr.: e2S-563-1043/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apygardos prokuratūra 191884734 suinteresuotas asmuo
Alytaus miesto savivaldybės administracija 188706935 suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 288603320 suinteresuotas asmuo
MARGIRIO SPORTO IR REKREACIJOS KLUBAS 300035680 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ

?

       Civilinė byla Nr. e2S-563-1043/2023

       Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01922-2022-9

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5.; 3.4.5.1

        (S)

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. kovo 23 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. C. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. C. patikslintą pareiškimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra, Alytaus miesto savivaldybės administracija, Asociacija „Margirio“ sporto ir rekreacijos klubas.    

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas T. C. (toliau – pareiškėjas) patikslintu pareiškimu prašė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. birželio 14 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą, kuriuo paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. birželio 14 d. nutarimas atsisakyti ginti viešąjį interesą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – Generalinė prokuratūra), prašydamas taikyti viešojo intereso gynimo procedūras paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl Alytaus miesto savivaldybės organizuoto viešojo konkurso vykdymo ir jo rezultatų, bei jo pagrindu sudarytos patalpų nuomos sutarties tarp Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir Asociacijos „Margirio“ sporto ir rekreacijos klubo. Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius 2022 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas, nesutikdamas su nutarimu jį apskundė. Generalinė prokuratūra 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. birželio 14 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Prokuratūrai buvo nurodyta, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-93-805/2021 paaiškėjo faktinės aplinkybės, turinčios tiesioginės įtakos minėtam Alytaus miesto savivaldybės organizuotam konkursui ir jo rezultatams, liudytojais buvo apklausti atsakingi savivaldybės administracijos tarnautojai, surinkti svarbūs viešojo intereso gynimui įrodymai, t. y.: viešojo konkurso rezultatai neteisėtai buvo klastojami susitarus, tarp konkurso dalyvių ir savivaldybės administracijos darbuotojams, ko pasekmėje Alytaus miesto savivaldybės turtas buvo perleistas už ženkliai žemesnę kainą ir tokiu būdu savivaldybei padaryta žala virš 25 000,00 Eur; viešasis konkursas organizuotas, vykdytas ir įvyko neužtikrinant skaidrumo, sąžiningumo ir rungimosi principų, savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi atliko neteisėtus veiksmus, talkino vienam iš konkurso dalyvių, o kitam kenkė; valstybės ar savivaldybės institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, Alytaus miesto savivaldybė nesiėmė ir neketina imtis veiksmų atšaukti konkurso rezultatus, nutraukti sudarytą nuomos sutartį ir iš naujo skelbti konkursą; Alytaus miesto savivaldybė, nustatydama pradinę patalpų nuomos kainą, neatliko nepriklausomo vertinimo, patalpos išnuomotos už ženkliai mažesnę, nei tokių patalpų nuomos rinkos kaina Alytaus mieste. Pareiškėjas, kreipdamasis į prokuratūrą, prašė prijungti minėtos baudžiamosios bylos duomenis, tačiau prokurorai šio prašymo netenkino, pažeidė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. I-218 „Dėl rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo patvirtinimo“ nuostatas bei neatliko pareigos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnyje. Priimti nutarimai atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones turi būti panaikinti, nes prokuratūra neteisėtai, su išankstiniu nusistatymu nesutiko prijungti baudžiamosios bylos medžiagos, taip pat, nutarime nurodytas teiginys, jog prokuroras, vertindamas aplinkybes, pats sprendžia, kokia apimtimi reikalinga įrodymus rinkti, yra ydingas ir neteisėtas. Prokurorai surinko ne visus reikšmingus įrodymus, Generalinės prokuratūros prokurorė I. Z., atsisakydama tenkinti skundą dėl žemesnės instancijos prokurorės nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą, aplinkybes vertino formaliai, paviršutiniškai, netinkamai įvertino įrodymų nerinkimo svarbą, t. y. prokurorė, priimdama sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, pažeidė proceso normas, nustatančias skundo tyrimo procedūras.

3.       Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai, susiję su Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2022 m. birželio 14 d. nutarimu, nenagrinėtini šioje civilinėje byloje, nes teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas.

4.       Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepime prašė nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2022 m. birželio 14 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, bei atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymą panaikinti Generalinės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą, kuriuo paliktas galioti 2022 m. birželio 14 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimas. Nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą, Generalinėje prokuratūroje buvo susipažinta su Kauno apygardos prokuratūroje surinktomis pareiškėjo 2020 m. liepos 20 d. ir 2022 m. gegužės 30 d. prašymų nagrinėjimo medžiagomis, Generalinėje prokuratūroje surinkta pareiškėjo 2020 m. liepos 28 d. skundo nagrinėjimo medžiaga, teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančia Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamosios bylos Nr. 1-93-805/2021 medžiaga, Alytaus miesto savivaldybės pateiktais dokumentais. Skundžiamuose prokurorų nutarimuose buvo išsamiai išanalizuotos ir įvertintos baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-805/2021 nustatytos aplinkybės, reikšmingos Alytaus miesto savivaldybės organizuoto viešojo konkurso rezultatų vertinimui galimo viešojo intereso pažeidimo aspektu. Pareiškėjas nenurodė nei vieno pagrįsto argumento, kokių konkrečiai minėtoje baudžiamojoje byloje esančių įrodymų neįvertino prokurorai, priimdami skundžiamus sprendimus, ir kokios įtakos tokie įrodymai būtų turėję sprendimo priėmimui. Pareiškėjo argumentas, kad prokuratūroje, nagrinėjant jo pareiškimą, nebuvo fiziškai išreikalauta baudžiamoji byla, atsižvelgiant į tai, jog skundžiamuose sprendimuose remiamasi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, yra visiškai nepagrįstas ir negali būti siejamas su nepilnu bei nevisapusiško pareiškėjo pareiškimo ištyrimu bei nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjo skundas prokuratūroje išnagrinėtas pažeidžiant proceso normas. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog prokurorai, nagrinėdami jo skundą, pažeidė Generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo nuostatas bei neatliko pareigos, numatytos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, nekonkretizavo, kokios minimų teisės aktų nuostatos buvo pažeistos. Teisiškai nepagrindė teiginio, jog prokuroro nutarimų argumentas, kad prokuroras, vertindamas aplinkybes, pats sprendžia kokia apimtimi renkam įrodymai, yra neteisėtas. Skundžiami prokurorų nutarimai yra pakankamai motyvuoti ir aiškūs, juose nurodyti esminiai argumentai, kurie sąlygojo prokurorų sprendimą nesiimti viešojo intereso gynimo priemonių. Prokurorai, tirdami pareiškėjo pareiškimą ir skundą, tai atliko ne formaliai, o analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai įvertino, nutarimai yra išsamūs, juose smulkiai detalizuota pareiškėjo pareiškime ir skunde pateikta informacija, motyvuotai pasisakyta dėl kiekvieno pareiškėjo prašymo ir skundo argumento. Prokurorai, atsižvelgdami į teismų praktiką dėl viešojo intereso gynimo, argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, nepažeidė. Prokuratūroje atlikto tyrimo metu buvo surinkti ir išanalizuoti visi su ginčo situacija susiję duomenys ir padaryta išvada, jog pareiškėjas skunde nepateikė objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą paaiškėjo aplinkybės, patvirtinančios Alytaus miesto savivaldybės organizuoto konkurso neteisėtumą.

5.       Suinteresuoti asmenys Alytaus miesto savivaldybės administracija ir Asociacija „Margirio“ sporto ir rekreacijos klubas atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

 

II.       II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Alytaus apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi paliko nenagrinėtą pareiškėjo T. C. patikslinto pareiškimo dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2022 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. AP-13683 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o likusioje dalyje pareiškėjo patikslintą pareiškimą atmetė.

7.       Teismas nurodė, jog vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatomis, aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos, todėl pareiškėjo pareiškimo dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės A. A.-K. 2022 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. AP-13683 panaikinimo paliko nenagrinėtą.

8.       Teismas konstatavo, jog nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo renkami įrodymai, prokurorė juos analizavo, tyrė skunde nurodytas aplinkybes, vertino surinktus duomenis, nutarime pateiktą pareiškėjo reikalavimų ir aplinkybių vertinimą motyvavo, pasisakė dėl iš esmės visų pareiškėjo įvardintų, jo manymu, paaiškėjusių aplinkybių dėl Alytaus miesto savivaldybės organizuoto viešojo konkurso vykdymo ir jo rezultatų, bei padarė išvadą, jog Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, priimdama 2012 m. birželio 24 d. nutarimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, surinko ir analizavo duomenis, reikalingus pareiškėjo prašyme nurodytoms aplinkybėms ištirti. Vien tai, jog nebuvo fiziškai išreikalauta pareiškėjo prašoma baudžiamoji byla, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundas prokuratūroje išnagrinėtas pažeidžiant proceso normas. Skundžiamame nutarime buvo išsamiai išanalizuotos ir įvertintos minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, reikšmingos konkurso rezultatų vertinimui galimo viešojo intereso pažeidimo aspektu. Pareiškėjas nenurodė, kokie konkrečiai baudžiamojoje byloje esantys, ar kiti, įrodymai buvo neįvertinti, atitinkamai, kokios įtakos tie įrodymai būtų turėję procesinio sprendimo priėmimui, nenurodė kurios konkrečiai Generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo nuostatos buvo pažeistos.

9.       Teismas nurodė, jog pareiškėjo teiginiai, jog Generalinės prokuratūros prokurorė I. Z., atsisakydama tenkinti skundą dėl žemesnės instancijos prokurorės nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą, aplinkybes vertino formaliai, paviršutiniškai, netinkamai įvertino įrodymų nerinkimo svarbą, pagrįsti tik jo prielaidomis. Teismo vertinimu, Generalinė prokuratūra nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėtas tinkamai ir dėl jo priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Nagrinėjamu atveju, visos esminės, galimą viešojo intereso pažeidimo faktą patvirtinančios ar paneigiančios aplinkybės buvo patikrintos, surinktų duomenų visiškai pakako teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi kitokią nuomonę dėl jo kreipimosi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jo skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą.

III.       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10.       Atskiruoju skundu pareiškėjas T. C. prašo: 1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį, kuria palikta nenagrinėta pareiškėjo patikslinto pareiškimo dalis dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2022 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. AP-13683 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, bei likusioje dalyje pareiškėjo patikslintas pareiškimas atmestas; 2) panaikinti 2022 m. rugpjūčio 1 d. Generalinės prokuratūros prokurorės I. Z. nutarimą Nr. 13.12.-47, kuriuo paliktas galioti 2022 m. birželio 14 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimas Nr. AP-13683, atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; 3) įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gegužės 30 d. pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo procedūros taikymo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      2022 m. birželio 14 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimo turinio matyti, jog prokuroras tik susipažino su baudžiamosios bylos nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos nutartimi, tačiau nesusipažino su šios bylos medžiaga, ir tik tokiais duomenimis remdamasis priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Prokuroras iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo pateiktų naujų aplinkybių, o tik pasirėmė senesniu 2020 m. liepos 22 d. nutarimu, kuris buvo priimtas dar ikiteisminio tyrimo pradžioje, nesant pakankamai duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Baudžiamoji byla yra išnagrinėta ir turinys iš esmės pasikeitęs, todėl būtina išsamiai įvertinti, kad būtų galima priimti sprendimą dėl viešojo intereso gynimo būtinumo. Prokuroras netyrė ir nevertino visos baudžiamosios bylos medžiagos, joje surinktų įrodymų, nustatytų aplinkybių.

1.2.                      Pareiškėjas prašė prijungti baudžiamosios bylos Nr. I-93-805/2021 medžiagą, nes bylos medžiagoje yra daug naujų aplinkybių, kurių prieš tai ikiteisminio tyrimo pradžioje net negalėjo būti. Akivaizdu, kad kol vyko ikiteisminis tyrimas, buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, atsirado naujų aplinkybių, kurių atsiradimo pagrindu, pareiškėjas pakartotinai, po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjas 2022 m. liepos 8 d. pateikdamas skundą Generalinei prokuratūrai detalizavo naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. nustatytus asmenų neteisėtus susitarimus, šių susitarimų dalyvių apklausas teisme, kuriuos prokuroras įvertinęs, galėtų daryti išvadą ar yra pagrindas pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą, nors tokios pareigos pareiškėjas neturi.

1.3.                      Alytaus apylinkės teismo nutartyje iš esmės pakartojami Kauno apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros nutarimų argumentai. Teismas iš esmės neįvertino aukščiau skunde nurodytų aplinkybių, dėl naujai atsiradusių duomenų, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kad būtent šiuos duomenis prokuroras turėjo įvertinti, prieš priimdamas sprendimą ar yra pagrindas pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą. 

1.4.                      Prokuroras atsisakė vertinti pareiškėjo nurodytus naujus duomenis ir selektyviai pasirinko vadovautis tik seniau buvusiais ir jau įvertintais duomenimis, priimant sprendimą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, tokiais veiksmais buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo. Neįvertinus naujai pateiktos informacijos, kuri buvo baudžiamojoje byloje ir nėra akivaizdžiai nepagrįsta. Prokuroras išsamiai nevertindamas tokių duomenų, priešingai negu nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, pažeidė proceso normas, nustatančias skundo tyrimo procedūras.

11.       Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo T. C. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Apeliantas atskirajame skunde iš esmės dėsto savo poziciją, kartodamas faktines aplinkybes, kurias nurodė tiek skunde aukštesniajam prokurorui, tiek teismui, tačiau nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios padarytos pažeidus konkrečias materialios ir proceso teisės normas, jų neįvardija.

2.2.                      Pareiškėjo argumentas, kad prokuratūroje, nagrinėjant jo pareiškimą, nebuvo fiziškai išreikalauta baudžiamoji byla, atsižvelgiant į tai, jog skundžiamuose sprendimuose remiamasi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, yra visiškai nepagrįstas ir negali būti siejamas su nepilnu bei nevisapusiško ieškovo pareiškimo ištyrimu bei nesudaro pagrindo išvadai, jog T. C. skundas prokuratūroje išnagrinėtas pažeidžiant proceso normas. Tai, jog pareiškėjas nesutinka su prokurorų argumentais ir padarytomis išvadomis, neleidžia teigti, kad prokuratūroje pareiškėjo prašymas ir skundas aukštesniajam prokurorui buvo išnagrinėti nepilnai, pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotas skundų dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo taisykles.

2.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad prokurorai, tirdami pareiškėjo prašymą ir skundą, tai atliko ne formaliai, o analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai įvertino, nutarimai yra motyvuoti ir išsamūs, juose smulkiai detalizuota pareiškėjo prašyme pateikta informacija. Prokurorai, atsižvelgdami į teismų praktiką dėl viešojo intereso gynimo, argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, prokurorai nepažeidė.

12.       Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas nutartyje padarė teisingas išvadas ir pagrįstai pareiškėjo patikslinto pareiškimo dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2022 m. birželio 14 d. nutarimo paliko nenagrinėtą. 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

13.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo paliktas nenagrinėtas pareiškimas dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2022 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. AP-13683 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir atmestas pareiškimas dėl Generalinės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2-3 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

16.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Prokuroras, gavęs informaciją apie galimai pažeistą viešąjį interesą ir atlikęs tyrimą, gali priimti sprendimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones arba atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 31-40 punktai). Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui. Taigi prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones visais atvejais gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro nutarimo, priima vieną iš šių nutarimų: palikti galioti nutarimą arba panaikinti nutarimą (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 44 punktas). Asmuo, pateikęs informaciją dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir nesutinkantis su aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali skųsti šį aukštesniojo prokuroro nutarimą teismui.

17.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 30 d. Kauno apygardos prokuratūrai pateikė pareiškimą taikyti viešojo intereso gynimo procedūras dėl Alytaus miesto savivaldybės organizuoto viešojo konkurso vykdymo ir jo rezultatų, bei jo pagrindu sudarytos negyvenamųjų patalpų, esančių Naujoji g. 52, Alytuje, nuomos sutarties tarp Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir Asociacijos „Margirio“ sporto ir rekreacijos klubo. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės A. A.-K. 2022 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. AP-13683 buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant teisinio pagrindo. Pareiškėjas dėl šio nutarimo pateikė Generalinei prokuratūrai skundą, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė I. Z. 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2022 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. AP-13683. Nutarime nurodė, kad Kauno apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė surinko ir analizavo duomenis (Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamosios bylos Nr. 1-93-805/2021 medžiagą), reikalingus pareiškėjo prašyme nurodytoms aplinkybėms ištirti, pagal turimą kompetenciją ir įgaliojimus ištyrė ir įvertino aplinkybes, reikšmingas viešojo intereso galimo pažeidimo klausimams išspręsti; prokurorė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos kaip naujos aplinkybės, neva paaiškėjusios išnagrinėjus baudžiamąją bylą, susijusios su Alytaus miesto savivaldybės darbuotojų veiksmais organizuojant konkursą, buvo žinomos prokuratūroje nagrinėjant jo 2020 m. liepos 20 d. pareiškimą. Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu nutarimu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. birželio 14 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones bei Generalinės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą, kuriuo paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. birželio 14 d. nutarimas atsisakyti ginti viešąjį interesą. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2022 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. AP-13683 paliko nenagrinėtą, o likusioje dalyje pareiškėjo pareiškimą atmetė. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad buvo tirtos ir analizuotos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pateiktos motyvuotos išvados dėl iš esmės visų pareiškėjo argumentų, nurodyti esminiai motyvai, kurie sąlygojo prokurorės sprendimą nesiimti viešojo intereso gynimo priemonių, Generalinė prokuratūra nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėtas tinkamai ir dėl jo priimti motyvuoti procesiniai sprendimai.

18.       Apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes jo nuomone, Kauno apygardos prokuratūros prokurorė priimdama nutarimą tik susipažino su baudžiamosios bylos Nr. 1-93-805/2021 nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos nutartimi, tačiau neprijungė baudžiamosios bylos Nr. 1-93-805/2021, kurioje yra daug naujų aplinkybių, visiškai nesusipažino su šios bylos medžiaga, ir tik tokiais duomenimis remdamasis priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Prokurorė iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo pateiktų naujų aplinkybių, o tik pasirėmė senesniu 2020 m. liepos 22 d. nutarimu, kuris buvo priimtas dar ikiteisminio tyrimo pradžioje, nesant pakankamai duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės atkartojo Kauno apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros nutarimų argumentus ir nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl naujai atsiradusių duomenų, išnagrinėjus baudžiamąją bylą.

19.       Kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

20.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti Generalinės prokuratūros prokurorės veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką šiuo konkrečiu atveju teismas ir padarė, tačiau neprivalo nagrinėti pareiškėjo argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, dėl jo nuomone egzistuojančios būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai išanalizuoti prokurorių nutarimuose. Kaip matyti, Kauno apygardos prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo skundą, rinko jame nurodytoms aplinkybėms išnagrinėti reikalingus duomenis, juos analizavo ir vertino aktualių teisės aktų nuostatų kontekste. Visiškai nepagrįsti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog Kauno apygardos prokuratūra nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą dėl viešo intereso gynimo neišreikalavo pareiškėjo prašomos baudžiamosios bylos Nr. 1-93-805/2021, kurioje yra daug naujų aplinkybių, ir visiškai nesusipažino su šios bylos medžiaga. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO yra baudžiamosios bylos Nr. 1-93-805/2021 medžiaga, todėl tai, kad nebuvo fiziškai išreikalauta baudžiamoji byla, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros nutarimo buvo išnagrinėtas pažeidžiant proceso normas. Generalinės prokuratūros prokurorė nutarime išsamiai aptarė ir išanalizavo baudžiamojoje byloje esančią medžiagą ir ją vertino galimo viešojo intereso priemonių taikymo kontekste. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nenurodė, kokie konkrečiai baudžiamojoje byloje esantys, ar kiti, įrodymai buvo neįvertinti ir kokios įtakos tie įrodymai būtų turėję procesinio sprendimo priėmimui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kurioje konstatuota, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. birželio 14 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos pakankamai analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo paliko galioti prokurorės nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pakankamai argumentavo. Iš byloje esančio Generalinės prokuratūros nutarimo nustatyta, kad prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, patikrino ir išanalizavo visas skunde nurodytas aplinkybes ir atitinkamai jas įvertino. Pažymėtina, kad prokurorės atliktas tinkamas ir visapusiškas vertinimas neturi būti suprantamas kaip pareiškėjo visų nurodytų aplinkybių vertinimas, o tik tų, kurių vertinimas būtinas vykdant Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytus reikalavimus.

21.       Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad apelianto argumentais, kuriais jis ginčija skundžiamą nutartį, iš esmės nesutinka su prokurorių nutarimuose atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytų išvadų, tačiau pažymėtina, kad teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus. Juo labiau, kad pareiškėjas nenurodo jokio pobūdžio prokurorių veiksmų (neveikimo) ar konkrečių padarytų procesinių pažeidimų, nenurodo ir jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padariusios pareiškėjo skundą nagrinėję prokurorės. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog prokurorės nevertino apelianto įrodymų ar argumentų taip, jog teisinis rezultatas būtų palankus pareiškėjui, nesudaro pagrindo laikyti, jog skundžiamas nutarimas ir pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra nepagrįsti.

22.       Pareiškėjas nesutikdamas su Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės I. Z. 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti ne tik Generalinės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą, bet ir Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. birželio 14 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Kaip minėta šios nutarties 16 punkte, skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones gali būti skundžiamas tik aukštesniajam prokurorui, t. y. prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones visais atvejais gali būti skundžiamas tik aukštesniajam prokurorui, bet ne teismui. Asmuo, pateikęs informaciją dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir nesutinkantis su aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teismui gali skųsti tik aukštesniojo prokuroro nutarimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimo dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės A. A.-K. 2022 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. AP-13683 panaikinimo paliko nenagrinėtu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, galėjo būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui, turėjo pareiškimo dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros nutarimo ne palikti nenagrinėtu, bet šioje dalyje bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog yra skirtingos bylos nutraukimo ir pareiškimo palikimo nenagrinėtu teisinės pasekmės, bei į tai, jog CPK 313 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena šalis, pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2022 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. AP-13683 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones palikimo nenagrinėtu, palieka nepakeistą.  

23.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėja                                                    Anita Sereikienė


Paminėta tekste:
  • 1-93-805/2021
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • 3K-7-414/2014
  • 3K-3-501/2012
  • e3K-3-75-916/2016
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės